de0e815d-995c-4e9f-8d78-7ff03e1c22d8 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Arūnas Paštuolis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis                                        Baudžiamoji byla Nr.

1A-373-493/2010;

Teisėjas Evaldas Gražys                                              Proceso Nr. 26-1-00584-09;                                                                                                        Procesinio sprendimo

kategorija:

 (S)

                                                                                     2.4.6.3.3                                                Â

    Â

Â

        KAUNO

APYGARDOS TEISMAS

                                                         N U T A

R T I S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

      2010

m. rugsėjo 15 d.

     Kaunas

                    Â

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio,

teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai

Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentėjusiajam G. V., nukentėjusiojo atstovui advokatui Eugenijui

Senovaičiui, nuteistajam E. K., nuteistojo gynėjui

advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo

baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno miesto

apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo, nukentėjusiojo G. V. ir nuteistojo E. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės

teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo  E. K. pripažintas

kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. 135 str. 1 d. ir nubaustas 10 (dešimt)

mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš E. K. priteista 9399,45 Lt Valstybinei ligonių kasai prie

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir nukentėjusiajam G. V. 192,30 Lt turtinei bei 15 000 Lt neturtinei žalai

atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t

ė :

E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas

kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. 135 str. 1 d. už

tai, kad 2009-04-05 apie 03.00 val., V.

Krėvės pr. 86-o namo laiptinėje, Kaune, sudavė kumščiu G. V. į

veidÄ ir nukentėjusiajam nuo smÅ«gio sukniubus, ne mažiau kaip tris kartus

įspyrė jam į kairę krÅ«tinės lÄ stos pusę bei ne mažiau kaip deÅ¡imt kartų įspyrė

į kairę veido pusę, tokiais veiksmais padarė G. V. kairio

smilkinkaulio įspaustinį skeveldrinį, kairės akiduobės medialinės sienelės bei

stogo lūžius, kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo kairėje

smilkininėje srityje, kairių kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimus,

apatinio žandikaulio lūžį kampų srityse, kairio šešto šonkaulio lūžį, poodinę

kraujosruvÄ kairės akies vokuose pereinant į kairį skruostÄ , odos nubrozdinimus

lūpose, tai yra viršydamas būtinosios ginties ribas padarė nukentėjusiajam

sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Â

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro

pavaduotojas apeliaciniu skundu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo

2010-03-16 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir

neteisingai paskirtos bausmės, netaikant LR BK 28 str. 3 d., E.

K. paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

Nurodė, kad  teismas, kvalifikuodamas E. K. veikÄ , neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ,

neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ ,

pripažindamas jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jo veikos

padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ir, kad veika

padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, paskyrė nepagrįstai Å¡velniÄ

bausmę, neatitinkančiÄ padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio ir atsiradusių

sunkių pasekmių. Teismas, nurodydamas, kad G. V. kėsinosi

į Ž. N. sveikatÄ , kad jai buvo iÅ¡kilęs realus, akivaizdus

pavojus, todėl gindamas jÄ , E. K. galėjo padaryti žalÄ G. V. sveikatai, neįvertino kėsinimosi pobÅ«džio ir

pavojingumo, kėsinimosi pradžios ir pabaigos momento. Besiginančio veiksmai, padarant žalÄ kitam

asmeniui, negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau

žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis. Nei

vienas iš įvykio dalyvių nepatvirtino, kad G. V.,

pastūmęs Ž. N., atliko kokius nors veiksmus, iš kurių

bÅ«tų matyti, jog G. V. gali tęsti savo kėsinimÄ si į Ž. N. gyvybę ar sveikatÄ . Pastarasis savanoriÅ¡kai atsisakė

tęsti savo veikÄ , jo kėsinimasis jau buvo pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo

ginti, nes būtinosios ginties situacija buvo išnykusi. E. K. veiksmai

nukentėjusiojo atžvilgiu, padaryti iš keršto ir negali būti pripažinti kaip

atkirtis į pavojingÄ kėsinimÄ si. Be to ir teismas pripažino, kad nukentėjusiojo

panaudotas fizinis smurtas buvo aiškiai neadekvatus nusikalstamo kėsinimosi

pavojingumui, nes nukentėjusysis sudavė tik vienÄ smÅ«gį bei pastÅ«mė Ž. N.. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad G. V. sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip Å¡eÅ¡iais

trauminiais poveikiais. E. K., suduodamas eilę smūgių

nukentėjusiajam į galvÄ , pasiriko gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ . E. K. anksčiau teistas, tačiau teistumai iÅ¡nykę, po

nusikaltimo padarymo neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų stengiamasi

sušvelninti nusikaltimo pasekmes, jokios pagalbos nukentėjusiajam neteikė, jo

net neatsiprašė, dėl savo poelgio jokio gailesčio neišreiškė. Visa tai rodo

didesnį kaltinamojo pavojingumÄ visuomenei. Jo atsakomybę lengvinančių bei

sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusysis G. V. apeliaciniu

skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-16 nuosprendį pakeisti –

pripažinti E. K. kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d., paskirti

jam didesnę bausmę nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis ir priteisti iš jo 50

000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad teismas be pagrindo konstatavo,

kad jo veiksmai – nukentėjusiosios pastūmimas buvo pavojingas kėsinimasis į

kito asmens sveikatÄ . Ž. N. pastÅ«mė dėl to, kad nenorėjo

kartu su ja eiti namo. Po pastūmimo daugiau jokių neteisėtų veiksmų jis

neatliko, realaus, akivaizdaus pavojaus iš jo pusės nebuvo, todėl E. K. veiksmai negali būti vertinami kaip gynyba nuo

kėsinimosi į kito asmens sveikatÄ . Nuteistasis tiesiog buvo agresyvus, smurtÄ

naudojo dar anksčiau ir ne tik jo atžvilgiu, o jo nesutarimas su mergina, buvo

tik pretekstas jį sumušti. Be pagrindo teismas nustatė dvi nuteistojo

atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sumažino neturtinės žalos dydį. Jis

patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , depresijÄ , pažeminimÄ ,

reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Iki Å¡iol jis yra

silpnos sveikatos, liekamieji reiškiniai liks visam gyvenimui. Nuteistasis yra

jauno amžiaus, darbingas, todėl pilnai gali atlyginti jam padarytÄ neturtinę

žalÄ .

Nuteistasis E. K. apeliaciniu

skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-16 nuosprendį panaikinti,

vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 9 p., bylÄ nutraukti, esant baudžiamÄ jÄ

atsakomybę šalinančiai aplinkybei, numatytai LR BK 28 str., nes jis veikė neperžengdamas

būtinosios ginties ribų. Nurodė, kad byloje surinkti ir teismo išnagrinėti

duomenys patvirtina, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties ribose, gynė Ž. N. nuo G. V.. Pastarasis Ž. N. atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , ji buvo sužalota, o

be jo įsikišimo, ji galėjo nukentėti ar labiau. Jis prisipažįsta sudavęs du

smÅ«gius kumščiu G. V. į veidÄ ir vienÄ kartÄ spyręs į

krūtinę, tačiau po šių jo veiksmų, kaltinime išvardinti sužalojimai,

nukentėjusiajam atsirasti negalėjo. Tebelieka abejonės, ar nukentėjusiajam

konstatuotas sveikatos sutrikdymas negalėjo būti padarytas krentant ir

atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.

Nuteistasis E. K. atsiliepime į

nukentėjusiojo G. V. apeliacinį skundÄ nurodė, kad skundas

yra iš esmės nemotyvuotas ir akivaizdžiai nepagrįstas, todėl prašo

nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo E. K. gynėjas

advokatas D. Svirinavičius atsiliepime į Kauno miesto apylinkės prokuratūros

apeliacinį skundÄ nurodė, kad skundas yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. Byloje

surinkti ir teismo išnagrinėti bylos duomenys patvirtina, kad E.

K. veikė būtinosios ginties ribose, gynė Ž. N. nuo

jos atžvilgiu G. V. pavartoto itin pavojingo kėsinimosi,

be E. K. įsikišimo ji galėjo nukentėti dar labiau.

PastarÄ sias aplinkybes parodė ne tik kaltinamasis, bet ir liudytojai: L. A., E. C., Ž. N.,

o taip pat tas aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada

apie Ž. N. konstatuotus daugybinius kūno sužalojimus.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina kiti liudytojai, jie

neatitinka objektyvių bylos duomenų apie Ž. N. nustatytÄ

sveikatos sutrikdymÄ . Antra vertus, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada

nepatvirtina ir tokio masto fizinės prievartos panaudojimo jo atžvilgiu, kaip

savo parodymuose nurodė nukentėjusysis. Tokiu būdu, net jeigu ir būtų pagrindas

laikyti byloje nustatytÄ tÄ aplinkybę, jog E. K. veiksmais

nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, vertinant E. K. veiksmų subjektyviÄ jÄ pusę, darytina iÅ¡vada, jog jo

ginamasis neviršijo būtinosios ginties ribų ir neturi atsakyti pagal

baudžiamuosius įstatymus (tame tarpe ir pagal LR BK 135 str. 1 d.), nes

kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alina bÅ«tinosios ginties institutas (LR BK

28 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė

prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiojo – tenkinti iÅ¡

dalies, nuteistojo – atmesti. Nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas prašė

nukentėjusiojo skundÄ tenkinti, prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ â€“ tenkinti, o

nuteistojo – atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo

apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuratÅ«ros ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus

atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmininkaujančio

teisėjo praneÅ¡imÄ ir proceso dalyvius sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros

ir nukentėjusiojo G. V. apeliaciniai skundai atmetami,

nuteistojo E. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Neišeidama už apeliacinių skundų ribų, teisėjų

kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik

dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (LR BPK 320 str. 3 d.).

Nuteistasis E. K. apeliaciniame

skunde nurodė, kad jis nesudavė tiek smūgių nukentėjusiajam, kiek nurodyta

skundžiamame nuosprendyje. Apeliantas teigia sudavęs nukentėjusiajam G. V. du smÅ«gius kumščiu į veidÄ ir vienÄ kartÄ spyręs į

krūtinę.

Pirmosios instancijos teismo 2010-03-16 nuosprendžio aprašomojoje

dalyje nurodyta, kad E. K. 2009-04-05 apie 3 val., V.

Krėvės pr. 86-o namo laiptinėje, Kaune, sudavė kumščiu G. V. į

veidÄ ir nukentėjusiajam nuo smÅ«gio sukniubus, ne mažiau kaip tris kartus

įspyrė jam į kairę krÅ«tinės lÄ stos pusę bei ne mažiau kaip deÅ¡imt kartų įspyrė

į kairę veido pusę, tokiais veiksmais padarė G. V. kairio

smilkinkaulio įspaustinį skeveldrinį, kairės akiduobės medialinės sienelės bei

stogo lūžius, kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo kairėje

smilkininėje srityje, kairių kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimus,

apatinio žandikaulio lūžį kampų srityse, kairio šešto šonkaulio lūžį, poodinę

kraujosruvÄ kairės akies vokuose pereinant į kairį skruostÄ , odos nubrozdinimus

lūpose, tai yra viršydamas būtinosios ginties ribas padarė nukentėjusiajam

sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Â

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. V. nurodė, kad matė iš nugaros prieinantį E.

K., pajuto smūgį į kaklo kairę pusę, nuo ko suklupo prie laiptų. Tada E. K. ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė į krūtinės kairę

pusę bei ne mažiau dešimties kartų į veido kairę pusę. Šias nukentėjusiojo

sužalojimo aplinkybes pirmosios instancijos teismas inkriminavo E.

K., nuosprendyje nurodydamas, kad pastarasis sudavė kumščiu G.

V. į veidÄ ir nukentėjusiajam nuo smÅ«gio sukniubus, ne mažiau kaip tris

kartus įspyrė jam į kairę krÅ«tinės lÄ stos pusę bei ne mažiau kaip deÅ¡imt kartų

įspyrė į kairę veido pusę. Tačiau LR BPK 301 str. 1 d. nurodyta, jog

nuosprendis grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame

posėdyje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklaustas teisme

nukentėjusysis G. V. nurodė, kad laiptinėje E. K. sudavė jam smÅ«gį į galvÄ , nuo ko jis suklupo, po to

koja spyrė mažiausiai šešis kartus. Teisme apklausta liudytoja L.

A. patvirtino mačiusi, kad  laiptinėje

E. K. sudavė kumščiu nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį.

Liudytojas E. C. taip pat teigė matęs, kad E.

K. laiptų aikÅ¡telėje nukentėjusiajam sudavė vienÄ smÅ«gį. Liudytoja Ž. N. teigė nemačiusi, kiek smÅ«gių nukentėjusiajam sudavė E. K.,  tačiau nurodė

nemananti, kad G. V. galėjo būti įspirta dešimt kartų į

kairę veido pusę.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G

1580/09(02) nurodyta, kad G. V. konstatuota sunki galvos

smegenų trauma, kairio smilkinkaulio įspaustinis skeveldrinis, kairės akiduobės

medialinės sienelės bei stogo lūžiai, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos

smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje, kairių kaktinės ir smilkininės

skilčių sumušimai, apatinio žandikaulio lūžiai kampų srityse, kairio VI-o

šonkaulio lūžis, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose pereinant į kairį

skruostÄ , odos nubrozdinimai lÅ«pose. Dėl kairės akiduobės stogo bei kairio

smilkinkaulio įspaustinio skeveldrinio lūžio G. V. nustatytas

sunkus sveikatos sutrikdymas. Ši trauma išsivystė dėl dviejų ar daugiau

trauminių poveikių. Apatinio žandikaulio lūžiai kampų srityse padaryti vieno ar

daugiau trauminių poveikių. Kairio šonkaulio lūžis padarytas vieno ar daugiau

trauminių poveikių pasekoje. Poodinė kraujosruva kairės akies vokuose pereinant

į kairį skruostÄ , nubrozdinimas lÅ«pų gleivinėje padaryti dviejų ar daugiau

trauminių poveikių pasekoje (b.l. 15-16).

Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad sužalojimai

nukentėjusiajam G. V. padaryti ne mažiau kaip šešiais

trauminiais poveikiais. Nukentėjusysis tvirtina gavęs smÅ«gį į galvÄ , po to buvo

spardomas ne mažiau šešių kartų. Teismo medicinos specialisto išvadoje

konstatuota, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti šešiais trauminiai

poveikiais. Tai paneigia E. K. versijÄ , jog jis

nukentėjusiajam sudavė tik tris smūgius.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nustato, kad

2009-04-05 apie 3 val., V. Krėvės pr. 86-o namo laiptinėje, Kaune, E. K. sudavė kumščiu G. V. į veidÄ ir

nukentėjusiajam nuo smÅ«gio sukniubus, vienÄ kartÄ Â Ä¯spyrė jam į kairę krÅ«tinės lÄ stos pusę bei ne

mažiau kaip keturis kartus  įspyrė į

kairę veido pusę, tokiais veiksmais padarė G. V. kairio

smilkinkaulio įspaustinį skeveldrinį, kairės akiduobės medialinės sienelės bei

stogo lūžius, kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo kairėje

smilkininėje srityje, kairių kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimus,

apatinio žandikaulio lūžį kampų srityse, kairio šešto šonkaulio lūžį, poodinę

kraujosruvÄ kairės akies vokuose pereinant į kairį skruostÄ , odos nubrozdinimus

lūpose, tai yra viršydamas būtinosios ginties ribas padarė nukentėjusiajam

sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliaciniame

skunde nurodyta, kad jokios būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo iš E. K. pusės nebuvo, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama

pagal LR BK 135 str. 1 d. Nuteistojo E. K. apeliaciniame

skunde nurodyta prieÅ¡ingai: esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai

aplinkybei, numatytai LR BK 28 str., baudžiamoji byla jo atžvilgiu turi būti

nutraukta.

Šie Kauno miesto apylinkės prokuratūros ir nuteistojo E. K. skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų

kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , jog E. K. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 135 str. 1 d.,

padarė peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas, teisingai taikė baudžiamÄ jį

įstatymÄ , tokia teismo iÅ¡vada atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra pagrįsta

bylos medžiaga.

LR BK 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal

baudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė

baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai

atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto

neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar

tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad

kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus,

akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų

priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir

pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras,

egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad

besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t.

y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi,

patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad

reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-16 Nr.

2K-336/2008).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios

instancijos teismas analizavo, ar nukentėjusiojo G. V. veiksmai

įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi į Ž. N. sveikatÄ , tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos

momentÄ , taip pat nustatė, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobÅ«dį bei pavojingumÄ .

Teisme apklaustas nukentėjusysis G.

V. parodė, kad jo draugė Ž. N. atėjo į N. Ž. butÄ , kuriame jis girtavo, ir jie susistumdė, nes jis

dar nenorėjo eiti namo. Netrukus į butÄ atėjo E. K. ir

trenkė jam į veidÄ . Išėjus iÅ¡ N. Ž. buto ir lipant

laiptais, jis vėl susistumdė su savo drauge Ž. N., po ko

gavo smÅ«gį į veidÄ nuo E. K.. Å iuos nukentėjusiojo

parodymus patvirtino liudytoja Ž. N., kuri paaiškino, kad

užėjusi pas N. Ž. į butÄ , susipyko su G.

V. ir Å¡is delnu trenkė jai per veidÄ . Ji verkdama išėjo į koridorių, kur jÄ

pamatė E. K.. Pastarasis irgi užėjo į N.

Ž. butÄ , tačiau kas ten įvyko, nematė. Einant namo ir lipant laiptais, G. V. jÄ pastÅ«mė ir ji nukrito nuo laiptų, į turėklus

susitrenkė galvÄ . Kad G. V. naudojo smurtÄ Å½. N. atžvilgiu, teisme patvirtino ir liudytojai L. A. bei E. C.. Jie patvirtino matę,

kaip G. V. pastūmė Ž. N. nuo

laiptų, ši nukrito, trenkėsi galva į turėklus. Liudytojas E. C.

taip pat nurodė, kad užėjus pas N. Ž. į butÄ , E. K., sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam G. V..

Nuteistasis E. K. teismui nurodė, kad nuėjęs pas N. Ž. į butÄ sudavė kumščiu G. V. į

veidÄ , nes verkdama Ž. N. pasiskundė, jog nukentėjusysis

jÄ mušė. Lipant laiptais G. V. vėl sudavė Ž. N. ir nustÅ«mė jÄ nuo laiptų. Kad G. V. smurtavo

prieš Ž. N. patvirtina ir byloje esanti teismo medicinos

specialisto išvada Nr. G 1092/09(02), jog Ž. N. konstatuota

poodinės kraujosruvos kairiajame petyje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai

virÅ¡ugalvyje, kairiame dilbyje ir deÅ¡iniajame kelyje (b.l. 18).  Â

Å ių įrodymų visetas patvirtina, kad nukentėjusysis G. V. smurtavo prieÅ¡ Ž. N., pirmÄ

kartÄ jai sudavė N. Ž. bute, po to savo veiksmus tęsė

laiptų aikštelėje. Darytina išvada, kad G. V. kėsinosi į

liudytojos Ž. N. sveikatÄ , jai buvo iÅ¡kilęs realus ir

akivaizdus pavojus, todėl gindamas jÄ , E. K. turėjo teisę

į bÅ«tinÄ jÄ gynybÄ , nes pagal LR BK 28 str. 2 d. nuostatas, asmuo gali ginti

kitÄ asmenį.

Tačiau, kai tiesiogine tyčia nužudoma ar sunkiai

sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir

pavojingumo, laikoma būtinosios ginties ribų peržengimu (LR BK 28 str. 3 d.).

Kaip teisme patvirtino liudytoja Ž.

N., nukentėjusysis N. Ž. bute jai sudavė vienÄ smÅ«gį

delnu per veidÄ , laiptų aikÅ¡telėje jÄ pastÅ«mė ir ji krito nuo laiptų.

Liudytojai L. A. ir E. C. taip pat

nurodė, kad G. V. Ž. N. pastūmė ir

Å¡i krito nuo laiptų, susitrenkdama galvÄ Ä¯ turėklus. E. K. tvirtina,

kad G. V. ž. N. nustūmė nuo laiptų,

o kaip nukentėjusysis liudytojÄ mušė N. Ž. bute, jis

nematė, tik iš buto išėjusi apsiverkusi Ž. N. pasiskundė,

kad G. V. jÄ mušė. Å ie aptarti įrodymai patvirtina, kad G. V. panaudotas smurtas Ž. N. atžvilgiu

nebuvo intensyvus: suduotas vienas smūgis delnu N. Ž. bute

ir pastūmimas nuo laiptų. Byloje nėra duomenų, kad G. V. būtų

sudavęs daugiau smūgių liudytojai Ž. N., kad būtų

naudojęs priemones ar įrankius, galinčius sukelti sunkesnius kūno sužalojimus.

Be to, teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1092/09(02), konstatuota,

jog Ž. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.

18).  Â

Å ios faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ ,

kad E. K. panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo G. V. atžvilgiu, buvo aiškiai neadekvatus nusikalstamo

kėsinimosi į Ž. N. sveikatÄ pavojingumui. Jo gynyba

neatitiko kėsinimosi pavojingumo, nes nukentėjusįjį mušė gana intensyviai,

suduodamas net Å¡eÅ¡is smÅ«gius, iÅ¡ jų keturis  kartus spirdamas koja į gyvybiÅ¡kai pavojingÄ

kÅ«no dalį – galvÄ . Dėl kairės akiduobės stogo bei kairio smilkinkaulio

įspaustinio skeveldrinio lūžio G. V. padarytas sunkus

sveikatos sutrikdymas. Nuosprendyje teisingai nurodyta, jog E.

K. peržengė būtinosios ginties ribas, o būtinosios ginties ribas peržengęs

asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ (LR BK 28 str. 4 d.).

Kvalifikuodamas E. K. padarytÄ

nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė

tinkamai, nuteisdamas jį pagal LR BK 28 str. 3 d. 135 str. 1 d. E.

K. ne mažiau kaip du kartus įspirdamas koja nukentėjusiajam G. V. į kairę veido pusę suvokė, kad smūgiuoja į gyvybiškai

svarbiÄ kÅ«no vietÄ , kad tokie jo veiksmai kelia pavojų kito žmogaus sveikatai,

tai suprasdamas jis numatė, kad gali padaryti pavojingÄ kÅ«no sužalojimÄ , to

norėjo ir siekė.   Šios aplinkybės rodo,

kad smūgiuodamas nukentėjusiajam E. K. veikė tiesiogine tyčia.

Teismo medicinos specialistui konstatavus, kad dėl kairės akiduobės stogo bei

kairio smilkinkaulio įspaustinio skeveldrinio lūžio G. V. padarytas

sunkus sveikatos sutrikdymas, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad E. K. veikė peržengdamas būtinosios ginties ribas, jo

veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 28 str. 3 d. 135 str. 1 d.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliaciniame

skunde nurodyta, kad teismas neteisingai paskyrė bausmę E. K. ir

praÅ¡o jam skirti laisvės atėmimÄ penkeriems metams. Teisėjų kolegijos nuomone,

bausmė skundžiamu nuosprendžiu paskirta motyvuotai, vadovaujantis bendraisiais

bausmės skyrimo pagrindais, todėl nėra pagrindo jÄ griežtinti.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas

atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ

ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuosprendyje

nurodyta, kad E. K. teistas, laikomas recidyvistu, po

nusikaltimo padarymo jis nesistengė sušvelninti nusikaltimo pasekmes, G. V. netgi neatsiprašė, dėl savo poelgio jokio gailesčio

neišreiškė, jo atžvilgiu buvo taikytas senojo LR BK 91

str., tai yra jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su

kaltinamuoju, jis ne kartÄ buvo padaręs įvairius administracinės teisės pažeidimus.

Visa tai rodo didesnį kaltinamojo pavojingumÄ visuomenei. Tačiau teismas

nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas LR BK 59 str. 1

d. 6 p. ir 9 p. (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas

nukentėjusio asmens elgesys bei veika padaryta peržengiant būtinosios ginties

ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų

peržengimÄ ). E. K. atsakomybę

sunkinančių aplinkybių nenustatyta. LR BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad esant

kaltininko atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas

įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir

skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios

instancijos teismas E. K. paskyrė

dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima LR BK 135 str. 1 d.

sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Įvertinus tai, kad nenustatyta E. K. atsakomybę sunkinančių

aplinkybių, jo atsakomybę lengvina net dvi aplinkybės, laikytina, kad paskirtoji

bausmė nepažeidžia teisingumo principo ir nėra pagrindo jÄ griežtinti.

          Nukentėjusysis

G. V. apeliaciniame skunde prašo iš E.

K. priteisti 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimui. Šis nukentėjusiojo

prašymas atmetamas, kadangi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 15 000

litų neturtinės žalos atlyginimÄ G. V., teisingai

iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ LR BPK 115 straipsnio pagrindu.

          Teisėjų

kolegija pažymi, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta

dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais

įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo fizinis

asmuo, kuriam padaryta žala. Galutinai žalos dydį įvertina teismas, priimdamas

nuosprendį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos

pasekmes, į turtinės žalos dydį, į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę

padėtį ir vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo principais.                 Â

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs E. K. kaltu pagal LR BK 28 str. 3 d. 135 str. 1 d. bei

pagrįstai nustatęs priežastinį ryšį tarp E. K. tyčinių veiksmų

ir nukentėjusiajam G. V. padarytos neturtinės žalos,

priteisė pastarajam 15 000 litų, likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinį

ieškinį atmetė. Teismas detaliai išnagrinėjo nukentėjusiajam padarytos neturtinės

žalos dydį, nuosprendyje nurodydamas, kad nėra pagrindo abejoti, jog

nukentėjusysis patyrė sveikatos pablogėjimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ,

fizinį skausmÄ , nerimÄ dėl ateities, nepatogumus, nukentėjusysis gydėsi Kauno

medicinos universiteto klinikose, vykdavo į ambulatorines gydymo įstaigas, kas

kėlė papildomų nepatogumų, buvo gaištamas laikas, šis įvykis turėjo įtakos ir

nukentėjusiojo darbinei karjerai, normaliam visaverčiam gyvenimui, jam teko

nemažai laiko sugaišti dalyvaujant atliekant įvairius ikiteisminio tyrimo

veiksmus, dalyvaujant teisiamuosiuose posėdžiuose, o tai irgi sukėlė jam

įvairių nepatogumų, sukėlė papildomas fizines, organizacines ir materialines

pasekmes. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos

dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai,

kad žalÄ E. K. padarė

gindamas Ž. N. nuo nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų. Žalos

atsiradimui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo G. V. neteisėtas

smurtinio pobūdžio elgesys.

Nukentėjusysis G. V., prašydamas

iš E. K. priteisti 50 000 litų neturtinės žalos

atlyginimo, apeliacinės instancijos teismui nepateikė papildomų duomenų,

kuriuos įvertinus, teismas spręstų neturtinės žalos padidinimo tikslingumÄ .

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog dėl sužalojimų nukentėjusysis

patyrė didelį fizinį skausmÄ , didelius nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę

depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių

sumažėjimÄ , yra silpnos sveikatos, liekamieji reiÅ¡kiniai liks visam gyvenimui,

jau buvo vertintos pirmosios instancijos teismo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios

instancijos teismas, nepažeisdamas LR BPK X skyriaus reikalavimų, iš dalies

tenkino nukentėjusiojo G. V. civilinį ieškinį dėl

neturtinės žalos atlyginimo, iš kalto asmens priteisdamas 15 000 litų. Net

įvertinus E. K. jaunÄ amžių ir tai, kad jis yra darbingas,

kaip nurodyta nukentėjusiojo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija

konstatuoja, kad tokia teismo priteista suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

formuojamÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose bei nepažeidžia protingumo,

sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų.

Esant šioms aplinkybėms, Kauno miesto apylinkės

prokuratūros ir nukentėjusiojo G. V. apeliaciniai skundai

atmetami, nuteistojo E. K. tenkinamas iš dalies,

pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl E. K. suduotų

smūgių skaičiaus nukentėjusiajam G. V., kadangi

nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (LR BPK 328

str. 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3

p.,

 n u t a r ė :

Kauno miesto apylinkės

prokuratÅ«ros vyr. prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nukentėjusiojo G. V. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo E.

K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir Kauno miesto apylinkės teismo

2010-03-16 nuosprendį pakeisti:

Iš Kauno miesto apylinkės

teismo 2010-03-16 nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti, kad E. K. ne mažiau kaip du kartus koja įspyrė G.

V. į kairę krÅ«tinės lÄ stos pusę bei ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus įspyrė į

kairę veido pusę.

Kitos nuosprendžio dalies

nekeisti.

Kolegijos pirmininkas                                                                    Arūnas Paštuolis

Teisėjai:                                                                           Â

                Romualdas Lincevičius

                                                                                                            Regina Majauskienė