2018-10-17 Nr. AB-18702-3-62-3-00145-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2100-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00145-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. O. (J. O.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. O. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 4–12) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė), 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde nurodė, kad gydantis LAVL, jam nebuvo užtikrinta teisės aktais nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma. Kartu su juo kamerose, kurių plotas nuo 20 kv. m iki 25 kv. m, buvo gydami dar 9 asmenys. Gyvenamąjį plotą mažino patalpoje esantys baldai ir kitas inventorius, todėl jam tekdavo mažiau nei 2 kv. m ploto. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė į vienam asmeniui tenkantį minimalų 5 kv. m plotą kameroje.

3. Pareiškėjo teigimu, kamerose esantys baldai, tualetas, kriauklė ir kitas inventorius buvo seni, pavojingi sveikatai. Buvo atvejis, kad jis susižalojo į kriauklę, dėl to iškilo pavojus užsikrėsti infekcine liga. Tualetas nebuvo atskirtas nuo bendros patalpos, todėl buvo pažeistas jo privatumas. Be to, kameroje buvo blogas kvapas, pareiškėją pykino. Palatoje buvo nepakankamas apšvietimas, langas uždengtas sieteliu ir grotomis, mažai patekdavo natūralios šviesos, dirbtinis apšvietimas taip pat buvo netinkamas. Kamerose buvo netinkama ventiliacija, nuolat buvo drėgna. Taip pat nebuvo suteikta galimybė tinkamai išsiskalbti rūbus bei juos džiovinti. Palatose nebuvo veidrodžio, lentynėlių higienos priemonėms susidėti. Šiltu vandeniu ir dušu buvo galima naudotis tik vieną kartą per savaitę ir 4 asmenys per 15 min turėjo nusiprausti po dviem dušais. Dušuose nebuvo veidrodžio, lentynėlių higienos priemonėms susidėti. Palatose nebuvo pakabų drabužiams, rankšluosčiams pasikabinti. Atvykus į LAVL, jis nebuvo aprūpintas būtiniausiomis higienos priemonėmis (muilu, tualetiniu popieriumi). Palatose pilna tarakonų, blakių, žiurkių, skruzdėlių. Čiužiniai, užklotai, pagalvės, pižamos susidėvėję, purvini, pilni blakių ir erkučių, todėl pareiškėjas užsikrėtė niežais ir atsirado utėlių, jis turėjo plikai nusikirpti plaukus. Pareiškėjo teigimu, jo gydymosi sąlygos LAVL buvo nežmoniškos, žiaurios, pažeidžiančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 18–21) su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

5. Atsiliepime nurodė, kad statistikos, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiais buvo palatose, pateikti negali. Pažymėjo, kad antri lovų aukštai buvo naudojami ne pagal paskirtį, o asmeniniams nuteistųjų daiktams susidėti. Pareiškėjas buvo gydomas nerėžiminės zonos korpuse, nerakinamose palatose, todėl ploto trūkumas buvo kompensuojamas jo judėjimo laisve – pasivaikščiojimu laisvu nuo procedūrų laiku kiemeliuose. Nurodė, jog kamerų tipo palatose, kuriose gydėsi pareiškėjas, buvo sudarytos galimybės patalpas vėdintis, praveriant langą. Taip pat kiekvienoje kamerų tipo palatoje yra ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Kamerų tipo palatos, kuriose buvo gydomas pareiškėjas, įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 16.5. punktu. Teisės aktuose nėra numatyta, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas.

6. Nurodė, jog pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų, susijusių su ginčo dalyku, į Ligoninės administraciją nesikreipė. Patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau, atliekami darbai registruojami žurnaluose. Maudymasis buvo organizuojamas vadovaujantis teisės aktais, t. y. pacientams buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Dušinėse buvo lentynėlės. Natūralus apšvietimas buvo užtikrintas per langus, o dirbtinis taip pat atitiko teisės aktuose nustatytus normatyvus. Pasibaigus minkštojo inventoriaus naudojimo laikui, darbuotojai įvertindavo jo tinkamumą, minkštas inventorius buvo atnaujinamas reguliariai pagal poreikį.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui J. O. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d., nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. kovo 3 d., nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gegužės 19 d., nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 23 d., nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d., nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d., nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. vasario 23 d., nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. kovo 15 d., nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. balandžio 29 d., nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. birželio 21 d., nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2016 m. liepos 22 d. buvo gydomas Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 1, Nr. 3, Nr. 30. Kameros–palatos Nr. 1 plotas – 32,6 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,075 kv. m ploto; kameros–palatos Nr. 3 plotas – 28,49 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,74 kv. m ploto; kameros–palatos Nr. 30 plotas – 15,45 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,86 kv. m ploto. Byloje nėra duomenų apie kartu su pareiškėju vertinamuoju laikotarpiu laikytų asmenų skaičių minėtose palatose, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas apskaičiuotas pagal įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, sprendė, kad pareiškėjui gydantis LAVL, nebuvo užtikrinta jo teisė į tinkamas gydymo sąlygas. Pareiškėjui 41 parą trūko 1,025 kv. m, 84 paras trūko 0,35 kv. m ir 38 paras trūko 1,24 kv. m gyvenamojo ploto. Šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

9. Teismas pareiškėjo skundo argumentus, kad jam teko gyventi kartu su devyniais asmenimis, vertino kaip nepagrįstus, kadangi jis nenurodė nei kuriuo laikotarpiu, nei kurioje palatoje. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde tvirtino, jog palatoje buvo netinkamas apšvietimas, trūko ventiliacijos, buvo drėgna, kėlė pretenzijas dėl netinkamo tualeto įrengimo, nurodydamas, kad sanitarinis mazgas buvo netinkamai atitvertas, todėl nebuvo neužtikrintas pareiškėjo privatumas. Taip pat nurodė, jog nebuvo lentynėlės daiktams susidėti bei veidrodžio.

10. Vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus, teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog patalpos ventiliuojamos per langus bei kiekvienoje kamerų tipo palatoje yra ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą palatoje. Tai atitinka higienos normų reikalavimus. Byloje nėra vėdinimo netinkamumą ginčo laikotarpiu patvirtinančių įrodymų, todėl pareiškėjo abstrakčius teiginius dėl ventiliacijos palatoje nebuvimo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog higienos normų, susijusių su kalinimo patalpų apšvietimu ir ventiliacija, higiena, sanitarinių įrenginių skaičiumi pažeidimai gali būti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sąlygų bloginimo. Papratai šie aspektai vertinami kitų kalinimo sąlygų kontekste. Byloje nepateikta kitų įrodymų, o taip pat ir Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų dėl ginčo laikotarpiu tikrintų palatų Nr. 1, 3, 30 apšvietos, ventiliacijos, drėgmės. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, pažymėjo, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas dėl netinkamos apšvietos, ventiliacijos, drėgmės galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų (netinkamos apšvietos, ventiliacijos, drėgmės) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginius dėl netinkamos apšvietos, ventiliacijos, drėgmės neatitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, laikė nepagrįstais.

12. Vertindamas pareiškėjo teiginius, susijusius su sanitarinio mazgo įrengimu ir privatumo neužtikrinimo, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė, jog sanitarinių mazgų įrengimas palatose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo pakankamas asmens privatumo sanitariniame mazge užtikrinimui, nors jam teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius. Teismas sprendė, kad pareiškėjas tualete galėjo būti matomas kitų kartu laikomų asmenų bei Ligoninės personalo, dėl to pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertino kaip pareiškėjo teisės naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais pažeidimą.

13. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo atstovas duomenų apie veidrodžio ir spintelės įrengimą sanitariniame mazge į bylą nepateikė, pareiškėjo skunde nurodytų argumentų nepaneigė. Pareiškėjo nusiskundimus dėl seno nusidėvėjusio inventoriaus, čiužinių, patalynės teismas vertino kaip nepagrįstus. Atsakovo atstovas nurodė, kad LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir / arba keičiamas. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikai šalinami minimaliais terminais. Šiam tikslui skirtos lėšos LAVL yra visiškai panaudojamos, gydomųjų skyrių patalpos yra nuolatos remontuojamos. Tai, kad kameros yra remontuojamos, patvirtina byloje esantys darbų priėmimo aktai. Šiuo atveju pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kuriose kamerose buvo netinkamas inventorius, ar kreipėsi į administraciją dėl pažeidimų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją. Įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo abstraktūs argumentai niekuo nepagrįsti, teismas sprendė, jog pareiškėjo laikymo sąlygos šiuo aspektu nebuvo pažeistos.

14. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktos sudarytos paslaugų teikimo sutartys su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ patvirtina, jog LAVL ėmėsi būtinų priemonių, siekdama užtikrinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimą. Iš UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ atliktų darbų aktų matyti, kad graužikų naikinimo darbai Ligoninėje atliekami nuolat, todėl pareiškėjo argumentus dėl graužikų buvimo kamerose atmetė.

15. Teismas pažymėjo, kad Ligoninė yra patvirtinusi pacientų naudojimosi dušu tvarką bei naudojimusi dušu grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę. Taigi teisės pareiškėjui kartą per savaitę praustis duše pažeidimas nebuvo nustatytas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dušų įrengimas neatitiktų jam keliamų įrengimo bei higienos reikalavimų. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šio galimo jo teisių pažeidimo nei į Ligoninės administraciją, nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, o aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl inventoriaus kamerose, nurodė, kad, nors atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog palatose nebuvo kur susidėti rūbų ir daiktų, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl inventoriaus trūkumo ar jo nurodomų aplinkybių būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymu suteikti trūkstamą inventorių, o administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas atsakovo neteisėtų veiksmų šioje dalyje nekonstatavo.

17. Teismas nustatė, kad į bylą nepateikta jokių duomenų apie kalinimo sąlygų LAVL įtaką pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, jo emocinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų laikymo LAVL sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

18. Įvertinęs pažeidimo trukmę (163 paras trūko gyvenamojo ploto: 41 parą trūko 1,025 kv. m, 84 paras trūko 0,35 kv. m ir 38 paras trūko 1,24 kv. m gyvenamojo ploto), jo pobūdį (gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai ir visą gydymo laiką) bei kitus nustatytus pažeidimus, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL buvimo metu būtų kreipęsis į LAVL administraciją, kad jo sveikatos būklė, jam būnant LAVL, būtų pablogėjusi, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgdamas į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 800 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 19. Pareiškėjas J. O. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 85–90), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškėjo skundą visiškai.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi netinkamai įvertino jo gydymo sąlygas LAVL. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia Konvencijos nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika tokio pobūdžio bylose. Akcentuoja, kad valstybė turi užtikrinti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką, juolab sergantiems nuteistiesiems laisvės atėmimo gydymo vietose. Aplinkybė, kad asmuo įstatymų nustatyta tvarka neapskundžia administracinio akto, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jo nurodyti neteisėti viešojo administravimo subjekto veiksmai yra teisėti, t. y. atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi analizuoti ir vertinti atsakovo veiksmus teisėtumo prasme.

21. Pareiškėjo teigimu, jam gydantis LAVL, visą laiką buvo pažeistos jo teisės į teisės aktuose nustatytą minimalų gyvenamąjį plotą, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinti higienos reikalavimai. Pažymi, kad kameros plotą dar labiau mažino baldai, kiti reikmenys, esantys kamerose. Kai kuriais laikotarpiais jam tenkantis plotas buvo itin mažas, jis neturėjo galimybės judėti. Sanitarinis mazgas kameroje buvo atviras, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas juo naudojantis, jį matė kiti nuteistieji bei pareigūnai, buvo pažeista jo garbė ir orumas. Pareiškėjo teigimu, sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto 1,5 m pertvara neužtikrina tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimų bei asmens privatumo juo naudojantis. Tokios sąlygos LAVL turėjo įtakos pareiškėjo psichikos ir fizinei būklei. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turėjo atsižvelgti į pažeidimų visumą, jų trukmę. Pareiškėjo teigimu, jo prašoma priteisti 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati padarytiems pažeidimams, todėl priteistina iš atsakovo.

22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 93–94) su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus ir skundžiamą sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tapačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirminiame skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurie galėtų būti reikšmingi įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl mano, kad jo apeliacinis skundas neargumentuotas.

24. Akcentuoja, kad, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai yra siekiama nustatyti apelianto reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina atsižvelgti į konkrečias kalinimo vietos sąlygas, tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįstai apelianto patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas J. O. kildina iš neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) veiksmų, atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

27. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas J. O. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui gydantis LAVL, visą laiką buvo pažeistos teisės į teisės aktuose nustatytą minimalų gyvenamąjį plotą, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinti higienos reikalavimai. Pareiškėjas mano, kad prašoma priteisti 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma būtų adekvati padarytiems pažeidimams.

28. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Vis dėlto teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo LAVL sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Tad teisėjų kolegija nebekartoja teismo argumentų dėl nustatytų deliktinės atsakomybės sąlygų ir pasisako tik dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui gydantis LAVL, nebuvo užtikrinta jo teisė į tinkamas laikymo sąlygas. Pareiškėjui 163 paras trūko gyvenamojo ploto: 41 parą trūko 1,025 kv. m, 84 paras trūko 0,35 kv. m ir 38 paras trūko 1,24 kv. m gyvenamojo ploto. Taip pat pripažintas pareiškėjo teisės naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais pažeidimas. Taigi šiais aspektais atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, dėl ko pareiškėjui kilo atitinkamos neigiamos pasekmės. Be to, nagrinėjamos administracinės bylos faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nukrypimai nuo vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto normos nebuvo trumpalaikiai (pažeidimai truko iki 29 parų, iš viso – 163 paras), atsitiktiniai ir (ar) nereikšmingi (pareiškėjui trūko iki 1,24 kv. m gyvenamojo ploto), pripažintas privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimas, todėl pareiškėjo situacija suteikia pagrindą konstatuoti, kad jis ginčo laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis.

31. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, pobūdis, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018 ir kt.).

32. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08) 172 p.).

33. EŽTT yra nurodęs, jog sergančio asmens laikymas nepriimtinomis sąlygomis iš esmės gali prilygti elgesiui, kurį draudžia Konvencijos 3 straipsnis, kadangi nuo įvairių sveikatos sutrikimų kenčiantys nuteistieji stipriau išgyvena sunkumus, kuriuos sukelia nepriimtinos kalinimo sąlygos ir į šią aplinkybę svarbu atsižvelgti sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (žr., pvz., EŽTT 2004 m. vasario 10 d. sprendimą byloje Naumenko prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 42023/98), 2001 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Price prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 33394/96), 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Ilhan prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 22277/93).

34. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

35. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 4 000 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, kitą sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl likusių pažeidimų atmestas kaip nepagrįstas, paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui J. O. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė