2025-02-12 Nr. AB-2765-3-61-3-02003-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-927-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02003-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 24S106949 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus) bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Migracijos departamentas neįvertino duomenų apie pareiškėją ir nesilaikė pareigos nustatyti, ar toks sprendimas yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį, be kita ko, atitinkamo asmens teisei patekti į Šengeno erdvę, teisei į privataus gyvenimo gerbimą ir kt., t. y. visiškai nevertino ar ši priemonė yra proporcinga bei nemotyvavo tokio sprendimo taikymo būtinumo.

2.2. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2016 m., turėdamas vizą. Pareiškėjas studijavo Kauno technologijų universitete (toliau – ir KTU), buvo ketvirto kurso studentas. Numatomi studijų baigimo metai buvo 2023 m. Dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties, t. y. pareiškėjo šeimai dėl gimtojoje šalyje kilusių neramumų (izraeliečių ir palestiniečių konflikto) bei nestabilios ekonominės padėties nebegalint jam padėti finansiškai, pareiškėjui neapmokėjus studijų, 2023 m. kovo 15 d. KTU studijos buvo nutrauktos. Pareiškėjas mokėsi lietuvių kalbos, susirado artimą draugų ratą Lietuvoje, taigi užmezgė ir palaikė artimus ryšius su Lietuva, tuo labiau, Lietuvos Respublikoje gyvena ir pareiškėjo 2 pusbroliai. Pareiškėjui 2018 – 2022 m. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2022 m. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs nuo 2022 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., kuris buvo paskelbtas negaliojančiu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. (toliau – ir Leidimas).

2.3. Panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjas nežinojo, kad turi palikti šalį nedelsiant. Pareiškėjo finansinė padėtis taip pat neleido to padaryti, tuo labiau, kad ir padėtis gimtojoje šalyje (Libane) buvo itin nestabili, kelianti galimą pavojų pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. 2024 m. pradžioje pareigūnams informavus pareiškėją, kad jis turi palikti Lietuvą, jis savanoriškai paliko Lietuvos Respublikos teritoriją nustatytu terminu, t. y. vykdė sąžiningai nurodytą įpareigojimą.

2.4. Pareiškėjas siekė studijuoti, todėl nuo 2024 m. vasario 1 d. tęsia tą pačią studijų kryptį Latvijos Respublikoje, Riseba universitete, yra sumokėjęs 3 690 Eur už studijas. Riseba universitetas dalį studijų Kauno technologijos universitete užskaitė, todėl pareiškėjas nurodytame universitete studijuoja 3 kurse. Pareiškėjas, turėdamas Šengeno trumpalaikę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtai atvyko į Latvijos Respubliką ir kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta Migracijos departamentui priimant Sprendimą, kuriuo taip pat nuspręsta į SIS įtraukti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus).

2.5. Sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra proporcingas padarytam pažeidimui, nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. 2024 m. pradžioje pareigūnui informavus pareiškėją, kad jis turi palikti Lietuvos Respubliką, pareiškėjas tą padarė savanoriškai, nepažeisdamas priimtame įpareigojime nurodytų terminų. Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje Respublikoje teisėtai buvo nuo 2016 metų, nėra padaręs jokių kriminalinių (baudžiamųjų) nusikaltimų.

2.6. Vadovaujantis proporcingumo, teisingumo principais, Sprendimo dalis dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metų laikotarpiui panaikintina arba šis laikotarpis sutrumpintinas iki 6 mėnesių.

2.7. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 24 straipsnio 2 dalies c punktu nebuvo pagrindo pareiškėjo įtraukti į Šengeno informacinę sistemą. Migracijos departamentas nurodęs SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, neatsižvelgė ir neįvertino to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos. Pareiškėjas neatliko (nėra įtariamas atlikęs) nė vienos veikos, aprašytos SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies a – c punktuose, o pats sprendimas nurodytoje dalyje priimtas visiškai nemotyvuotai. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalis nustato baigtinį sąrašą atvejų, kada ES valstybės narės turi teisę ir pareigą įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė yra nusprendusi dėl trečiosios šalies piliečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui. Šis sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai, be to, ne visos valstybės vienodai vertina grėsmę valstybės saugumui.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. 2024 m. sausio 26 d. 17 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK Birštono PK) pareigūnai pristatė į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Kauno oro uosto pasienio kontrolės punktą (toliau – ir Pasienio kontrolės punktas) asmenį, kuris pateikė Libano Respublikos pasą. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad asmuo (pareiškėjas) į Šengeno erdvę atvyko 2023 m. kovo 19 d. ir joje buvo nepertraukiamai iki 2024 m. sausio 26 d. Asmuo turėjo Leidimą, kuris buvo paskelbtas negaliojančiu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. Pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. (138 d.) Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai. VSAT 2024 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 24S31572 nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę (Libaną), t. y. įpareigoti jį savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. vasario 9 d. 2024 m. vasario 8 d. pareiškėjas išvyko iš Lietuvos Respublikos į Turkijos Respubliką.

4.2. Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis nežinojo, jog iš Lietuvos Respublikos turi išvykti, kai yra panaikinamas jo leidimas gyventi Lietuvoje, yra gynybinė pozicija.

4.3. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 125 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 127 straipsnio 1, 31 ir 6 dalimis pareiškėjas VSAT 2024 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 24S31572 buvo grąžintas į užsienio valstybę. Sprendime taip pat konstatuota, kad užsienietis yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. Atlikęs tyrimą, Migracijos departamentas nustatė, kad asmuo į Šengeno erdvę atvyko 2023 m. kovo 19 d. ir joje buvo nepertraukiamai iki 2024 m. sausio 26 d. Jis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (Leidimas), kuris paskelbtas negaliojančiu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d., todėl pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. (138 d.) Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai.

4.4. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 20.2.1 papunkčiu, įvertino pareiškėjo neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno erdvės valstybėse išbūtą laiką (138 d.), nenustatė šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, ir pagrįstai ir motyvuotai nustatė 2 metų draudimo atvykti laikotarpį, kuris vertintinas kaip proporcingas ir atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintą terminą.

4.5. Aplinkybės, kad pareiškėjas Lietuvoje buvo teisėtai nuo 2016 m., turi tvirtus socialinius santykius, gimtinėje šiuo metu vyksta neramumai ir t. t., nepaneigia Migracijos departamento nustatytų faktų. Šiuo sprendimu pareiškėjas nėra grąžinamas į kilmės valstybę, o jam tik uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ir duomenys įtraukiami į SIS.

4.6. Migracijos departamentas įvertino, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jis nesilaikė teisės aktų, nustatančių trečiųjų šalių piliečių atvykimo, buvimo ir išvykimo tvarkos reikalavimų, ir tai, kad asmuo ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse. Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS. Įstatyme nėra numatytų išlygų, jog esant pirmam tokiam pažeidimui netaikomas uždraudimas atvykti. Sprendimo išvada, kad asmuo nesilaiko teisės aktuose nurodytų reikalavimų, trečiųjų šalių piliečių atvykimo, buvimo ir išvykimo tvarkos ir asmuo ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, pasitvirtino, todėl perspėjimo įtraukimas į SIS yra pagrįstas. VSAT 2024 m. gegužės 6 d. tarnybiniame rašte ir 2024 m. gegužės 3 d. Administracinio nusižengimo protokole ROIK (duomenys neskelbtini) nustatytas faktas, kad pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikoje pasibaigus Šengeno „C“ tipo vizai, t. y. minėta viza galiojo nuo 2024 m. kovo 10 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir patvirtina Migracijos departamento padarytas išvadas apie užsienietį.

II. 5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 26 d. sprendimu pareiškėjo M. A. skundą tenkino iš dalies: panaikino Migracijos departamento 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 24S106949 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus); kitoje dalyje Migracijos departamento 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 24S106949 paliko nepakeistą; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas yra Libano pilietis.

6.2. 2024 m. sausio 26 d. 17 val. Alytaus AVPK Birštono PK pareigūnai pristatė pareiškėją į VSAT Pasienio kontrolės punktą. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad asmuo į Šengeno erdvę atvyko 2023 m. kovo 19 d. ir joje buvo nepertraukiamai iki 2024 m. sausio 26 d. Asmuo turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (Leidimas), tačiau nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. šis leidimas paskelbtas negaliojančiu. Pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. (138 d.) Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai.

6.3. VSAT 2024 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 24S31572 nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę (Libaną), t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. vasario 9 d. 2024 m. vasario 8 d. pareiškėjas išvyko iš Lietuvos Respublikos į Turkijos Respubliką.

6.4. VSAT kreipėsi į Migracijos departamentą 2024 m. kovo 15 d. raštu Nr. 2403-DA-0042, prašydama įtraukti pareiškėjo duomenis 2 metams į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą bei pateikti duomenis į SIS.

6.5. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 24S106949 (ginčijamas Sprendimas) nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus) ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus).

7. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo dalis dėl draudimo atvykti priimta nustačius, jog pareiškėjas buvo grąžintas į užsienio valstybę, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi ir Kriterijų vertinimo tvarkos 20.2.1 papunkčiu. Teismas atkreipė dėmesį, kad net ir nustačius Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus, tai nėra savaime pagrindas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Anot teismo, sprendimas uždrausti atvykti turi būti motyvuotas, proporcingas ir pakankamai adekvatus užsieniečio atveju.

8. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, atsižvelgė į tai, kad 2023 m. liepos 28 d. priimtas sprendimas Nr. 23S118981, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi asmuo nutraukė studijas. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas studijų Lietuvoje pagrindu, kurios buvo nutrauktos 2023 m. kovo 15 d. Teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjas tęsė studijas 2022 / 2023 mokslo metais.

9. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas įvertino, jog pareiškėjas buvo įdarbintas nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2021 m. liepos 30 d., 2021 – 2023 metais asmuo vykdė individualią veiklą. Teismas akcentavo, kad šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti ilgalaikius pareiškėjo socialinius ekonominius ryšius su Lietuva. Migracijos departamento registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie asmens šeimos narius ar jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad Lietuvoje gyvena du jo pusbroliai, nepaneigia Migracijos departamento nustatytos aplinkybės apie pareiškėjo šeimos santykių Lietuvoje nebuvimą. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad Migracijos departamentas įvertino, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje net 138 dienas (nuo 2023 m. rugsėjo 11 d.) buvo neteisėtai. Pareiškėjui 2024 m. sauso 26 d. buvo pritaikyta administracinio poveikio priemonė – įspėjimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 str.).

10. Teismas konstatavo, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju 2024 m. gegužės 3 d. buvo sulaikytas VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų ir jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2024 m. gegužės 3 d. 13.00 val. turėdamas Šengeno trumpalaikę (C) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2024 m. kovo 10 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. neišvyko iš Lietuvos Respublikos iki vizos galiojimo pabaigos, o buvo Lietuvos Respublikoje 9 dienas neteisėtai. Įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 m.), tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno erdvės valstybėse nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. buvo neteisėtai, kad pareiškėjo ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, teismas konstatavo, kad vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 20.2.1 papunkčiu pareiškėjui nustatytinas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Teismo vertinimu, šis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus kriterijus.

11. Įvertinęs SIS reglamento nuostatas, Migracijos departamento Sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad ginčijamo Sprendimo dalis dėl perspėjimo įtraukimo į SIS negali būti laikoma teisėta, kadangi ji neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti. Teismo vertinimu, nėra aišku, kodėl nagrinėjamas atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

III. 12. Pareiškėjas M. A. apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 26 d. sprendimo dalį, kuria nepanaikintas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 24 mėnesiams (2 metams), panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, jog Migracijos departamento sprendimo dalis dėl draudimo atvykti nėra pakankamai motyvuota, proporcinga ir pakankamai adekvati.

13.2. Nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2016 m., turėdamas vizą, studijavo KTU, studijos buvo nutrauktos iškilus finansiniams sunkumams, pareiškėją su Lietuva sieja artimi ir ilgalaikiai ryšiai, Lietuvoje gyvena 2 jo pusbroliai ir artimas draugų ratas, pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos ir kalbos barjero nesugebėjo pasinaudoti teise į teisminę gynybą ginčijant Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo, panaikinus leidimą, pareiškėjas nežinojo, kad turi išvykti iš Lietuvos, be to, to neleido padaryti ir jo finansinė padėtis bei nestabili padėtis Libane.

13.3. Pareiškėjas Lietuvoje teisėtai buvo nuo 2016 m. ir nėra padaręs jokių kriminalinių (baudžiamųjų) nusikaltimų. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo įdarbintas nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2021 m. liepos 30 d., nuo 2021 m. iki 2023 m. vykdė individualią veiklą, tačiau visiškai nepagrįstai pritarė Migracijos departamentui, kad šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti ilgalaikius pareiškėjo socialinius ekonominius ryšius su Lietuva. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo buvimo Lietuvoje laikotarpio, pažeidimų nebuvimo. Pareiškėjas ir toliau nori išlaikyti artimą ryšį su Lietuva, lankyti pusbrolius ir draugus, todėl draudimo atvykti laikotarpis yra neproporcingas.

13.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino nei rašytinių, nei žodinių pareiškėjo paaiškinimų bei į bylą pateiktų įrodymų, kad 2024 m. gegužės 3 d., negalėdamas gauti Migracijos departamento Sprendimo ir nenorėdamas praleisti termino skundui paduoti, iš anksto užsiregistravęs atvyko į Migracijos departamento skyrių pasiimti skundžiamo Sprendimo. Sprendimas buvo įteiktas 2024 m. gegužės 3 d., todėl pareiškėjas nebuvo Lietuvoje neteisėtai 9 dienų, taigi nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

13.5. Ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ įtvirtintų išsamumo, įstatymo viršenybės ir objektyvumo principų. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas gero administravimo principas.

13.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad gimtojoje šalyje (Libane) dėl kilusių neramumų pareiškėjo sveikatai ir gyvybei grėstų pavojus, be kita to, tai pirmas pareiškėjo pažeidimas, apie kurį pareigūnams informavus pareiškėją, jis sąžiningai įvykdė įpareigojimą palikti Lietuvos Respubliką.

13.7. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas ir Sprendimas naikintinas visa apimtimi arba draudimo atvykti laikotarpis mažintinas iki 6 mėnesių.

14. Atsakovo Migracijos departamento atsiliepimas į apeliacinį skundą nepriimtas, atsisakius atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti.

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą bei įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 24S106949 (ginčijamas Sprendimas) nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus) bei įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus). Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas buvo grąžintas į užsienio valstybę VSAT 2024 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 24S31572. Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutiko ir pateikė skundą teismui.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir ištyręs bei įvertinęs bylos medžiagą, nusprendė skundą tenkinti iš dalies: panaikinti ginčijamo Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus), o kitoje dalyje ginčijamą Sprendimą palikti nepakeistą.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas netenkintas (dėl draudimo atvykti į Lietuvą), pateikė apeliacinį skundą ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ar visai nevertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Pareiškėjas taip pat akcentavo draudimo atvykti į Lietuvą neproporcingumą.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija tikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria palikta nepakeista ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus), teisėtumą ir pagrįstumą.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu. Šiuo aspektu akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1055-492/2023 ir kt.).

22. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis, kuria vadovaujantis priimtas Sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nustato, kad užsieniečiui, kuris buvo <...> įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę <...>, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

23. Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, sąrašą ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio (1 p.). Tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui.

Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga (5 p.). Sprendimas uždrausti atvykti tuo atveju, kai vadovaujamasi kitais nei šioje Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytais kriterijais, priimamas įvertinus visus turimus dokumentus ir aplinkybes (6 p.). Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, atsižvelgiama į: 19.1. užsieniečio neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse trukmę ir priežastį; 19.2. esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 19.3. užsieniečiui pritaikytas administracinio poveikio priemones ir jų įvykdymą; 19.4. tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo įpareigoti išvykti ar grąžinti priėmimo dienos: 19.4.1. užsienietis jau buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas; 19.4.2. užsienietis buvo neįleistas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko; 19.4.3. buvo atsisakyta išduoti užsieniečiui vizą ar ji buvo panaikinta (19 p.).

Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: <...> 2 metai, jei užsienietis: neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo nuo 91 iki 365 dienų, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos <...> (20.2.1. p.).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas iš esmės neginčija šios nutarties 6 punkte pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, be kita ko, ir to, kad: Migracijos departamentas 2023 m. liepos 28 d. priėmė sprendimą Nr. 23S118981, kuriuo pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi asmuo nutraukė studijas, pareiškėjas studijų Lietuvoje 2022 / 2023 mokslo metais netęsė, VSAT 2024 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 24S31572 grąžino pareiškėją į užsienio valstybę (Libaną), t. y. įpareigojo savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. vasario 9 d.; pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko 2023 m. kovo 19 d. ir joje buvo nepertraukiamai iki 2024 m. sausio 26 d., jo Leidimas paskelbtas negaliojančiu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d., todėl pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. (138 d.) Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai; pareiškėjui 2024 m. sauso 26 d. buvo pritaikyta administracinio poveikio priemonė – įspėjimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 str.). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 3 d. buvo sulaikytas VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų ir jam surašytas 2024 m. gegužės 3 d. administracinio nusižengimo protokolas ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 3 d. 13.00 val., turėdamas Šengeno trumpalaikę (C) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2024 m. kovo 10 d. iki 2024 m. balandžio 24 d., neišvyko iš Lietuvos Respublikos iki vizos galiojimo pabaigos.

25. Kaip matyti iš bylos aplinkybių pareiškėjas atitinka Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį (buvo grąžintas į užsienio valstybę) ir Kriterijų vertinimo tvarkos 20.2.1 papunktį (neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo nuo 91 iki 365 dienų, neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis). Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad pareiškėjui pagrįstai nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris nagrinėjamu atveju laikytinas proporcingu, protingu bei adekvačiu, atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus kriterijus. Teisėjų kolegija nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar sumažinti nustatytą laikotarpį.

26. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad netinkamai buvo įvertinta, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2016 m., turėdamas vizą (taigi Lietuvoje prabuvo nemažą laiko tarpą); studijavo KTU (studijos buvo nutrauktos iškilus finansiniams sunkumams); šiuo metu studijas tęsia Latvijoje; Lietuvoje gyvena jo pusbroliai, yra artimas draugų ratas; Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo pareiškėjas neapskundė dėl teisinių žinių stokos ir kalbos barjero; pareiškėjas nežinojo, kad turi išvykti iš Lietuvos, kai panaikinamas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje; Libane padėtis yra itin nestabili, todėl pareiškėjo sveikatai ir gyvybei kyla grėsmė; pareiškėjas nėra padaręs jokių kriminalinių (baudžiamųjų) nusikaltimų, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas šiuos argumentus nurodė ir pirmosios instancijos teismui, ir teismas atliko jų vertinimą ir nenustatė pagrindo keisti Sprendimo dalį dėl draudimo atvykti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o tai kad pareiškėjas su teismo pateiktu vertinimu nesutinka, nesudaro pagrindo pripažinti teismo atliktą vertinimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Akcentuotina, kad Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje ir Kriterijų vertinimo tvarkos 20.2.1 papunktyje įtvirtintos nuostatos nėra savitikslės, jomis siekiama šiuose teisės aktuose nustatytų tikslų (pvz. neteisėtos migracijos kontrolės ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodė tokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendros tvarkos (Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p.).

27. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo teiginiai, jog iš Lietuvos Respublikos neišvyko, nes nežinojo, jog tai privalo padaryti, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas Lietuvoje buvo neteisėtai net 138 dienas.

28. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas akcentuoja ginčijamo Sprendimo įteikimo aplinkybes ir VSAT 2024 m. gegužės 3 d. administracinio nusižengimo protokolo ROIK (duomenys neskelbtini) surašymo aplinkybes, tačiau pareiškėjas iš esmės neneigia, kad minėtas protokolas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka ir nėra paneigtas minėtame protokole nustatytos faktas, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 3 d. 13.00 val. turėdamas Šengeno trumpalaikę (C) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2024 m. kovo 10 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. neišvyko iš Lietuvos Respublikos iki vizos galiojimo pabaigos, o buvo Lietuvos Respublikoje 9 dienas neteisėtai.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo noras bendrauti su pusbroliais ir artimais draugais Lietuvoje nesudaro pagrindo nukrypti nuo aptarto teisinio reguliavimo. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad minėti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo keisti išvadą, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Kriterijų vertinimo tvarkos 20.2.1 papunkčio prasme). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomas ryšys su pusbroliais ar artimais draugais nėra laikytinas išskirtiniu bei Įstatymo ir Kriterijų vertinimo tvarkos prasme ypatingai saugotinu, paneigiančiu teisės aktuose nustatytą tvarką. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad šie pareiškėjo argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime nurodyti motyvai adekvatūs, aiškūs ir pakankami, jame nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Migracijos departamentas rėmėsi, priimdamas šį sprendimą, taigi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos VAĮ nuostatos, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios Sprendimo dalies nepanaikino.

31. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekamas nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 26 d. sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista Migracijos departamento 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 24S106949 dalis dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus), palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė