2013-07-26 Nr. AB-3899-3-61-3-00833-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556- 2572/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00833-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. J. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2013 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-8444 „Dėl sprendimo vykdymo sustabdymo“ nepatenkino pareiškėjos R. J. prašymo sustabdyti VMI prie FM 2013 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-2317 išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto vykdymą.

Pareiškėja R. J. (toliau – ir pareiškėja), nesutikdama su šiuo sprendimu, pateikė skundą teismui prašydama panaikinti VMI prie FM 2013 m. kovo 6 d. atsisakymą sustabdyti VMI prie FM 2013 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-2317 vykdymą. Pareiškėja paaiškino, kad 2012 m. spalio 11 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl VMI prie FM 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo (Dėl R. J. 2012 m. kovo 20 d. skundo) panaikinimo. VMI prie FM 2013 m. vasario 13 d. pateikė prašymą papildyti 2013 m. sausio 28 d. prašymą sustabdyti VMI prie FM 2013 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-2317 vykdymą kartu pateikiant skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui kopiją. Į šią aplinkybę VMI prie FM neatsižvelgė ir atsisakė sustabdyti VMI prie FM 2013 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-2317 vykdymą iki kol bus išspręstas skundas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinis skundas buvo priimtas.

III. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat iš esmės prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti VMI prie FM 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 68-171 vykdymą iki kol bus išspręstas skundas.

Pareiškėja nurodo, kad VMI prie FM 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 68-171 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-42 sumokėti į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumas. VMI prie FM 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 68-171 pareiškėja apskundė įstatymų nustatyta tvarka. Teigia, kad atsakovas turėjo sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas pateiktas teismui dėl VMI prie FM 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 68-171 panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Prašymas netenkintinas.

Pareiškėja inicijuoja ginčą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-8444 „Dėl sprendimo vykdymo sustabdymo“, kuriuo nepatenkintas pareiškėjos prašymas sustabdyti VMI prie FM 2013 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-2317 išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto vykdymą, ir prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti VMI prie FM 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 68-171 vykdymą iki kol bus išspręstas skundas.

Iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų galima teigti, jog pareiškėja iš esmės siekia sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą tuo pagrindu, kad dėl išieškomų mokestinės nepriemokos sumų vyksta mokestinis ginčas, t. y. pareiškėja padavusi skundą dėl VMI prie FM 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 68-171 panaikinimo.

Šios bylos specifika lemia, kad pareiškėja iš esmės tuo pačiu pagrindu (tais pačiais argumentais) prašo panaikinti ginčijamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-8444 „Dėl sprendimo vykdymo sustabdymo“ ir pritaikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalį, mokestinių ginčų inicijavimas sustabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą. Aptariama Mokesčių administravimo įstatymo nuostata gali turėti teisinės reikšmės ir sprendžiant klausimus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo mokestiniuose ginčuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS146-88/2010 įvertinęs paminėtas nuostatas, konstatavo, kad tais atvejais, kai atitinkamus viešojo administravimo subjekto veiksmus (šiuo atveju mokesčio administratoriaus veiksmus išieškoti ginčijamą mokestį) kilus ginčui (šiuo atveju – mokestiniam ginčui) stabdo įstatymas, tokių veiksmų uždraudimas teismo skiriamomis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis būtų nepagrįstas ir teisiškai beprasmis. Taigi jeigu pareiškėja būtų padavusi skundą (iškėlusi mokestinį ginčą) dėl VMI prie FM 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 68-171, pagal kurį jai, kaip mokesčių mokėtojai, apskaičiuotos mokesčių sumos, pareiškėjos ginčijamų mokesčių priverstinis išieškojimas būtų sustabdytas pagal įstatymą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja reikalavimo, susijusio su VMI prie FM 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 68-171, nereiškė (nėra duomenų ir dėl mokestinio ginčo inicijavimo kitoje byloje), todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl šiame baigiamojo akto motyvuojamoje dalyje nurodytų priežasčių šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės klausimą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas būtina sąlyga skundo reikalavimo užtikrinimui taikyti – būsimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimas arba negalėjimas jo įvykdyti, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės (ABTĮ 71 str.). Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Be to, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti pagrįstas. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo poreikį lemia individualios bylos aplinkybės. Taigi teismas gali taikyti tik tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje AS858-310/2012). Taip pat sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Akcentuotina, kad pareiškėja apskritai neargumentuoja, kuo gali pasireikšti negalėjimas įvykdyti galimai jai palankų teismo sprendimą – nenurodo, kaip pasikeis situacija, jei prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus taikyta, ir kaip tokia situacija gali padaryti negalimu teismo sprendimo įvykdymą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų galimas išieškojimo neigiamas pasekmes, susijusias su mokestinės nepriemokos iš jos turto išieškojimu. Įrodymų dėl realaus mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjos turto taip pat nepateikta (pvz., antstolio patvarkymai ir kt.). Be to, paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos būtų grąžintos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Remiantis aptartais argumentais, įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, keliamo ginčo pobūdį, Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio nuostatas dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo, byloje esančius duomenis, negalima daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti jos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo metu būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. J. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius