Legislator Case Law & Legislation
de0a2eb8-dd73-4740-8730-36781c8a28d3 AI generated

de0a2eb8-dd73-4740-8730-36781c8a28d3 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number de0a2eb8-dd73-4740-8730-36781c8a28d3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J.,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 149 str. 1 d. – laisvės atėmimas ketveriems metams, pagal BK 150 str. 1 d. – laisvės atėmimas trejiems metams.

Legislator headnote

AI generated

de0a2eb8-dd73-4740-8730-36781c8a28d3 · Panevėžio apygardos teismas:              AukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinį ir kitÄ bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo R. J. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl teismo padarytų BPK 20 str. pažeidimų prieÅ¡tarauja bylos medžiagai bei priimtam teismo sprendimui. Apylinkės teismo pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visumÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teisėja Jolanta Gasparavičienė Nr                                                                    Baudž. bylos Nr. 1A-889-185/2014                                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00169-2014-0                                                           Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)                                                                                                                                                                                       PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 17 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Sigito Bagdonavičiaus, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant:prokurorei Vaidai Baranauskienei,nuteistajam R.

J.,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 149 str. 1 d. – laisvės atėmimas ketveriems metams, pagal BK 150 str. 1 d. – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir R. J. paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., Å¡i bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-01-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Ä® R. J. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-04-25 iki 2014-10-01 iÅ¡bÅ«tas laikas.

Priteista iÅ¡ R. J. 77,50 Lt dokumentų pateikimo ir 320 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų valstybei.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              R. J. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 23 d. apie 17 val. gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, turėdamas tikslÄ lytiÅ¡kai santykiauti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiÄ jÄ B. V., grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtÄ bei pavartodamas fizinį smurtÄ , t. y. suėmęs nukentėjusiÄ jÄ rankomis už jos rÅ«bų bei rankų, stÅ«mė jÄ ant sofos, sakydamas, kad tuoj pat seksualiai jÄ iÅ¡naudos, delnu užspaudė jos burnÄ , neleisdamas Å¡aukti pagalbos, liepė nutilti, pagrasinęs, kad bus blogiau, apžiojo jos burnÄ , apnuogino jos krÅ«tinę ir jÄ Äiulpė, iÅ¡sitraukė savo lytinį organÄ , grasinimais ir fiziniu smurtu palaužė nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimÄ , dėl ko B.

V. ranka liesdama ir dirgindama jo lytinį organÄ , tenkino R. J. lytinę aistrÄ prieÅ¡ savo valiÄ , po to jis, t. y. R. J., suėmęs nukentėjusiÄ jÄ rankomis, metė jÄ ant grindų, užgulė savo kÅ«nu, numovė jos kelnes, kelnaites, kiÅ¡o savo pirÅ¡tus nukentėjusiajai į makÅ¡tį bei įvedė savo varpÄ nukentėjusiajai į makÅ¡tį ir lytiÅ¡kai santykiavo su B. V. prieÅ¡ jos valiÄ , padarydamas jai poodines kraujosruvas nosies srityje, kairiajame skruoste, smakre, deÅ¡iniajame žaste, odos nubrozdinimus apatinėje lÅ«poje, pogleivio kraujosruvÄ mažosios lytinės lÅ«pos srityje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ , ir Å¡iais veiksmais seksualiai prievartavo ir išžagino B.

V..             Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, į teismo posėdį kviesti ir apklausti G. L. bei policijos pareigÅ«nÄ . Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu už nusikalstamas veikas, kurių jis nepadarė, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.

Teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, vertino ir rėmėsi tik jį kaltinančiais įrodymais, visiÅ¡kai atmesdamas jį teisinančius įrodymus, kurie paneigia jam pareikÅ¡tus kaltinimus ir rodo jo nekaltumÄ . Apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jo kaltė byloje yra įrodyta, nors jis pats neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Prie tokios iÅ¡vados teismas priėjo remdamasis nukentėjusiosios B. V. parodymais, kuriais, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, netikėti nebuvo pagrindo, kadangi nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Tačiau mano, kad nukentėjusiosios B. V. duotus parodymus teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai ir neturėjo jais remtis, nes B. V. jį apkalbėjo, tai sÄ lygojo jų su nukentėjusiÄ ja daugiau kaip dvideÅ¡imt metų besitęsiantys konfliktiniai santykiai ir jos neapykanta jam, kai B. V. be jokios priežasties jį žemindavo, įžeidinėdavo, jo atžvilgiu vartodavo necenzÅ«rinius žodžius. Be to, tai ne pirmas kartas, kai nukentėjusioji iÅ¡sigalvoja nebÅ«tas istorijas ir teisėsaugos institucijų pagalba siekia jį iÅ¡varyti iÅ¡ namų.

             Nurodo, kad teisme apklaustų liudytojų B., B. ir E. parodymai nėra informatyvÅ«s, Å¡ios liudytojos iÅ¡ esmės atkartoja tÄ patį, kÄ joms sakė pati B. V., o liudytoja J. B. apskritai nurodė serganti depresija ir vartojanti vaistus, todėl nieko neprisimenanti. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta B. V. draugė F. V. K. dėl jokių pateisinamų priežasčių į teismo posėdį neatvyko, tačiau apylinkės teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi Å¡ios liudytojos tik ikiteisminio tyrimo tyrėjai duotais parodymais.

Todėl Å¡ių liudytojų parodymai negali turėti jokios įrodomosios reikÅ¡mės, nes jie nepatvirtina jam pareikÅ¡tų kaltinimų.              Nurodo, kad apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu, neatsižvelgė į jo paaiÅ¡kinimus bei jo praÅ¡ymÄ byloje apklausti kaimynę G. L. ir policijos pareigÅ«nÄ , t. y. nesuteikė jam galimybės gintis nuo pareikÅ¡tų kaltinimų bei pateikti teismui jį teisinančius įrodymus. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, niekada neneigė, kad dėl to, jog B.

V. jį įžeidė, pavadindama „pederastu“, prieÅ¡ jÄ masturbavosi, tačiau jokiu bÅ«du nevertė jos tenkinti jo lytinės aistros ir jos neišžagino. Taip pat neneigė, kad atnešęs B. V. uogienės, užkliuvo už slenksčio ir griÅ«damas ant grindų, parvertė ir B. V., dėl ko ji galėjo užsigauti. PraÅ¡ymÄ apklausti G. L. ir policijos pareigÅ«nÄ jis buvo iÅ¡sakęs dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir tuo metu bei apylinkės teisme jo praÅ¡ymas buvo atmestas. Atmesdamas praÅ¡ymus, nuteistojo nuomone, apylinkės teismas pažeidė BPK reikalavimus ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai.             Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Apeliacinis skundas atmetamas.             Apeliaciniame skunde nuteistasis R.

J. nesutinka tiek su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, tiek su faktinių bylos aplinkybių nustatymu bei nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, vertino ir rėmėsi tik jį kaltinančiais įrodymais, visiÅ¡kai atmesdamas jį teisinančius įrodymus, kurie paneigia jam pareikÅ¡tus kaltinimus ir rodo jo nekaltumÄ . Pagrįsdamas Å¡iuos teiginius, apeliantas pakartoja savo versijÄ , ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, bando sumenkinti liudytojų, ypač nukentėjusiosios parodymus, jų įrodomÄ jÄ vertę, sukelti abejonių dėl jų patikimumo.

             AukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinį ir kitÄ bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo R. J. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl teismo padarytų BPK 20 str. pažeidimų prieÅ¡tarauja bylos medžiagai bei priimtam teismo sprendimui. Apylinkės teismo pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visumÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pažymėtina, kad BPK 20 str. 2 d. nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 d. nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Iš bylos medžiagos ir skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., buvo grindžiama liudytojų, nukentėjusiosios parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais bei kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Įrodymai buvo išsamiai tiriami ir vertinami. Nukentėjusiosios byloje duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus. Jokių duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų pažeistos BPK nustatytos taisyklės, byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatu, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu.

Skundžiamame nuosprendyje visi įrodymai iÅ¡samiai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių (BPK 305 str. 1 d. 2 p.). AukÅ¡tesnės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, Å¡iuo atveju neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis iÅ¡vadomis dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d.

Apeliacinio skundo teiginys, kad apylinkės teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, yra deklaratyvus ir pagrįstas iÅ¡ esmės tik nuteistojo nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, todėl atmetamas.              Vienas iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, kuriais yra grindžiamas minėtų BPK nuostatų pažeidimas, yra tai, kad teismas prioritetÄ teikė nukentėjusiosios parodymams, nors jie, pasak apelianto, duoti tik siekiant jį apkalbėti. Tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo apelianto skundo teiginiu ir manyti, kad apylinkės teismas, pripažindamas R.

J. kaltu dėl BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo, nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios B. V. parodymais, pagal kuriuos nuteistasis, smurtaudamas prieÅ¡ jÄ , prievarta tenkino lytinę aistrÄ bei lytiÅ¡kai santykiavo su ja prieÅ¡ jos valiÄ . Skundžiamame teismo nuosprendyje visi iÅ¡tirti įrodymai yra iÅ¡dėstyti ir įvertinti, iÅ¡vados dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo padarytos sugretinus, palyginus juos su kitais bylos duomenimis ir įvertinus jų visumÄ , nuteistojo gynybos versija motyvuotai atmesta.

Apylinkės teismas nenustatė, kad nukentėjusioji bÅ«tų davusi melagingus parodymus ar turėjusi pagrindÄ apkaltinti nuteistÄ jį nebÅ«tų nusikalstamų veikų padarymu. Tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pripažindamas nuteistÄ jį kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais.              Nors nuteistasis R.

J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, taip pat ir apeliaciniame skunde neigė išžaginęs ir seksualiai prievartavęs nukentėjusiÄ jÄ B. V. bei nuosekliai laikėsi versijos, jog jis, atnešęs nukentėjusiajai į namus du stiklainius uogienės, paslydo ant slenksčio ir griÅ«damas ant grindų užgriuvo ant nukentėjusiosios, dėl ko, keliu galėjo užgauti jos lytinius organus, po ko, pakėlęs nukentėjusiÄ jÄ nuo grindų jÄ pasodino ant sofos, tačiau nukentėjusiajai pradėjus jį vadinti įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, jis ant jos supyko bei jai pasakęs, kad „dėjo ant jos“, iÅ¡sitraukė savo lytinį organÄ ir stovėdamas prieÅ¡ais jÄ Ä—mė masturbuotis, kol jam iÅ¡siliejo sperma ant B.

V. kelių, kuri, kolegijos nuomone, apylinkės teismo pagrįstai buvo atmesta kaip gynybinė, konstatuojant, jog jÄ visiÅ¡kai paneigia byloje iÅ¡tirti ir iÅ¡nagrinėti įrodymai – teisiamajame posėdyje duoti nukentėjusiosios, liudytojų L. E., J. B., V. B. parodymai, BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsinti F. V. K. parodymai, specialisto iÅ¡vada, specialistės – ekspertės teisme duoti paaiÅ¡kinimai bei kiti raÅ¡ytiniai bylos įrodymai. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek į nukentėjusiosios B.

V. parodymus, tiek ir į jo duotus paaiškinimus, juos analizavo, vertino visumoje su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis ir nurodė, kad, nors R. J. savo kaltės nepripažino, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma visiškai įrodo, jog apeliantas padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. Su šiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis visiškai sutinka ir teisėjų kolegija.             Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji B.

V. viso proceso metu nuosekliai ir detaliai nurodė aplinkybes, kaip jos atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos. B. V. parodė, kad įvykio metu ji viena buvo savo namuose. IÅ¡girdusi beldimÄ atrakino duris ir pamatė žentÄ R. J., kuris gyvena su jos dukra tame pačiame name, tik atskirai įrengtame bute. Jis rankoje laikė du stiklainius su uogiene, kuriuos atnešė jai. R. J. pasakė, kad uogienės jai nereikia, nes dar turi savo. Nenorėjo, kad R. J. užeitų į jos namus. Tačiau R. J. jÄ stumtelėjo ir įėjo į vidų.

Pasak nukentėjusiosios, R. J., pastatęs stiklainius, uždarė duris ir jas užrakino, dėl ko ji labai iÅ¡sigando. Tada jis puolė jÄ bučiuoti, veidu spaudė jai nosį, apžiojo burnÄ ir atlenkęs jos galvÄ pÅ«tė į burnÄ orÄ . Ji stÅ«mė R. J. nuo savęs, liepė jam pasitraukti, tačiau nuteistasis rankomis jÄ stÅ«mė į virtuvę. Ji laikėsi už durų, tačiau veikiama jėgos griuvo ir trenkė galvÄ Ä¯ virtuvės spintelės rankenėlę, dėl ko labai iÅ¡sigando ir pradėjo iÅ¡ visų jėgų Å¡aukti.

Tačiau R. J. jai uždengė burnÄ , liepė nutilti, sakė, kad bus dar blogiau. Nukentėjusioji parodė, kad tada R. J., pakėlęs jÄ nuo grindų, tempė į kambarį, sakydamas „eik į kambarį, aÅ¡ dabar tave iÅ¡dulkinsiu“. Ji prašė R. J. jos neliesti, siÅ«lė jam pinigų (50 Lt), kad jis jai nieko nedarytų ir jÄ paleistų. Tačiau R. J., pasakęs, kad jam pinigų nereikia, nutempė jÄ Ä¯ kambarį ir nustÅ«mė ant sofos. Jai atsisėdus ant sofos R. J. apžergė jos kojas, iÅ¡sitraukė savo lytinį organÄ ir stovėdamas prieÅ¡ais jÄ liepė jį masažuoti.

Prašė R. J. jÄ paleisti, bet jis jai pasakė „masažuok, kurva“. Tada R. J. pakėlė jos palaidinę, liemenėlę, iÅ¡traukė jos krÅ«tį ir ėmė jÄ Äiulpti, vis liepdamas masažuoti jo lytinį organÄ . Ji dviem pirÅ¡tais paėmė už R. J. lytinio organo ir jį masažavo. Ji vis prašė R. J. jÄ paleisti, jam siÅ«lė pinigų, tačiau R. J., pasakęs „kiek aÅ¡ su tavim kurva vargsiu“, numetė jÄ nuo sofos ant grindų, numovė jos kelnaitės, pats nusimovė kelnes ir savo rankomis lytinį organÄ Ä¯kiÅ¡o į jos makÅ¡tį.

Ji verkė, prašė jÄ paleisti, bandė gintis – griebė R. J. už lÅ«pos, nosies, ausies, tačiau bijojo stipriau prieÅ¡intis, nes manė, kad jÄ gali nužudyti. R. J. jÄ prievartavo maždaug apie 20 min., po to atsitraukė nuo jos, užsimovė kelnes, pakėlė jÄ nuo žemės, pasodino, jai papraÅ¡ius, leido apsirengti. Po to jis dar kartÄ apžergė jos kojas, vėl iÅ¡sitraukė savo lytinį organÄ ir stovėdamas prieÅ¡ais jÄ pats jį masažavo kelias minutes, kol jam iÅ¡bėgo sperma ant jos džinsinių kelnių.

R. J. ranka nuvalė nuo jos kelnių spermÄ ir pasakęs „seniai galvojau tai padaryti ir padariau“, užsimovė kelnes ir išėjo. Po įvykio jai labai skaudėjo galvÄ , stuburÄ ir lytinius organus, ant nosies, kairiame skruoste, ant smakro ir rankų buvo mėlynės. Apie šį įvykį ji kitÄ dienÄ (tÄ pačiÄ dienÄ dėl streso negalėjo surinkti telefono numerio) papasakojo V. F. K., J. B. ir savo dukrai. Pasak nukentėjusiosios, ji norėjo kviesti policijÄ , tačiau bijojo tai daryti, galvojo, jog R.

J. gali jai kerÅ¡yti – nužudyti. Bet praėjus kuriam laikui ji vis dar jautėsi labai silpnai, todėl iÅ¡sikvietė medikus ir apie įvykį pranešė policijai. Nukentėjusioji parodė, kad iki Å¡io įvykio jos su R. J. santykiai nebuvo konfliktiÅ¡ki, tačiau prieÅ¡ trejus metus jis jau buvo prieÅ¡ jÄ smurtavęs, norėjo jÄ iÅ¡prievartauti, bet tÄ kartÄ ji jam atleido. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad netikėti Å¡iais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nes jie ne tik viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, bet juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

             Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir jų patikrinimo vietoje metu, manekeno pagalba detalizuodama, kas ir kur su ja buvo daroma, kategoriÅ¡kai tvirtindama, jog nuteistasis jos atžvilgiu vartojo smurtÄ ir smurtaudamas prievarta lytiÅ¡kai su ja santykiavo, ir tenkino savo lytinę aistrÄ prieÅ¡ jos valiÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡io tyrimo veiksmo protokolas suraÅ¡ytas nepažeidžiant BPK 179 str. reikalavimų ir atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus.

Byloje esančia specialisto iÅ¡vada Nr. G 627/14 (05) neginčytinai nustatyta, kad aptariamo įvykio metu nukentėjusiajai B. V. buvo padaryta poodinė kraujosruva nosies srityje, kairiame skruoste, smakre, deÅ¡iniame žaste, odos nubrozdinimas apatinėje lÅ«poje, pogleivio kraujosruva mažosios lytinės lÅ«pos srityje – nežymus sveikatos sutrikdymas. Pogleivio kraujosruva mažosios lytinės lÅ«pos srityje padaryta kietu buku daiktu, galimai kiÅ¡ant lyties organÄ , pirÅ¡tus ar panaÅ¡iai. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas veide bei poodinė kraujosruva žaste padarytos kietais bukais daiktais, galimai suduodant plaÅ¡taka, kumščiu, spiriant ar panaÅ¡iai.

Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimų pobÅ«dis ir lokalizacija prieÅ¡tarauja tam, kad B. V. bÅ«tų galėjusi susižaloti pati. Netikėti Å¡ia specialisto iÅ¡vada kolegija neturi pagrindo, juolab kad Å¡iÄ iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų, jų pobÅ«džio, lokalizacijos ir mechanizmo teisme patvirtino ir jÄ pateikusi specialistė – ekspertė S. M., kuri dar papildomai nurodė, jog užgriÅ«nant padaryti sužalojimus mažosiose lytinėse lÅ«pose neįmanoma.

Kraujosruva mažojoje lytinėje lÅ«poje negali bÅ«ti padaryta tik iÅ¡oriÅ¡kai liečiant, turi bÅ«ti tiesioginė intervencija į lyties organus. Tokia intervencija gali bÅ«ti ir su daiktu, ir su pirÅ¡tu ar su lyties organu, to nustatyti neįmanoma, bet su kojos keliu (kaip tvirtino nuteistasis) tokių sužalojimų padaryti neįmanoma. Pasak specialistės, maÅ¾Ä sias lytines lÅ«pas dengia didžiosios lytinės lÅ«pos, o jose sužalojimų nebuvo. Be to, atsižvelgiant į nukentėjusiosios vyresnį amžių, jos gleivinė yra iÅ¡sausėjusi.

Todėl iÅ¡oriÅ¡kai be intervencijos į lyties organus kraujosruva nebÅ«tų atsiradusi. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, Å¡ios paminėtos aplinkybės, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, visiÅ¡kai paneigia R. J. iÅ¡keltÄ versijÄ , kad sužalojimus jis nukentėjusiajai galimai padarė netyčia užgriÅ«damas ant jos. Nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir kita byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. S 149/14(01), kurioje nurodyta, kad ant nukentėjusiosios pateiktų džinsinių kelnių yra rasta sperma, kuri, atlikus DNR tyrimÄ , pagal gautÄ DNR profilį sutampa su R.

J. DNR profiliu beveik Å¡imtu procentų (99,999999999999 procentai) tikimybe. Taip pat nukentėjusiosios parodymus apie jos atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas iÅ¡ dalies patvirtina garso įrašų, pateiktų Bendrojo pagalbos centro, Å iaulių skyriaus, apžiÅ«ros protokolas. IÅ¡ padaryto įraÅ¡o stenogramos matyti, kad 2014-04-25 fiksuoti B. V. pokalbiai su Bendruoju pagalbos centru, policija ir greitosios medicinos pagalbos stotimi. B. V. verkdama nurodė, kad jÄ sumušė bei iÅ¡prievartavo žentas, jai skauda nugarÄ , galvÄ , kitas kÅ«no vietas.

Taip pat B. V. nurodė, kad jos žentas už analogiÅ¡kÄ Â nusikaltimÄ jau yra teistas, jÄ taip pat jau antrÄ kartÄ iÅ¡prievartauja, bet ji pirmÄ kartÄ jam dovanojo. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad nukentėjusioji savo nurodytos įvykių versijos laikėsi ir bendraudama su kitais, tiek jai pažįstamais, tiek ir nepažįstamais asmenimis. Teisme kaip liudytoja apklausta greitosios medicinos pagalbos felčerė V. B. parodė, kad ji prisimena ir 2014-04-25 iÅ¡kvietimÄ , ir nukentėjusiÄ jÄ .

IÅ¡ pradžių nukentėjusioji buvo nedrÄ si, skundėsi, kad jai visur skauda, o po to pasakė, kad prieÅ¡ dvi dienas jÄ išžagino žentas. IÅ¡ pradžių tuo nepatikėjo, nes nukentėjusioji buvo vyresnio amžiaus moteris, tačiau jÄ apžiÅ«rėjusi iÅ¡oriÅ¡kai pamatė sužalojimus ant nosies, lÅ«pos, kuriuos, pasak nukentėjusiosios, jai padarė žentas, ir kurie buvo maždaug dviejų dienų senumo, jai (liudytojai) abejonių dėl nukentėjusiosios nurodomų aplinkybių nebekilo, juolab kad nukentėjusioji bendravo aiÅ¡kiai, tik buvo labai iÅ¡sigandusi, sakė, kad žentas gyvena už sienos.

NukentėjusiÄ jÄ pristatė į ligoninę, daugiau Å¡iuo įvykiu nesidomėjo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusioji B. V. analogiÅ¡kai įvykio situacijÄ papasakojo ir kitÄ dienÄ paskambinusi savo draugei F. V. K.. Nepagrįstu laikomas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas pažeidė įrodymų tyrimo reikalavimus, nes nuosprendį pagrindė liudytojos F. V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais, apelianto nuomone, remtis negalėjo. Kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju apylinkės teismas F.

V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apelianto kaltės neįrodinėjo, o minėtos liudytojos parodymus tik perskaitė kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, ir dėl to, įrodymų tyrimo reikalavimų nepažeidė. BPK 301 str. 1 d. numatyta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 str. nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 str. 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010). IÅ¡ byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisme nepavykus apklausti liudytojos F.

V. K. (ji yra senyvo amžiaus ir sunkiai vaikÅ¡to), jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti. IÅ¡ minėtos liudytojos parodymų matyti, kad paskambinusi B. V. verkdama jai pasakė, kad jÄ iÅ¡prievartavo žentas. B. V. liudytojai nurodė, kad ji buvo viena namuose, kai atėjo žentas, atnešė uogienės, jÄ padėjo koridoriuje, užrakino duris ir stÅ«mė jÄ Ä¯ kambarį. Virtuvėje ji griuvo ir užsigavo nugarÄ .

Po to žentas nutempė jÄ Ä¯ kambarį ir liepė masažuoti jo lytinį organÄ , pÅ«tė jai į burnÄ orÄ , liepė nusiimti liemenėlę. B. V. liudytojai sakė, kad bijodama, jog jos nenužudytų, ji masažavo žento lytinį organÄ , jam siÅ«lė 50 Lt už tai, kad jis jÄ paleistų ir jai nieko nedarytų, tačiau žentas su tuo nesutiko. Po to jÄ Å¾entas numetė ant grindų, liepė mautis kelnes, kelnaites. Kai nukentėjusioji tai daryti atsisakė, žentas pats numovė jai džinsines kelnes, kelnaites ir jÄ iÅ¡prievartavo.

Nukentėjusioji liudytojai sakė, kad ji gynėsi, peÅ¡dama žentui už plaukų ir traukdama už ausies. F. V. K. parodė, kad po to ji B. V. skambino kiekvienÄ dienÄ , nes jai rÅ«pėjo jos sveikata. B. V. guodėsi nugaros skausmu. Po to sužinojo, kad ji kreipėsi į policijÄ . Kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjant teisme, Å¡iuo atveju buvo tinkamai vadovautasi BPK 276 str. 4 d. nuostatomis, liudytojos F. V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti.

Be to, siekdamas surinkti papildomus duomenis, apylinkės teismas apklausė ir liudytojos F. V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus užfiksavusiÄ Â tyrėjÄ L. E., kuri parodė, kad F. V. K. ji prisimena, minėta liudytoja dėl senyvo amžiaus sunkiai vaikÅ¡to. Apklausos metu jai liudytoja nurodė, kad su nukentėjusiÄ ja yra draugės nuo jaunystės, dėl senatvės ir sveikatos bÅ«klės negali susitikti, tačiau labai dažnai kalbasi telefonu, ir jai paskambinusi B. V., verkdama papasakojo apie įvykį.

Pasak L. E., liudytoja F. V. K. papasakojo visas aplinkybes, kurias ji užrašė apklausos protokole. L. E. parodė, kad F. V. K. puikiai suprato, kÄ kalba, yra Å¡viesaus proto ir jai (liudytojai L. E.) jokių įtarimų dėl jos parodymų, kad ji gali kÄ nors apkalbėti ar sakyti netiesÄ , nekilo. Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas negalėjo remtis liudytojos J. B. parodymais bei jais grįsti jo kaltę, nes minėta liudytoja nurodė serganti depresija ir vartojanti vaistus, todėl nieko neprisimena.

Kaip matyti iÅ¡ minėtos liudytojos duotų parodymų, jų dalis dėl nukentėjusiosios emocinės bÅ«senos ir sveikatos bÅ«klės po aptariamo įvykio atitiko kitus pirmiau aptartus įrodymus, t. y. minėta liudytoja parodė, kad po aptariamo įvykio, tiksliau, kitÄ dienÄ , jai paskambinusi B. V. paprašė pas jÄ užeiti, ir kai ji su nukentėjusiosios dukra pas jÄ nuėjo, B. V. ėmė skųstis nugaros skausmais, minėjo R. J., iÅ¡ jos kalbos suprato, kad tarp jų įvyko konfliktas, tik neprisimena jo priežasties, vėliau sužinojo, kad B.

V. kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir buvo iÅ¡vežta į ligoninę. Todėl kolegija, atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojos J. B. parodymai.              Taigi visų byloje esančių ir pirmiau aptartų įrodymų – pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma Å¡iuo atveju atskleidžia iÅ¡samias apelianto nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kurios detaliai apraÅ¡ytos nuteistajam pareikÅ¡tame kaltinime.

Kolegijos nuomone, visos pirmiau paminėtos aplinkybės, t. y. nukentėjusiosios viso proceso metu duoti nuoseklÅ«s parodymai apie jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei tarpusavyje neprieÅ¡taraujantys ir vienas kitÄ papildantys liudytojų parodymai, kurie patvirtina, jog nukentėjusioji savo nurodytos įvykių versijos laikėsi ir po įvykio bendraudama su kitais, tiek jai pažįstamais, tiek ir nepažįstamais asmenimis, nenustačius jokio objektyvaus pagrindo abejoti nukentėjusiosios ar liudytojų parodymų patikimumu, juos patvirtinant ir kitiems byloje surinktiems įrodymams, Å¡iuo atveju visiÅ¡kai paneigia pirmiau nurodytÄ nuteistojo versijÄ ir kartu patvirtina, jog apeliantas, smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , su ja atliko išžaginimo bei seksualinio prievartavimo veiksmus.

             Nuteistasis apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atlikti įrodymų tyrimÄ - iÅ¡kviesti į posėdį ir apklausti jo nurodytus asmenis (G. L. ir policijos pareigÅ«nÄ ). PraÅ¡ymas netenkinamas. Pažymėtina, kad analogiÅ¡kus praÅ¡ymus nuteistasis buvo iÅ¡sakęs ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ir dėl jų pirmosios instancijos teismas pasisakė bei motyvuotai juos iÅ¡sprendė. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, apeliantas praÅ¡ymÄ apklausti G.

L. grindė vien tik aplinkybe, kad ji galėtų charakterizuoti nukentėjusiosios bÅ«dÄ , tačiau nenurodė jokių duomenų, susijusių su Å¡iuo įvykiu, kad G. L. bÅ«tų kÄ nors mačiusi ar girdėjusi, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog Å¡is nuteistojo praÅ¡ymas nėra reikÅ¡mingas ir susijęs su nusikalstamomis veikomis, motyvuotai jį atmetė. Kitas nuteistojo praÅ¡ymas – apklausti balandžio 27 d. jį atvesdinusiÄ policijos postinę, taip pat pagrįstai buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad Å¡i policijos pareigÅ«nė nėra susijusi su tiriamu įvykiu ir kad nėra duomenų, jog ji kÄ nors žino apie byloje nagrinėjamas aplinkybes.

Nuteistasis ir savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių duomenų, kad jo praÅ¡omi apklausti asmenys bÅ«tų kÄ nors matę ar girdėję apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį, todėl apklausti nuteistojo praÅ¡omus asmenis ir papildomai tirti aplinkybes, kurios nėra reikÅ¡mingos ir susijusios su nagrinėjamomis veikomis, nėra jokio pagrindo. Tai, kad apylinkės teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai atmetė nuteistojo praÅ¡ymÄ apklausti nurodytus asmenis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeista apelianto teisė į gynybÄ .             Taigi esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK nuostatomis, tiesiogiai iÅ¡tyrė ir įvertino teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡analizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei skundžiame nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

Apeliacine tvarka patikrinusi baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistojo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija pagrindų nuosprendį pakeisti ar jį panaikinti nenustatė, todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.             Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:              Nuteistojo R. J. apeliacinį skundÄ atmesti.                     Kolegijos pirmininkas                                            Pranas Å imkus              Teisėjai                                                                         Jolanta Raščiuvienė                                                                                                                                                                Sigitas Bagdonavičius