de12124c-fe7c-44ee-bbfc-854c2e95c2c1 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                                                                                                                                                                                                                           Civilinė byla Nr. e2A-240-440/2018                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03418-2017-8             Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.5; 2.6.4; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S)                                                                                    ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS     N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                2018 m. kovo 21 d.              Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5728-841/2017 pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei N. M., trečiajam asmeniui Daugiabučio namo savininkų Lieporių g. 11 bendrijai dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Teismas n u s t a t ė:                                                           I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės N. M. 843,24 Eur nuostolių atlyginimÄ subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad draudimo sutartimi buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) 2016-10-08 butas buvo aplietas vandeniu dėl vandentiekio avarijos, įvykusios atsakovei N. M. nuosavybės teise priklausančiame bute. IeÅ¡kovas draudimo sutarties pagrindu kompensavo draudėjai 843,24 Eur nuostolių. Draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens. Atsakovė N. M. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad jos butu faktiÅ¡kai naudojasi atsakovės sÅ«nus R.

M., turintis neįgalumÄ bei klausos negaliÄ . 2016 m. spalio mėnesį name buvo jungiamas Å¡ildymas, sÅ«nui buvo paduotas lapelis, ant kurio buvo užraÅ¡yta „nuorinti radiatorius“, sÅ«nus atsuko nuorinimo ventilius, vienas ventilių sugedo, dėl to prasiveržė vanduo ir buvo aplieti žemiau esantys butai, taip pat ir I. S. priklausantis butas pirmame aukÅ¡te. Atsakovei priklauso penktame aukÅ¡te esantis butas. Po įvykusios avarijos ji pati asmeniÅ¡kai ėjo į žemiau po jos butu esančius butus ir apžiÅ«rėjo, kokia žala padaryta ir siÅ«lė įvertinti padarytÄ Å¾alÄ bei jÄ atlyginti.

Keturiolikto buto savininkė žalÄ Ä¯vertino 100 eurų, jai atsakovė žalÄ atlygino, kitų butų savininkai teigė, kad pratekėjimai buvo nedideli, iÅ¡džiÅ«vo ir jokios žalos nepatyrė bei neprašė jos atlyginti. Tik pirmame aukÅ¡te esančio buto savininkė I. S. atsakovės į savo butÄ neįleido, sugadinimų neparodė ir dėl žalos atlyginimo gera valia susitarti nepageidavo. VienaÅ¡aliÅ¡kai sudarytame ieÅ¡kovės žalų administratoriaus P. K. 2016-10-10 defektiniame akte nurodyta, kad sugadintos kambario 2-2 grindys – 10 kv. m., kambario 2-3 grindys – 6 kv. m., koridoriaus 2-1 lubos – 0,5 kv. m., kambario 2-3 durys, kambario 2-2 siena – 6,5 kv. m.

IeÅ¡kovo pateikti duomenys yra prieÅ¡taringi, nepagrindžia ir neįrodo realių nuostolių dydžio. SuraÅ¡ant defektinį aktÄ atsakovė bei namo bendrijos pirmininkė nedalyvavo, defektinis aktas suraÅ¡ytas su neaptartais iÅ¡taisymais, lokalinė sÄ mata nepatvirtinta atsakingų asmenų, neaiÅ¡ki Å¡ių asmenų kvalifikacija. IeÅ¡kinyje nepateikta jokių kitų duomenų, įrodančių apliejimu padarytos žalos mastÄ bei patirtos žalos dydį.                    II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė  4.     Šiaulių apylinkės teismas Å iaulių rÅ«mai 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad draudėja I. S. buvo apdraudusi savo butÄ laikotarpiui nuo 2016-09-27 iki 2017-09-27 pagal Gyventojų turto draudimo liudijimÄ Nr. 300-0218788. 2016-10-11 suraÅ¡ytame praneÅ¡ime apie žalÄ I. S. nurodė, kad „iÅ¡ penkto aukÅ¡to buvo aplietas jos butas, aplietos sienos, lubos“. 2016-10-10 žalų administratoriaus P. K. suraÅ¡ytame defektiniame akte nurodyta, kad 2016-10-08 įvykusio įvykio apžiÅ«ra atlikta 2016-10-10, apgadintos grindys, sienos, lubos, durys.

IeÅ¡kovas draudėjai I. S. 2016-11-03 iÅ¡mokėjo 843,24 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , remdamasis 2016-11-03 sudaryta lokaline sÄ mata. Butas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei N. M.. Atsakovės N. M. sÅ«nus R. M. yra neįgalus, jo darbingumas 35 proc., jis serga lengvu protiniu atsilikimu ir surdomutizmu. Atsakovė gera valia atlygino 14 buto savininkei J. M. 100 eurų už padarytÄ Å¾alÄ . 2016-10-12 raÅ¡tu informavo N. M. apie tai, kad administruoja žalÄ dėl draudėjo, gyvenančio (duomenys neskelbtini) patirtos žalos.

Teismas nurodė, kad draudėjos praneÅ¡ime apie žalÄ nurodyta, jog aplietos buto sienos ir lubos, tačiau grindys jos praneÅ¡ime iÅ¡ viso neminimos, o P. K. sudarytame defektiniame akte nurodoma, kad reikia keisti 2 kambarių grindis, duris, dažyti lubas, tapetuoti vienÄ kambarį. Teismo vertinimu, lokalinė sÄ mata kelia abejonių, nes į jÄ Ä¯trauktas lentinių grindų ardymas (nors defektiniame akte raÅ¡oma, kad visos grindys yra iÅ¡ laminato), didžiausiÄ Å¾alos sumÄ sudaro laminato kaina – 360,65 eurų už 26,85 kv. m. ir jo keitimas – 140 Eur, viso 500,94 Eur be PVM vien už grindis, kurių 2016-10-11 pateiktame praneÅ¡ime apie žalÄ I.

S. net nemini. Teismas pažymėjo, kad bylos žodinio nagrinėjimo metu atsakovė teigė, jog buvo nuvykusi į ieÅ¡kovo patalpas Å iauliuose, gavo P. K. vizitinę kortelę ir jam skambino, kad atvyktų pakartotinai įvertinti žalÄ , tačiau P. K. tai padaryti atsisakė. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdė pareigÄ bendradarbiauti, nesirÅ«pino ekonomiÅ¡ku prievolės įvykdymu, rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieÅ¡taringi, nepagrindžia ir patikimai neįrodo realių nuostolių dydžio, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

            III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9. IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:     9.1. Teismas, priimdamas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ ir atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263, 6.266 ir 6.270 straipsnius, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo tokiose bylose suformuotos praktikos. 9.2.

Atsakovė pripažino ir neginčijo žalos padarymo fakto, t. y. aplinkybės, kad vandens pratekėjimas įvyko iš jai priklausančio buto. Aplinkybes ji išdėstė atsiliepime į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su žalos padarymo faktu, tačiau nesutinka tik su žalos dydžiu. Be to, atsakovė atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad su kitais kaimynais sutarė dėl žalos atlyginimo dydžio, t. y. akivaizdu, kad atsakovė pripažįsta, jog vandens pratekėjimas įvyko iš jos buto ir ji yra atsakinga dėl šio įvykio.

Be to, Å¡ias aplinkybes ji patvirtino ir teismo posėdyje. 9.3. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad buvo iÅ¡mokėta per didelė draudimo iÅ¡moka ir, kad draudėja nepatyrė tokios žalos, kokia buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. Draudimo bendrovės atstovas buvo nuvykęs į įvykio vietÄ , apžiÅ«rėjo apgadintas patalpas, surašė defektinį aktÄ , kuriame fiksavo užlieto turto apgadinamus. 9.4. Å iaulių apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius žalos atsiradimo priežastį bei dydį.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Å¡iuos ieÅ¡kovo argumentus, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodomus. 9.5. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad ieÅ¡kovo lokalinė sÄ mata kelia abejonių, nes į jÄ Ä¯trauktas lentinių grindų ardymas (nors defektiniame akte raÅ¡oma, kad visos grindys yra iÅ¡ laminato). Grindys buvo paveiktos drėgmės, todėl jas reikėjo ardyti. Å iuo atveju ir buvo iÅ¡ardytas grindų laminatas - t. y. grindų ardymas, kadangi laminatas buvo iÅ¡brinkęs dėl vandens poveikio, todėl nebegalėjo bÅ«ti daugiau naudojamas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė N. M. praÅ¡o palikti nepakeistÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ , priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas atskleidė bylos esmę, pilnai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė CK 6.263, 6.266, ir 6.270 straipsnių nuostatas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokiose bylose.

Apelianto kvestionuojame teismo sprendime pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdė pareigÄ bendradarbiauti, nesirÅ«pino ekonomiÅ¡ku prievolės įvykdymu, rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieÅ¡taringi, nepagrindė ir patikimai neįrodė realių nuostolių dydžio. SuraÅ¡ant defektinį aktÄ , nėra duomenų, kad bÅ«tų pakviesta dalyvauti atsakovė ar daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos pirmininkė ar kitas atsakingas asmuo. Defektinis aktas suraÅ¡ytas su neaptartais iÅ¡taisymais.

IeÅ¡kovo pateikta lokalinė sÄ mata nepatvirtinta atsakingų asmenų. Nėra duomenų apie defektinį aktÄ bei lokalinę sÄ matÄ sudariusių asmenų kvalifikacijÄ , todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku ar ieÅ¡kovės pateikti dokumentai sudaryti atitinkamÄ kvalifikacijÄ turinčių asmenų. Teismas pagrįstai vertino apelianto pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų prieÅ¡taringumÄ . Tai ir pačios draudėjos pateiktas praneÅ¡imas apie žalÄ , kuriame ji nurodo, kad aplietos buto sienos ir lubos, tuo tarpu grindys jos praneÅ¡ime iÅ¡ viso neminimos.

Apelianto žalų administratoriaus P. K. sudarytas defektinis aktas, kuriame nurodoma, kad reikia keisti 2 kambarių grindis, duris, dažyti lubas, tapetuoti vienÄ kambarį. Apelianto teikiama lokalinė sÄ mata taip pat kelianti abejonių, nes į jÄ Ä¯trauktas lentinių grindų ardymas (nors defektiniame akte raÅ¡oma, kad visos grindys yra iÅ¡ laminato). Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos ir kitos sÄ lygos: tai ir pačios žalos padarymas bei teisingas pačios žalos nustatymas, tai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

Nors teismas ginčijamame sprendime plačiau nepasisakė dėl konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų Å¡iuo konkrečiu atveju, tačiau pažymi, kad vandens pratekėjimas iÅ¡ atsakovės buto nebuvo nulemtas neteisėtų pačios atsakovės veiksmų kaip negebėjimo tinkamai naudotis savo turtu. Atsakovės butu, esančiu (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai naudojasi atsakovės sÅ«nus R. M., gim. 1979-01-26, turintis neįgalumÄ bei klausos negaliÄ (surdomutizmÄ ). Atsakovei niekas neparodė padarytos žalos, nekvietė atsakovės, suraÅ¡ant defektinį aktÄ .

Todėl nesutinka, kad apeliantas neturi pareigos pateikti konkrečius padarytos žalos įrodymus, bendradarbiauti žalos nustatymo klausimu, teisingai ir pagrįstai nustatyti padarytÄ Å¾alÄ , jeigu ji padaryta. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,                   teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK320 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Dėl turto draudiko, iÅ¡mokėjusio draudimo iÅ¡mokÄ , subrogacijos teisės įgyvendinimo sÄ lygųLietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingÄ asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

Bylose dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turi pateikti duomenis, patvirtinančius, kad asmuo, nurodytas kaip atsakovas yra kaltas dėl kilusios žalos, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). Byloje nustatytos faktinės aplinkybėsIÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateikto Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. 300-0218788 kopijos matyti, kad I. S. su ieÅ¡kovu sudarė gyventojų turto draudimo sutartį.

Byloje pateikta I. S. ieÅ¡kovui (draudikui) adresuoto praneÅ¡imo apie žalÄ kopija, iÅ¡ kurios turinio matyti, kad ieÅ¡kovė I. S. 2016-10-11 informavo draudikÄ apie jos buto užliejimÄ , nurodydama, jog iÅ¡ penkto aukÅ¡to 18 buto buvo aplietas jos butas, aplietos sienos ir lubos, apie įvykį žino bendrijos pirmininkė O. S.. Byloje taip pat pateiktas ieÅ¡kovo 2016-10-10 Defektinis aktas, pasiraÅ¡ytas I. S. ir draudiko atstovo žalų administratoriaus P. K., kuriame apžiÅ«ros metu nustatyti Å¡ie turto sugadinimai: kambario 2-2 grindys – 17,3 m2, kambario 2-3 grindys – 6 m2, koridoriaus 2-1 lubos – 3,49 m2, kambario 2-3 durys, kambario 2-2 siena – 13,95 m2, grafoje „įvykio aplinkybės“ nurodyta, kad iÅ¡ 5 aukÅ¡to 18 buto aplietas draudėjos butas, apgadintos grindys, sienos, lubos, durys.

Byloje pateikta 2016-10-28 ieÅ¡kovo atstovės jaunesniosios turto žalų ekspertės B. Å . pasiraÅ¡yta lokalinė sÄ mata 843,24 Eur sumai. Mokėjimo nurodymo kopija patvirtina, kad ieÅ¡kovas yra atlyginęs I. S. žalÄ pagal pateiktÄ sÄ matÄ 843,24 Eur sumai. Atsakovė N. M. pateikė į bylÄ raÅ¡telį, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovė 14 buto savininkei J. M. atlygino 100 Eur dydžio žalÄ , padarytÄ dėl 2016-10-08 pratekėjusio vandens. Byloje ginčo dėl žalÄ sukėlusio įvykio ir atsakovės kaltės byloje nėra, atsakovė savo atsakomybės dėl buto užliejimo neneigia, tačiau nesutinka su atlygintinos žalos dydžiu.

Ginčas byloje yra kilęs tarp draudiko (ieÅ¡kovo), iÅ¡mokėjusio draudėjui (I. S.) draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio pripažinta atsakovės N. M., kaip buto savininkės kaltė. IeÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti žalÄ iÅ¡ atsakingo asmens, atsakovės N. M. reiÅ¡kė esant draudiminiam įvykiui dėl nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, pagal jo sudarytÄ sutartį su I. S., subrogacijos pagrindais (CK 6.1015 straipsnis). Todėl, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , taikytinos tiek draudimo santykius, tiek civilinę deliktinę atsakomybę reguliuojančios teisės normos.          Dėl žalos dydžio 16.

CK 6.245 straipsnio 1 dalis kurioje suformuluota bendroji civilinės atsakomybės samprata numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė, pagal 6.245 straipsnio 4 dalį yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

CK 6.246 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėto veikimo (neveikimo) ir kilusių pasekmių.

17. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 248 straipsnio 1dalis). Kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 248 straipsnio 2, 3 dalys).

18. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.251 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Sumažintas nuostolių atlyginimas negali bÅ«ti mažesnis už draudimo sumÄ , kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo bÅ«ti privalomai apdrausta. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia įstatymo numatyta situacija, kai deliktinės atsakomybės subjektas, kaltas dėl žalos kilimo asmuo, turi padengti ieÅ¡kovo, ryÅ¡ium su draudimo sutarties vykdymų turėtas iÅ¡laidas. 19. CK 6.987 straipsnis draudimo sutartį apibÅ«dina kaip sutartį, kuria viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

20. CK 6.997 straipsnio 1,2 dalys nustato, kad turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (draudimo suma) draudikas įsipareigoja iÅ¡mokėti, nustatoma draudimo sutarties Å¡alių susitarimu arba įstatymu, draudimo suma negali virÅ¡yti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės). Draudėjas (naudos gavėjas) už draudiminę apsaugÄ privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumÄ ar sumas (draudimo įmokÄ (premijÄ ). Taigi, tarp nukentėjusiojo asmens I. S. buvo sudaryta atlygintinė turto draudimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo įsipareigojęs atsitikus draudiminiam įvykiui, iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kuri savo ruožtu paskaičiuojama pagal tam tikras taisykles.

21.  Kaip minėta CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Tačiau reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Taigi, ir žalos dydis nustatinėjamas ne pagal draudimo santykius reguliuojančias teisės normas, tame tarpe ir žalos atlyginimo bei draudimo iÅ¡mokos dydžio nustatymo taisykles reguliuojančias draudimo Å¡alių santykius, kuriomis remia savo reikalavimus apeliantas, bet pagal CK normas, reguliuojančias asmens deliktinę atsakomybę.

IeÅ¡kovas draudimo santykiuose su trečiuoju asmeniu (I. S.) bÅ«damas atlygintinės sutarties Å¡alis, verslininkas, kurio verslo esmę sudaro tai, kad jis už tam tikrÄ mokestį - draudimo įmokÄ garantuoja kitos Å¡alies turto ar kitokio intereso apsaugÄ ir veikia savo rizika, vadovaujasi tam tikromis taisyklėmis. Todėl pagrįsta tikėtis ir reikalauti jo didesnio atidumo ir rÅ«pestingumo bei operatyvumo apskaičiuojant ir iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokas. Pastebėtina, kad draudimo iÅ¡mokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumÄ , draudimo vertę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija ir ekspertų iÅ¡vadomis. 22.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginÄÄ , pagrįstai vadovavosi civilinės atsakomybės bendrosiomis ir deliktinės atsakomybės bei žalos atlyginimo CK normomis, lemiančiomis, ne tik už žalÄ atsakingo asmens pareigÄ atlyginti žalÄ , bet ir žalÄ patyrusio asmens pareigÄ Ä¯rodyti žalos dydį, kuris nebÅ«tinai turi sutapti su draudimo iÅ¡mokos suma, nustatyta remiantis draudimo santykius reguliuojančiomis teisės normomis. Pažymėtina, kad visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia nukentėjusiojo grÄ Å¾inimÄ Ä¯ tokiÄ turtinę padėtį, kokia bÅ«tų nepadarius žalos.

Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ žalos padariusio asmens negalima iÅ¡ieÅ¡koti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, kas reikÅ¡tų nepagrįstÄ nukentėjusiojo praturtėjimÄ .        23. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl sunaikinto turto atkuriamosios vertės nustatymo, pabrėžė jog žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo iÅ¡laidų, ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

24. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamosios vertės metodÄ , paskaičiuojant kiek kainuotų atkurti prieÅ¡ turto sugadinimÄ buvusios bÅ«klės turtÄ . Minėtoje Kasacinio teismo nutartyje teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du, o žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, remiantis CPK suformuluotomis taisyklėmis.

25. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus dėl I. S. turto sužalojimo, ieÅ¡kovo reikalavimÄ atlyginti nuostolius subrogacijos tvarka atmetė pagrįstai, konstatavęs, kad ieÅ¡kovas neįrodė sÄ matoje nurodytų nuostolių. Teismas bylos žodinio nagrinėjimo metu nustatė, kad žalų administratorius P. K. patalpų apžiÅ«ros metu (2016-10-08) fotografavo dėl apliejimo atsiradusius defektus, nuotraukas siuntė į centrinę draudimo kompanijos bÅ«stinę, kuriomis vadovaudamiesi specialistai sudarė lokalinę sÄ matÄ , tačiau nuotraukų, kaip tiesioginių žalos įrodymų, pirmosios instancijos teismui nepateikė.

26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad lokalinė sÄ mata, kuria vadovaujantis ieÅ¡kovas paskaičiavo ir nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , kelia abejonių. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, į lokalinę sÄ matÄ Ä¯trauktas lentinių grindų ardymas, laminuotų grindų danga, kai tuo tarpu I. S. 2016-10-11 PraneÅ¡ime apie žalÄ net nenurodė, jog buvo sugadintos grindys ar laminatas. Apelianto atstovas P. K. teismo posėdyje nurodė, kad praneÅ¡ime apie žalÄ grindų pažeidimai nebuvo nurodyti todėl, kad vandens poveikis laminuotoms grindims atsiranda ne iÅ¡ karto, nes tik grindims iÅ¡brinkus, jos deformuojasi, tačiau apeliacinio teismo pažymėtina, kad butas nebuvo apžiÅ«rėtas pakartotinai.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡klausęs 2017-11-03 teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas liudytojas teismo posėdžio metu pripažino, kad į draudėjos I. S. butÄ jis buvo nuvykęs tik vienÄ kartÄ , t. y. buto užliejimo dienÄ â€“2016-10-08. Taigi, žalų administratorius P. K. pakartotinai I. S. bute nesilankė ir jokių grindų defektų nebenustatinėjo, pakartotinio defektinio akto nesurašė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liudytojas P. K. argumentai, kad grindų pažeidimai nebuvo nurodyti defektiniame akte vien todėl, kad jie iÅ¡ryÅ¡kėjo vėliau, – laminatui iÅ¡brinkus, nepagrįsti nes papildomos faktinės aplinkybės nebuvo nustatinėjamos.

Ä®vertinus byloje pateiktus duomenis, Å¡alių, trečiojo asmens, liudytojo paaiÅ¡kinimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad žalÄ patyręs asmuo neįrodė, kad buvo sugadintos I. S. buto grindys, todėl spręstina, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog patyrė žalÄ dėl grindų sugadinimo.

27. IeÅ¡kovės atstovo sudarytame defektiniame akte nėra tiksliai apraÅ¡ytas reikalaujamų darbų pobÅ«dis, nėra nurodytos tikslios pažeidimų vietos, o lokalinėje sÄ matoje nurodyta darbų dalis yra nesusijusi su remonto kaÅ¡tais, jų įtraukimas į sÄ matÄ yra nepagrįstas įrodymais. Draudikui tenka įrodinėjimo naÅ¡ta, kad jis dėjo visas pastangas ir, bendradarbiaudamas su savo draudėju, siekė ekonomiÅ¡kai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę. IeÅ¡kovės lokalinėje sÄ matoje nurodyta darbų dalis (aukščiausios kokybės apmuÅ¡alų pakeitimas, anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant, grindų dangos priežiÅ«ra, padengiant polietilenine plėvele, Å¡iukÅ¡lių valymas iÅ¡ patalpų, papildomų medžiagų vertė 3 proc., statybvietės iÅ¡laidos 9 proc.) kelia abejonių.

Jų įtraukimas į sÄ matÄ nėra pagrįstas jokiais įrodymais, byloje nėra pateiktos apžiÅ«ros fotonuotraukos. Draudimo bendrovė sudarė tik preliminariÄ sÄ matÄ , kurioje buvo apskaičiuotas padarytos žalos dydis. IeÅ¡kovės pareiga yra įrodyti, koks buvo padarytos žalos mastas, kad atlygino nukentėjusiajai tiek, kiek ji realiai neteko, nesudarant jai sÄ lygų nepagrįstai praturtėti. Apeliacinės instancijos teismui yra pagrindo spręsti, kad atsakovė pagrįstai abejoja dėl draudėjai I.

S. padarytos žalos dydžio, kadangi nei apžiÅ«rint butÄ , nei vėliau atsakovei iÅ¡reiÅ¡kus norÄ pakartotinai įvertinti žalÄ , atsakovė nebuvo kviečiama ir žalos reguliavimo procese nedalyvavo, nors 2016 m. spalio 10 d. ieÅ¡kovės atstovo sudarytame defektiniame akte numatyta eilutė, kurioje turėtų bÅ«ti suinteresuoto asmens vardas, pavardė ir paraÅ¡as. Atsakovės N. M. paraÅ¡o defektiniame akte nėra. Tai, kad buto nebuvo leidžiama apžiÅ«rėti patvirtino ir trečiojo asmens atstovė.

Atsakovė turėjo teisę aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese bei susipažinti su visa draudiminio įvykio medžiaga, siÅ«lyti pasekmes Å¡alinti gera valia, tačiau Å¡i galimybė jai nebuvo suteikta. Atsakovės teigimu, ji buvo nuvykusi į ieÅ¡kovo bÅ«stinę, skambino žalų administratoriui P. K., prašė sudaryti jai galimybę dalyvauti buto apžiÅ«roje, įsitikinti padarytos žalos apimtimi, tačiau praÅ¡ymas nebuvo patenkintas, todėl ji turi teisę ginčyti ieÅ¡kovo nurodytÄ Å¾alos dydį.

Liudytojas P. K. šių aplinkybių neneigė.

28. Be to, kaip nurodė atsakovė N. M., su buto Nr. 14 savininke J. M., kurios butas randasi ketvirtame aukÅ¡te, tiesiog po atsakovės butu ir didžiausia vandens srovė teko bÅ«tent Å¡iam butui, susitarė gera valia, sumokėdama jai 100 Eur dydžio žalÄ . Antro bei trečio aukÅ¡to kaimynai dėl žalos atlyginimo į atsakovę iÅ¡ viso nesikreipė, nors Å¡ie butai turėjo nukentėti labiau nei pirmame aukÅ¡te esantis I. S. butas. Antro aukÅ¡to gyventojas L. B. 2017-09-07 teismo posėdyje nurodė, kad jo butas dėl vandens nutekėjimo nenukentėjo, jis jokių pretenzijų atsakovei neturi. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjęs asmuo I. S. remontavo savo butÄ , todėl, apeliacinio teismo vertinimu, defektai ir sugadinimai galėjo bÅ«ti tokie nežymÅ«s, jog trečiasis asmuo galimai nutarė jų neÅ¡alinti.

29. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimÄ . Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ . Ä®rodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieÅ¡kovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalÄ ir bÅ«tent tokio dydžio, kiek buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡mokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas.

Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei ieÅ¡kinyje, nei bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu ieÅ¡kovas net neįrodinėjo atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovės nurodytos patirtos žalos, nors iÅ¡ esmės atsakovė neneigė, kad butai buvo aplieti dėl jos neįgalaus sÅ«naus veiksmų, iÅ¡ esmės dėl jos kaip buto savininkės kaltės. Tačiau ieÅ¡kovė nustatydama žalos dydį privalėjo pateikti įrodymus patvirtinančius kad faktiÅ¡kai konkreti žala buvo padaryta. Apeliacinio teismo vertinimu ieÅ¡kovas neįrodė visų atsakovės N. M. civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo. IeÅ¡kovas neįrodė, kad neteisėtais atsakovės veiksmais, buvusiais priežastiniame ryÅ¡yje su žalos kilimu, jis patyrė 843,24 Eur dydžio nuostolius, kuriuos turi pareigÄ atlyginti atsakovė. ( CPK 178 straipsnis).

31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka padarytus nuostolius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). PrieÅ¡ingu atveju draudikas prisiima rizikÄ dėl galimybės iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡mokas iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkino.

Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001).

Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundÄ pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų iÅ¡samiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti.

Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir iÅ¡samiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.         Dėl bylos procesinės baigties. Kaip jau minėta, įrodyti žalos dydį yra žalÄ patyrusio asmens, kurio vietoje subrogacijos pagrindu pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatas atsiduria žalÄ atlyginęs draudikas, taigi, įrodinėti, kad nustatytas žalos dydis yra pagrįstas ir teisingas privalėjo ieÅ¡kovas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, kaip to reikalauja CPK įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės bei aukščiau nurodyta teismų formuojama praktika ginčo klausimu. IeÅ¡kovas nepateikė žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Ä®vertinus aplinkybių visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas-ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti iÅ¡ apelianto patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis ).               Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :             Šiaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja                                                                                                       Vilija Valantienė                                                                                                                           Â