de0d5b39-dbf0-4375-a9d0-56f4a2fe0696 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

                                                                                                 Â

                             Administracinė byla Nr. I-3102-331/2010

                                                                                      Â

                                                                Proceso Nr.

3-61-3-02256-2010-1

                                                                                                                Â

                           Procesinio sprendimo kategorija: 38, 74.

 (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2010 m. lapkričio 19 d.

     Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), JÅ«ros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Dovilei Skestenienei, atsakovo atstovei I. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Latvijos bendrovės Air Baltic Corporation AS skundÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktui (toliau − Vilniaus oro uosto PKP) dėl nutarimo

panaikinimo,                                                Â

n u s t a t ė :

Vilniaus oro uosto PKP vado pavaduotoja I. K. 2010-06-28 priėmė nutarimÄ Ä¯statymo pažeidimo byloje Nr. 167-16 ir paskyrė Latvijos bendrovei Air Baltic Corporation AS 11 000 Lt baudÄ dėl LR Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimo (b. l. 44−45). Bauda Latvijos bendrovei Air Baltic Corporation (toliau − pareiÅ¡kėja, vežėjas) buvo paskirta dėl to, kad 2010-05-25 į Vilniaus oro uostÄ vežėjo reisu BT668 iÅ¡ Dublino buvo atskraidintas Moldovos pilietis P. M., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenantis Airijoje. Kadangi buvo nustatyta, jog keleivis neturi galiojančios Å engeno vizos, todėl, vadovaujantis LR Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 8 str. 1 d. bei Å engeno sienų kodekso normomis, Å¡is asmuo į Å engeno erdvę įleistas nebuvo. Keleivio atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas atsisakymas leisti atvykti kertant sienÄ .

PareiÅ¡kėja nesutikdama su priimtu nutarimu skundu (b. l. 1−7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos užkardos 2010-06-28 nutarimÄ Ä¯statymo pažeidimo byloje Nr. 167-16 ir bylÄ nutraukti, tuo atveju, jeigu teismas nustatytų esant įstatymo pažeidimÄ , paskirtÄ 11 000 Lt baudÄ sumažinti bei priteisti pareiÅ¡kėjos naudai iÅ¡ atsakovo atstovavimo iÅ¡laidas. Byloje yra pateiktas Vilniaus oro uosto PKP 2010-06-28 nutarimas įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-16, todėl laikytina, kad reikalavimas teismui yra Vilniaus oro uosto PKP 2010-06-28 nutarimo atžvilgiu.

Skunde paaiÅ¡kino, kad atsakovas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, bÅ«tent tai, kad keleivis per Å engeno erdvę vyko tranzitu, todėl vizos reikalavimas jam neturėjo bÅ«ti taikomas. Be to, keleivis vyko į motinos laidotuves Moldovoje, o Å¡i aplinkybė yra laikytina pagrindu iÅ¡duoti trečiosios Å¡alies piliečiui vizÄ pasienio kontrolės punkte, jeigu vizos reikalavimas bÅ«tų taikomas. Atsakovas, paskirdamas baudÄ už be Å engeno vizos atvežtÄ keleivį, nepagrįstai perkėlė įstatymo atsakovui priskirtas pasienio kontrolės funkcijas vežėjui. Vežėjas nepažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d., kadangi priimdamas keleivį į reisÄ patikrino jo kelionės dokumentÄ âˆ’ Moldovos piliečio pasÄ .

Atsakovo užvestoje įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-16 yra pateiktas keleivio 2010-05-25 paaiÅ¡kinimas. Jame keleivis nurodo, kad 2010-05-23 ryte jis gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Moldovos, jog mirė jo mama, todėl keleivis turėjo vykti į laidotuves. Vienintelis skrydžio bilietas, kurį jam pavyko gauti buvo marÅ¡rutu Dublinas-Vilnius-Ryga-KiÅ¡iniovas. BÅ«tent Å¡iuo marÅ¡rutu keleivis ketino vykti, tikėdamasis spėti į laidotuves. Kelionė turėjo įvykti per vienÄ dienÄ . Å iÄ aplinkybę pagrindžia keleivio kelionės bilietas. Å i aplinkybė reiÅ¡kia du esminius dalykus: keleivio kelionės tikslas sudarė pagrindÄ keleiviui iÅ¡duoti vizÄ pasienio kontrolės punkte ir keleivis neturėjo tikslo atvykti į LietuvÄ ir kirsti jos sienos, o per Å engeno erdvę vyko tranzitu.

Keleivio nurodytos aplinkybės dėl jo kelionės tikslo, o taip pat skrydžio bilietas, pagrindžiantis, kad kelionės galutinis taÅ¡kas buvo KiÅ¡iniovas ir jį buvo planuojama pasiekti tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2010-05-25, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog egzistavo visos sÄ lygos keleiviui iÅ¡duoti vizÄ pasienyje ir leisti pagal bilietÄ vykti į motinos laidotuves. Pagal LR Ä®statymo dėl užsieniečių teisinės padėties 5 straipsnio 2 dalį, užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritorijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad vežėjas priimdamas į skrydį keleivį, vykusį tranzitu per LietuvÄ be vizos, jokių Ä®statymo 20 str. 1 d. reikalavimų nepažeidė, nes toks tranzitinis keleivis neturėtų bÅ«ti laikomas atvykusiu į LietuvÄ Ä®statymo 20 str. 1 d. prasme.

Vežėjo manymu, paskirdamas jam baudÄ už tai, kad pareiÅ¡kėja neužtikrino, jog keleivis turėtų Å engeno vizÄ , atsakovas įtvirtino naujÄ Ä®statyme nenumatytÄ prievolę oro vežėjui, tuo vienareikÅ¡miÅ¡kai peržengdamas savo kompetencijos ribas. Atsakomybė už Ä®statymo 20 str. pažeidimÄ oro vežėjui kyla tada, kai vežėjas per LR valstybės sienÄ Ä¯ LR teritorijÄ Ä¯veždamas užsienietį neužtikrina, kad Å¡is turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos RespublikÄ .

Nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei Europos SÄ jungos ar tarptautinės teisės aktai nesuteikia teisės privačiam subjektui − vežėjui − reikalauti iÅ¡ užsieniečių pateikti vizas, santuokos liudijimus, sveikatos draudimus ar iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ sÄ skaitų ir pan. Å ių dokumentų ir bÅ«tinų paaiÅ¡kinimų turi teisę iÅ¡sireikalauti iÅ¡ užsieniečio tik atsakovas pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymÄ bei kitus poįstatyminius aktus. Teisės aktai taip pat nenurodo jokios procedÅ«ros, kuria turėtų vadovautis vežėjas, spręsdamas klausimÄ , ar užsieniečiui, registracijos skrydžiui metu neturinčiam Lietuvos Respublikos vizos, ji galėtų bÅ«ti iÅ¡duota Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkte.

Vežėjas užsiima keleivių pervežimo oro transportu veikla ir neturi pareigos turėti kompetencijÄ užsieniečių migracijos ir vizų iÅ¡davimo klausimais. Vežėjui taip pat nėra suteikta teisė riboti užsieniečių galimybių laisvai judėti. Vežėjas negali nuspręsti, ar užsieniečio − vežėjo keleivio − pateikiamos priežastys yra pakankamai svarios, kad Lietuvos Valstybė įleistų šį asmenį į savo teritorijÄ ar leistų per jÄ vykti tranzitu. Užsieniečiams yra suteikta galimybė minėtų teisės aktų pagrindu kreiptis dėl vizos iÅ¡davimo pasienio kontrolės punktuose.

Taigi vežėjas neturi teisės reikalauti keleivio pateikti vizos registracijos į skrydį metu. Atitinkamai, vežėjas negali bÅ«ti atsakingas už valstybės institucijos (atsakovo) sprendimus, atsisakyti įleisti asmenį į Lietuvos RespublikÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina nedviprasmiÅ¡ka iÅ¡vada, jog įstatymo 20 str. 1 dalies prasme, kelionės dokumentas reiÅ¡kia pasÄ , bet ne vizÄ , ir vežėjo prievolė tikrinti kelionės dokumentÄ apsiriboja prievole patikrinti tik užsieniečio pasÄ .

Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad vežėjas, savo reisu vežęs į laidotuves Moldovoje per LietuvÄ tranzitu keliavusį keleivį, pažeidė įstatymo 20 str. 1 d., praÅ¡o teismo įvertini, ar vežėjui atsakovo paskirta 11 000 Lt bauda adekvati padarytam pažeidimui.

Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjos atstovė prašė skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.

Atsakovas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 19−22) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja apibÅ«dindama vizos iÅ¡davimo Vilniaus oro uosto PKP pagrindus nurodo ir cituoja negaliojančius teisės aktus, o tai savaime yra pagrindas laikyti tam tikrus pareiÅ¡kėjos teiginius juridiÅ¡kai nepagrįstus. Moldovos pilietis P. M., nei prieÅ¡ atvykdamas 2010-05-25 į Vilniaus oro uosto į PKP, nei į jį atvykęs ir bÅ«damas jame, nepateikė pasienio pareigÅ«nams patvirtinamųjų dokumentų apie tai, kad jis vyksta į motinos laidotuves, todėl nebuvo pagrindo iÅ¡duoti jam vizÄ Vilniaus oro uoste.

Tarybos reglamento (EB) Nr.562/2006 nustatančio Å engeno sienų kodeksÄ VI priedo 2.1.2 dalyje ir jos a punkte nurodoma − „Vieta, kurioje vyksta patikrinimas kertant

sienÄ , nustatoma Å¡ia tvarka: − keleivių, atskrendančių iÅ¡ trečiosios Å¡alies ir toliau skrendančių vidaus

skrydžiais, patikrinimas atvykstant vyksta atvykimo oro uoste, į kurį atskrendama iÅ¡ trečiosios Å¡alies“. IÅ¡ suplanuoto keleivio marÅ¡ruto Dublinas-Vilnius-Ryga-KiÅ¡iniovas, matoma, kad skrydis iÅ¡ Vilniaus į RygÄ yra vidinis, kas sudarė privalomumÄ Moldovos piliečiui P. M. turėti įvažiavimo vizÄ , o pareiÅ¡kėjos citavimas LR Ä®statymo dėl užsieniečių teisinės padėties 5 straipsnio 2 dalies dėl to, kad „užsieniečių buvimas LR tarptautinių oro uostų tranzito zonose nelaikomas atvykimu į LR teritorijÄ â€œ Å¡iuo atveju yra netaikytinas, nes Vilniaus oro uosto tranzitinė zona pagal nustatytas tvarkas yra naudojama aptarnaujant tik keleivius vykstančius iÅ¡oriniais reisais. Valstybinės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto l.e. generalinio direktoriaus pareigas 2006-06-16 įsakymu Nr. 1R-228 patvirtintos „Tranzitinių ir transferinių keleivių aptarnavimo tarptautiniame Vilniaus oro uoste tvarkos“

1.1. punktas apibrėžia, kad „tranzitu vykstančiais laikomi keleiviai, kurie iÅ¡ Vilniaus oro uosto iÅ¡skrenda tuo pačiu reisu, kuriuo jie atvyko“. Visi trys planuoti keleivio marÅ¡ruto reisai Dublinas-Vilnius (BT668), Vilnius-Ryga (BT342) ir Ryga-KiÅ¡iniovas (BT420) yra atskiri, kas daro negalėjimÄ Å¡iuo atveju taikyti ne tik tranzito (tranzitinės zonos) sÄ vokos, bet ir Tarybos reglamento (EB) Nr.562/2006 VI priedo 2.1.2 dalyje ir jos b punkte (ir jo papunkčiuose) nurodomÄ keleivių vykimo marÅ¡rutÄ , kai keleiviai lieka orlaivyje. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimai numato, kad  vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais įveždamas užsienietį į Lietuvos Respublikos teritorijÄ per valstybės sienÄ , privalo užtikrinti, kad jis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos RespublikÄ . Dokumentų, reikalingų įvažiavimui į Lietuvos RespublikÄ , patikrinimÄ vežėjo atstovai turi

galimybę atlikti užsienio oro uoste, keleivių registracijos metu iki pasienio ir kitų kontrolės procedūrų, taikomų

keleiviams. Ä®statymo 20 straipsnio 1 dalyje aiÅ¡kiai numatyta, kad vežėjas privalo užtikrinti, kad keleiviai turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos RespublikÄ , t. y. prieÅ¡ įvažiuojant į Å¡alį, o ne kertant valstybės sienÄ . Ä®statymas numato vežėjui teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos RespublikÄ , todėl pareiÅ¡kėjos teiginys, kad „tikrinti užsieniečių vizas ir kitus dokumentus, suteikiančius teisę užsieniečiui kirsti valstybės sienÄ , yra iÅ¡imtinė Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcija“ yra atmestinas, kadangi įstatymu vežėjas dar kartÄ Ä¯pareigojamas pasirÅ«pinti gabenamais keleiviais ir nevežti užsieniečių, kurie bus neįleisti į Å¡alį dėl įvažiavimui bÅ«tinų dokumentų neturėjimo.

PareiÅ¡kėja priimdama Moldovos pilietį į savo lėktuvÄ Å¾inojo, jog Å¡is, pagal suplanuotÄ skrydžių marÅ¡rutÄ , kirs Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , todėl, pareiÅ¡kėja, privalėdama žinoti savo pareigÄ užtikrinti duotu atveju, kad Moldovos pilietis turėtų galiojančiame kelionės dokumente, galiojančiÄ vizÄ , galėjo atsisakyti vykdyti pervežimo sutartį.

Per teismo posėdį atsakovės atstovė prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

S k u n d a s   t e n k i n t i n a s i š d a l i e s.

Å ioje byloje ginčas kilęs dėl bendrovei „Air Baltic Corporation AS“ paskirtos 11 000 Lt baudos už tai, kad ji įveždama į Lietuvos RespublikÄ Moldovos pilietį P. M., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenantį Airijoje, be galiojančios Lietuvos Respublikos vizos, pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo

20 straipsnio 1 dalį. Å iuo aspektu svarbu nustatyti, ar Bendrovė pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius asmenų įvežimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ , ar yra jos kaltė.

Šį ginčo klausimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas (toliau − Ä®statymas).

Nustatyta, kad 2010-05-25

6.00 val. į Vilniaus oro uosto PKP aviakompanijos „Air Baltic Corporation AS“ reisu BT 668 iÅ¡ Dublino buvo atskraidintas užsienietis − Moldovos Respublikos pilietis P. M., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. Airijoje, be Å engeno vizos, jis turėjo Airijos daugkartinę D tipo vizÄ (duomenys neskelbtini), galiojančiÄ nuo 2010-05-24 iki 2010-10-06, ir leidimÄ gyventi Airijoje (duomenys neskelbtini), galiojančiÄ iki 2010-10-06. Pilietis vyko į motinos laidotuves marÅ¡rutu Dublinas-Vilnius-Ryga-KiÅ¡iniovas. Bilietus pirko Airijoje bendrovėje „Air Baltic Corporation AS“, tačiau į RygÄ minėtos bendrovės atstovai skraidinti atsisakė, kadangi keleivis neturėjo Å engeno vizos (b. l. 26). 2010-05-25 Vilniaus oro uosto užkardoje buvo pradėta Transporto veiklos pagrindų įstatymo pažeidimo teisena, kurios pasekoje 2010-06-28 Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotoja I. K., už vežėjo prievolės įvežant į Lietuvos RespublikÄ užsieniečius, bei užtikrinant, kad užsieniečiai turėtų kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , nevykdymÄ , priėmė nutarimÄ Ä¯statymo pažeidimo byloje Nr. 167-16 ir skyrė vežėjui 11 000 Lt baudÄ (b. l. 44−45).

Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad atsakovas netinkamai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes ir nepagrįstai keleivio atžvilgiu surašė atsisakymÄ leisti atvykti, nes keleivio kelionės tikslas – motinos laidotuvės sudarė pagrindÄ iÅ¡duoti jam vizÄ ir keleivis neturėjo tikslo atvykti į LietuvÄ ar kirsti jos sienos.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodeksÄ 35 straipsnio 1 dalyje ir jos b punkte nurodoma, kad iÅ¡imtiniais atvejais vizos gali bÅ«ti iÅ¡duotos sienos perėjimo punktuose, jeigu yra įvykdytos Å¡ios sÄ lygos: praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo negalėjo pateikti praÅ¡ymo iÅ¡duoti vizÄ iÅ¡ anksto ir prireikus pateikia patvirtinamuosius dokumentus, pagrindžiančius bÅ«tinas atvykimo priežastis, kurių negalėjo numatyti. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2009-03-17 įsakymo Nr. 1V-109/V-51 „Dėl dokumentų vizai gauti pateikimo, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizÄ laiko pratęsimo, vizos panaikinimo, kelionių organizatorių ir kelionių agentÅ«rų akreditavimo, atvejų nustatymo, kai užsienietis, turintis vizÄ , gali studijuoti, dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 48.5 punkte nurodoma, kad viza iÅ¡duodama pasienio kontrolės punkte: Užsienietis vyksta į Å¡eimos nario ar giminaičio laidotuves ir pateikia tai patvirtinantį dokumentÄ (48.13 p.).

Moldovos pilietis, nei prieÅ¡ atvykdamas 2010-05-25 į Vilniaus oro i PKP, nei į jį atvykęs ir bÅ«damas jame, nepateikė pasienio pareigÅ«nams patvirtinamųjų dokumentų apie tai, kad jis vyksta į motinos laidotuves, kas nesudarė pagrindo iÅ¡duoti jam vizÄ Vilniaus oro uoste. Tarybos reglamento (EB) Nr.562/2006 nustatančio Å engeno sienų kodeksÄ VI priedo 2.1.2 dalyje ir jos a punkte nurodoma, kad vieta, kurioje vyksta patikrinimas kertant sienÄ , nustatoma Å¡ia tvarka: - keleivių,

atskrendančių iš trečiosios šalies ir toliau skrendančių vidaus skrydžiais, patikrinimas atvykstant vyksta atvykimo oro uoste, į kurį

atskrendama iš trečiosios šalies. Iš suplanuoto keleivio maršruto Dublinas-Vilnius-Ryga-Kišiniovas,

matoma, kad skrydis iÅ¡ Vilniaus į RygÄ yra vidinis, kas sudarė privalomumÄ Moldovos piliečiui turėti įvažiavimo vizÄ , o pareiÅ¡kėjos citavimas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 5 straipsnio 2 dalies dėl to, kad užsieniečių buvimas LR tarptautinių oro uostų tranzito zonose nelaikomas atvykimu į LR teritorijÄ Å¡iuo atveju yra netaikytinas, nes Vilniaus oro uosto tranzitinė zona pagal nustatytas tvarkas yra naudojama aptarnaujant tik keleivius vykstančius iÅ¡oriniais reisais. Valstybinės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto l.e. generalinio direktoriaus pareigas 2006-06-16 įsakymu Nr. 1R-228 patvirtintos „Tranzitinių ir transferinių keleivių aptarnavimo tarptautiniame Vilniaus oro uoste tvarkos“ 1.1. punktas apibrėžia, kad „tranzitu vykstančiais laikomi keleiviai, kurie iÅ¡ Vilniaus oro uosto iÅ¡skrenda tuo pačiu reisu, kuriuo jie atvyko“. Visi trys planuoti keleivio marÅ¡ruto Dublinas-Vilnius (BT668), Vilnius-Ryga (BT342) ir Ryga-KiÅ¡iniovas (BT420) yra atskiri, kas daro negalėjimÄ Å¡iuo atveju taikyti ne tik tranzito (tranzitinės zonos) sÄ vokos, bet ir Tarybos reglamento (EB) Nr.562/2006 VI priedo 2.1.2 dalyje ir jos b punkte (ir jo papunkčiuose) nurodomÄ keleivių vykimo marÅ¡rutÄ , kai keleiviai lieka orlaivyje.

Transporto veiklos pagrindų įstatymo

20 straipsnyje nustatyta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jÅ«ros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo marÅ¡rutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritorijÄ per valstybės sienÄ , privalo užtikrinti, kad Å¡ie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos RespublikÄ . Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos RespublikÄ (1 d.); jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos RespublikÄ , vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tÅ«kstančių litų iki aÅ¡tuoniolikos tÅ«kstančių litų už

kiekvienÄ be reikalingų dokumentų vežamÄ užsienietį (2 d.). Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnis perkelia 2001 m. birželio 28 d. Tarybos

direktyvos 2001/51/EB, papildančios Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas, normas ir atitinka Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas.

Tarybos reglamento (EB) Nr.562/2006 nustatančio Å engeno sienų kodeksÄ , 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos trečiųjų Å¡alių piliečiams taikomos atvykimo sÄ lygos, kur be kitų įleidimo sÄ lygų 5 str. 1 d. a punktas numato, kad trečiųjų valstybių piliečiams leidžiama atvykti jei jis turi galiojantį kelionės dokumentÄ ar dokumentus, leidžiančius jam kirsti sienÄ , bei to paties straipsnio

1 dalies b punktas reglamentuoja, kad jie turi turėti galiojančiÄ vizÄ , jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiai, kirsdami iÅ¡orės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sÄ raÅ¡us, iÅ¡skyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimÄ gyventi arba galiojančiÄ ilgalaikę vizÄ . To paties straipsnio 4 dalies a punkte nurodyta, jog nukrypstant dalies trečiųjų Å¡alių piliečiams, kurie atitinka ne visas 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, bet turi vienos iÅ¡ valstybių narių iÅ¡duotÄ leidimÄ gyventi, ilgalaikę vizÄ ar pakartotinio atvykimo vizÄ , arba, jei to reikalaujama,

leidimÄ gyventi arba ilgalaikę vizÄ ir pakartotinio atvykimo vizÄ , leidžiama vykti per kitų valstybių narių teritorijas

tranzitu. AiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai Å¡iÄ dalį matyti, jog tiek valstybių narių iÅ¡duotas leidimas gyventi, tiek ilgalaikė viza ar pakartotinio atvykimo viza yra traktuojami kaip dokumentai. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiai, kirsdami iÅ¡orines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sÄ raÅ¡us 1 str. 1 d. nurodyta, jog I priede iÅ¡vardytų trečiųjų Å¡alių piliečiai, kirsdami valstybių narių iÅ¡orines sienas, privalo turėti vizÄ .

Ä®statymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, yra imperatyvaus pobÅ«džio, įpareigojanti vežėjus, įvežančius į Lietuvos Respublikos teritorijÄ per valstybės sienÄ užsieniečius, užtikrinti, kad Å¡ie turėtų kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos RespublikÄ . Å ios pareigos užtikrinimui įstatymų leidėjas vežėjams suteikė teisę tikrinti keleivių dokumentus, kad įsitikinti, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos RespublikÄ .

Teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių

sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama

ar objektyviai būtina. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas

suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ . Tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose. Taigi rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios,

neprieÅ¡taringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sÄ lyga. Todėl

teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ Å¡io

pobÅ«džio administracinėse bylose ne kartÄ pažymėjo, kad Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1

dalyje įtvirtinta vežėjo pareiga užtikrinti, kad įvežamas užsienietis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos RespublikÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinama neatsiejamai nuo kitais teisės aktais įtvirtintų reikalavimų, kuriais nustatyta kokius galiojančius dokumentus reikia turėti užsieniečiui tam, kad juos pateikęs valstybės sienos kontrolės tarnybai, jis galėtų įvažiuoti į Lietuvos RespublikÄ per valstybės sienÄ (2007 m. spalio 12 d.

sprendimas administracinėje byloje Nr. A3-876/2007; 2008 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-78/2008; 2008 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-146/2008;

2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis

administracinėje byloje Nr. A502-1482/2008; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1483/2008; ).

Atsižvelgdamas į aukščiau minėtÄ praktikÄ , teismas pažymi, kad pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo

20 straipsnio 1 ir 2 dalis vežėjas tikrina kelionės dokumentus, kurie yra reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritorijÄ per valstybės sienÄ , tai yra, apibÅ«dinant kelionės dokumentÄ Transporto veiklos pagrindų įstatymo taikymo prasme, yra iÅ¡skiriamas (akcentuojamas) tokio dokumento tinkamumo ir pakankamumo panaudoti turint tikslÄ Ä¯važiuoti į Lietuvos Respublikos teritorijÄ per valstybės sienÄ aspektas. Tai reiÅ¡kia, kad tai yra dokumentai, kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas Valstybės sienos apsaugos tarnybai (Å¡ios tarnybos pareigÅ«nams) praleisti arba nepraleisti keleivį per (Å¡iuo atveju oro uosto) dokumentų kontrolės punktÄ . Toks aiÅ¡kinimas neprieÅ¡tarauja kelionės dokumento ir vizos sÄ vokoms, pateiktoms Ä®statymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 ir 33 dalyse, pagal kurias viza yra (gali bÅ«ti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sienÄ . Teismas pažymi, kad minėtas kelionės dokumentų pakankamumo aspektas apima Å¡ių sÄ vokų visumÄ .

Atsižvelgęs į aukščiau iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vežėjams sukurta pareiga prieÅ¡ įvežant užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritorijÄ per valstybės sienÄ užtikrinti, kad jie turėtų kelionės dokumentus kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos RespublikÄ ir Å¡ios pareigos nereiktų perkėlinėti kitiems asmenims. Be to, kaip matyti iÅ¡ visų teisės aktų reikalavimų, vežėjas privalo imtis visų

reikiamų priemonių, jog užtikrintų Å¡ios normos vykdymÄ . Jei pats vežėjas neturi galimybių ar noro pats tikrinti vežamų

keleivių dokumentus, o kitos Å¡alies partneris, vykdantis antžeminį aptarnavimÄ ar parduodantis bilietus keleiviams nežino Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijoje ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ar nesinaudoja ICAO sukurtomis keleivių aptarnavimo sistemomis, numatančiomis priimančiosios Å¡alies reikalavimus (vizinio ar bevizio režimo taikymÄ ), pareiÅ¡kėjas savarankiÅ¡kai privalo imtis priemonių informuoti partnerį dėl Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, nustatančių vizų režimÄ . PareiÅ¡kėja priimdama Moldovos pilietį į savo lėktuvÄ Å¾inojo, jog Å¡is, pagal suplanuotÄ skrydžių marÅ¡rutÄ , kirs Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , todėl, pareiÅ¡kėja, privalėdama žinoti savo pareigÄ užtikrinti duotu atveju, kad Moldovos pilietis turėtų galiojančiame kelionės dokumente, galiojančiÄ vizÄ , galėjo atsisakyti vykdyti pervežimo sutartį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pažymėjęs, kad skiriama bausmė arba nuobauda turi bÅ«ti teisinga. Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Jeigu teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimÄ , minėtos sankcijos turi bÅ«ti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismas, taikydamas sankcijÄ už teisės pažeidimÄ , turi turėti galimybę atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra nurodytos įstatyme, ir paskirti teisės pažeidėjui Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta sankcija bausmę arba nuobaudÄ . Pasirinkęs tokį sankcijos – piniginės baudos – už teisei prieÅ¡ingos veikos padarymÄ konstravimo bÅ«dÄ , kai pačiame teisinę atsakomybę už nurodytÄ teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ nustatančiame straipsnyje yra nustatyta tokia piniginė bauda, kuri yra iÅ¡ties didelė, t. y. tokia sankcija, kuri teisės pažeidėjams yra griežta, įstatymų leidėjas kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimÄ , kad teismas, taikydamas sankcijÄ už Å¡iÄ teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ â€“ skirdamas piniginę baudÄ â€“ galėtų atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra nurodytos įstatyme, ir jeigu yra tokių atsakomybę lengvinančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui bÅ«tų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, paskirti jam mažesnę negu įstatymo nustatytoji piniginę baudÄ â€“mažesnę piniginę baudÄ nei įstatyme įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2005 m. lapkričio

3 d. nutarimai). Mažesnės negu įstatymo nustatytos piniginės baudos skyrimas turi bÅ«ti ne taisyklė, bet iÅ¡imtis – jÄ teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kitoms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyto dydžio piniginė bauda, jeigu ji bÅ«tų paskirta, bÅ«tų akivaizdžiai neteisinga. Teismas, skirdamas mažesnes negu įstatyme numatytas pinigines baudas, tai turi daryti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės bei valstybės interesai.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos absoliučios kaltės, tyčinio veikimo nėra, Lietuvos valstybės nepatyrė jokių nuostolių, taip pat neigiamų pasekmių dėl keleivio atvežimo į Vilniaus oro uostÄ neatsirado, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijais yra pagrindas paskirtÄ nuobaudÄ sumažinti iki 4 000 Lt.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teismas n u s p r e n d ė:

patenkinti skundÄ iÅ¡ dalies.

Vilniaus oro uosto PKP vado pavaduotojos I. K. 2010-06-28 nutarimÄ , kuriuo Latvijos bendrovei Air Baltic Corporation AS paskirta 11 000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti pareiÅ¡kėjai 4 000 Lt (keturių tÅ«kstančių litų) baudÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                       Henrikas

Sadauskas

Teisėjai                                                                                         Â

                    Jūra Marija Strumskienė

                                                                                                     Â

                   Halina Zaikauskaitė