2022-08-03 Nr. AB-19887-3-61-3-00781-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3426-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00781-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos 9.2; 9.3;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 21S51986 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išvyko iš (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) grupuotė grasino, kankino šeimos narius ir atėmė turtą. (duomenys neskelbtini) persekiojo pareiškėjo šeimą, mušdavo jį, brolius ir tėvą. (duomenys neskelbtini) užpuolė, sumušė ir apvogė pareiškėjo tėvą, kai jis po darbo ėjo namo (duomenys neskelbtini) priemiestyje. Be to, ši grupuotė dažnai užpuldavo žmones ir atimdavo jų turtą. 2015 m. prie namų buvo rasti nužudyti 2 (duomenys neskelbtini) nariai. Kovos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijų prasidėjo 2017 ar 2018 m. Pažymi, kad 2018 m. dingo jo broliai, o nuo 2021 m. liepos 20 d. neturi galimybės susisiekti su tėvais, nežino, ar jie dar gyvi. Mano, kad jeigu grįžtų į (duomenys neskelbtini), nukirstų galvą, o jis nori gyventi laisvai ir saugiai

3. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis ir yra įsitvirtinusios tam tikrose teritorijose. Be to, turima informacija pagrindžia išvadą, jog (duomenys neskelbtini) iš tiesų vyksta vidaus karinis konfliktas, o (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas.

4. Pareiškėjo teigimu, jis sulaukė realių grasinimų, buvo persekiojamas ginkluotos grupuotės narių, vietinės valdžios institucijos jo apginti negali, o dėl karinio konflikto šalyje jis neturi galimybės pakeisti savo gyvenamosios vietos. Dėl šių priežasčių jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei kilmės šalyje gresia pavojus.

5. Prieglobsčio prašytojas tvirtino, kad bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laiką buvo Lietuvoje, nėra duomenų apie jo padarytus pažeidimus, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, jog savanoriškai neišvyktų iš šalies. Pareiškėjo teigimu, nėra duomenų, kad jis gali pasislėpti. Draudimo atvykti terminas nėra proporcingas, nes pareiškėjas stengėsi padėti tyrimui, laikėsi nustatytos tvarkos, o išvyko iš (duomenys neskelbtini) siekdamas saugaus gyvenimo.

6. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Migracijos departamentas Sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

8. Pareiškėjo pasakojimas buvo nenuoseklus, nedetalus bei nepagrįstas objektyviais įrodymais. Į papildomus klausimus jis atsakinėjo nenoriai, trumpai, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais. Pasakodamas apie tai, kaip (duomenys neskelbtini) jam grasino, nepateikė jokių detalių (laiko, vietos, aplinkybių), o jo pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinės. Teigdamas, kad jam nukirs galvą, jeigu grįš į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų. Todėl, įvertinęs pasakojimo trūkumus, atsakovas jį vertino kritiškai bei nelaikė patikimu įrodymu.

9. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėjas nenurodė persekiojimo vykdytojų ar tai, kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 21S51986 rezoliucinės dalies 3 punktą (dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio).

11. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. priminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Teigė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) grupuotė grasino, kankino šeimos narius ir atėmė turtą. Papasakojo, kad 2021 m. liepos 16 d. nelegaliai išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Turkiją, vėliau iš Stambulo skrido lėktuvu į Minską, iš Minsko važiavo automobiliu iki miško, o tada ėjo pėsčiomis iki Lietuvos valstybės sienos.

12. 2021 m. rugsėjo 2 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., teigė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini), kadangi jam grasino (duomenys neskelbtini)grupuotė. Pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) gyveno su tėvais, turi 4 brolius, 2 seseris, nepabaigė pradinės mokyklos. Taip pat pasakojo, kad grupuotė persekiojo šeimą, mušdavo jį, brolius ir tėvą. Nurodė, kad jį patį užpuolė, primušė, apvogė jo tėvą, kai jis iš darbo ėjo namo, (duomenys neskelbtini) priemiestyje. Minėjo, kad (duomenys neskelbtini) dažnai užpuldavo žmones ir atimdavo jų turtą, 2015 m. prie namų buvo rasti nužudyti 2 (duomenys neskelbtini) nariai. Pasakojo, kad kovos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijų prasidėjo 2017 ar 2018 m. Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo kepykloje 1 m. ir 2 ar 3 mėn., susitaupė pinigų. Susipažino su kontrabandininku (duomenys neskelbtini), kuris už 3 500 JAV dolerių sutvarkė visus reikiamus dokumentus, vizas, todėl pareiškėjas nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) išvyko į Turkiją, pagyveno 3 mėnesius, vėliau – iš Stambulo į Baltarusiją. Lietuvoje pareiškėjas susitiko mamos brolį, t. y. savo dėdę, kuris su šeima yra atvykęs į Lietuvą. Taip pat pasakojo, kad 2018 m. dingo jo broliai, o nuo 2021 m. liepos 20 d. neturi galimybės susisiekti su tėvais, nežino, ar jie dar gyvi. Pareiškėjas mano, jei grįžtų į (duomenys neskelbtini), nukirstų galvą, o jis nori gyventi laisvai ir saugiai.

13. Teismas išanalizavo Įstatymo 86 ir 87 straipsnius, 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad jo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nelaikomi kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo pasakojimas apie jam tariamai kylančią grėsmę – hipotetinio pobūdžio, grįstas prielaidomis. Prieglobsčio prašytojas nei atsakovui, nei teismui nepateikė konkrečių detalių, dėl kokių priežasčių ar kitų asmenų veiksmų jam kyla grėsmė (duomenys neskelbtini).

Jis tiek atsakovui, tiek teismui bendro pobūdžio teiginiais pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė grasino, kankino šeimos narius ir atėmė iš jų turtą, tačiau nedetalizavo šio įvykio (ar įvykių). Taip pat pareiškėjas nurodė, jog ši grupuotė dažnai užpuldavo žmones ir atimdavo turtą, tačiau vėliau paaiškino, kad dar 2015 m. prie namų buvo rasti nužudyti 2 (duomenys neskelbtini) nariai, o kovos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijų prasidėjo 2017 ar 2018 m., kad 2018 m. dingo pareiškėjo broliai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad šie įvykiai, kuriuos pasakojo pareiškėjas, vyko prieš kelerius metus, tačiau pareiškėjas nusprendė išvykti iš šalies tik 2021 m. vasarą, todėl neaišku, kodėl, esant pavojui, to nepadarė anksčiau. Be to, jis nenurodė jokių įvykių, neseniai įvykusių prieš jam išvykstant iš šalies, kurie keltų pavojų jam ir šeimai. Pareiškėjo teiginiai, kad jam grįžus į (duomenys neskelbtini) nukirstų galvą, vertintini kaip niekuo nepagrįsti, kadangi neaišku, nei kas turėtų tai padaryti, nei dėl kokių priežasčių.

Teismas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas grįstas prielaidomis, spėliojimais, (duomenys neskelbtini) kovotojų keliama grėsme, kuri daugiau įvardijama bendrai. Tai nėra aišku, kokia konkreti grėsmė kyla pačiam pareiškėjui asmeniškai. Be to, pareiškėjas nekonkretizavo nė vieno incidento, nutikusio jam asmeniškai, kurio pagrindu galėtų pagrįstai bijoti dėl savo sveikatos ar gyvybės, tik nurodė, kad grupuotė grasino jo šeimai, sumušė, tačiau nėra aišku, nei kuo buvo grasinama, nei dėl kokių priežasčių pareiškėjas bei jo šeima buvo sumušti.

Teismas taip pat pritarė atsakovo pozicijai, jog pareiškėjas yra jauno, darbingo amžiaus, todėl galėtų pakeisti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo pasakojimas daugiau grįstas prielaidomis nei realiais faktais, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti būtent prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo pasakojimas negali būti pripažįstamas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jo prieglobsčio prašymą ir tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybę.

15. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad atsakovas įvertino pareiškėjui galimai gresiančias individualias grėsmes, rėmėsi ESPA 2021 m. ataskaita, nustatė, jog šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nors (duomenys neskelbtini) provincijoje, kur gyveno pareiškėjas, beatodairiško smurto lygis yra aukštesnis nei kituose (duomenys neskelbtini) rajonuose, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė jo gyvybei. Pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios, anot ESPA, gali susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Vertindamas galimybę saugiai keliauti, atsakovas atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybė yra nustačiusi skirtingus atvykimo reikalavimus, atsižvelgiant į asmens etninę ir religinę tapatybę ar suvokiamą politinę priklausomybę. Migracijos departamentas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys iš bet kurios (duomenys neskelbtini) dalies paprastai gali lengvai patekti į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) ar kitų etninių grupių asmenys paprastai turi įrodyti, kad jie turi rėmėją (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių pareiškėjas nepaneigė, taip pat nepateikė ir naujesnės informacijos, galinčios paneigti Sprendime padarytas išvadas. Be to, (duomenys neskelbtini) yra teritorijų, kur jokie kariniai konfliktai nevyksta, todėl teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas turi galimybę persikelti gyventi į kitą vietovę. Pareiškėjas teismui nepateikė paaiškinimų, kad tokiomis galimybėmis negalėtų pasinaudoti ar kad bandė kitur persikelti gyventi, tačiau ir ten jam gyventi buvo nesaugu dėl persekiojimo.

16. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Remiantis byloje esančiais duomenimis apie padėtį jo kilmės valstybėje bei tai, kad pareiškėjas nepateikė jokios konkrečios informacijos, leidžiančios manyti, kad jam iš esmės reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo. Teisėjų kolegijos nuomone, galima daryti išvadą, kad nėra aiškūs pagrindiniai motyvai, paskatinę pareiškėją pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau jie galėtų būti ekonominiai arba asmeninio pobūdžio.

17. Teismas kritiškai vertino skundo teiginius, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų pareiškėjo atvejo tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją. Bylos medžiaga patvirtina, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją, rėmėsi naujausia 2021 m. ESPA pateikta informacija, todėl teismas darė išvadą, kad rėmėsi oficialia, aktualia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Šiuo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini), o pats pareiškėjas šių išvadų priešingai neįrodė. Atsižvelgiant į tai, abstrakčius teiginius, kad nebuvo surinkta su jo prašymu visa susijusi informacija ir prašymas išnagrinėtas neišsamiai, teismas vertino nepagrįstais.

18. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 3 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas yra išsiunčiamas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

20. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjas gyveno teritorijoje, kurioje aktyviai veikia (duomenys neskelbtini) grupuotė, kurios nariai persekioja, grasina ir vykdo terorą prieš taikius civilius asmenis. Taigi, asmuo siekia saugumo ir dėl nuolatinio persekiojimo ir baimės būti nužudytam buvo priverstas palikti šalį.

22. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų.

23. ESPA ataskaitoje, kuria remiasi atsakovas Sprendime, naudoti apibendrinti duomenys yra vienerių metų senumo, taigi, laikytina, kad nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini).

24. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Migracijos departamentas pažymi, kad Sprendime išdėstyta detali, Migracijos departamento surinkta ir pareiškėjo pasakojimo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) vykstantį karinį konfliktą, kuri nepatvirtina, kad pareiškėjas savo kilmės valstybėje yra persekiojamas ir kad jam reikalinga tarptautinė apsauga.

27. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Taip pat nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1276-492/2022.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant jo ir vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 21S51986 pagrįstumo ir teisėtumo.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tačiau teismas pakeitė Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kadangi draudimas nepagrįstas ir neproporcingas ir nustatė, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam kilmės valstybėje kyla reali ir pagrįsta grėsmė, jis atitinka sąlygas, dėl kurių jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, todėl jis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad kilmės šalyje vyksta karinis konfliktas.

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

35. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

36. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

37. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

38. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

39. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

40. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

41. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

43. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

44. Pareiškėjas savo prašymą dėl prieglobsčio grindžia tuo, kad kilmės valstybėje Hashd Al Shaabi grupuotė grasino visai jo šeimai, kankino šeimos narius ir atėmė iš jų turtą.

45. Iš ESPA 2021 m. gairių matyti, kad persekioti asmenis gali ne tik valstybės institucijos, bet ir nevalstybiniai subjektai (pvz., tam tikros gentys ar net šeima), tačiau kiekvienu atveju turi būti žvelgiama į persekiojimo pobūdį ir realumą.

46. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės pagrįstumą. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas buvo nenuoseklus, nedetalus bei nepagrįstas objektyviais įrodymais. Atsakinėdamas į papildomus klausimus prieglobsčio prašytojas atsakinėjo nenoriai, trumpai, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais. Prieglobsčio prašytojas, pasakodamas apie tai, kaip Hashd Al Shaabi jam grasino, nepateikė jokių detalių (laiko, vietos, aplinkybių), o jo pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinės. Be to, pareiškėjas, teigdamas, kad jam nukirs galvą, jeigu jis grįš į (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių paaiškinimų. Įvertinęs prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus, atsakovas jį vertino kritiškai bei nelaikė patikimu įrodymu. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

47. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo pasakojimas buvo nedetalus, nenuoseklus, todėl pagrįstai pareiškėjo pasakojimas vertintas kritiškai ir nelaikytas patikimu įrodymu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

48. Kaip matyti iš bylos medžiagos Migracijos departamentas, rinkdamas duomenis apie kilmės valstybėje esančią padėtį, nurodė, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamentas nustatė, kad asmens kilmės šalyje (gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) provincija) beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

49. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ESPA 2021 m. ataskaita grįsta duomenimis, kurie apeliacinio skundo rengimo metu yra pasenę, teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų patikimumo ir objektyvumo aspektu ši informacija atitinka vertinimui renkamos ir esminę reikšmę turinčios informacijos reikalavimus. Nepaisant to, kad ji yra retrospektyvaus pobūdžio, nėra teisinio pagrindo teigti, kad šiuo metu situacija kilmės valstybėje yra pasikeitusi ir pareiškėjo individualių aplinkybių vertinimas yra nepagrįstas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1353-968/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1394-629/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1408-552/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1338-602/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1339-815/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1432-815/2022; 2022 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1282-552/2022). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį. Iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, t. y. buvo atsižvelgta į aplinkybes, nurodytas šioje nutartyje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

50. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sutrumpino iki 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis būtų neproporcingas ir turėtų būti dar labiau sutrumpinamas.

51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis