2026-02-04 Nr. AB-2789-3-61-3-06834-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-197-556/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06834-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PureFert Baltic“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „PhosAgro Baltic“) skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „PhosAgro Baltic“ (dabartinis pavadinimas – UAB „PureFert Baltic“) (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2022 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 25-15082 „Dėl UAB „PhosAgro Baltic“ prašymo leisti atlikti mokėjimus už teisines paslaugas“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti FNTT suteikti UAB „PhosAgro Baltic“ išimtį apmokėti advokatų profesinės bendrijos (toliau – ir APB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už Bendrovei suteiktas teisines paslaugas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti visas bylos nagrinėjimo išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Būdamas nepagrįstai įtrauktas į FNTT sankcionuotų asmenų sąrašą, jis turi pareigą prašyti FNTT leidimo atlikti mokėjimus savo tiekėjams, tarp jų ir advokatams, teikiantiems paslaugas pareiškėjui. FNTT, atlikdama tokių mokėjimų patikrinimus ir suteikdama leidimus mokėjimams, tikrina, ar atliekamais mokėjimais nesiekiama apeiti sankcijų ar sankcionuotiems asmenims nebus suteikta galimybė pasinaudoti šiomis lėšomis. Šios aplinkybės nustatymas yra vienintelis teisės normose nustatytas pagrindas FNTT nesuteikti leidimo mokėjimui. Tačiau FNTT, jau ne kartą leidusi atlikti mokėjimus advokatams, leidimo atlikti vieno mokėjimo pagal vieną iš sąskaitų nusprendė nesuteikti.

2.2. FNTT, neleisdama atlikti konkretaus mokėjimo advokatams, niekada nenustatė, kad siekiamu atlikti mokėjimu būtų siekiama apeiti sankcijas ar kad sankcionuotiems asmenims būtų suteikta galimybė pasinaudoti tokiomis lėšomis. Tokių aplinkybių FNTT niekada nenustatė ir negalėjo nustatyti, nes akivaizdu, kad advokatų kontora „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokių ryšių su Europos Sąjungos sankcionuotais asmenimis, neturėjo ir neturi jokių ketinimų ir interesų savo darbo užmokestį perleisti sankcionuotiems Rusijos oligarchams ar su jais susijusiems asmenims. Jeigu FNTT laikytų, jog Bendrija yra susijusi su sankcionuotais asmenimis, tuomet FNTT nebūtų leidusi pareiškėjui mokėti visų kitų sąskaitų už Bendrijos suteiktas teisines paslaugas. Nagrinėjamu atveju FNTT tiesiog nusprendė, kad advokatų sąskaita pareiškėjui yra per didelė, paslaugos per brangios, o pirktos paslaugos, FNTT nuomone, nebuvo reikalingos.

2.3. FNTT Sprendimu užkerta teisę pareiškėjui atsiskaityti su savo teisininkais, tokiu būdu verčiant teisininkus atsisakyti atstovauti pareiškėjui, kuris dėl aktyvių FNTT veiksmų nepajėgus susimokėti už teisines paslaugas, nors turi tiek pakankamai lėšų, tiek Europos Sąjungos (toliau – ir ES) garantuojamą teisę atsiskaityti iš turimų lėšų su savo pasirinktais teisininkais. Sprendimu yra ribojama asmens teisė į teisminę gynybą, kadangi FNTT iš esmės užkerta pareiškėjui kelią samdytis teisininkus su plačia tarptautine patirtimi ir reikšmingai riboja pareiškėjo pasirinkimą, taip užtikrindama, kad neteisėti FNTT veiksmai, įtraukiant pareiškėją į sankcionuotų asmenų sąrašą, nebūtų skundžiami teisininkų, išmanančių ES ir tarptautinę teisę, ir negalėsiančių visapusiškai įvertinti ir apginti pareiškėjo teises.

2.4. Sprendimas, kuriuo FNTT atsisakė suteikti leidimą apmokėti už teisines paslaugas – yra nepagrįstas ir prieštarauja ES teisei. Vadovaujantis 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (toliau – ir Reglamentas) 4 straipsniu, FNTT funkcija, kontroliuojant pareiškėjo atsiskaitymus, apsiriboja įsitikinimu, jog: 1) teisinės paslaugos patenka į išimtį pagal Reglamento 4 straipsnio nuostatas; 2) FNTT neturi įgalinimų vertinti teisinių paslaugų būtinumo ar pagrįstumo, 3) Sprendimas prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos, tiek ES teismų praktikai; 4) teisinių paslaugų būtinumo ir pagrįstumo vertinimas priklauso teismo, o ne FNTT kompetencijai, kurią teismas įgyvendina tik po to, kai išnagrinėjama byla dėl kilusio ginčo, tačiau tik pralošusios pusės pareigos kompensuoti bylinėjimosi išlaidas atžvilgiu.

2.5. Reglamento taikymui svarbiausia tai, kad sumokėjus advokatams už suteiktas paslaugas, sankcionuotiems asmenims nebus suteikta galimybė pasinaudoti šiomis lėšomis. Šios aplinkybės nustatymas yra vienintelis teisės normose nustatytas pagrindas nesuteikti leidimo mokėjimui. Tačiau šios aplinkybės FNTT niekada nenustatė ir negalėjo nustatyti, nes Bendrija niekada neturėjo ir neturi jokių ryšių su ES sankcionuotais asmenimis, neturėjo ir neturi jokių ketinimų ir interesų savo darbo užmokestį perleisti sankcionuotiems Rusijos oligarchams ar su jais susijusiems asmenims.

2.6. Reglamentas aiškiai ir nedviprasmiškai indikuoja, kad advokatai ir advokatų padėjėjai gali teikti teisines paslaugas asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės. Reglamentas neįgalina FNTT kvestionuoti įkainių, ir, atitinkamai, išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu. FNTT neturi kompetencijos ir įgalinimų vertinti teisinių paslaugų kiekio ar kainos pagrįstumą, priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį, bei jai nesuteikti įgalinimai revizuoti, pakeisti ir kitaip daryti įtaką pareiškėjo ir advokatų profesinės bendrijos tarpusavio susitarimui dėl įkainių, sąskaitos dydžio atsiskaitymo sąlygų ir pan.

2.7. ES reglamentuose, kuriais nustatomos ir kurių pagrindu įgyvendinamos ribojamosios priemonės, aiškiai nustatyta, kad šiais reglamentais negali būti pažeidžiama asmens teisė į veiksmingą teisinę gynybą, todėl leidžiama vykdyti atitinkamus susitarimus dėl teisinių paslaugų. FNTT turi tik teisę patikrinti, ar šios lėšos iš tikrųjų yra skirtos deklaruojamam tikslui, t. y. su teisinių paslaugų teikimu susijusioms išlaidoms kompensuoti. FNTT neturi teisės vertinti teisinių išlaidų pagrįstumo.

2.8. Visos pagal Bendrovės nurodymus Bendrijos teiktos teisinės paslaugos tiek 2022 m. birželio mėn., tiek kitais laikotarpiais yra išimtinai susijusios su jos pažeistų teisių gynimu dėl FNTT nepagrįsto ir neteisėto pareiškėjo įtraukimo į FNTT sąrašą. Visos advokatų kontoros suteiktos teisinės paslaugos yra realios ir būtinos.

2.9. Sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 punktą, 10 straipsnio 5 dalies 6 punktą. Nors Sprendime FNTT laikosi pozicijos, kad pareiškėjo išlaidos už teisines paslaugas yra nepagrįstos, tačiau nepateikia šią poziciją patvirtinančių įrodymų, kurie realiai įrodytų, jog advokatų profesinės bendrijos suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir kaina yra nepagrįsta. Teiginį, kad suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir kaina yra nepagrįsta, FNTT naudoja tiesiog kaip skambų lozungą, bet FNTT skundžiamame Sprendime duomenys nėra susiję su teisinių paslaugų pagrįstumu.

2.10. Sprendimas taip pat prieštarauja in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principui, nes yra grindžiamas nepagrįstomis prielaidomis ir apkaltinamosiomis prezumpcijomis ir yra neproporcingas FNTT deklaruojamam tikslui riboti pareiškėjo nepagrįstus mokėjimus.

2.11. Baigiamojoje kalboje pareiškėjo atstovai paaiškino, jog nepaneigta, kad teisinių paslaugų poreikis pareiškėjui kilo laikotarpiu, kada FNTT be jokio administracinio sprendimo taikė ribojamąsias priemones pareiškėjui. Nesant FNTT veikimo prieš pareiškėją, pareiškėjas nebūtų užsakęs analizuojamų teisinių paslaugų teikimo. Nepateisinama tokia situacija, kai pareiškėjo galimybė gintis (atsiskaityti už teisines paslaugas) nuo FNTT yra priklausoma tik nuo pačios FNTT. FNTT tikslas riboti pareiškėjo bylinėjimosi prieš FNTT išlaidų kompensavimą taip pat nepateisinamas.

FNTT neneigia, kad ginčas liečia tik ES sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje. Todėl savo įgalinimus dėl mokėjimų ribojimų FNTT turi įgyvendinti tik pagal ES sankcijų teisę ir tik tų asmenų, kurie yra nurodyti ES Tarybos sankcionuojamų subjektų sąraše, atžvilgiu. Pareiškėjas į tokį ES sankcijų sąrašą nėra įtrauktas ir net nėra minimas kaip susijęs per nuosavybę ar kontrolę su kokiu nors ES Tarybos sankcionuotu asmeniu. Be to, FNTT įrodymai patvirtina, kad net ir ES sankcionuotiems asmenims yra be apribojimų leidžiama pilnai atsiskaityti su advokatais.

Taip pat nepaneigta, kad pagal Reglamentą teisinėms paslaugoms taikoma išimtis iš lėšų įšaldymo taisyklės. Reglamento nustatytos išimties atžvilgiu ribojimai negalioja, todėl pagal ES sankcijų teisę teisės riboti pareiškėjo mokėjimų advokatams FNTT neturi. Kitų paslaugų atžvilgiu esanti FNTT kompetencija ir jos įgyvendinimo taisyklės mokėjimų advokatams atžvilgiu netaikomos. Nėra ir negali būti jokių įrodymų, jog teisinėmis paslaugomis siekiama apeiti ES sankcijas, ar kad lėšomis galėtų pasinaudoti ES sankcionuotas asmuo.

FNTT neturi pagrindo vykdyti teismo funkcijų ir tik savo nuožiūra, vidinio įsitikinimo pagrindu keisti pareiškėjo su savo advokatais sudarytų sutarčių sąlygų ir paslaugų suteikimo aktų sąlygų, ypač, kai tarp prievolės šalių nėra jokio ginčo. Sutartis tarp pareiškėjo ir advokatų turi būti vykdoma tokia, kokia yra – be FNTT intervencijos. Tokia pati yra ir tyrimą atlikusios Lietuvos advokatūros išvados esmė. Net ir teismo išvados dėl bylinėjimosi išlaidų šalims yra antrinės ir nekeičia susitarimo tarp kliento ir advokato ir tarpusavio įsipareigojimų.

Pareiškėjas neturi vidinio teisininko, pareiškėjo vadovas nėra teisininkas. Visi kilę klausimai ir jų poreikis yra tiesiogiai susiję su FNTT veiksmais nustatant ribojimus dėl neteisėto ES sankcijų įgyvendinimo pareiškėjui. Jokių kitų prašymų, paruoštų tų pačių advokatų, FNTT nelaikė nepagrįstais. FNTT neturi teisės nustatyti ribojimų pareiškėjo advokatams dėl skiriamo laiko ar pastangų paslaugoms suteikti. Lietuvos advokatūros sprendime paneigta teismo posėdyje FNTT išsakyta abejonė dėl pareiškėjo valios atsiskaityti su advokatais – nustatyta, kad pareiškėjas siekia atsiskaityti su savo atstovais taip, kaip sutaręs pagal 2022 m. sausio 10 d. teisinių paslaugų sutartį.

Be kita ko, nepaneigta, kad FNTT nustatytais ribojimais suteikia sau teisės aktuose nenumatytą pranašumą pareiškėjo bylose prieš FNTT. FNTT neneigė, kad kartu su prašymu leisti sumokėti pareiškėjas pateikė advokatų darbų detalizacijas, iš kurių puikiai matosi kiek, kas ir kodėl teikė teisines paslaugas, kokiu įkainiu ir kokia apimtimi. Visus pareiškėjo ruoštus procesinius dokumentus FNTT taip pat matė. Objektyviai nėra daugiau duomenų – ką papildomai būtų galima pateikti FNTT. Juolab, nėra paaiškinimo, kas iš tiesų netiko FNTT.

3. Atsakovas FNTT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjui, vadovaujantis Reglamento nuostatomis, yra taikomos ribojamosios priemonės, todėl atmestinas argumentas, kad skundžiamas Sprendimas riboja pareiškėjo galimybes disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, nes toks ribojimas jau galiojo skundžiamo Sprendimo priėmimo metu. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad skundžiamu Sprendimu FNTT trukdo pareiškėjui atsiskaityti su savo teisininkais, taip versdama teisininkus atsisakyti atstovavimo pareiškėjui. Sprendime FNTT nurodė, kokiu pagrindu buvo atsisakyta suteikti leidimą apmokėti PVM sąskaitą faktūrą – dėl sąskaitoje nurodytų akivaizdžiai neproporcingų teisinių išlaidų, nurodė motyvus, kodėl FNTT vertino tokias deklaruotas išlaidas nepagrįstomis, taigi pagrindė Sprendimą. FNTT nevertina, kas atstovauja pareiškėjo interesus ir teikia teisines paslaugas, o vadovaujasi Reglamento 4 straipsnio nuostatomis ir sprendžia dėl deklaruojamų teisinių išlaidų pagrįstumo. Be to, pats pareiškėjas skunde pripažino aplinkybę, kad yra gavęs leidimą apmokėti dalį iš teisines paslaugas pateiktų paslaugų, todėl atmestinas kaip faktinėms aplinkybėms prieštaraujantis skundo argumentas dėl ribojamos galimybės turėti atstovus.

3.2. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad skundžiamu Sprendimu ribojama asmens teisė į teisminę gynybą. Pareiškėjas turi teisininkus, kurie teikia jam atstovavimo paslaugas, duomenų apie tai, jog atstovai nutraukė ar ketina nutraukti teisinių paslaugų teikimą, pareiškėjas nepateikė, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi teisinės pagalbos į kitus teisininkus ir jam buvo atsisakyta suteikti teisinę pagalbą. Be kita ko, iš esmės ginčas kilo dėl suteiktų paslaugų pagrįstumo ir apimties, todėl jis nėra susijęs su pareiškėjo teise į gynybą, kurią pastarasis sėkmingai įgyvendina Lietuvos Respublikos teismuose, kaip teisingai skunde pažymėjo ir pats pareiškėjas. Taigi, viena vertus, pareiškėjas teigia, kad FNTT pažeidžia ir riboja jo teises į gynybą, kita vertus, pats pripažįsta, jog jis yra inicijavęs kitus teisminius procesus. Iš viešai prieinamų Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI2-2387-1114/2023, Nr. eI2-2885-631/2023, Nr. eI2-1215-1066/2023, Nr. eI2-1008-809/2023, kuriose skundus dėl FNTT sprendimų teikė pareiškėjas. Ši aplinkybė paneigia skundo motyvus, susijusius su Sprendimu ribojama teise į veiksmingą teisminę gynybą.

3.3. Skundo argumentas, kad taikydama teisinių paslaugų pagrįstumo kriterijų bei ribodama galimybę samdytis brangius teisininkus, FNTT siaurina pareiškėjo pasirinkimą samdyti kvalifikuotus teisininkus, išmanančius ES teisę bei tarptautinę teisę, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat advokatų profesinę veiklą reguliuojančiam teisiniam reguliavimui. FNTT Sprendimą grindė nurodyta neproporcinga teisinių paslaugų apimtimi laiko prasme, ir, atsižvelgus į tai, kad apmokėjimas vykdomas pagal laiko sąnaudas, atitinkamai pateikiama prašoma apmokėti nepagrįsta PVM sąskaita faktūra. FNTT nevertina ir neriboja pareiškėjo ar kitų asmenų teisės į teisinę gynybą atlygintinais ar neatlygintinais pagrindais, o vadovaujantis Reglamento nuostatomis sprendžia tik dėl nurodomų paslaugų pagrįstumo pinigine išraiška.

3.4. Pareiškėjo teiginiai, susiję su FNTT įgaliojimų trūkumu vertinti teisinių paslaugų pagrįstumą ir būtinumą, yra nemotyvuoti ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, ES teisės aktai riboja tam tikrų teisinių paslaugų teikimą subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, bei numato tokių draudimų taikymo išimtis, todėl FNTT turi kompetenciją ir įgaliojimus vertinti suteiktų teisinių paslaugų pagrįstumą ir nustatyti, ar tam tikros teisinės paslaugos ir užmokestis už jas yra leistinos pagal nustatytą teisinį reguliavimą.

3.5. Nesutinka su skunde dėstomais teiginiais, jog sprendimas prieštarauja Reglamento nuostatoms ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikai, nes Reglamente nėra draudimo advokatams teikti teisines paslaugas asmenims, kuriems taikomis ribojamosios priemonės, o Reglamento 4 straipsnio 1 dalies (b) punktas neįgalina FNTT vertinti išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu. Taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad FNTT ydingai aiškina ESTT praktiką, t. y. 2014 m. birželio 12 d. sprendimą byloje Nr. C-314/13 Užsienio reikalų ministerija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prieš Vladimir Peftiev ir kt., kurioje, pareiškėjo nuomone, įtvirtinta FNTT, kaip kompetentingos institucijos, pareiga suteikti leidimą sankcionuotam subjektui susimokėti už teisines paslaugas. ESTT išaiškino, kad ribojamųjų priemonių taikymo išimtis taikytina siekiant užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą pareiškiant ieškinį dėl ribojamųjų priemonių, kai paslaugas teikia advokatas, tačiau nevertino ir nepasisakė, jog išimtis taikoma bet kokioms teisinėms paslaugoms, tokiu būdu palikdamas išimties taikymo pagrįstumo vertinimą nacionalinei kompetentingai institucijai. Tokiu būdu FNTT turi teisę, vadovaudamasi Reglamento 4 straipsnio nuostatomis, vertinti prašymų leisti apmokėti teisines paslaugas pagrįstumą ne formos, o turinio prasme, ką ir atliko, nurodydama, kad PVM sąskaita yra nepagrįsta – akivaizdžiai neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai.

3.6. FNTT gauna ir kitų subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, prašymus leisti apmokėti pareiškėjo atstovų pateiktas sąskaitas už teisines paslaugas, kurios kiekvienu atveju yra vertinamos individuliai. FNTT dėl pateiktų apmokėjimui teisinių išlaidų sąskaitų kreipėsi į atstovus su prašymu pateikti paaiškinimus ir pagrįsti sąskaitose nurodytus duomenis.

3.7. FNTT Sprendime nurodė teisės aktų nuostatas, aplinkybes bei motyvus, kuriomis rėmėsi priimdama sprendimą (nurodytų darbų vertinimą, kaip nesusijusį su teisinėmis; nurodytų paslaugų laiko neproporcingumą suteiktų paslaugų apimčiai).

3.8. Baigiamojoje kalboje FNTT atstovas paaiškino, kad tiek ES Taryba, tiek Lietuvos įstatymų leidėjas, suteikdami FNTT kompetentingos institucijos funkcijas, pagrįstai tikisi, jog FNTT tą kompetenciją įgyvendins. Sprendimas yra atitinkantis VAĮ keliamus reikalavimus ir tais motyvais, kuriuos teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjo atstovai, Sprendimo naikinti nėra pagrindo. Taip pat atkreipė dėmesį, jog teismo posėdžio metu išsakyti argumentai buvo labiau tie argumentai, kurie daugiau grindė pareiškėjo atstovų poziciją, nei pačio pareiškėjo poziciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir pareiškėjo atstovų teisinis suinteresuotumas nebūtinai visiškai sutampa. FNTT laikosi pozicijos, kad toje sąskaitoje, kurioje nurodyta prašoma apmokėti suteiktų ar nesuteiktų paslaugų apimtis, yra neproporcinga, taip pat, jog dalis sąskaitoje nurodytų paslaugų nevertintina, kaip teisinės paslaugos.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino atsakovo FNTT Sprendimą ir įpareigojo atsakovą FNTT iš naujo nagrinėti pareiškėjo UAB „PhosAgro Baltic“ 2022 m. rugpjūčio 10 d. prašymą „Prašymas dėl apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas (APB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra“)“; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Teismas pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl FNTT Sprendimo, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas suteikti leidimą atlikti mokėjimą už 2022 m. birželio mėn. APB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas teisines paslaugas pagal 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo bei pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad

6.1. Pareiškėjas ir APB „(duomenys neskelbtini)“ (Bendrija) 2022 m. sausio 10 d. sudarė susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo, pagal kurį pareiškėjas samdo Bendriją, pastaroji įsipareigojo teikti pareiškėjui suderintas teisines konsultacijas ir kitas teisines paslaugas pagal pareiškėjo nurodytas užduotis, pareiškėjas už suteiktas paslaugas įsipareigojo atlyginti minėtame susitarime nurodytais vardiniais įkainiais.

6.2. 2022 m. balandžio 28 d. pareiškėjas buvo įtrauktas į FNTT viešai skelbiamą sankcionuotų įmonių, kurioms taikomos tarptautinės finansinės sankcijos, sąrašą. FNTT direktoriaus 2022 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-174 buvo patvirtintas Juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančių arba kontroliuojamų subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas (toliau – ir Sąrašas), kurio 8 punkte buvo nurodytas pareiškėjas. Pagal šio teismo sprendimo priėmimo metu FNTT viešai skelbiamą Sąrašą pareiškėjui taikomas turto (lėšų, akcijų) įšaldymas pagal 2022 m. kovo 9 d. ES Tarybos reglamentą (ES) 2022/396.

6.3. Pareiškėjas pateikė FNTT 2022 m. liepos 15 d. prašymą „Dėl išimties suteikimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 269/2014“, kuriuo pareiškėjas, remdamasis Reglamento 4 straipsniu, prašė leisti nutraukti pareiškėjui priklausančių lėšų įšaldymą ir leisti atlikti mokėjimus, būtinus komunaliniams mokesčiams, biuro patalpų nuomai, teisinėms paslaugoms apmokėti bei darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti. Prie pareiškėjo 2022 m. liepos 15 d. prašymo, be kita ko, buvo pridėta Bendrijos 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra MA Nr. (duomenys neskelbtini) už minėtos APB pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas už 76 237,50 Eur be PVM (plius 16 009,88 Eur PVM) ir paslaugos gavėjo vardu patirtas išlaidas, sudarančias 45,44 Eur be PVM (PVM neapmokestinama) (30 Eur žyminis mokestis ir 15,44 Eur vertės Registrų centro paslaugos), iš viso bendrai 92 292,82 Eur su PVM sumai. Prie 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros MA Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta suteiktų paslaugų ataskaita už 2022 m. birželį (laikotarpį nuo 2022-06-01 iki 2022-06-30), kurioje detalizuojama kurią dieną koks teisininkas kiek laiko kokią paslaugą teikė ir kokia tokios paslaugos kaina eurais.

6.4. FNTT 2022 m. liepos 29 d. rašte, atsakydama į pareiškėjo 2022 m. liepos 15 d. prašymą „Dėl išimties suteikimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 269/2014“, vadovavosi Reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punktu, paaiškino, kad Bendrija nepateikė FNTT su pareiškėju sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties; kad, FNTT nuomone, pareiškėjo pateikta Bendrijos suteiktų teisinių paslaugų sąskaita už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., atsižvelgus į tai, jog esminę atlygintinų teisinių paslaugų dalį sudaro procesinių dokumentų rengimas, neatitinka pagrįstumo kriterijų. Paaiškino, kad pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, laikoma advokato, APB ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyriausiojo finansininko) pasirašytas patvirtinimas, jog asmuo yra atsiskaitęs už suteiktas teisines paslaugas, tačiau jame turi būti nurodyti esminiai atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenys; konkrečiai be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, nurodomi visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos, t. y. duomenys, kurie patvirtina, kad asmuo atsiskaitė su advokatų profesine bendrija. FNNT rašte paaiškino, kad pareiškėjui ar APB nepateikus nurodytų duomenų, FNTT neturi pagrindo spręsti dėl minėtų paslaugų pagrįstumo, būtinumo, vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punktu.

6.5. Pareiškėjas pateikė FNTT 2022 m. rugpjūčio 10 d. prašymą „Prašymas dėl apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas (APB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra“)“, suteikti pareiškėjui išimtį apmokėti APB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą už pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas. Kartu su prašymu pateikė, be kita ko, Bendrijos pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. (duomenys neskelbtini) už minėtos Bendrijos pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas už 76 237,50 Eur be PVM (plius 16 009,88 Eur PVM) ir paslaugos gavėjo vardu patirtas išlaidas, sudarančias 45,44 Eur be PVM (PVM neapmokestinama) (30 Eur žyminis mokestis ir 15,44 Eur vertės Registrų centro paslaugos), iš viso bendrai 92 292,82 Eur su PVM sumai. Prie 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros MA Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta suteiktų paslaugų ataskaita už 2022 m. birželį (laikotarpį nuo 2022-06-01 iki 2022-06-30), kurioje detalizuojama kurią dieną koks teisininkas kiek laiko kokią paslaugą teikė ir kokia tokios paslaugos kaina eurais.

6.6. FNTT skundžiamu Sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą suteikti išimtį apmokėti APB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. (duomenys neskelbtini). FNTT Sprendime rėmėsi Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 11 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punktu. FNTT nusprendė, kad prašoma apmokėti APB 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra MA Nr. (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. (toliau – ir Sąskaita) yra akivaizdžiai neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl nesuteikė leidimo apmokėti nurodytą sąskaitą.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo (redakcija, galiojusi aktualiu ginčui laikotarpiu) 11 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojusi aktualiu ginčui laikotarpiu), 13.3 papunkčiu, 33, 34, 37, 39 punktais, Reglamento (redakcija, galiojusi aktualiu ginčui laikotarpiu) 2 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 straipsnio 1 dalies b punktu.

8. Teismas iš skundžiamo Sprendimo nustatė, kad FNTT Sąskaitos detalizacijoje nurodytas paslaugas suskirstė į dvi grupes: 1) teisines paslaugas – APB nurodytas suteiktas skundo dėl FNTT sprendimo rengimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui (pirmosios instancijos administraciniam teismui) teisines paslaugas; 2) administracines paslaugas, nelaikytinas teisinėmis paslaugomis – APB nurodytas einamųjų darbų apžvalgos parengimo paslaugos. Sprendime FNTT nurodė, kad Sąskaitos detalizacijoje nurodytos einamųjų darbų apžvalgos parengimo paslaugos nėra laikytinos teisinėmis paslaugomis, o administracinėmis paslaugomis, todėl pagal Reglamentą negali būti priskiriamos kompensuojamoms išlaidoms. Dėl Sąskaitos detalizacijoje nurodytų Bendrijos pareiškėjui suteiktų skundo dėl FNTT sprendimo rengimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisinių paslaugų FNTT nenurodė, kad jos pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punktą negali būti priskiriamos kompensuojamoms išlaidoms. Taigi, iš FNTT Sprendimo galima daryti išvadą, kad FNTT neginčija, neneigia, jog pastarosios paslaugos patenka į Reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį. Tačiau FNTT, paskaičiavusi, kiek Bendrija turi teisininkų, kiek teisininkų ir kiek valandų kiekvienas iš jų skyrė šių paslaugų teikimui, kiek 2022 m. birželio mėn. buvo darbo dienų ir darbo valandų (buvo skaičiuojama, jog teisininkai turėjo dirbti darbo dienomis (ne valstybinių švenčių dienomis, šeštadieniais, sekmadieniais; skaičiuojant, kad per savaitę galima dirbti 40 valandų, jeigu ją sudaro 5 darbo dienos)), kokiam kitų klientų skaičiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) duomenimis, APB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paslaugų, padarė išvadą, kad prašoma apmokėti Sąskaita yra akivaizdžiai neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl nesuteikė leidimo apmokėti Sąskaitą.

9. Teismo vertinimu, FNTT Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų, proporcingumo principo dėl to, kad motyvų išdėstymas Sprendime nėra adekvatus, aiškus, pakankamas. Sprendime iš esmės pripažinus, kad APB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė pareiškėjui teisines paslaugas, jog jos patenka į Reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį, lieka neaišku, nėra adekvačiai, aiškiai motyvuota, kodėl nuspręsta neleisti apmokėti visos be išimties Sąskaitoje nurodytos sumos už APB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas panaikinti FNTT Sprendimą patenkintas.

10. Teismas pareiškėjo reikalavimo – įpareigoti FNTT suteikti pareiškėjui išimtį apmokėti APB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas, netenkino, nes, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, administracinis teismas neperima viešojo administravimo subjekto kompetencijos jam priskirtose viešojo administravimo srityse. Atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atsakovui FNTT pateiktą 2022 m. rugpjūčio 10 d. prašymą „Prašymas dėl apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas (APB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-06-30 PVM sąskaita faktūra“)“.

11. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinėjo.

12. Teismas pareiškėjo prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino, kadangi jis neįvardijo konkrečios bylinėjimosi išlaidų sumos, nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 13. Atsakovas FNTT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą visa apimtimi atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Reglamentu įtvirtinta bendrąja taisykle nustatyta, kad Reglamentui prieštarauja visos priemonės (įskaitant bet kokius mokėjimus), kuriomis būtų nesilaikoma Reglamente nurodytiems asmenims taikomų turto įšaldymo režimo ir naudojimosi lėšomis draudimų. Reglamentas nustato baigtinį sąrašą pagrindų, kada valstybių narių kompetentingos institucijos gali suteikti išimtis ar leidimus netaikyti tam tikrų Reglamentu nustatytų ribojimų. Tokie pagrindai yra numatyti konkrečiuose išimčių taikymo pagrindus numatančiuose Reglamento straipsniuose. Reglamento 4 straipsnyje nustatyta, kad nukrypdamos nuo Reglamento 2 straipsnio, valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis arba ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kurias šios institucijos laiko tinkamomis, jei jos nustatė, kad lėšos ar ekonominiai ištekliai yra skirti minėtame Reglamento 4 straipsnyje nurodytoms paskirtims. Viena iš minėtų paskirčių yra Reglamento 4 straipsnio 1 dalies (b) punkte nurodyta išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu, kompensavimo paskirtis.

13.2. Įgyvendindama Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, FNTT koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, taip pat sprendžia dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras. Pagal Aprašo 33, 34, 37 punktų nuostatas, jeigu tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose yra numatytos jų įgyvendinimo išimtys ir (arba) nustatyta, kad gali būti suteikiami leidimai netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo priima kompetentingos institucijos pagal subjektų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ir kitų suinteresuotų asmenų motyvuotus prašymus, nagrinėjamus VAĮ nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 39 punkto nuostatas kiekvienas prašymas nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes, o sprendimas, priimtas išnagrinėjus vieną prašymą dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo, neturi jokio poveikio nagrinėjant kitus prašymus. Pagal Aprašo 41 punkto nuostatas, priimant sprendimą dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų suteikimo, atsižvelgiama į tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose nurodytus konkrečiai išimčiai ar leidimui būtinus kriterijus ir sąlygas, ir įvertinama, ar prašymas bei jį pagrindžiantys dokumentai tuos kriterijus ir sąlygas atitinka.

13.3. Iš aprašyto teisinio reguliavimo matyti, kad sprendimai dėl išimčių iš Reglamentu nustatytų ribojamųjų priemonių taikymo priskiriami valstybių narių kompetentingų institucijų diskrecijai, bet kiekvieną sprendimą dėl išimties taikymo priimanti kompetentinga institucija turi pareigą pagrįsti tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose numatytais kriterijais ir sąlygomis, būtinais konkrečiai išimčiai taikyti ar konkrečiam leidimui suteikti. Reglamento 4 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato valstybių narių kompetentingų institucijų teisę, bet ne pareigą, esant Reglamente nustatytiems pagrindams kiekvienu atveju taikyti išimtis. Iš minėtos Reglamento 4 straipsnio 1 dalies formuluotės spręstina, kad valstybių narių kompetentingoms institucijoms suteikta santykinai plati diskrecija spręsti dėl išimčių taikymo apskritai ir dėl išimčių taikymo sąlygų.

13.4. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje patvirtinta, kad nors kompetentingos nacionalinės institucijos neturi absoliučios diskrecijos, kai priima sprendimą dėl pagal išimties taikymą numatančią nuostatą pateikto prašymo, jos turi teisę patikrinti, ar lėšos, kurių įšaldymą prašoma panaikinti, skirtos išimtinai pagrįstiems profesiniams mokesčiams sumokėti ir su teisinių paslaugų teikimu susijusioms išlaidoms kompensuoti, bei gali nustatyti sąlygas, kurias laiko tinkamomis užtikrinti, kad būtų laikomasi sankcijos tikslo ir nebūtų piktnaudžiaujama suteikta išimtimi (2014 m. birželio 12 d. sprendimas byloje C-314/13).

13.5. FNTT tinkamai naudojosi teisės aktais jai suteikta ribotos diskrecijos teise, tinkamai realizavo jai suteiktą ribotą laisvę pasirinkti, kaip įgyvendinti įstatymuose įtvirtintas pareigas, užtikrinant FNTT, kaip viešojo administravimo subjektui, savo kompetencijos srityje galimybę veiksmingiausiu būdu siekti viešojo intereso tikslų. FNTT vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ginčo situacijoje pastaroji nesilaikė bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų. FNTT Sprendimo turinys bei kita bylos medžiaga nesudaro pagrindo tokiai išvadai daryti.

13.6. FNTT laikosi pozicijos, kad ginčo situacijoje FNTT pagrįstai nesuteikė leidimo apmokėti Sąskaitą. FNTT pateiktame pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 10 d. rašte „Prašymas dėl apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas (APB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-06-30 PVM sąskaita faktūra)“ suformuluotas prašymas dėl apmokėjimo konkrečios Sąskaitos su nurodyta konkrečia mokėtina suma bei išskirtu konkrečiu mokėtinu pridėtinės vertės mokesčiu. Minėtame pareiškėjo prašyme nesuformuluotas joks kitas (alternatyvus) prašymas. Nusprendusi, kad dėl FNTT Sprendime nurodytų motyvų pareiškėjo pateiktas prašymas neatitinka išimčiai taikyti / leidimui suteikti būtinų kriterijų ir sąlygų, FNTT neturėjo pagrindo prašymo išspręsti kitaip, nei prašymo netenkinti. Pareiškėjas nesinaudojo teise, atsižvelgiant į FNTT Sprendime nurodytus prašymo netenkinimo motyvus, teikti patikslintą ar pakoreguotą prašymą.

13.7. Nors teismas nepasisakė dėl FNTT Sprendime išdėstytų motyvų dėl pareiškėjo prašomoje apmokėti Sąskaitos už teisines paslaugas neproporcingumo suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, atitinkamu aspektu išlaidos teisinėms paslaugoms yra vertinamos teismų, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų teisminėse bylose atlyginimo klausimus. Kadangi APB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje Sąskaitoje sumos už teisines paslaugas esmine apimtimi priskaičiuotos už skundo administraciniam teismui parengimą, FNTT nuomone, vertinant FNTT Sprendimo motyvus dėl Sąskaitos neproporcingumo, atsižvelgtina į bylinėjimosi išlaidų teisminėse administracinėse bylose atlyginimą reguliuojančias teisės aktų nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalies nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5. Kaip nurodyta FNTT Sprendime, iš Sąskaitos detalizacijos matyti, kad skundo administraciniam teismui parengimas pareikalavo APB „(duomenys neskelbtini)“ 254,50 valandos darbo. Atitinkamai, už skundo administraciniam teismui parengimą Sąskaitoje priskaičiuota didesnė nei 66 tūkst. eurų (įskaitant PVM) suma. 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje bruto buvo 1 679,30 euro, atitinkamai, už skundo teismui parengimą maksimaliai galėtų būti priteisiama 4 198,25 Eur suma.

Taigi, Bendrijos už pareiškėjo skundo administraciniam teismui parengimą priskaičiuota suma yra beveik 16 kartų didesnė, nei teismų praktikoje galima maksimali teisminiame procese atlygintina atitinkamų išlaidų suma. Todėl negali būti laikoma nepagrįsta FNTT išvada, kad Sąskaitos suma yra akivaizdžiai neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai.

13.8. Kaip nurodyta FNTT Sprendime ir iš esmės neneigiama teismo sprendimu, dalį Sąskaitoje nurodytų paslaugų FNTT pagrįstai vertino kaip neatitinkančias teisinių paslaugų kriterijaus. Sąskaitoje nurodyta skundo administraciniam teismui parengimo bendra kaina esmingai neproporcinga teisinių paslaugų turiniui. Pareiškėjo prašyme dėl Sąskaitos apmokėjimo nesuformuluotas joks kitas (alternatyvus) prašymas ar prašymai, dėl kurio / kurių FNTT galėtų priimti kitus sprendimus, Pareiškėjas prašymo netikslino, nekoregavo. Todėl FNTT pagrįstai vertino Sąskaitą kaip akivaizdžiai neproporcingą ir pagrįstai nesuteikė pareiškėjui leidimo Sąskaitą apmokėti. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad FNTT Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnyje nurodytų išsamumo ir proporcingumo principų bei 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto nurodyto reikalavimo administraciniame sprendime nurodyti jo motyvus.

13.9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik tai, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija gavo įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti ginčijamo FNTT Sprendimo neatitikties anksčiau minėtiems kriterijams, bei, atitinkamai, nebuvo pagrindo Sprendimą panaikinti. Byloje nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad FNTT Sprendimas savo turiniu prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), jog priimant byloje ginčijamą FNTT Sprendimą būtų viršyta FNTT kompetencija, jog priimtas FNTT Sprendimas ar FNTT veikimas nagrinėjamu atveju prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių FNTT gavo įgaliojimus (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.), jog priimant FNTT Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamas Sprendimas motyvuotas pareiškėjo individualia situacija, Sprendime nurodyti jo teisiniai pagrindai. Bylos medžiaga nesudaro pagrindo teigti, kad FNTT, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, būtų pažeidusi taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

13.10. Aktualioje byloje atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjo pasitelkta byloje atstovė APB „(duomenys neskelbtini)“ laikytina asmeniu, turinčiu savarankišką materialinį tiesioginį suinteresuotumą bylos išsprendimo rezultatu.

14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

14.1. FNTT sankcionuoto asmens byloje prieš Energetikos ministeriją (administracinė byla Nr. eI4-1047-1066/2024) 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu teismas išaiškino, kad draudimas atsiskaityti taikytinas tik tokiu atveju, kuomet pagrįstai nustatoma, jog lėšos bus naudojamos ES (ne FNTT) sankcionuotų asmenų naudai.

14.2. FNTT apeliaciniame skunde stengiasi nukreipti dėmesį nuo nagrinėjamos bylos esmės, praktiškai visą dėmesį sutelkdama į absoliučiai su bylos esme nesusijusį ir nepagrįstą argumentą, kad pareiškėjui už gautas teisines paslaugas draudžiama atsiskaityti su APB „(duomenys neskelbtini)“, nes advokatų suteiktų teisinių paslaugų kaina viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius. Šiuo argumentu nei Sprendime, nei atsiliepime į pareiškėjo skundą, nei žodinio posėdžio metu FNTT nesirėmė, o pareiškėjui yra žinoma, kad kitais atvejais FNTT nesivadovauja Rekomendacijomis ir tvirtina atsiskaitymus su kitais advokatais.

14.3. Apeliaciniame skunde pati FNTT pripažįsta, kad neprivalomo pobūdžio Rekomendacijos yra taikomos išimtinai teismų ir tik sprendžiant bylinėjimosi išlaidų teisminėse bylose atlyginimo klausimus, bet jokiu būdu nereguliuoja sutartinių kliento ir advokato tarpusavio įsipareigojimų. Vadovaujantis FNTT logika, jeigu bylą išnagrinėjęs teismas nei vienai šaliai nepriteisia bylinėjimosi išlaidų, ginčo šalys ne tik, kad turi teisę nesilaikyti teisinių paslaugų sutartyse numatytos prievolės atsiskaityti už gautas teisines paslaugas, bet joms apskritai būtų draudžiama atsiskaityti su advokatais, o advokatų darbas faktiškai būtų pripažįstamas neatlygintinu be advokatų valios.

14.4. Pareiškėjas advokatų suteiktų paslaugų kainos niekuomet nekvestionavo bei aiškiai išreiškė savo valią įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir susimokėti už gautas teisines paslaugas, kurios pareiškėjui buvo egzistenciškai svarbios. Jokie ES, o taip pat ir Lietuvos teisės aktai neįtvirtina valstybės institucijų teisės riboti jų pačių sankcionuotų subjektų teisės pagal sudarytas sutartis atsiskaityti jiems teisines paslaugas teikiančiais advokatais, išskyrus atvejus, kuomet pagrįstai nustatoma, jog mokėjimai bus panaudoti kitiems nei deklaruojama tikslams. FNTT niekuomet nenustatė, kad pareiškėjo mokėjimai advokatams už teisines paslaugas iš tiesų būtų skirti kitiems asmenims ar kokiam nors kitam tikslui.

14.5. Nagrinėjamu atveju FNTT niekuomet nesilaikė pozicijos ir niekuomet nenustatė, kad lėšos, skirtos atsiskaityti su advokatais už suteiktas teisines paslaugas, būtu naudojamos ES sankcionuotų asmenų naudai. Teismo posėdžio metu FNTT atstovas kaip tik patvirtino pareiškėjo poziciją, kad nėra jokių prielaidų manyti, jog pareiškėjas būtų siekęs pervesti lėšas ES sankcionuotiems asmenims ar kitaip apeiti sankcijas.

14.6. Teismas visiškai pagrįstai akcentavo tai, kad FNTT Sprendimas yra nemotyvuotas ir neaiškus. FNTT, vertindama pareiškėjo mokėjimus APB „(duomenys neskelbtini)“ už teisines paslaugas, rėmėsi ne objektyviu vertinimu, analize bei faktais, bet nuogąstavimais ir abejonėmis, kurioms FNTT neturi ribų ir kurios pagal LVAT jurisprudenciją administraciniuose sprendimuose apskritai nėra toleruotinos.

14.7. Analogiškoje byloje dėl FNTT draudimo pareiškėjui susimokėti APB „(duomenys neskelbtini)“ už teisines paslaugas teismas išaiškino, kad FNTT privalėjo įvertinti tik tai, ar pareiškėjo lėšos nebus naudojamos kitam tikslui nei atsiskaityti su advokatais. Kadangi FNTT tokios aplinkybės neįvertino, iš esmės analogiškas FNTT sprendimas teismo buvo visiškai pagrįstai pripažintas neteisėtu ir panaikintas (Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-1178-561/2024).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl FNTT 2022 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 25-15082 „Dėl UAB „PhosAgro Baltic“ prašymo leisti atlikti mokėjimus už teisines paslaugas“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti FNTT suteikti Bendrovei išimtį apmokėti advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už Bendrovei suteiktas teisines paslaugas.

16. Regionų administracinis teismas pareiškėjo skundą (žr. nutarties 1 p.) patenkino iš dalies, nes, teismo vertinimu, FNTT Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų (žr. nutarties 9 p.).

17. FNTT pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog Sprendimas turi teisinius pagrindus bei motyvuotas pareiškėjo individualia situacija (žr. nutarties 13.9 p.).

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas FNTT Sprendimą panaikino tik dėl VAĮ reikalavimų nepaisymo, todėl apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos sietinos būtent su šiuo teisiniu aspektu, t. y., ar Sprendime išdėstyti motyvai buvo aiškūs, pakankami ir adekvatūs.

19. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai administracinio sprendimo turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.), turi tiek materialųjį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis sprendimas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-821/2024; kt.), apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025; kt.).

20. Viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo motyvai privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.).

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021; 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1776-1047/2023; ir kt.).

22. FNTT Sprendime, sprendžiant Bendrovės prašymą, buvo išdėstytos konkrečios faktinės aplinkybės (kiek kiekvienas advokatas laiko teikė Bendrovei teisines paslaugas, kiek skundo rengimas pareikalavo bendrų darbo valandų, keliems Bendrovės klientams teiktos teisinės paslaugos ir pan.) bei padaryta konkreti išvada – atsižvelgus į turimus duomenis FNTT sprendžia, kad prašoma apmokėti sąskaita-faktūra už teisines paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki birželio 30 d. yra akivaizdžiai neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl leidimas apmokėti nurodytą sąskaitą nesuteikiamas.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, FNTT Sprendime išdėstyti duomenys (taip pat žr. nutarties 8 p.) iš esmės buvo pakankami suprasti, kodėl buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Pareiškėjo individualios situacijos vertinimas buvo atliktas bei pateikti motyvai, pagrindžiantys teisinius ir faktinius tokio sprendimo argumentus, todėl išvada, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio, 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytų reikalavimų, nebuvo pakankamai pagrįsta. Nebuvo pagrindo Sprendimą pripažinti visiškai nemotyvuotu. Trūkumų galima įžvelgti, tačiau jie nebuvo esminiai, sukliudę individualaus administracinio akto adresatui, o kartu ir pirmosios instancijos teismui, suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti konkretų teisinį momentą – prašymo leisti atlikti mokėjimus už teisines paslaugas paneigimą.

24. Reikia pažymėti, jog administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą, nagrinėdama jai paduotą prašymą, turėjo teisę priimti institucija, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės (neatitikimas VAĮ reikalavimams buvo pripažintas nepagrįstu). Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018). Taigi iškeltas ginčas turi būti nagrinėjamas iš esmės.

25. Be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija laiko tikslinga atkreipti dėmesį ir į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas turėtų apsvarstyti ir apsispręsti, ar priėmus sprendimą šioje administracinėje byloje, toks sprendimas neturės įtakos Bendrijos teisėms ir pareigoms.

26. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino FNTT Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą VAĮ reikalavimų aspektu, visapusiškai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą iš dalies. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius