de0da672-6e39-4cb0-aa2a-ceea77f366e2 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-671-954/2023

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01216-2009-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19;

2.5.14

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo M. P. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2023 m. spalio 16 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių 1-ajame kalėjime 2023 m. balandžio 28 d. nutarimÄ Nr. RV-22-82XX taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas

n u s t a t ė :

1. M. P. Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ galutine 16 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2009 m. gruodžio 14 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 14 d. Neatlikta laisvės atėmimo dalis, skaičiuojant nuo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) posėdžio dienos (2023 m. rugpjūčio 24 d.) – 2 metai 3 mėnesiai 20 dienų.

3. Komisija 2023 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. RV-22-82XX, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ lygtinai paleidžiant nuteistÄ jį nuo neatliktos 2 metų 3 mėnesių 20 dienų (Komisijos posėdžio dienai) laisvės atėmimo bausmės, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nors nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau yra stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, jos valdymas, teigiamos nuostatos taikomos priežiÅ«ros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Pažymėjo, kad neigiamų nuteistojo elgesio apraiÅ¡kų neužfiksuota, Å¡iuo metu elgesyje stebimi tik pozityvÅ«s pokyčiai, nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytÄ laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – apylinkės teismas) 2023 m. spalio 16 d. nutartimi Komisijos 2023 m. balandžio 28 d. nutarimÄ Nr. RV-22-82XX (nutarimo datoje galimai padaryta raÅ¡ybos klaida) taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Atsižvelgęs į visas nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendė, jog nors nuteistasis M. P. ir daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis M. P. praÅ¡o panaikinti 2023 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų nutartį Nr. T-2249-753/2023, priimti naujÄ procesinį sprendimÄ - patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių 1-ajame kalėjime 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimÄ Nr. RV-22-82XX ir taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , lygtinai paleidžiant nuo neatliktos 2 metų 3 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės.

5.1. Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje net nenurodoma, kodėl nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, dėl ko jis negali bÅ«ti patvirtintas. Nutartyje teismas tinkamai įvertina nuteistojo asmenybės charakteristikÄ , jo koreguojamo elgesio dinamikÄ bausmės atlikimo metu, tačiau nepateikus argumentų, priima negatyvų baigiamÄ jį aktÄ . Nutartis grindžiama formaliais ir Å¡abloninio pobÅ«džio argumentais.

5.2. Nuteistojo teigimu, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimÄ , teismas pažeidė BVK įtvirtintÄ progresyvaus bausmių atlikimo principÄ , teisingumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, humaniÅ¡kumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lÅ«kesčių principus. Å iuo atveju atsisakant taikyti lygtinį paleidimÄ taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis, kurios numato, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sÄ lygas ir priežiÅ«rÄ po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo.

5.3. Skunde pažymima, jog skundžiama nutartis iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja Komisijos nutarimui. Spręsdama lygtinio paleidimo klausimÄ , Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis atitinka ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius kriterijus. Pabrėžia, kad lygtinio paleidimo sÄ lygos yra įtvirtintos įstatymu, jame yra įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis Komisija priėmė sprendimÄ lygtinai paleisti nuteistÄ jį iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, o nutarties teiginiai Å¡ias nuostatas iÅ¡ esmės paneigia. Vadovaujantis tokia teismo logika, lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistÄ jį, net ir atitinkant visas įstatyme numatytas sÄ lygas - neįmanomas.

5.4. Skunde nurodoma, kad atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ , teismas iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė M. P. padaryto nusikaltimo pobÅ«džiui ir pavojingumui, neatliktai bausmės daliai, tačiau visapusiÅ¡kai neįvertino duomenų, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo atveju ir iÅ¡ esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki Å¡iol iÅ¡lieka pavojinga visuomenei, lakoniÅ¡kai konstatuodamas, kad jo pažanga dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip formalÅ«s ir deklaratyvÅ«s, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas, pobÅ«dis, sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo galimybės iÅ¡eiti į laisvę taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ , galėtų bÅ«ti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

5.5. Nuteistojo teigimu, negalima nesutikti su skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės, pačios savaime, nėra kliÅ«tis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , jeigu jis atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytas sÄ lygas. Jis beveik 14 metų, iÅ¡ paskirtų 16, atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, todėl negalima sutikti su teismo teiginiu, jog nuteistasis nepatyrė suvaržymų ar neigiamų pasekmių. Taip pat įstatymų leidėjas numato ir sÄ lygas, kada nuteistasis gali kreiptis dėl paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir bÅ«tent tuos elgesio kriterijus, kurie nebuvo aptarti nei Komisijos nutarime, nei pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, kas numato kaip pagrindÄ taikyti asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos, nuteistasis pilnai atitinka. Jokių kitų elgesio kriterijų įstatymų leidėjas nuteistiesiems nėra numatęs.

5.6. Skunde nurodoma, kad teismas nevertino M. P. darbinės motyvacijos, įgyto pagrindinio iÅ¡silavinimo ir specialybių. Nurodo, kad nuo 2022 m. gegužės mėn. 23 d. yra įdarbintas UAB „X“ pagalbinio darbininko pareigose, sutinkama tęsti darbinę veiklÄ jam išėjus lygtinai. Papildomai Kauno apygardos teismui teikiama 2023 m. spalio 17 d. UAB „X“ parengta nuteistojo charakteristika, kurioje pažymėta, kad darbinėje aplinkoje M. P. veiklos įvertinimas yra nepriekaiÅ¡tingas, taip pat ypač vertinamos asmeninės jo savybės. Nuteistasis charakterizuojamas nepriekaiÅ¡tingai teigiamai, tačiau nutartis grindžiama formaliais ir Å¡abloninio pobÅ«džio argumentais, kurie neatitinka nuteistojo asmens byloje surinktų duomenų bei teismui pateiktų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių dokumentų turinio.

5.7. Nuteistasis nesutinka su teismo argumentu, kad šiuo metu jis neturi gyvenamosios vietos, kadangi asmens byloje esantis duomenys patvirtina aplinkybę dėl Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namų" suteikiamos gyvenamosios vietos. Ta aplinkybė, kad nuteistasis neturi šeimos narių, negali būti lygtinio paleidimo netaikymo priežastimi.

5.8. Skunde nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra aiÅ¡kinama, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti kÄ jis privalo daryti, kad galėtų bÅ«ti iÅ¡leistas į laisvę. Nuteistojo teisė į peržiÅ«rÄ reiÅ¡kia, kad remiantis susijusia informacija turi bÅ«ti faktiÅ¡kai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui, Å¡i peržiÅ«ra turi bÅ«ti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas (EŽTT sprendimai bylose Vinter ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Laszlo Magyar prieÅ¡ VengrijÄ , Murray prieÅ¡ Nyderlandus, Kafkaris prieÅ¡ KiprÄ , Harakchiev ir Tolumov prieÅ¡ BulgarijÄ ). Nepaisant nurodytų imperatyvių reikalavimų, iÅ¡plėtotų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje, teismas nepateikė iÅ¡samių ir įtikinamų motyvų kodėl Å¡iam nuteistajam negali bÅ«ti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Nutarties motyvai yra formalÅ«s ir deklaratyvÅ«s, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus. PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nuteistojo lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieÅ¡taraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas nereiÅ¡kia, jog nuteistasis besÄ lygiÅ¡kai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės.

6. Atsiliepimų į nuteistojo M. P. skundÄ negauta.

Nuteistojo M. P. skundas atmestinas.

7. Skunde nuteistasis M. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra paremta deklaratyviais teiginiais, yra formali ir Å¡abloniÅ¡ka, kadangi jo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu realiai nebuvo vertinti, tačiau sutikti su tuo pagrindo nėra. IÅ¡nagrinėjus skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį ir pateiktÄ skundo dėl Komisijos nutarimo medžiagÄ , aplinkybės, sudarančios pagrindÄ naikinti skundžiamÄ nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ , nenustatytos. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jau Å¡iuo metu taikyti M. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos dar nėra pagrindo, yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta, su joje padarytomis iÅ¡vadomis sutinka ir skundÄ nagrinėjantis teismas.

8. Nuteistasis skunde tvirtina, kad jis apgalvojo savo nusikalstamÄ elgesį, jį įvertino ir yra nusprendęs keistis, tačiau apie pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ (ar jos nebuvimÄ ) yra sprendžiama ne iÅ¡ deklaratyvių bausmę atliekančio nuteistojo teiginių, o iÅ¡ faktiniais duomenimis pagrįstų aplinkybių visumos. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad į visas aplinkybes, susijusias su nuteistojo resocializacijos procesu ir turinčias reikÅ¡mės priimant sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo, teismas atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ jÄ mažindami, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami įstatyme numatytÄ bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimÄ iÅ¡ esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar bÅ«damas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali bÅ«ti padaromos jokiu kitu bÅ«du, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. P. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas, prieÅ¡ingai nei tÄ aiÅ¡kina nuteistasis, yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sÄ lyga, o ne savarankiÅ¡kas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiÅ¡kiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų bÅ«ti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga rizikÄ mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Å iuo konkrečiu atveju iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad M. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai iÅ¡vadai Å¡iuo metu nesuteikia.

12. Ä®vertinus M. P. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytÄ laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, yra stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, jos valdymas, neigiamų nuteistojo elgesio apraiÅ¡kų neužfiksuota, Å¡iuo metu elgesyje stebimi tik pozityvÅ«s pokyčiai. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerÄ elgesį, stropų darbÄ bei dalyvavimÄ resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse skatintas dvideÅ¡imt kartų, atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje baigė 10 klasę, įgijo siuvinių gamintojo ir baldų apmušėjo specialybes, dirba, neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, stebima nuteistojo kaip asmenybės orientacija į pokytį, įsitraukiant į pozityvaus užimtumo priemones, mokslus, darbinę veiklÄ , intervencinių priemonių taikymÄ . Pritartina skundžiamos nutarties argumentams, kad Å¡ios paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja M. P. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau Å¡ios korekcijos nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo jo atžvilgiu galimybės. Be to, aptartos aplinkybės iÅ¡ esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiÅ«rį į įstatymų laikymÄ si. Tokiu bÅ«du, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad Å¡iuo atveju jam taikoma bausmė yra veiksminga.

13. Vis tik, nors nuteistasis bando įrodinėti prieÅ¡ingai, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukÅ¡tesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ kelia tai, kad, kaip nurodyta 2023 m. liepos 27 d.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, pirmu vertinimu, atliktu 2016 m. balandžio 18 d., nuteistajam nustatyta vidutinė rizika, kuri, nors yra fiksuojamas nuoseklus rizikos mažėjimas, nepakito. Be to, M. P. nustatyta visa eilė kriminogeninių veiksnių, iÅ¡ kurių statiniai - teistumai, bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, bei dinaminiai - nestabili darbo patirties istorija; raÅ¡ymo problemos, dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumÄ , buvo įtakojamas asocialios grupės, buvo bÅ«dingas piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, emocijų valdymo problemos, elgesio problemos vaikystėje, bÅ«dingas ankstesnis impulsyvus elgesys, bÅ«dingas ankstesnis agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stoka tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių, stoka tinkamų konfliktų sprendimo įgÅ«džių, buvo stebimi priežiÅ«ros / apribojimų pažeidimai (laisvės atėmimo vietų įstaigoje).

Nuteistajam pastebėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Svarbu tai, kad kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Nors M. P. skunde nurodo savo elgesį teigiama linkme pakeitęs pakankamai, kaip abejonė dėl akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vertintini iÅ¡likę nuteistojo mÄ stymo ir elgesio nuostatų ypatumai. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, nuteistasis neneigia, kad yra linkęs kartais elgtis impulsyviai, kartoti tas pačias klaidas. Å iuo metu geba įvardinti problemines sritis, tačiau teigia, kad kaltos ir susiklosčiusios aplinkybės, netinkami draugai, alkoholio vartojimas, taip bandydamas sumažinti savo atsakomybės ribas.

Problemų sprendimo įgÅ«džiai nėra pakankami, kadangi nesupranta, jog bet kokiomis esamomis aplinkybėmis yra daugiau nei viena veiksmų eiga, kalbėdamas apie savo nusikaltimÄ tvirtina, kad nelabai prisimena įvykio, nežino kÄ jis tuomet galėjo padaryti kitaip. Teisės pažeidėjas nenumatė savo veiksmų pasekmių, jam sunku realistiÅ¡kai prognozuoti savo elgesio poveikį sau ir kitiems. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu dar turi bÅ«ti aktyviai koreguojamos, tokiu bÅ«du reikÅ¡mingai mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

14. Svarbu ir tai, kad nuteistasis nuo bausmės atlikimo pradžios už įvairius pažeidimus buvo baustas 23 kartus, taigi, jis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaiÅ¡tingai. Nuteistojo asmenybę itin neigiamai charakterizuoja tai, kad paskutinį kartÄ drausmine nuobauda M. P. baustas 2019 m. gegužės 8 d., t. y. deÅ¡imtaisiais laisvės atėmimo bausmės atlikimo metais, taigi puikiai žinodamas drausmės tvarkÄ ir sÄ lygas bei už jų nesilaikymÄ kylančias pasekmes, bei už psichotropinių medžiagų vartojimÄ , kuomet nuteistasis suvokia priklausomybės alkoholiui pasekmes. Å ie užfiksuoti duomenys neabejotinai pagrindžia, kad pataisos procesas nuteistajam M. P., prieÅ¡ingai nei teigiama jo skunde apygardos teismui, dar nėra baigtas ir turėtų bÅ«ti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tęsiant Resocializacijos skyriaus psichologo konsultacijas. Teismo vertinimu, socialinių įgÅ«džių lavinimo programų trumpalaikis lankymas Å¡iuo metu negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankama pastanga ir pažanga valdant intervencijos reikalingas asmenybės sritis, kadangi mÄ stymo keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas.

15. Å iame kontekste svarbu ir tai, kad Å¡is teistumas M. P. nėra pirmasis. PirmÄ kartÄ teistas už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ bei pasikėsinimÄ apiplėšti. Kaip nurodė pats, pirmÄ kartÄ Ä¯ teisėsaugos akiratį pakliuvo bÅ«damos vos 14 metų, kadangi su bendraamžių kompanija smulkiai vagiliavo parduotuvėje, tuomet drausminė atsakomybė nebuvo taikyta. PastarÄ jį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo metu turėjo rimtų ir jau įsisenėjusių alkoholio vartojimo problemų. Å ios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistÄ jį neigiamai ir rodo, jog jo polinkis nusikalsti jau buvo susiformavęs iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir jo įvykdymas vertinamu atveju buvo tik loginė jo gyvenimo bÅ«do pasekmė, dėl kurios atsakomybę ir kylančias neigiamas pasekmes Å¡iuo atveju turi prisiimti pats nuteistasis. Apygardos teismo vertinimu, nors Å¡iuo metu alkoholio vartojimo problemos nestebimos, svarbiu aspektu iÅ¡lieka tolesnis intervencinių priemonių taikymas bei tęstinumas alkoholio ir psichotropinių priemonių vartojimo įpročių valdymo srityje, kas turėtų ne tik prevencinį, bet ir pataisomÄ jį poveikį nuteistajam.

16. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad vertinimo metu nuteistajam nustatyti Å¡ie apsauginiai veiksniai: įgytos profesinės kvalifikacijos, teigiama darbinė motyvacija, neigiamas ankstesnio gyvenimo bÅ«do bei psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo sukeltų pasekmių vertinimas, Å¡iuo metu reiÅ¡kiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais bÅ«dais laisvėje. AukÅ¡tesnysis teismas itin palankiai vertina nuteistojo dedamas pastangas įgyti iÅ¡silavinimÄ ir darbinės patirties, tokiu bÅ«du užsitikrinant teisėtų ir stabilių pajamų gavimÄ , kas, tikėtina, gali palengvinti asmens integracijÄ visuomenėje bei motyvuoti nenusikalsti ateityje, vis tik, įvertinus dar iÅ¡likusius kriminogeninius rizikos veiksnius, apygardos teismas abejoja, jog bausmės tikslai Å¡iuo metu jau yra pasiekti ir kad, bÅ«damas nestruktÅ«rizuotoje aplinkoje, M. P. sugebės juos tinkamai valdyti ir pakartotinai nenusikals. Å iuo atveju svarbu ir tai, kad gyvenamoji vieta Tėvo namuose nuteistajam bÅ«tų suteikta bandomajam dviejų savaičių laikotarpiui, kurio neiÅ¡laikymo atveju, nuteistasis liktų be užtikrintos gyvenamosios vietos, kas neatitinka lygtinio paleidimo sÄ lygų.

17. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija, ar apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus į aktualiÄ nuteistojo asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos sÄ lygų, jo asmenybės korekcija nėra pakankama. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo M. P. skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2023 m. spalio 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Giedraitis