de0be746-6f91-4b29-b203-d9c8a39a2d26 · Vilniaus apygardos teismas

?Byla Nr. 1S-54-932/2020 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorui Stanislavui Barsul, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo V. J. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 19 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė įsibrovus į saugyklÄ ), 182 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto įgijimas apgaule), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (pasikėsinimas apgaule įgyti nedidelės vertės svetimÄ turtÄ ), 182 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule), 214 straipsnio 1 dalyje (disponavimas svetima elektronine mokėjimo priemone), 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas), 289 straipsnyje (valstybės pareigÅ«no vardo pasisavinimas), 300 straipsnio 1 dalyje (netikro dokumento pagaminimas ir juo disponavimas).

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka, kaltinamasis V. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 4 d. Po įtariamojo sulaikymo Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino prokuroro praÅ¡ymo dėl V. J. suėmimo, tačiau vėliau kaltinamasis vėl buvo sulaikytas, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi paskirtas suėmimas 1 mėnesiui. Vėlesnėmis teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 19 d.

3. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties kaltinamasis V. J. pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti nurodytÄ Å¾emesniojo teismo nutartį ir paskirti jam Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę – intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

4. Skunde kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad jau beveik dvejus metus yra laikomas suimtas. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad už inkriminuotas nusikalstamas veikas įstatymas numato laisvės atėmimo bausmes (ilgiausia trukmė – 6 metai), tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors baudžiamajame įstatyme nenustatytas draudimas skirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymÄ , jeigu galima paskirti sankcijoje nurodytÄ kitÄ (Å¡velnesnę) bausmę, tačiau visais atvejais, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nurodo ne tik laisvės atėmimo, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės, atidedant jos vykdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-38/2011, 2K-361-1073/2017).

5. Kaltinamojo teigimu, iš skundžiamos nutarties matyti, jog kardomoji priemonė-suėmimas jam paskirta todėl, kad valstybė negali sukontroliuoti jo galimybės naudotis ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuteriu ir kt.) ir, teismo vertinimu, tik fiziškai izoliavus jį nuo visuomenės bus apribotos galimybės daryti naujus nusikaltimus.

6. Nesutinka su nutarties iÅ¡vadomis, kuriomis akcentuota, kad jis atsisakė duoti parodymus, kas esÄ rodo, kad jo pozicija yra nežinoma. Anot teismo, žinoma tik tiek, jog jis „į savo nusikalstamų veikų darymÄ bando įtraukti pažįstamÄ P., jo nurodytÄ tariamai darbdavį“. Kaltinamasis pabrėžia, jog Å¡iuo atveju teismas nurodė klaidingÄ vardÄ (vietoje P. turėtų bÅ«ti A. Å .). Be to, teismas nevertino to, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė iÅ¡samius parodymus, parodė, kur buvo sukrauta įranga bei įrankiai, kas užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje protokole. Pasislėpus A. Å ., vis dėlto buvo nutarta neatlikti jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų (netikrinti patalpų, neimti vaizdo įrašų, netikrinti A. Å . kompiuterio, mobiliojo ryÅ¡io telefono) ir tuo pačiu netikrinti kaltinamojo iÅ¡dėstytos versijos.

7. Posėdžio metu prokuroras S. Barsul prašė kaltinamojo V. J. skundÄ atmesti. Skundas atmetamas 8. Susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, susijusia su kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimu, ir skundo argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam V. J. pratęstas pagrįstai.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai iÅ¡vadai, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, apžiÅ«rų protokolai, tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuoti duomenys, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga), leidžiančių pagrįstai manyti, kad V.

J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu teismas pažymi, kad, sprendžiant kardomosios priemonės klausimÄ , byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su konkrečios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sÄ lygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl Å¡iuo atveju nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį 10. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali bÅ«ti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, nustatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje nustatytų pagrindų.

Be to, BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo (įtariamojo) dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

11. Nagrinėjamu atveju egzistuoja sÄ lygos pratęsti V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , kadangi pastarasis yra kaltinamas ir tokių nusikalstamų veikų padarymu, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Antai, už BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus gali bÅ«ti paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje – įstatymas numato maksimaliÄ 6 metų laisvės atėmimo bausmę.

Tai, kad kaltinamasis skunde pažymi esant galimybę skirti ir ne laisvės atėmimo bausmę, nepaneigia anksčiau nurodytos BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatytos suėmimo taikymo sÄ lygos 12. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad žemesnysis teismas kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pratęsė, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu numatytu pagrindu, t. y. kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas (pratęstas terminas) esant duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad bÅ«damas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimÄ , gali tÄ nusikaltimÄ padaryti.

Nagrinėjamoje byloje V. J. kaltinamas padaręs didelį skaičių nusikalstamų veikų, kurių dalis yra numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tiek skundžiamojoje nutartyje, tiek ir ankstesnėse nutartyse, kuriose buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo tikslingumo klausimas, teisingai akcentuotos aplinkybės, jog šiame baudžiamajame procese V. J. jau buvo taikytos ir švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau jos nebuvo efektyvios ir naujų nusikalstamų veikų rizika sustabdyta tik tada, kai kaltinamajam buvo paskirta šiuo metu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Nors kaltinamasis jauno amžiaus, tačiau praeityje jau teistas 2 kartus, be kita ko, ir už sukčiavimÄ (taip pat pastarajam buvo priimti du baudžiamieji įsakymai, kuriais konstatuota kaltė įvykdžius BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 183 straipsnio 3 numatytus baudžiamuosius nusižengimus). Å ios aplinkybės patvirtina kaltinamojo polinkį nusikalsti ir sudaro pagrindÄ manyti, jog bÅ«damas laisvėje jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, o BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali bÅ«ti pasiekiami tik toliau tęsiant suėmimÄ 13.

Plačiau neanalizuotini kiti kaltinamojo skunde iÅ¡sakyti teiginiai dėl to, jog teismas neįvertino jo ikiteisminiame tyrime duotų iÅ¡samių parodymų, taip pat tai, kad A. Å . pasislėpus liko nepatikrinti kaltinamojo parodymai, neatlikti konkretÅ«s ikiteisminio tyrimo veiksmai, kadangi jie neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjant klausimÄ , ar žemesnysis teismas skundžiama nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pratęsė pagrįstai. Å iuo atveju aukÅ¡tesnysis teismas patikrino, jog suėmimo terminas pagrįstai pratęstas egzistuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam pagrindui, taip pat esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytoms sÄ lygoms.

Kaltinamojo parodymai, o taip pat ir visi byloje surinkti duomenys (darant iÅ¡vadas dėl jų pripažinimo įrodymais) bus vertinami teismui priimant procesinį sprendimÄ , kuriame ir bus formuluojamos bylÄ nagrinėjančio teismo galutinės iÅ¡vados dėl kaltės, įrodymų pakankamumo ir kt.

14. Skundo teiginiu dėl kaltinamojo suėmime iÅ¡bÅ«to laikotarpio pabrėžiama kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmė. BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas skundÄ padavęs asmuo, sankcijas, matyti, kad suėmimas nurodytos galimos maksimalios trukmės nevirÅ¡ija (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galima maksimali 6 metų laisvės atėmimo bausmė).

Kita vertus, ne be pagrindo teismų nutartyse jau ne kartÄ yra pasisakyta, jog nagrinėjama baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties. BylÄ sudaro daugiau nei 20 tomų, joje nagrinėjama visa eilė nusikalstamų veikų, kaltinimai pareikÅ¡ti trims asmenims, byloje yra didelis skaičius nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų. Teisiamieji posėdžiai skiriami laikantis terminų, posėdžiai suplanuoti iki 2020 m. kovo 17 d. Nors dalis teisiamųjų posėdžių neįvyko, tačiau matyti, jog bylos nagrinėjimas nebuvo galimas dėl objektyvių priežasčių (jos iÅ¡samiau nagrinėtos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartyje), bylos vilkinimas nenustatytas.

Tad, nors suėmimas taikomas jau ilgÄ laikÄ , tačiau tokios griežčiausios procesinės prievartos priemonės bÅ«tinumÄ pagrindžia BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas. Žemesnio teismo nustatytas maksimalus kardomosios priemonės terminas yra objektyviai pateisinamas, proporcingas bei adekvatus galimai įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumui.

15. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam V. J. pratęstas pagrįstai. Nors kaltinamasis praÅ¡o skirti jam Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę – intensyviÄ priežiÅ«rÄ , tačiau inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dis leidžia manyti, jog kaltinamajam nesant izoliuotam nebÅ«tų galimybės sukontroliuoti jo veiksmus, susijusius su įvairaus pobÅ«džio ryÅ¡io naudojimu, kas atitinkamai neužkirstų kelio naujų nusikalstamų veikų darymui.

Kaltinamajam toliau taikytinos kardomosios priemonės terminas pateisinamas, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos bÅ«tina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Tokiu bÅ«du Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti ar pakeisti nėra teisinio pagrindo, todėl kaltinamojo V.

J. skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : kaltinamojo V. J. skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį, kuria kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, palikti galioti nepakeistÄ . Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Julita Dabulskytė-Raizgienė Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė