2024-02-21 Nr. AB-3297-3-61-3-09055-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1026-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09055-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis Y. Y. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 23S180047, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) nustatytu pagrindu (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas grindė skundą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėjas nuo 2019 m. vasario 1 d. dirba UAB „HQDS“ (toliau – ir Bendrovė). Pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. kovo 1 d. turėjo jam išduotą nacionalinę vizą, o nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2023 m. spalio 20 d. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 2 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui, prašydamas pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.2. Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nustatančiu, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti arba pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jis neatitinka sąlygų, nustatytų leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas nustatęs, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos, neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų (EBKR licencijos) ir kroviniams skirtų vežti automobilių, konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.

2.3. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, viršijo savo kompetenciją, nes jis nėra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi arba turi nepakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių. Teisė prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijų kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių, numatyta Lietuvos transporto saugos administracijai (toliau – ir LTSA) bei Lietuvos kelių policijai (toliau – ir Policija).

2.4. Migracijos departamento Sprendimas grindžiamas ne pareiškėjo neatitikimu atitinkamiems Įstatyme numatytiems reikalavimams, bet Bendrovės tariamu neatitikimu atsakovo Sprendime nurodytiems reikalavimams. Sprendimas grindžiamas Bendrovės veiklos neatitikimu ne Įstatyme nurodytoms sąlygoms, bet Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) reikalavimams. Sprendime nenurodoma, kokių Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų pareiškėjas neatitinka ir dėl kokių priežasčių jam atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi. Sprendžiant išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo klausimą turi būti vertinama pareiškėjo atitiktis Įstatymo, o ne kito teisės akto nuostatoms. Migracijos departamentas išduodamas pareiškėjui leidimą laikinai gyventi įvertino, kad visi Įstatyme numatyti reikalavimai yra patenkinti ir leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimas nepažeis jokių teisės aktų reikalavimų.

2.5. Bendrovė nuo jos įsteigimo momento vykdė ir vykdo teisėtą veiklą ir atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teisinis reguliavimas nuo Bendrovės įsteigimo momento nepasikeitė. Sprendime nepaaiškinama, kokios aplinkybės, susijusios su Bendrove, pasikeitė, dėl kurių pasikeitimo užsienietis neatitinka Įstatyme numatytų reikalavimų leidimui laikinai gyventi pakeisti. Leidimo laikinai gyventi išdavimo metu Bendrovė atitiko jai keliamus reikalavimus, tačiau vėliau dėl pasikeitusių aplinkybių jų neatitiko. Bendrovė neturi pareigos turėti daugiau nei vieną EBKR licenciją, nes Bendrovės pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra ne tolimųjų reisų krovinių vežimas, bet vairavimo paslaugų teikimas. Toks Bendrovės verslo modelis buvo leidimo laikinai gyventi išdavimo metu ir sprendžiant klausimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

2.6. Valstybės institucijos 2017–2018 metais patvirtino, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje, ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2017 m. liepos 10 d. išvada, kurioje nurodyta, jog Bendrovės veikloje darbuotojai išlieka pavaldūs tiesiogiai jai, todėl Bendrovės veikla nelaikytina laikinojo įdarbinimo veikla, t. y. išvadoje net neužsiminta, kad Bendrovės veikla, vairavimo paslaugos teikimas, galėtų būti neteisėta, ar negalima Lietuvos Respublikoje; 2017 m. LTSA, Ūkio subjektų priežiūros departamento direktorius patvirtino, kad vairavimo paslaugos teikimas yra teisėta veikla Lietuvos Respublikoje; 2018 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija įvertino Bendrovės veiklą ir IPUKIS įmonių grupės reorganizacijos (pertvarkymo) kontekste nurodė, kad Bendrovė gali teikti vairavimo paslaugas; 2018 m. rugpjūčio 22 d. VDI išvada, kurioje nurodyta, kad Bendrovės veikla neprieštarauja jokiems darbo teisės aktams. Migracijos departamentas 2018 metais pasirašydamas net 9 taikos sutartis, pripažino, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą.

2.7. Migracijos departamento Sprendimas grindžiamas ne pasikeitusia faktine situacija ar pasikeitusiu teisiniu reguliavimu, bet Migracijos departamento pasikeitusia nuomone apie teisės aktų taikymą. Atsakovo sprendimas negali turėti atgalinio poveikio ir neigiamai paveikti pareiškėjo, kaip fizinio asmens, teisių bei teisėtų interesų tik dėl Migracijos departamento pasikeitusios nuomonės ginčytinu klausimu.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas grindė atsiliepimą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, vykdydamas savo funkcijas, pastebėjo, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų išduoti arba pakeisti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis, Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje jai išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d., vadovaujantis Kodekso 8 straipsniu, buvo išsiųstas Migracijos departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d., patikrinus LTSA duomenis, nustatyta, kad Bendrovė Migracijos departamento prašymo neįvykdė ir neišsiėmė naujų Bendrijos licencijos kopijų.

4.2. Bendrovė 2023 m. birželio 29 d. raštu informavo Migracijos departamentą, jog Bendrovėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas. Migracijos departamentas patikrinimo metu nustatė, kad Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus. Atsakovas nustatė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) duomenis, Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo, nors ji gali turėti tik 5 vairuotojus.

4.3. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, neviršijo savo kompetencijos. Krovinių vežimo keliais priežiūrą atlieka ne Migracijos departamentas, o LTSA ir Policija. Migracijos departamentui suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo juos išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, atsakovas privalo užtikrinti, kad jie atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus.

4.4. Įstatymo 26 straipsnyje nurodomos bendrosios leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kurių neatitinkant leidimą laikinai gyventi išduoti atsisakoma arba išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas kitais Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas nukreipia į leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygas, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Kadangi leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnį, pagrįstai šiuo atveju buvo vertinamos būtent šiame straipsnyje nurodytos sąlygos.

4.5. Pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. pagal profesiją, įtrauktą į trūkstamų profesijų, sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas arba pakeistas leidimas laikinai gyventi, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Taigi, Migracijos departamentas pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas. Nei Kodeksas, nei 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (toliau – ir Reglamentas Nr. 1072/2009) Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.

4.6. Migracijos departamentas vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo ir pakeitimo. Pasikeitus teisiniam reguliavimui ir nustačius, kad pareiškėją įdarbinusi Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių tranportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas pagrįstai Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį patenkinti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo grindė atsiliepimą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

6.1. Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo momento teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms. IPUKIS turi tarptautinių krovinių vežimui reikalingas EBKR licencijas ir transporto priemones (289 autovežius, vilkikus ir kitas transporto priemones), o UAB „HQDS“ yra Bendrovė, kurioje yra įdarbinti vairuotojai, teikiantys vairavimo paslaugas grupės įmonėms. Bendrovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad nuo 2018 metų yra teikiamos vairavimo paslaugos, todėl nesuprantama, kodėl Migracijos departamentas Sprendime laikosi pozicijos, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos ir nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

6.2. Bendrovės veikla atitinka Reglamente Nr. 1072/2009 įtvirtintą reguliavimą, kuris išliko nepakitęs nuo Bendrovės įsteigimo momento. EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą. Aplinkybę, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą 2017–2018 metais patvirtino valstybės institucijos, įskaitant ir Migracijos departamentą, todėl esant tokiai pačiai faktinei ir teisinei situacijoms neturėtų būti daromos priešingos išvados.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento 2023 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 23S180047, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. Migracijos departamentas, vykdydamas savo funkcijas, nustatė, kad Bendrovė nuo

2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų išduoti arba pakeisti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo tranporto priemonių vairuotojais, nors pagal LTSA duomenis, Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d. buvo išsiųstas Migracijos departamento raštas Nr. 10K-4077, kuriuo Bendrovė buvo įpareigota iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. Migracijos departamentui 2023 m. rugsėjo 11 d. patikrinus LTSA duomenis, nustatyta, kad Bendrovė neįvykdė Migracijos departamento prašymo ir neišsiėmė naujų Bendrijos licencijos kopijų.

9. Teismas išaiškino, jog pagal Kodekso 14 straipsnio 2 dalį, LTSA pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Teismas vertino, jog valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo LTSA ir Policija, todėl Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijas ribas ir tik apsiribodamas šiuo vertinimu konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų imperatyviųjų reikalavimų.

10. Teismas, apžvelgęs byloje esančią rašytinę medžiagą ir ginčui aktualią teismų praktiką, išaiškino, kad siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, būtina konstatuoti, kad pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 26 straipsnyje ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjas neatitiktų bent vienos iš nurodytų sąlygų, o tai, jog Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, sprendė, jog nepatenka į Įstatymo 26 straipsnio, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo sritį, todėl šį Sprendimo priėmimo pagrindą pripažino nepagrįstu ir neteisėtu.

11. Teismas konstatavęs, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, sprendė, kad Migracijos departamento Sprendimas neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl jį panaikino.

III. 12. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

13. Atsakovas grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus. Teismo sprendimas priimtas neįvertinus visos byloje esančios medžiagos ir netinkamai pritaikius ginčui aktualų teisinį reguliavimą.

13.2. Pareiškėjas turėjo ne tik dirbti Bendrovėje, bet ir joje atlikti funkcijas, kurios nurodytos tarpininkavimo rašte – dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Kadangi Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų.

13.3. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi išduoda / keičia Migracijos departamentas. Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo juos išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas turi užtikrinti, kad sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Aprašo reikalavimus, bet ir kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste, o ši sritis patenka į Migracijos departamento veiklos sritį. Teismas Įstatymo nuostatas aiškino selektyviai, nevertindamas Įstatymo nuostatų visumos ir teisės aktuose įtvirtintos užsieniečių įdarbinimo ir leidimų laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu tvarkos.

13.4. Pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas arba pakeistas leidimas laikinai gyventi, kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nėra konkretizuota, kad darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, privalo vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje, tokią išvadą suponuoja Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 571 straipsnį. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad bet kokia įmonė, nevykdanti jokios veiklos tarptautinių krovinių pervežimo sektoriuje, galėtų įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojus, tokiu būdu išnaudojant kvotą, o Migracijos departamentas neturėtų jokių galimybių vertinti tokios įmonės galimybių suteikti įdarbintam užsieniečiui darbą, į kurį jis yra priimtas ir neturėtų jokių galimybių atsisakyti išduoti tokiam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamento vertinimu, nurodyta situacija prieštarauja Įstatymo 44 ir 62 straipsnių nuostatoms, pagal kurias užsieniečiai gali atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas darbdavį buvo įdarbinti, atitinkamai, darbdavys turi turėti galimybę aprūpinti užsienietį darbo sutartyje nurodytu darbu.

13.5. Teismas nepagrįstai nevertino, ar Bendrovė vykdo veiklą krovinių vežimo sektoriuje. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai, kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją. Leidimas laikinai gyvento darbo pagrindu užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas. Nei Kodeksas, nei Reglamentas Nr. 1072/2009 Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos turėti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.

13.6. Migracijos departamentas nustatęs, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininių kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir, siekdama sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, jai suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, jog užsieniečių kvietimas dirbti ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas, tačiau Bendrovė neišsitraukė trūkstamų EBKR licencijų kopijų. Atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, jog galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių tranporto veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos, o pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų.

13.7. UTPĮ negali būti suformuluotos konkrečios sąlygos leidimui gyventi pagal kiekvieną ekonominės veiklos sritį. Įstatymai nėra skirti individualioms situacijoms reglamentuoti, jose formuluojamos bendrosios taisyklės. Iš Įstatymo 44, 35 ir 50 straipsnių nuostatų matyti, kad įstatymo leidėjas siekė įtvirtinti, jog užsienietis leidimą laikinai gyventi gautų darbo pagrindu tuo atveju, jeigu jį kviečia dirbti pas save konkretus darbdavys. Situacija, kai užsienietį kviečia dirbti darbdavys, kuris neturi reikiamo skaičiaus licencijų veiklai vykdyti, iškreipia Įstatymo nuostatas.

14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais argumentais:

15.1. Migracijos departamentas klaidingai teigia, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Migracijos departamentas dalį Sprendimo motyvų atskleidė ne skundžiamame Sprendime, bet pareiškėjui iniciavus bylą teisme.

15.2. Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimams laikinai gyventi Lietuvoje gauti, o pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirba vykdydamas tokią veiklą, kokiai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas netyrė faktinės situacijos, tik apsiribojo formaliu požiūriu argumentuojant, kad pareiškėjas negali vykdyti ekonominės veiklos, kuriai buvo įdarbintas, kai faktiškai ir teisiškai pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą, kuriai buvo įdarbintas, ir pas tą patį darbdavį, kuris ir pateikė tarpininkavimo raštą. Migracijos departamentas faktiškai netyrė aplinkybių, susijusių su tarptautinių krovinių vežimo licencijavimu. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neatliko visapusiško aplinkybių vertinimo.

15.3. Migracijos departamento Sprendimas pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą. Nei Sprendime, nei bylą nagrinėjant teisme ar apeliaciniame skunde, Migracijos departamentas nepaaiškino, kodėl egzistuojant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijoms Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi išduodavo ir nekeldavo jokių klausimų dėl Bendrovės veiklos atitikimo leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygoms. Bendrovės vykdoma veikla nuo pat jos veiklos pradžios iki Sprendimo priėmimo nepakito. teisinis reguliavimas iš esmės buvo analogiškas tiek Bendrovei pradėjus veiklą, tiek pirmą kartą išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tiek ir dabar, kelių transporto įmonių licencijavimo reguliavimas nepakito nuo Bendrovės veiklos pradžios iki Sprendimo priėmimo, esant analogiškai faktinei situacijai ir teisiniam reguliavimui valstybės institucijos ir teismai, įskaitant ir patį Migracijos departamentą patvirtino UAB „HQDS“ veiklos modelio teisėtumą, esant analogiškai faktinei ir teisinei situacijoms, atsakovas išduodavo (pakeisdavo) Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

15.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją, priimdamas skundžiamą Sprendimą. Atsakovas neturi kompetencijos vertinti ir pasisakyti dėl kelių transporto veiklos ir jos licencijavimo klausimų.

15.5. Nei pareiškėjas, nei Bendrovė neturi jokių administracinių nuobaudų ir nėra įvykdę jokių teisės aktų pažeidimų. LTSA, Policija ir muitinė nėra nustačiusios jokių pareiškėjo ar Bendrovės vykdomos tarptautinių krovinių vežimo veiklos pažeidimų, todėl pareiškėjui Migracijos departamento priimtas Sprendimas buvo siurprizinis. Migracijos departamentas nepasiteiravo pareiškėjo dėl jo veiklos Bendrovėje, neprašė pateikti jokių su tuo susijusių duomenų ir nepateikė jokio įspėjimo.

15.6. Migracijos departamento apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Bendrovė galbūt užsiima laikinojo įdarbinimo veikla, yra nepagrįsta ir paneigta kompetentingų valstybės institucijų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 23S180047, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme numatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino šioje byloje skundžiamą Migracijos departamento sprendimą. Migracijos departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

19. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2024 m. sausio 4 d. gautas Migracijos departamento 2024 m. sausio 3 d. raštas Nr. 10K-78 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame prašo pridėti prie bylos medžiagos naują įrodymą, t. y. Transporto saugos administracijos Paslaugų departamento 2023 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 15B-9362 „Dėl vairuotojų skaičiaus įmonėje“. Pareiškėjas ir Bendrovė 2024 m. sausio 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo pridėti prie bylos medžiagos naujus įrodymus, t. y. Transporto saugos administracijos pareiškėjui 2023 m. lapkričio 9 d. išduotą Vairuotojo liudijimą Nr. E 63655 ir 2018 m. lapkričio 12 d. darbo sutartį Nr. 252.

21. Pareiškėjas, Migracijos departamentas ir Bendrovė pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau jie nenurodė jokių priežasčių, kodėl paaiškinimuose nurodytos aplinkybės ir argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai negalėjo būti teikiami į bylą, nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodė priežasčių, pagrindžiančių būtinybę vertinti šiuos paaiškinimus ir įrodymus, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, aptartą teismų praktiką dėl administracinių bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos bei vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, šių įrodymų prie bylos neprideda ir nevertina, nes minėti dokumentai nebuvo pateikti ir vertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 2 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 2308-LLGK-0199, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, pareiškėjo profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Bendrovė pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20230802-142340, įsipareigodama įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas tuo, kad jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

23. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Migracijos departamentas konstatavo, kad Bendrovė, kurioje dirba pareiškėjas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, jog galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininio kelių transporto, transportui būdingų paslaugų veikla). Atsakovas nustatė, kad Bendrovė turi tik vieną Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją ir akcentavo, jog Bendrovė neįvykdė Migracijos departamento siūlymo – iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei.

24. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos padaryti išvadą, kad situacija atitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu). Migracijos departamento Sprendime nėra duomenų apie tai, kad, pareiškėjas leidimo laikinai gyventi išdavimo metu neatitiko Įstatymo 44 straipsnio reikalavimų, todėl Migracijos departamento priimtas Sprendimas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Teismas pažymėjo, kad siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 26 ir 44 straipsniuose, ir teismas nenustatė, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos iš Įstatyme nurodytų sąlygų.

25. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

26. Administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi, priimant administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, konstatuoja, kad Migracijos departamentas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, nes Migracijos departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas neatitinka bent vienos sąlygos, numatytos Įstatymo 26 straipsnyje, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas pagrįstai konstatavo, jog tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, nepatenka į Įstatymo 26 straipsnio, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo sritį ir dėl to nepagrįstai skundžiamu Migracijos departamento Sprendimu atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad administracinio sprendimo priėmimo motyvai privalo būti nurodyti pačiame administraciniame sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007); vis naujų teisinių ir faktinių pagrindų nurodymas, taip vis keičiant bylos nagrinėjimo bylas, iš principo netoleruotinas, nes kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, taip pat ir teismui priimti pakankamai išsamų, objektyvų ir teisingą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013); administracinis teismas neturi atsižvelgti į skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo teisinių ir faktinių pagrindų papildymus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, jeigu tokie papildymai savo esme yra visiškai nauji administracinio sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014). Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir motyvai, kurių jis nebuvo nurodęs Sprendime, nevertintini ir nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl Migracijos departamento apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

31. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikia teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).

32. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą priteisti 605 Eur sumą, sumokėtą advokatui už parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2024 m. sausio 9 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 10 d. Šiaulių banko mokėjimo nurodymas Nr. 0110105850627). Kadangi teismo nutartis priimta pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atstovo advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, bylos trukmę, nustačiusi, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų priteistinų maksimalių dydžių už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p., 8.16 p.), įvertinusi tai, kokia procentine dalimi pirmosios instancijos teismas sumažino pareiškėjo prašytą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, sumą (pareiškėjas neskundė šios teismo sprendimo dalies), pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams dėl priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos sumažinimo, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas sumažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumą iki 300 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui Y. Y. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Egidijus Šileikis