de0f5cbf-e338-423f-8d48-1878f67adc9a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"Administracinė byla Nr. I-1306-95/2013(Proceso Nr. 3-61-3-01718-2012-5)                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 7.5; 7.6; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                       SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2013 m. sausio 8 d.                                                                       Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui Tomui Å edbarui, atsakovės atstovei Samantai Å ereikaitei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Stanislovui Žurauskui ir Mariui Dijokui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų Privačių organizacijų, vykdančių mokslinius tyrimus, asociacijos „Scientia libera“ ir VÄ® „Baltijos pažangių technologijų institutas“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijai bei Lietuvos mokslo tarybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,   n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjos Privačių organizacijų, vykdančių mokslinius tyrimus, asociacija „Scientia libera“ ir VÄ® „Baltijos pažangių technologijų institutas“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjos) su skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamos panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovė, Taryba, Konkurencijos taryba) 2012-05-29 nutarimÄ Nr. 1S-67 (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti atsakovę tarybÄ pradėti tyrimÄ dėl Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2011-11-14 įsakymu Nr.V-2129 patvirtinto ApraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) ir Lietuvos mokslo tarybos 2011-12-06 Kvietimo paramai Å«kio subjektų užsakomiems taikomiesiems moksliniams tyrimams gauti (toliau – ir Kvietimas) atitikties Konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) reikalavimams.Skunde nurodė, kad ApraÅ¡o ir Kvietimo nuostatose nustatyta valstybinių mokslo ir studijų institucijų kofinansavimo sistema atitinka pirmÄ sias dvi Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. nurodytas sÄ lygas, t. y. valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms yra suteikiamos palankesnės konkurencijos sÄ lygos prieÅ¡ nevalstybines mokslo ir studijų institucijas MTEP paslaugų rinkoje.

Konkurencinį valstybinių mokslo ir studijų institucijų pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ analogiÅ¡kas privataus kapitalo institucijas MTEP rinkoje sÄ lygoja valstybės biudžeto bazinis finansavimas valstybinėms institucijoms. Minėtas finansavimas yra nustatytas Mokslo ir studijų įstatyme bei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Viena iÅ¡ valstybinių mokslo ir studijų institucijų bazinio finansavimo sudedamųjų dalių yra Lietuvos mokslo tarybos administruojama priemonė Lėšų numatomiems Å«kio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymams kofinansavimas.

Priemonė skirta valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms (išskyrus kolegijas) gauti valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Šia priemone valstybinės mokslo ir studijų institucijos skatinamos suteikti kuo daugiau MTEP paslaugų, kurias užsako ūkio subjektai. Paraiškas šiai priemonei gali teikti visos valstybinės mokslo ir studijų institucijos (išskyrus kolegijas), 2011 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. sudariusios sutartis su ūkio subjektais dėl užsakymų taikomiesiems moksliniams tyrimams, kai tų užsakymų ar jų etapų įvykdymo laikotarpis yra nuo 2012 m. sausio 1 dienos – gruodžio 31 dienos.

PareiÅ¡kėjos ir kitos privačios mokslo ir studijų institucijos, kurios konkuruoja dėl tų pačių Å«kio subjektų MTEP paslaugų užsakymų, į Lietuvos mokslo tarybos administruojamÄ valstybės paramÄ negali pretenduoti, nes Å¡i priemonė priskiriama valstybės biudžeto baziniam finansavimui. PareiÅ¡kėjos negali lygiomis sÄ lygomis konkuruoti su valstybinėmis mokslo ir studijų institucijomis dėl Å«kio subjektų MTEP paslaugų užsakymų, nes Å¡ios gali žymiai sumažinti MTEP paslaugų teikimo kainÄ , galimus savo nuostolius padengdamos Lietuvos mokslo tarybos administruojamos priemonės (kofinansavimo) lėšomis.

Atitinkamai konkuruoti MTEP paslaugų rinkoje lygiais pagrindais Å¡iuo metu gali tik valstybinės mokslo ir studijų institucijos. Tokia situacija iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja laisvos rinkos principams, neskatina nevalstybinių mokslo ir studijų institucijų kÅ«rimosi ir iÅ¡ esmės žlugdo jau veikiančias nevalstybines mokslo ir studijų institucijas. Konkurencijos taryba Nutarime nusprendė, kad tyrimas negali bÅ«ti pradėtas dėl trečiosios Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. pažeidimo sÄ lygos nebuvimo, t. y. skirtingos valstybinių ir nevalstybinių mokslo ir studijų institucijų konkurencijos sÄ lygos MTEP paslaugų rinkoje neva yra sÄ lygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo.

PareiÅ¡kėjų nuomone, poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojama valstybinio mokslo ir studijų institucijų numatomų įgyvendinti Å«kio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymų kofinansavimo tvarka, prieÅ¡tarauja Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d. nustatytiems valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultÅ«rinei; plėtrai skyrimo principams, bei iÅ¡kreipia (nesant įstatyminio pagrindo) konkurencijos sÄ lygas MTEP paslaugų rinkoje.

Anot pareiÅ¡kėjų, Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d. nuostata, kad valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultÅ«rinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos vertinime rezultatus, yra skirta tik baziniam valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansavimui. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tiek lingvistinis minėto straipsnio aiÅ¡kinimas (pvz. straipsnio pavadinimas), tiek bazinio valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansavimo tikslai, kuriuos galima nustatyti sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Mokslo ir studijų įstatymo straipsnius.

Pagrindiniai tiek valstybinių, tiek nevalstybinių mokslo ir studijų institucijų finansavime Å¡altiniai yra jų steigėjų (dalyvių) institucijoms skiriamos lėšos bei iÅ¡ atitinkamos ekonominės veiklos (Å¡vietimo paslaugų teikimo, MTEP paslaugų ir kt.) vykdymo gaunamos pajamos. Vadovaudamasi Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d., Vyriausybė 2009-06-17 nutarimu Nr. 597 ApraÅ¡Ä , kurio 3 punkte nustatyta, kad lėšos MTEP ir meno veiklai plėtoti institucijoms skiriamos:

1) tiesiogiai ir 2) per Lietuvos mokslo tarybos vykdomÄ priemonę Å«kio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymams pagal Å«kio subjektų paraiÅ¡kas remti. Taigi ApraÅ¡e yra nustatytos dvi skirtingos valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų skyrimo valstybinių mokslo ir studijų institucijų moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultÅ«rinei) plėtrai ir meno veiklai plėtojimui tvarkos. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos kelia klausimÄ dėl tos valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų dalies, kuri paskirstoma valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms už jų numatomus įgyvendinti Å«kio subjektų taikomuosius mokslinių tyrimų užsakymus.

Šios valstybės biudžeto bazinio finansavimo skyrimo dalys (atskiroms mokslo sritims) nustatytos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Aprašo 11.4., 12.4., 13.4., 14.4., 15.4., 16.4., 17.4. p. ir įvardintos kaip numatomų įgyvendinti užsakymų kofinansavimas. Aprašo 18 p. nustatyta, kad lėšas numatomiems subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymams kofinansuoti institucijoms pagal ūkio subjektų paraiškas paskirsto Lietuvos mokslo taryba, laikydamasi švietimo ir mokslo ministro nustatytos tvarkos.

Todėl, atsižvelgiant vien į faktÄ , kad Å vietimo ir mokslo ministro įsakymas reglamentuoja valstybės lėšų skyrimÄ iÅ¡imtinai numatomiems įgyvendinti MTEP užsakymams, o Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d. nustatytas esminis biudžeto lėšų skyrimo principas yra institucijų veiklos rezultatas, akivaizdu, kad tiek Vyriausybės nutarimu patvirtinto ApraÅ¡o 11.4., 12.4.. 13.4.. L 15.4., 16.4., 17.4., 18 p., tiek juos įgyvendinančio Å vietimo ir mokslo ministro 2011-11-14 įsakymu Nr. V-2129 patvirtinto ApraÅ¡o nuostatos prieÅ¡tarauja Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d.

įtvirtintiems principams. Vyriausybės nutarimu ir Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintuose Aprašuose nustatyta valstybinių mokslo ir studijų institucijų kofinansavimo sistema, kai valstybės bazinio finansavimo lėšos skiriamos už valstybinių mokslo ir studijų institucijų ketinamus vykdyti MTEP užsakymus, kurių užsakovai yra privatūs ūkio subjektai, neturi nieko bendra su šių institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatais bei negali būti priskirta baziniam valstybės finansavimui.

Ä®statymų leidėjo tikslas buvo skatinti valstybinių mokslo ir studijų institucijų tarpusavio konkurencijÄ per mokslo (meno) veiklos rezultatus, siekiant steigėjo bazinio finansavimo lėšų, o Vyriausybės nutarime nustatyta kofinansavimo sistema jokios minėtų institucijų tarpusavio konkurencijos neskatina, prieÅ¡ingai, kofinansavimo skyrimas nepriklauso nuo institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų, nes skiriamas už planuojamus vykdyti MTEP užsakymus. Lietuvos mokslo tarybos Kvietime aiÅ¡kiai nurodyta, kad Å¡ia priemone valstybinės mokslo ir studijų institucijos skatinamos atlikti kuo daugiau MTEP paslaugų, kurias užsako Å«kio subjektai.

Tai akivaizdi valstybės institucijų pagalba jų įsteigtoms valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, turinti aiÅ¡kų tikslÄ â€“ sudaryti minėtų institucijų konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ privačius subjektus konkuruojant dėl privačių Å«kio subjektų MTEP paslaugų užsakymo. Tokia valstybės pagalba iÅ¡kreipia MTEP paslaugų rinkÄ ir yra nesuderinama su konkurencijos teisės principais. Be kita ko, nurodė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos teisės normos ir valstybės teikiama pagalba turi bÅ«ti suderintos su ES acquis communaulaire.

Konkurencijos taryba, nagrinėdama pareiÅ¡kėjų skundÄ , taip pat turėjo įvertint, ar Vyriausybės nutarimu ir Å vietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintuose ApraÅ¡uose nustatyta kofinansavimo tvarka atitinka ES konkurencijos teisės normas, ar tokia valstybės pagalba nepatenka į Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 107 str. 1 d. veikimo sritį. Ginčo atveju, valstybės pagalba skiriama subjektams, kurie vykdo ekonominio ir neekonominio pobÅ«džio veiklÄ , tačiau kofinansavimo sistema, nors ir priskirta baziniam biudžetiniam finansavimui, iÅ¡ tikrųjų yra skirta ekonominės veiklos finansavimui.

Taigi tokia valstybės teikiama pagalba (Lietuvos mokslo tarybos administruojama priemonė) turėjo bÅ«ti suderinta su Europos SÄ jungos Komisija ir atitikti Sistemoje įtvirtintus leistinos valstybės pagalbos skyrimo principus bei sÄ lygas. MTEP rinkoje dalyvauja įvairÅ«s subjektai, tiek Lietuvos valstybės biudžetinės įstaigos ar vieÅ¡osios įstaigos, tiek Lietuvoje, kitose valstybėse narėse ar trečiosiose Å¡alyse įsteigtos privačios įstaigos arba įmonės, tiek fiziniai asmenys, kurie konkuruoja dėl valstybės ii privačių subjektų užsakymų gavimo.

Nagrinėjama bÅ«simų MTEP užsakymų įgyvendinime kofinansavimo sistema, į kuriÄ gali pretenduoti tik Lietuvos valstybės mokslo ir studijų institucijos, reiÅ¡kia, kad jų institucijų įgyvendinamų MTEP užsakymų sÄ naudų dalį padengia valstybė, todėl jos gali užsakovams pasiÅ«lyti įgyvendinti MTEP užsakymus už kur kas mažesnę kainÄ . Pagal ES Komisijos SistemÄ , valstybės pagalba MTTV ir naujovių diegimui gali bÅ«ti skiriama pagal EB sutarties 87 str. 3 d. c p., tik kai to reikia bendram interesui, kaip iÅ¡imtis bendrajam draudimui skirti valstybės pagalbÄ .

Svarbus pusiausvyros tyrimo elementas yra tai, ar/ir kokiu mastu valstybės pagalba MTTV ir naujovių diegimui gali bÅ«ti laikoma tinkama MTTV ir naujovių diegimo plėtros priemone, jeigu kitomis mažiau rinkÄ iÅ¡kraipančiomis priemonėmis galima pasiekti tokių pačių rezultatų. Lietuvos Respublikoje galiojanti MTEP užsakymų kofinansavimo sistema neturi skatinamojo poveikio kitiems rinkoje veikiantiems subjektams (greičiau prieÅ¡ingai), o tai yra pagrindinė sÄ lyga analizuojant valstybės pagalbÄ MTTV ir naujovių diegimui.

Sistemos 7.4. p. nustatyta, kad vertindama pagalbos priemonės neigiamÄ poveikį, Komisija konkurencijos iÅ¡kraipymų analizėje kreipia dėmesį į numatomÄ pagalbos MTTV ir naujovių diegimui poveikį įmonių konkurencijai atitinkamose produktų rinkose. Komisija atsižvelgia į rizikÄ konkurencijai ir prekybai, kylančia artimiausioje ateityje ir kuri yra ypač tikėtina. Pagalba MTTV ir naujovių diegimui konkurencijÄ produktų rinkose gali iÅ¡kraipyti trimis bÅ«dais:

1) pagalba MTTV ir naujovių diegimui gali iškraipyti kintančias rinkos dalyvių paskatas investuoti (išstūmimo poveikis);

2) pagalba MTTV ir naujovių diegimui gali padėti įgyli arba iÅ¡laikyti įtakÄ rinkoje;

3) pagalba MTTV ir naujovių diegimui gali padėti iÅ¡laikyti neveiksmingÄ rinkos struktÅ«rÄ . Mano, kad Å vietimo ir mokslo ministro patvirtintame apraÅ¡e reglamentuota ir Lietuvos mokslo tarybos 2011-12-06 administruojama valstybės pagalbos priemonė – Lietuvos valstybinių mokslo ir studijų institucijų numatomų įgyvendinti Å«kio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymų kofinansavimas – taikomųjų mokslinių tyrimų rinkÄ iÅ¡kraipo visais trimis Komisijos Sistemoje paminėtais bÅ«dais.

Lietuvos Respublikos nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta valstybės pagalbos schema valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos Komisijos 2008-08-06 reglamento Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rÅ«Å¡ių pagalbÄ , suderinamÄ su bendrÄ ja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 str. (Bendrasis bendrosios iÅ¡imties reglamentas). Daro iÅ¡vadÄ , kad tiek Europos SÄ jungos Komisija, tiek Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas, pripažintų, kad Vyriausybės nutarimu ir Å vietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintuose ApraÅ¡uose nustatyta valstybinių mokslo ir studijų institucijų numatomų įgyvendinti Å«kio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymų kofinansavimas prieÅ¡tarauja ES acquis communaulaire, visų pirma, Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 107 str. 1 d.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjų atstovas patvirtino skunde iÅ¡dėstytus motyvus, skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai.Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjų Privačių organizacijų, vykdančių mokslinius tyrimus, asociacijos „Scientia libera“ ir VÄ® „Baltijos pažangių technologijų institutas“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ (b. l. 63-69) nurodė, kad Konkurencijos taryba visapusiÅ¡kai įvertino surinktÄ informacijÄ ir tinkamai taikė Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. taikymui svarbias sÄ lygas, o bÅ«tent neiÅ¡vengiamai vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjos pateikė teisės aktų reikalavimus atitinkantį praÅ¡ymÄ , savaime nereiÅ¡kia Konkurencijos tarybos pareigos pradėti tyrimÄ pagal jų nurodytas aplinkybes. Konkurencijos taryba, spręsdama klausimÄ dėl tyrimo pradėjimo, privalo atlikti preliminariÄ pateiktos ar surinktos informacijos analizę ir įvertinti, ar remiantis ja galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ji sudaro pagrindÄ Ä¯tarti Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo atvejį, dėl to, siekiant apginti pareiÅ¡kėjų teises, reikėtų pradėti tyrimÄ .

Todėl Konkurencijos taryba preliminaraus vertinimo metu, turi nustatyti, kad yra pagrindas įtarti, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto teisės aktais ar sprendimais yra galimai teikiamos privilegijos vieniems Å«kio subjektams, o kiti – diskriminuojami (pirma sÄ lyga), todėl yra pagrindas įtarti skirtingų konkurencijos sÄ lygų atsiradimÄ (antra sÄ lyga). Taip pat, preliminaraus vertinimo metu Konkurencijos taryba neturėtų turėti pagrindo įtarti, kad minėtos dvi sÄ lygos nebuvo lemtos neiÅ¡vengiamo įstatymo vykdymo (trečia sÄ lyga).

Taigi preliminaraus vertinimo metu bÅ«tina nustatyti, kad yra pagrindas įtarti ankščiau minėtų sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ . Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į tai, kad siekiant pradėti tyrimÄ , bÅ«tina nustatyti tam tikrų sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ , įvertino surinktÄ informacijÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo įtarti, jog pareiÅ¡kėjų nurodoma situacija atitiktų vienÄ iÅ¡ ankščiau nurodytų sÄ lygų. Konkurencijos taryba nustatė, kad Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. reglamentuoja valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, esančių vienomis iÅ¡ mokslo ir studijų institucijų lėšų Å¡altinių (Mokslo ir studijų įstatymo 67 str. 1 d. 1 p.), skirstymo tvarkÄ .

Minėto įstatymo 68 str. 2 d. apibrėžiama Vyriausybės kompetencija – priimti tvarkÄ , reglamentuojančiÄ valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų skyrimÄ valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms pagal jų veiklos vertinimo rezultatus. Todėl Vyriausybė nutarimu patvirtino ApraÅ¡Ä , kurio 18 p. pavedama Å vietimo ir mokslo ministerijai nustatyti tvarkÄ , kuria remiantis Lietuvos mokslo taryba galėtų skirstyti valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšas. Todėl Konkurencijos taryba pagrįstai vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 24 str. 4 d. 7 p., atsisakė pradėti tyrimÄ siekiant iÅ¡tirti ApraÅ¡o ir Kvietimo atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. reikalavimams, nes skundžiamas ApraÅ¡as ir Kvietimas buvo sÄ lygoti neiÅ¡vengiamo įstatyminio reguliavimo, kylančio iÅ¡ Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d., vykdymo pasekmės (Nutarimo 16 ir 17 p.).

Atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. LVAT aiÅ¡kinimo praktika taip pat atitinka tokiÄ Konkurencijos tarybos pozicijÄ . Konkurencijos taryba, įvertinusi pareiÅ¡kėjų pateiktÄ bei iÅ¡ kitų subjektų gautÄ informacijÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad skųstas ApraÅ¡as ir Kvietimas buvo priimti neiÅ¡vengiamai vykdant įstatymÄ , t. y.. Mokslo ir studijų 68 str. 2 d., todėl nebuvo pagrindo manyti, kad atitinkami vieÅ¡ojo administravimo subjektai – Å vietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos mokslo taryba – savo iniciatyva (t. y. ne vykdydami įstatymo reikalavimus) galėjo atlikti pareiÅ¡kėjų skundžiamus veiksmus.

Todėl Konkurencijos tarybos iÅ¡vada, kad nagrinėtu atveju buvo nustatyta, jog buvo Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. numatyta sÄ lyga – neiÅ¡vengimas įstatymo vykdymas – yra teisinga ir pagrįsta. Be kita ko, akcentavo, kad ginčo atveju Konkurencijos įstatymo 4 str. taikymo atveju vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti vertinami bÅ«tent konkurencijos teisės kontekste ir pagal Konkurencijos įstatymo normų esmę bei prasmę. Konkurencijos taryba ApraÅ¡Ä ir KvietimÄ galėjo vertinti ir spręsti klausimÄ dėl tyrimo pradėjimo tik Konkurencijos įstatymo, o ne kitų, įskaitant ir Mokslo ir studijų įstatymÄ , įstatymų atžvilgiu.

PareiÅ¡kėjos nenurodė ir nepaaiÅ¡kino, kodėl, jų nuomone, bei kokiÄ Ä¯takÄ tai, kad ApraÅ¡as ir Kvietimas galimai prieÅ¡tarauja Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d., turi Konkurencijos įstatymo, įskaitant jo 4 str., taikymui. Pabrėžė, kad net tuo atveju, jei ApraÅ¡as ir Kvietimas iÅ¡ tikrųjų vėliau bÅ«tų pripažinti neteisėtais, tai savaime neleistų prieiti prie iÅ¡vados, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas ar sprendimas taip pat neatitiktų Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimų.Vyriausybės nutarimas buvo priimtas vykdant Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d., todėl Å¡i aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo abejoti Nutarime iÅ¡dėstytomis iÅ¡vadomis.

Be to, net, jei Vyriausybės nutarimu patvirtinto apraÅ¡o nuostatos prieÅ¡tarautų Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d., kaip minėta, vien ta aplinkybė, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas ar sprendimas prieÅ¡tarauja kitam (nei Konkurencijos įstatymas) įstatymui, nesudaro pagrindo teigti, kad galima bÅ«tų įtarti Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjos neįrodė, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai atsisakė pradėti tyrimÄ , motyvuodama tuo, kad ApraÅ¡as ir Kvietimas buvo neiÅ¡vengiamas Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d. vykdymas.

Taigi pareiÅ¡kėjų teiginiai, susiję su Vyriausybės nutarimu patvirtinto apraÅ¡o 11.4, 12.4, 13.4, 14.4, 15.4, 16.4, 17.4., 18 p., nepaneigia Nutarime padarytų iÅ¡vadų, kad ApraÅ¡as ir Kvietimas buvo priimti neiÅ¡vengiamai vykdant Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d. Taip pat tvirtino, kad remiantis Konkurencijos įstatymo 22 str. bei kitomis normomis, Konkurencijos taryba nėra kompetentinga tirti valstybės pagalbos, kuriai taikomas Europos SÄ jungos valstybės pagalbos taisyklės, neatitikimo Europos SÄ jungos taisei atvejus.

Tokia kompetencija, vadovaujantis SESV 107 str. 2 d., priklauso Europos Komisijai, kuri turi teisę priimti sprendimÄ , ar valstybės narės taikoma valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka arba kad tokia valstybės pagalba yra netinkamai naudojama. Å is klausimas taip pat gali bÅ«ti perduotas Europos SÄ jungos Teisingumo Teismui spręsti. Todėl daro iÅ¡vadÄ , kad Konkurencijos taryba nėra įgaliota ar kompetentinga spręsti, ar pareiÅ¡kėjų skundžiami teisės aktai, yra suderinami su Europos SÄ jungos, įskaitant SESV 107 str. 1 d., konkurencijos teisės normomis.

Konkurencijos taryba nėra įgaliota tirti, ar galimai taikomas valstybės pagalbos atvejis atitinka Europos Komisijos 2008-08-06 reglamento Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rÅ«Å¡ių pagalbÄ suderinamÄ su bendrÄ ja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 str., nuostatas. Taigi pareiÅ¡kėjų teiginiai, kad galimai taikoma valstybės pagalba pažeidžia Europos SÄ jungos konkurencijos teisės normas, neleidžia teigti, kad Konkurencijos taryba neiÅ¡samiai įvertino turimus duomenis ir informacijÄ , dėl to Nutarimu priimtas atsisakymas pradėti tyrimÄ dėl Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimų galėtų bÅ«ti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu.

Mano, kad pareiÅ¡kėjų teiginiais neleidžiama suabejoti, kad Konkurencijos taryba preliminaraus vertinimo metu tinkamai bÅ«tų neatsižvelgusi į reikÅ¡mingas aplinkybes, juo labiau tai nereiÅ¡kia, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai atsisakė pradėti tyrimÄ dėl to, kad buvo nustatyta Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. numatyta sÄ lyga, reiÅ¡kianti, kad skundžiami vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai neturi bÅ«ti sÄ lygoti neiÅ¡vengiamo įstatymų reikalavimų vykdymo.Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjų Privačių organizacijų, vykdančių mokslinius tyrimus, asociacijos „Scientia libera“ ir VÄ® „Baltijos pažangių technologijų institutas“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ (b. l. 71-73) nurodė, kad mano, jog Vyriausybės patvirtintas ApraÅ¡as neprieÅ¡tarauja Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d.

Å io įstatymo 10 str. 3 d. 2 p. nustato, kad valstybinių mokslinių tyrimų institutų tikslais (kitaip – veiklomis, kurių vykdymui jie yra įsteigti ir kurių vykdymui jiems yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos) be kitų yra bendradarbiavimas su verslo atstovais ir MTEP užsakomųjų darbų vykdymas. Universitetų atveju, kurie pirmiausia vykdo studijas, MTEP užsakomųjų darbų vykdymas įstatyme nėra imperatyviai nurodytas, bet įstatymo 8 str. 2 d. 3 p. universitetų tikslu įvardija bendradarbiavimÄ su Å«kio partneriais, o Å«kio subjektų MTEP užsakomųjų darbų vykdymas yra viena efektyviausių tokio bendradarbiavimo formų.

Todėl daro iÅ¡vadÄ , kad sutarčių dėl MTEP darbų atlikimo sudarymas ir vykdymas laikytini valstybinių mokslo ir studijų institucijų veiklos rezultatais ir parodo institucijų mokslo veiklos efektyvumo lygį, todėl Vyriausybė, priimdama nutarimÄ , pagrįstai į tai atsižvelgė. ApraÅ¡e nustatyta, kad 2013 – 2015 m. lėšos MTEP ir meno veiklai plėtoti institucijoms skiriamos pagal jų 2009 – 2011 m. veiklos rezultatus. Tokiu atveju MTEP užsakomųjų darbų vykdymas 2012 m. turėtų įtakos institucijų finansavimui tik 2016 m.

Siekdama operatyviau atsižvelgti į institucijų veiklos rezultatus, Vyriausybė nustatė pareiÅ¡kėjų ginčijamÄ lėšų paskirstymo bÅ«dÄ , leidžiantį atsižvelgti į MTEP užsakomųjų darbų vykdymÄ jų vykdymo metais. ApraÅ¡o 1 p. nustato, kad apraÅ¡as yra taikomas rengiant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektÄ . Å io projekto rengimo metu neįmanoma turėti pakankamai iÅ¡samios informacijos apie MTEP užsakomuosius darbus, kurie bus vykdomi parvirtinto valstybės biudžeto vykdymo metu (t. y. kitais metais), nes didelė dalis sutarčių dėl tokių darbų vykdymo valstybės biudžeto projekto rengimo metu dar nėra sudaryta.

Taigi rengiant projektÄ Å¾odžiai „numatomi užsakymai“ yra logiÅ¡ki. Tačiau neteisinga teigti, kad vykdant valstybės biudžetÄ lėšos gali bÅ«ti skiriamos pagal numatomus (kitaip – dar nesamus) užsakymus. Ä®gyvendinant Vyriausybės patvirtinto ApraÅ¡o 18 p. nuostatas ministro patvirtintas apraÅ¡as, reglamentuojantis Å¡ių lėšų skyrimÄ , nustato, kad siekdamos lėšų institucijos turi pateikti sudarytų sutarčių dėl MTEP darbų vykdymo kopijas. Todėl nagrinėjamos lėšos yra skiriamos institucijoms pagal jų veiklos rezultatus, o Vyriausybės patvirtintas apraÅ¡as neprieÅ¡tarauja įstatymo 68 str. 2 d.

Be kita ko, nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjų teiginiu, jog įgyvendinant pareiÅ¡kėjų ginčijamas Vyriausybės patvirtinto apraÅ¡o nuostatas gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų, nes institucijos „gali žymiai sumažinti MTEP paslaugų teikimo kainÄ â€œ. Tai, kad institucijos galėtų sÄ moningai mažinti MTEP paslaugų teikimo kainas, tikėdamos savo nuostolius padengti pareiÅ¡kėjų ginčijamos Lietuvos mokslo tarybos priemonės lėšomis, yra mažai tikėtina, nes sutarčių sudarymo metu institucijos negali bÅ«ti tikros, kad Lietuvos mokslo taryba pripažins sutarties objektÄ MTEP (t. y. remtinu) užsakymu.

Tokio nepripažinimo galimybę numato ministro patvirtintas apraÅ¡as, o pirmojo kvietimo teikti paraiÅ¡kas pagal Lietuvos mokslo tarybos priemonę rezultatai parodė, kad tikimybė, kad institucijos paraiÅ¡ka bus atmesta, yra žymi. Net jei institucija bÅ«tų garantuota, kad jos paraiÅ¡ka bus pripažinta remtina, rėmimui skirtina suma (arba, anot pareiÅ¡kėjų, suma, kuria institucijos galėtų mažinti MTEP paslaugos kainÄ ) sutarties sudarymo metu yra sunkiai prognozuojama, nes ji priklauso nuo to, kiek remtinų paraiÅ¡kų ateityje pateiks visos institucijos.

Institucijos nėra suinteresuotos mažinti MTEP paslaugų kainas, nes lėšų suma, kuriÄ jos galėtų gauti MTEP užsakomųjų darbų skatinimui bÅ«tų atitinkamai mažesnė. Institucijos MTEP paslaugas teikia rinkos kaina, kartu prisiimdamos visÄ rizikÄ dėl nepakankamai tikslaus sutartinių įsipareigojimų įvykdymui bÅ«tinų atlikti MTEP darbų apimčių ir su jų atlikimu susijusių sÄ naudų įvertinimo. Pripažindami teorinę institucijų teikiamų MTEP paslaugų kainos mažinimo galimybę, mano, kad ji yra sÄ lygota ne Vyriausybės patvirtinto apraÅ¡o, o institucijų vadovų ir kitų darbuotojų sÄ Å¾iningumo.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos mokslo tarybos priemonės lėšos yra skiriamos ne užsakomųjų darbų vykdymui kompensuoti, bet skatinti institucijas toliau vystyti MTEP veiklas, plėtoti infrastruktÅ«rÄ , plėsti bendradarbiavimo ratÄ . Å ios lėšos skiriamos ne konkurso bÅ«du, todėl Lietuvos mokslo tarybos priemonė lėšos yra skiriamos pagal institucijų mokslo veiklos rezultatus, kaip ir numatyta įstatymo 68 str. 2 d. Pažymėjo, kad ES teisės reikalavimai dėl valstybės pagalbos taikomi tik pagalbai, kuri atitinka visus Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 107 str. 1 d. iÅ¡dėstytus kriterijus:

i) teikiama iÅ¡ valstybės lėšų; ii) teikia iÅ¡skirtinę ekonominę naudÄ Å«kio subjektams; iii) yra selektyvaus pobÅ«džio, taikoma pasirinktinai; iv) iÅ¡kraipo arba gali iÅ¡kraipyti konkurencijÄ ir veikia prekybÄ tarp Å¡alių.Vertinant iÅ¡skirtinės naudos kriterijų, valstybės pagalbos taisyklės taikomos tik Å«kinę veiklÄ vykdantiems subjektams. Ūkinė veikla Å¡iuo atveju suprantama kaip komercinė, gamybinė, finansinė ir kita veikla, susijusi su prekių ar paslaugų pirkimu rinkoje.

Valstybinės mokslo ir studijų institucijos Å¡ia prasme Å«kinės veiklos nevykdo, jų veiklos tikslai yra nustatyti įstatyme ir jų statutuose (įstatuose). Europos Komisijos nuomone, mokslinių tyrimų organizacijų pagrindinė veikla (ypač Å¡vietimas, nepriklausomų mokslinių tyrimų vykdymas ir jų rezultatų sklaida), taip pat technologijų perdavimo veikla (jei ji yra vidinio pobÅ«džio ir visos už jÄ gautos pajamos reinvestuojamos į pagrindinę organizacijos veiklÄ ) nepriskirtina Å«kinei veiklai.

Be to, valstybės pagalba turi bÅ«ti selektyvaus pobÅ«džio priemonė, taikoma pasirinktinai. Ginčijamu atveju valstybės biudžeto lėšos skiriamos visoms valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, todėl tai rinkos neiÅ¡kraipo. Mano, kad valstybės biudžeto lėšų skyrimas valstybės įsteigtoms pelno nesiekiančioms mokslo ir studijų institucijoms įstatyme nustatytų jų tikslų įgyvendinimui negali bÅ«ti laikomas valstybės pagalba.Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos mokslo taryba atsiliepimo į pareiÅ¡kėjų Privačių organizacijų, vykdančių mokslinius tyrimus, asociacijos „Scientia libera“ ir VÄ® „Baltijos pažangių technologijų institutas“ skundÄ nepateikė.Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos atsiliepime ir atstovo teismo posėdyje iÅ¡dėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas netenkintinas.Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovė, Taryba, Konkurencijos taryba) 2012-05-29 nutarimo Nr. 1S-67 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimÄ dėl 2011-11-14 Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-2129 patvirtinto apraÅ¡o ir 2011-12-06 Lietuvos mokslo tarybos kvietimo paramai Å«kio subjektų užsakomiesiems taikomiesiems moksliniams tyrimams gauti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 7-10, 80-83).Taigi nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas.ABTÄ® 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.Byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma tvirtina, kad pareiÅ¡kėjos 2012-01-31 su skundu kreipėsi į Konkurencijos tarybÄ , kuriame prašė pradėti tyrimÄ ir iÅ¡tirti, ar ApraÅ¡as, patvirtintas 2011-11-14 Å vietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-2129 (toliau – ir ApraÅ¡as) bei 2011-12-06 Lietuvos mokslo tarybos paskelbtas kvietimas paramai Å«kio subjektų užsakomiems taikomiesiems moksliniams tyrimams gauti (toliau – ir Kvietimas) atitinka Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimus.

Skunde pareiÅ¡kėjos nurodė, kad remiantis Å vietimo ir mokslo įstatymo 5 ir 6 str., mokslo ir studijų institucijos gali bÅ«ti skirstomos į aukÅ¡tÄ sias mokyklas ir mokslinių tyrimų institutus, kurie gali bÅ«ti tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai. Visos mokslo ir studijų institucijos gali teikti Å«kio subjektams mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultÅ«rinės) plėtros (toliau – ir MTEP) paslaugas, todėl pareiÅ¡kėjų nuomone, jos tarpusavyje konkuruoja. PareiÅ¡kėjos pažymėjo, kadangi Kvietimas skirtas tik valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, nevalstybinės mokslo ir studijų institucijos negalėjo bÅ«ti pareiÅ¡kėjais siekiant gauti kofinansavimÄ , todėl tokiais veiksmais nevalstybinėms ir valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms MTEP paslaugų rinkoje buvo sudarytos nevienodos sÄ lygos konkuruoti ir pažeistas Konkurencijos įstatymas (Byla Nr. 2.1-25, b. l. 1-4; b. l. 11-14).

Iš Kvietimo turinio matyti, kad jame buvo nurodyta, jog teikti paraiškas dalyvauti konkurse ir gauti valstybės biudžeto lėšų MTEP paslaugų teikimui gali valstybinės mokslo ir studijų institucijos (išskyrus kolegijas) (Byla Nr. 2.1-25, b. l. 5). Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjos 2012-03-12 Rašte Nr. 013 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2012-04-30 Rašte Nr. 021 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog valstybinės ir nevalstybinės mokslo ir studijų institucijos savo veiklos pobūdžiu iš esmės nesiskiria, o pagrindinis tikslas yra studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (ar) MTEP paslaugų teikimas.

Minėtų paslaugų teikimas gali bÅ«ti finansuojamas labai įvairiai, Å¡i veikla gali bÅ«ti finansuojama tiek valstybės, tiek privačiomis lėšomis. Valstybinės mokslo ir studijų institucijos, gaudamos bazinio finansavimo lėšas, turi galimybę įgyti daugiau kompetencijos, darbuotojų įrangos, kitų priemonių, reikalingų teikiant MTEP paslaugas. Tokiu bÅ«du esantis reguliavimas, įskaitant ApraÅ¡Ä , anot pareiÅ¡kėjų, iÅ¡kreipia konkurencijos sÄ lygas (Byla Nr. 2.1-25, b. l. 13-17; 39-40).

Švietimo ir mokslo ministerija 2012-03-15 Rašte Nr. SR-1386 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad remiantis Mokslo ir studijų įstatymo 67 str. 1 d. ir 68 str. 1 d., tik valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms yra skiriamos valstybės bazinio finansavimo lėšos, kurias, be kita ko, minėtos institucijos naudoja MTEP ir meno veiklai plėtoti. Šio įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad bazinio finansavimo lėšos skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatus.

Vyriausybė 2009-06-17 priėmė nutarimÄ Nr. 597 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimam, eksperimentinei (socialinei, kultÅ«rinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skyrimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kurio 1 punkte nustatyta, kad taryba lėšas numatomiems Å«kio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymams kofinansuoti paskirsto laikydamasi Å vietimo ir mokslo ministro nustatytos tvarko. Å vietimo ir mokslo ministras, įgyvendindamas jam pavestÄ kompetencijÄ , 2011-11-14 priėmė įsakymÄ Nr. V-2129, kuriuo buvo patvirtintas ApraÅ¡as.

Taip pat nurodė, kad Švietimo ir mokslo ministerijos nuomone, pareiškėjų skundas nepagrįstas, nes bazinio finansavimo lėšas turi teisę gauti tik valstybinės mokslo ir studijų institucijos (Byla Nr. 2.1-25, b. l. 32-33). Lietuvos mokslo taryba 2012-04-30 Rašte Nr. 4S-463 „Dėl informacijos pateikimo dėl Kvietimo paramai ūkio subjektų užsakomiesiems moksliniams tyrimams gauti“ nurodė, kad Kvietimas buvo paskelbtas vadovaujantis Vyriausybės nutarimo 3 ir 18 p. bei Aprašu, kuriuo reglamentuojamas ūkio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymams skatinti skirtų lėšų paskirstymas.

Minėtais teisės aktais nustatoma, kad Taryba yra kompetentinga skirstyti kofinansavimui skirtas lėšas (Byla Nr. 2.1-25, b. l. 41). Taigi Konkurencijos taryba iÅ¡tyrusi ir įvertinusi turimus raÅ¡ytinius įrodymus bei iÅ¡analizavusi ginčui aktualių teisinį reglamentavimÄ , priėmė skundžiamÄ NutarimÄ , kuriame konstatavo, kadangi nėra pagrindo įtarti, kad ApraÅ¡as dėl lėšų numatomiems Å«kio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymams kofinansuoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms pagal Å«kio subjektų paraiÅ¡kas paskirstymo tvarkos ir Kvietimas paramai Å«kio subjektų užsakomiems taikomiesiems moksliniams tyrimams gauti gali prieÅ¡tarauti Konkurencijos įstatymo 4 str., todėl vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 24 str. 4 d. 7 p., nutarė atsisakyti pradėti tyrimÄ dėl ApraÅ¡o ir Kvietimo atitikties Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams (Byla Nr. 2.1-25, b. l. 42-45).Kaip minėta, pareiÅ¡kėjos nesutinka su Nutarimu, laiko jį neteisėtu bei nepagrįstu, todėl naikintinu motyvuodamos, be kita ko, tuo, kad ApraÅ¡o ir Kvietimo nuostatose nustatyta valstybinių mokslo ir studijų institucijų kofinansavimo sistema atitinka pirmÄ sias dvi Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. nurodytas sÄ lygas, t. y. valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms yra suteikiamos palankesnės konkurencijos sÄ lygos prieÅ¡ nevalstybines mokslo ir studijų institucijas MTEP paslaugų rinkoje.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas (toliau – ir Konkurencijos įstatymas), Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – ir Mokslo ir studijų įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-06-17 nutarimas Nr. 597 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultÅ«rinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skyrimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas), Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2011-11-14 įsakymu Nr. V-2129 patvirtintas Lėšų numatomiems Å«kio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymams kofinansuoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms pagal Å«kio subjektų paraiÅ¡kas paskirstymo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as) bei kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 d. reglamentuojama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su Å«kinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę.

Pagal minimo straipsnio 2 d., vieÅ¡ojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus Å«kio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams, iÅ¡skyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sÄ lygų neįmanoma iÅ¡vengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Mokslo ir studijų įstatymo 67 str. 1 d. nustatyta, kad mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro įvairÅ«s finansavimo Å¡altiniai, įskaitant, valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, Mokslo ir studijų įstatymo nustatyt tvarka mokslo ir studijų institucijoms skiriamos valstybės biudžeto lėšos studijoms, pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iÅ¡ Å«kinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų, valstybės fondų lėšos ir kita.

Remiantis Å¡io įstatymo 68 str., valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos MTEP ir meno veiklai plėtoti, administravimui ir Å«kiui, kitoms reikmėms. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad valstybės biudžeto lėšos MTEP ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarimo 2 p. nustatyta, kad MTEP ir meno veiklai plėtoti skiriama ne mažiau kaip 62 procentai numatytų valstybė biudžeto bazinio finansavimo lėšų, o lėšas pagal paraiÅ¡kas paskirsto Lietuvos mokslo taryba laikydamasi Å¡vietimo ir mokslo ministro nustatytos tvarkos (Vyriausybės nutarimo 18 p.).Nurodytų teisės normų sisteminė analizė leidžia teisėjų kolegijai prieiti prie iÅ¡vados, kad ApraÅ¡as bÅ«tent ir yra priimtas vykdant įpareigojimus, nustatytus Vyriausybės nutarime, kuris patvirtintas įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymÄ , o Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. reikalavimai pažeidžiami tik tuo atveju, jei egzistuoja aplinkybių visuma, t. y. valstybės vieÅ¡ojo administravimo subjektų teisės aktai ar kiti sprendimai teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus Å«kio subjektus ar jų grupes ir dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų sprendimų atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams bei skirtingos konkurencijos sÄ lygos nėra sÄ lygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad analogiÅ¡kos pozicijos yra laikomasis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-1484/2012).ABTÄ® 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso Å¡alies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

Pagal ABTÄ® 86 str. 2 d., priimdamas sprendimÄ , administracinis teismas įvertina iÅ¡tirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikÅ¡mės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginÄÄ yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kurie yra bÅ«tini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.Teisėjų kolegija, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrusi Å¡iam ginčui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių visumÄ , vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad vertinti faktines aplinkybes kitaip nei jas įvertino atsakovė teisėjų kolegija neturi jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, Konkurencijos taryba padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ApraÅ¡as ir Kvietimas buvo priimti neiÅ¡vengiamai vykdant įstatymÄ , t. y. Mokslo ir studijų 68 str. 2 d., ir kad ginčo atveju yra Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta sÄ lyga – neiÅ¡vengimas įstatymo vykdymas. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant įstatymų ar kitų teisės aktų, Konkurencijos taryba nevirÅ¡ijo jai nustatytos kompetencijos.

Todėl nurodytais ir kitais motyvais, NutarimÄ naikinti, pagal ABTÄ® 89 str., ir įpareigoti atsakovę pradėti tyrimÄ nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas ABTÄ® 88 str. 1 p. pagrindu.Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų pareiÅ¡kėjų skunde iÅ¡dėstytų argumentų, nes jie nagrinėjamos bylos kontekste pripažintini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovė atsiliepime teisingai nurodė, kad ji ApraÅ¡Ä ir KvietimÄ galėjo vertinti ir spręsti klausimÄ tik dėl tyrimo pradėjimo Konkurencijos įstatymo, o ne kitų įstatymų atžvilgiu.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjų Privačių organizacijų, vykdančių mokslinius tyrimus, asociacijos „Scientia libera“ ir VÄ® „Baltijos pažangių technologijų institutas“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Å is sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                            Liuda Arlauskienė                                                                                                                          Raimondas Blauzdžius                                                                                                              Liudmila Zaborovska