de01ae6b-6b14-4096-bdd2-2efdff8f868e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-2560-595/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00744-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K.

K. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Delta Ventus“, dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja K. K. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021-02-22 sprendimÄ Nr. (15/5-3) 50U-00849 (toliau – ir Sprendimas). PraÅ¡o priteisti iÅ¡ Departamento jos naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kina, kad 2020-02-03 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Marijampolės skyrius iÅ¡davė jai leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurio galiojimas nustatytas iki 2022-02-03. PareiÅ¡kėja pagal nacionalinę D vizÄ nuo 2020-01-14 dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) ,,Delta Ventus“ (toliau – ir Darbdavys) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoja. Atsakovas, priimdamas sprendimÄ pareiÅ¡kėjai panaikinti leidimÄ , vadovavosi įstatymu ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu, kuris numato, kad leidimas užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas iÅ¡duotas pagal įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 ir 4 (1) punktus, yra baustas už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ ar už leidimÄ dirbti nelegaliai trečiųjų Å¡alių piliečiams.

Teigia, kad Å¡iuo atveju Darbdavys, kaip juridinis asmuo, nėra baustas už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ ar už leidimÄ dirbti nelegaliai trečiųjų Å¡alių piliečiams. Už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 6 dalyje, yra nubaustas Darbdavio vadovas I. B., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-03 ir 2020-03-10 skyrė 2000 Eur baudÄ .

Tokiu bÅ«du atsakovas fizinio asmens administracinį baustumÄ perkėlė juridiniam asmeniui ir priėmė neteisingÄ , faktinių aplinkybių neatitinkantį sprendimÄ . Atsakovas, priimdamas SprendimÄ , formaliai vadovavosi įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu ir neatkreipė dėmesio, kad leidimas pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas dar iki teismo sprendimo skirti baudÄ Ä¯siteisėjimo. Be to, darbo santykiai tarp pareiÅ¡kėjos ir Darbdavio atsirado anksčiau nei buvo nubaustas Darbdavio vadovas.

Atkreipia dėmesį, jog Å¡iuo metu nuo baudų paskyrimo jau praėjo vieneri metai. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas negalioja į praeitį), pagal kurį teisės aktai pagal bendrÄ taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008 iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal teisėje galiojantį bendrÄ jį principÄ teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-17-261/2017).

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodo, kad su pareiÅ¡kėjos reikalavimu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad 2020-02-03 pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimÄ tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėja ketino dirbti UAB „Delta Ventus“.

Ä®statymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, kurie yra imperatyvÅ«s. Nustačius bent vienÄ iÅ¡ Ä®statymo 50 straipsnyje numatytų leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ gyventi. PaaiÅ¡kina, kad Departamento turimais duomenimis, UAB „Delta Ventus“ direktorius, kaip darbdavio – UAB „Delta Ventus“ atstovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje (Nelegalus darbas).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-03 ir 2020-03-10 nutarimais administracinių nusižengimų bylose pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos po 1000 eurų. Baudos sumokėtos 2020-04-01 ir 2020-06-29. UAB „Delta Ventus“ direktorių patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ , atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi. Departamentas, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjos darbdavio UAB „Delta Ventus“ vadovas (įmonės direktorius), kuris įsipareigojo įdarbinti ir vėliau įdarbino pareiÅ¡kėjÄ , įvykdė administracinį nusižengimÄ , t. y. buvo nubaustas už nelegalų darbÄ , vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, pagrįstai priėmė ginčijamÄ sprendimÄ .

Departamentas nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad administracinė nuobauda buvo skirta darbdavio atstovui, o ne pačiam darbdaviui. Pažymi, jog subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Nutarimų, kuriais UAB „Delta Ventus“ vadovui paskirtos nuobaudos, esmę sudaro tai, kad darbdavio atstovas, bÅ«damas UAB „Delta Ventus“ vadovu, leido įmonėje dirbti trečiųjų Å¡alių piliečiams, kurie pagal Departamento pateiktÄ informacijÄ turėjo nacionalines vizas ar laikinus leidimus gyventi, suteikiančius teisę dirbti kitose įmonėse, tuo nesilaikydamas norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ .

Å iuo atveju vadovo atsakomybė kildinama iÅ¡ jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Taigi, galima teigti, kad tokiais kaip Å¡is atvejis bÅ«tent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovÄ ) sudaro pažeidimo objektyviÄ jÄ pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja neginčija, kad darbdavio UAB „Delta Ventus“ atstovas įmonės direktorius buvo nubaustas už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ .

Pažymi, kad Ä®statyme numatytas imperatyvus leidimo gyventi panaikinimo pagrindas. Ä®statymas neapibrėžia laikotarpio, kada leidimas laikinai gyventi panaikinamas, t. y. Å¡ios Ä®statymo normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbÄ , gali bÅ«ti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir/ar leidimo laikinai gyventi užsieniečiui iÅ¡davimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir/ar iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi.

Toks Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų Ä®statymo tikslams, elementariai logikai bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Nors pareiÅ¡kėjai leidimas laikinai gyventi buvo iÅ¡duotas dvejų metų laikotarpiui (iki 2022-02-03), tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Ä®statyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi.

Tai, jog paminėtÄ administracinį teisės nusižengimÄ padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas Darbdavys, o ne pareiÅ¡kėja, kuri neteisėtų veiksmų neatliko, nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Ä®statymÄ . Pažymi, kad UAB „Delta Ventus“ direktoriui paskirtos administracinės nuobaudos buvo sumokėtos 2020-04-01 ir 2020-06-29, vadinasi Ä®statyme numatytas vienerių metų terminas nuo dienos, kuriÄ skirta nuobauda baigta vykdyti, nėra praėjęs. Priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ Departamentas vadovavosi aktualia Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio redakcija.

Tokia pati teisės norma galiojo ir anksčiau, tiek pareiÅ¡kėjai teikiant praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo, tiek ir nutarimų, kuriais pareiÅ¡kėjos Darbdavys buvo nubaustas už administracinių nusižengimų padarymÄ , priėmimo metu. Taigi, nėra teisinio pagrindo vertinti, kad ginčijamu Sprendimu Ä®statymas buvo pritaikytas tiems teisiniams santykiams, kurie atsirado iki Ä®statymo (paminėtos teisės normos) įsigaliojimo. Tiek UAB „Delta Ventus“ atstovas, tiek pareiÅ¡kėja privalėjo žinoti Ä®statymo reikalavimus ir už jų nesilaikymÄ kylančias teisines pasekmes, todėl Å¡ių neigiamų teisinių pasekmių kilimas nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamÄ SprendimÄ .

Sprendimas buvo priimtas Ä®statymo ir kitų teisės aktų pagrindu, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų iÅ¡dėstymas yra adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Delta Ventus“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodo, kad sutinka su pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytais motyvais. Teigia, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnis vienareikÅ¡miai nustato, kad darbdavys yra įmonė ir Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktis aiÅ¡kiai nustato administracinę atsakomybę darbdaviui, o ne asmeniui dirbančiam įmonėje. Departamentas administracinę asmens atsakomybę perkėlė UAB „Delta Ventus“, kurioje dirba pareiÅ¡kėja, ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ . 2020-09-28 sprendimu Nr. (15/5)50U-04537 Departamentas jau buvo panaikinęs pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, tačiau Lietuvos vyriausiais administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-2544-621/2021 2021-02-17 pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkino.

Todėl Departamentas nutarė imtis veiksmų ir 2021-02-22 panaikino pareiÅ¡kėjos leidimÄ kitais pagrindais. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo sprendimas jau buvo pavėluotas, nes nuo teismo nutarimų dėl baudos skyrimo I. B. praėjo daugiau kaip vieneri metai, Departamento sprendimas įsigaliojo per 14 dienų nuo Sprendimo įteikimo pareiÅ¡kėjai dienos, t. y. nuo 2021-03-01. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Departamentas, priimdamas SprendimÄ , formaliai vadovavosi Ä®statymu ir nekreipė dėmesio, kad leidimas iÅ¡duotas iki to termino, kada teismo skirta bauda.

Teisės praktikoje galioja nuostata, kad teisės normos lex retro non agit, t. y. atgaline tvarka netaikomos. Nurodo ir tai, kad Sprendimas sukėlė neigiamas pasekmes ne tik pareiÅ¡kėjai, bet ir UAB „Delta Ventus“. PareiÅ¡kėjÄ vertina kaip atsakingÄ ir gerai atliekančiÄ savo darbÄ . Jai dėl atliekamo darbo nebuvo pareikÅ¡ta jokių priekaiÅ¡tų bei pastabų. Dirbdama tarptautinių krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotoja, ji visada buvo drausminga ir suprantanti darbo specifikÄ bei prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ t. y. atsakomybę.

UAB „Delta Ventus“ pareiÅ¡kėja visapusiÅ¡kai pasitiki ir teigiamai vertina kaip asmenybę. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021-02-22 sprendimo Nr. (15/5-3)50U-00849 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-10-22 pareiÅ¡kėja tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Delta Ventus“, Departamentui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2020-02-03 Departamentas, vadovaudamasis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu iÅ¡davė pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2022-02-03.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-03 ir 2020-03-10 nutarimais bendrovės direktorius I. B. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbÄ po 1000 Eur baudomis už tai, kad bendrovės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Ä®statymo 44 straipsnio 7 dalies nuostatas. Baudos sumokėtos 2020-04-01 ir 2020-06-29. Departamentas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, 2021-02-22 Sprendimu, vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu nusprendė panaikinti pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

PareiÅ¡kėja su Departamento Sprendimu nesutinka, nurodo, kad Darbdavys nėra baustas už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ ar už leidimÄ dirbti nelegaliai trečiųjų Å¡alių piliečiams, baustas bendrovės vadovas – fizinis asmuo. Leidimas pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas dar iki teismo sprendimo skirti baudÄ Ä¯siteisėjimo. Be to, darbo santykiai tarp pareiÅ¡kėjos ir Darbdavio atsirado anksčiau nei buvo nubaustas Darbdavio vadovas. Å iuo metu nuo baudų paskyrimo jau praėjo vieneri metai. Ä®statymas atgal negalioja.

Atsakovas nesutikimÄ su skundu grindžia tuo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis imperatyviomis Ä®statymo nuostatomis ir ginčui aktualia teismų praktika. Å iuo atveju vadovo atsakomybė kildinama iÅ¡ jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Ä®statymas neapibrėžia laikotarpio, kada leidimas laikinai gyventi panaikinamas. Tai, kad bendrovės vadovui nuobauda skirta vėliau, nei pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotas leidimas gyventi Lietuvoje, įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Administracinės nuobaudos buvo sumokėtos 2020-04-01 ir 2020-06-29, todėl Ä®statyme numatytas vienerių metų terminas nuo dienos, kuriÄ skirta nuobauda baigta vykdyti, nėra praėjęs. Sprendimas atitinka tiek VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Ä®statymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.

Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktis nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi iÅ¡duotas pagal Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktÄ , ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kuriÄ užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ ar už leidimÄ dirbti nelegaliai trečiųjų Å¡alių piliečiams ir nuo dienos, kuriÄ skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų Å¡alių piliečių darbo.

Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ;

2) dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios Å¡alies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato to paties įstatymo 55 straipsnyje iÅ¡vardintų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudÄ ) nustačius nelegalaus darbo atvejus.

Pažymėtina, kad 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Administracinių nusižengimų kodeksÄ ar Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kuriÄ Å¡iame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikintas Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu, t. y. nustačius, kad bendrovės vadovas I. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-03 ir 2020-03-10 nutarimais administracinio nusižengimo bylose Nr. A5.-895-1057/2020 ir Nr. A5.-432-1013/2020 nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbÄ , jam paskirtos administracinės nuobaudos – po 1000 Eur baudos. Nutarimai įsiteisėję, nebuvo skųsti, vadovas paskirtas baudas sumokėjo 2020-04-01 ir 2020-06-19.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai:

1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio (nelegalus darbas) nuostatas ir jam skiriama bauda;

2) arba darbdavys, kai personalo valdymÄ Ä¯gyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas;

3) aplinkybė, jog leidimas pareiÅ¡kėjui laikinai gyventi buvo iÅ¡duotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo bÅ«tinybės (2019 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019). Taigi, kaip nustatyta, bendrovės vadovas teismo nutarimais nubaustas už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ (Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktis). Bendrovės vadovui pažeidus teisės aktų reikalavimus ir padarius administracinį nusižengimÄ , Ä®statymo nustatytu pagrindu neigiamos teisinės pasekmės kilo ir pareiÅ¡kėjai, nors ji bendrovėje dirbo teisėtai, o apie jos įdarbinimÄ buvo tinkamai ir laiku praneÅ¡ta VSDFV teritoriniam skyriui.

Bendrovės vadovas buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi jis ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad jis buvo nubaustas ne kaip bendrovės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo. Todėl pareiškėjos argumentai, kad nebuvo nustatytas pareiškėjos darbdavio nubaudimo faktas, taip pat tai, kad leidimas pareiškėjai laikinai gyventi buvo išduotas dar prieš teismo nutarimus skirti baudas, darbo santykiai prasidėjo anksčiau nei buvo nubaustas Darbdavio vadovas nepagrįsti, nepaneigiantys šiuo atveju Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės. Be to, tai nepažeidžia pareiškėjos teisėtų lūkesčių apsaugos principo bei teisingumo ir protingumo kriterijų.

AnalogiÅ¡kose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iÅ¡ jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Taigi, galima teigti, kad tokiais kaip Å¡is atvejis bÅ«tent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovÄ ) sudaro pažeidimo objektyviÄ jÄ pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose (LVAT 2020 m. balandžio 22 d nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020).

Ä®statyme numatytas imperatyvus leidimo gyventi panaikinimo pagrindas. Ä®statyme nenurodytas laikotarpis, kada leidimas laikinai gyventi panaikinamas, t. y. kad leidimas negali bÅ«ti panaikinamas po darbuotojo įdarbinimo ir pan. Nors pareiÅ¡kėjai leidimas laikinai gyventi buvo iÅ¡duotas dvejų metų laikotarpiui (iki 2022-02-03), tačiau pagrįstai vertinama, jog tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja galėjo tikėtis ar turėti atitinkamų lÅ«kesčių, jog leidimas laikinai gyventi visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį galios, nepaisant to, kad neliks Ä®statyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių argumentų, keliančių pagrįstas abejones dėl suformuotos teismų praktikos teisingumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės remiasi savo nuomone, subjektyviu darbdavio sÄ vokos interpretavimu, kuriuos paneigia anksčiau minėtų ginčui aktualių teisės normų sisteminis vertinimas, atitinkantis suformuotÄ nuosekliÄ teismų praktikÄ (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5555-438/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5556-756/2019, 2021m. vasario 17 d. mnutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2021).

Be to, LVAT yra akcentavęs, kad Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobÅ«džio. Kitoks Å¡ios nuostatos aiÅ¡kinimas nepagrįstai suteiktų iÅ¡imtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (ANK 95 straipsnio prasme), lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip Å«kio subjektas pagal Užimtumo įstatymÄ (žr., pvz., 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019).

Pažymėtina ir tai, kad teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų Å¡alių piliečiams ji nėra suteikiama automatiÅ¡kai ir įgyjama tik tada, jeigu Å¡ie asmenys atitinka Ä®statymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas teisėtai, nereiÅ¡kia, kad ji turėjo teisėtÄ pagrindÄ (teisėtÄ lÅ«kestį) tikėtis, jog jai iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Ä®statyme įtvirtintais pagrindais negali bÅ«ti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. SÄ lygos, kurios yra bÅ«tinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų bÅ«ti iÅ¡duodamas, privalo iÅ¡likti visÄ laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.).

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog iÅ¡nyko bÅ«tina sÄ lyga iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, todėl leidimas Sprendimu buvo pagrįstai panaikintas. Kaip jau minėta, Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi iÅ¡duotas pagal Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktÄ , ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kuriÄ užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ ar už leidimÄ dirbti nelegaliai trečiųjų Å¡alių piliečiams ir nuo dienos, kuriÄ skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų Å¡alių piliečių darbo.

Byloje nustatyta, kad paskirtas baudas bendrovės vadovas sumokėjo 2020-04-01, 2020-06-29, t. y. datos, kada įvykdytos paskirtos nuobaudos. Leidimas laikinai gyventi pareiÅ¡kėjai buvo panaikintas 2021-02-22, todėl pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad Ä®statyme numatytas vienerių metų terminas yra praėjęs. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo aplinybes, nustatė ir tai, kad Departamentas, priimdamas SprendimÄ , vadovavosi aktualia Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio redakcija.

Taip pat nustatyta, kad tokia pati teisės norma galiojo tiek pareiÅ¡kėjai teikiant praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo, tiek ir 2020-02-03, 2020-03-10 nutarimų administracinio nusižengimo bylose priėmimo metu. Todėl pareiÅ¡kėja nepagrįstai nurodo, kad Departamentas nesivadovavo lex retro non agit principu. Teismas sutinka su Departamento argumentais, kad tiek UAB „Delta Ventus“ atstovas, tiek pareiÅ¡kėja privalėjo žinoti Ä®statymo reikalavimus ir už jų nesilaikymÄ kylančias teisines pasekmes.

Teismo vertinimu, nurodyti trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad Sprendimas sukelia neigiamas pasekmes tiek pareiÅ¡kėjai, tiek ir bendrovei, neįtakoja Sprendimo pagrįstumo. Leidimo laikinai gyventi panaikinimas nelaikytinas nei pareiÅ¡kėjos, nei bendrovės nubaudimu. Tai, kad panaikinus pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje jos darbdavys galbÅ«t patirs ar patiria tam tikrus nepatogumus ir apsunkinimus, susijusius su veiklos organizavimo ar finansinių įsipareigojimų vykdymu, yra pačios bendrovės vadovo administracinio nusižengimo padarymo pasekmė, lėmusi Departamento pareigÄ priimti ginčijamÄ SprendimÄ .

Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei remiantis teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Departamentas tinkamai įvertino ginčo situacijÄ ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ SprendimÄ , kuriuo panaikino pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų iÅ¡dėstymas yra adekvatus, aiÅ¡kus ir iÅ¡samus.

Todėl teisinio pagrindo jį naikinti dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų nėra. Remiantis išdėstytu, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nusprendžia:

PareiÅ¡kėjos K. K. skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Egidija Puzinskaitė Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė