de0e287d-66b9-41db-ba67-9f5dd41f3616 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-489-406/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02118-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 7 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas O. V. skundu, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 5-6) nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2016 metų netinkamomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktais reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ . Pažymėjo, jog kamera buvo perpildyta ir joje gyveno nuo 3 iki 6 žmonių.

Teigė, jog pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius vesdavo tik vienai valandai per parÄ , kameroje teko Å¡altu vandeniu skalbti drabužius, iÅ¡skalbtus drabužius teko džiovinti ant lovos galo, drabužiai nedžiÅ«davo dėl kameroje buvusios drėgmės. Patalpose buvo Å¡alta, drėgna, vizualiai matėsi pelėsis ir grybelis. Taip pat pažymėjo, kad sanitariniai mazgai buvo įrengti netinkamai, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas. Nurodytos aplinkybės lėmė nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , stresÄ , orumo pažeminimÄ ir kt.

Prašė skundÄ tekinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b.l. 9-12) nurodė, kad ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. kovo 29 d. atskirais laiko tarpais pareiÅ¡kėjas gyveno Chirurgijos ir Vidaus ligų skyrių palatose Nr. 4, Nr. 27, Nr. 29, Nr. 30, Nr. 3 ir Nr.

1. Pažymėjo, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, įstaigoje nevedama, kadangi galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Atsakovo atstovas negali daryti įtakos atvykstančiųjų asmenų skaičiui, kadangi ligoninėje yra teikiamos stacionarinio gydymo paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Teigė, jog gydymo įstaigoje yra sudarytas karšto vandens tiekimo grafikas, užtikrinantis teisęs visiems pacientams pasinaudoti karštu vandeniu.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ , kuris įrodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra bendrojo pobÅ«džio, nepagrįstas priežastinis ryÅ¡ys.

Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau ir – LAVL) netinkamomis, antisanitarinėmis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar LAVL arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad LAVL jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie LAVL konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje palatoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LAVL ginčo laikotarpiu buvo laikomas atskirais laiko tarpais nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. kovo 29 d. (b. l. 9-10).

Nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. spalio 14 d. pareiškėjas buvo laikomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr.

4. Palatos Nr. 4 plotas buvo 34,06 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos (8 vieno aukšto lovos), todėl pareiškėjui palatoje teko 4,25 kv. m (34,06/8) ploto (b.l. 17). Nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2015 m. balandžio 3 d. pareiškėjas buvo laikomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr.

27. Palatos Nr. 27 plotas buvo 21,25 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos (4 vieno aukšto lovos), todėl pareiškėjui palatoje teko 5,31 kv. m (21,25/4) ploto (b. l. 16). Nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. ir nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas bausmę atliko Chirurgijos (bendrojo) skyriaus palatoje Nr. 29, kurios plotas buvo 15,45 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos (3 vieno aukšto lovos), todėl pareiškėjui palatoje teko 5,15 kv. m (15,45/3) ploto (b. l. 16).

Pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. gegužės 20 d., nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. liepos 1 d. ir nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. bausmę atliko Chirurgijos (bendrojo) skyriaus palatoje Nr. 30, kurios plotas buvo 15,45 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos (3 vieno aukšto lovos), todėl pareiškėjui palatoje teko 5,15 kv. m (15,45/3) ploto (b. l. 16). Nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas atliko bausmę Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas buvo 28,49 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos (6 vieno aukšto lovos), todėl pareiškėjui teko 4,74 kv. m (28,49/6) ploto (b. l. 17).

Nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d., nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d., nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. kovo 29 d. pareiškėjas buvo laikomas Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr.

3. Palatos Nr. 3 plotas buvo 19,80 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos (6 vieno aukÅ¡to lovos), todėl pareiÅ¡kėjui palatoje teko 3,3 kv. m (19,80/6) ploto (b. l. 18). PareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. sausio 27 d. bausmę atlikinėjo Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas buvo 32,60 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos (8 vieno aukÅ¡to lovos), todėl pareiÅ¡kėjui palatoje teko 4,07 kv. m (32,60/8) ploto (b. l. 17).Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui gydantis LAVL nebuvo visÄ laikÄ , t.y. 63 parÄ , tinkamai užtikrinta jo teisė į tinkamas gydymo sÄ lygas LAVL.

Å iuo aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes LAVL veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sÄ lygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių. PareiÅ¡kėjas teigia, kad LAVL gyvenamosiose patalpose buvo Å¡alta, drėgna, vizualiai matėsi pelėsis, grybelis.Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d. bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) galiojančioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ gyvenamosios patalpos, jei neveikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, turi bÅ«ti vėdinamos per langus. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktÄ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktÄ gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Byloje esančiu Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo aktu Nr. 13 (15.3.)-PA-1861 konstatuota, kad LAVL 4-oje kameroje - palatoje vėdinimas užtikrinamas natÅ«raliai per langus (b.l. 21-22).

Taip pat atsakovo atstovas patvirtino aplinkybę, kad palatose, kuriose gydėsi pareiÅ¡kėjas, buvo sudaryta galimybė patalpas vėdintis praveriant langÄ bei atkreipė dėmesį į tai, kad vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas iÅ¡imamas tam, kad bÅ«tų užtikrinamas vėdinimas per atidarytÄ langÄ ir nebÅ«tų karÅ¡ta patalpoje, žiemos metu lango rėmas įdedamas Å¡ilumos užtikrinimui patalpoje (b.l. 10). Pažymėtina tai, jog pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (b. l. 19-20, 23–24) pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų dėl temperatÅ«ros neatitikties, drėgmės, pelėsio nebuvo nustatyta.

Teismas neturi pagrindo abejoti tokio patikrinimo objektyvumu. PareiÅ¡kėjas jokių kitų duomenų, paneigiančių LAVL pateiktus duomenis, teismui nepateikė. Be to, nepateikė skundų, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų jis kreipėsi į administracijÄ . Neginčijo atsakovo pateiktų duomenų. Atsižvelgus į tai, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog jis į kiemÄ buvo iÅ¡vedamas tik vienai valandai per parÄ , tačiau su tokiu argumentu teismas nesutinka, nes LAVL atsiliepime nurodė, jog Vidaus ligų skyriuje pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė nuo 8 val. iki 22 val. laisvu nuo procedÅ«rų metu bÅ«ti gryname ore (b.l. 11).

Nors pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas dėl vienos valandos suteikimo per parÄ pasivaikščioti kiemelyje, tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, jog ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ . Taigi, dvi valandos per parÄ pasivaikščioti gryname ore suteikiamos tik esant gydytojo iÅ¡vadai. Å iuo atveju iÅ¡ teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog tokia iÅ¡vada nebuvo suraÅ¡yta.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai tik dėl vienos valandos suteikimo pasivaikščioti, atmestini kaip neįrodyti.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad LAVL sanitarinis mazgas buvo netinkamai įrengtas. LAVL nurodė, kad įstaigos kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės yra 1,5 m ir tai atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.5 punktÄ , tačiau Å¡i teisės norma negalioja nuo 2010 m. sausio 27 d., ji buvo panaikinta Teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d.

įsakymu Nr. 1R-22. Teismo nuomone, atsakovo atstovo nurodyta sanitarinį mazgÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi nuolatinis stebėjimas kitų asmenų trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad sanitarinio mazgo tinkamas atitvėrimas turi užtikrinti minimalų asmens privatumÄ , o 1,5 m aukščio sienelė nėra tinkamas asmens privatumo užtikrinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinė byloje Nr. A-1018-624/2016). Atsižvelgiant į LAVL byloje pateiktas kameros fotonuotraukÄ (b. l. 27), darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atžvilgiu buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis.Kaip neturinės žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, jog drabužius teko skalbti kamerose esančioje kriauklėje Å¡altu vandeniu.

Ä® bylÄ pateiktas LAVL Å¡ilto vandens tiekimo grafikas patvirtina, kad Å¡i gydymo įstaiga užtikrina teisę visiems nuteistiesiems pasinaudoti karÅ¡tu vandeniu, todėl, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę drabužius skalbti ir karÅ¡tu vandeniu. Atsižvelgiant į tai, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat skunde nurodo, kad palatose nebuvo džiovyklų, todėl rÅ«bus reikėjo džiovinti ant lovų galų. Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai vertinti kritiÅ¡kai ir atmestini, kadangi jokie teisės aklai nereglamentuoja džiovyklų (virvių skalbiniams džiauti) įrengimo gyvenamosiose patalpose.Byloje jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ bÅ«tent dėl jo kalinimo sÄ lygų LAVL vertinamuoju laikotarpiu nėra pateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ LAVL visais atvejais iÅ¡vyko pagerėjus jo sveikatai, todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamo pareiÅ¡kėjo laikymo LAVL sÄ lygotÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ .Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo LAVL sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y.

O. V. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, teismas, iÅ¡analizavęs reikÅ¡mingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiÅ¡kėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę (nenustatyta, kad dėl laikymo LAVL sÄ lygų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo sveikatai bÅ«tų atsiradusi kokia nors žala), atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumÄ , į ginamų vertybių pobÅ«dį, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, teismų panaÅ¡iose ir analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri nagrinėjamu atveju įvertintina 600 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo O. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui O. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės vietų atėmimo ligoninės, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                Gintaras Čekanauskas