2019-07-08 Nr. CB-6917-2-48-3-01985-2017-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1145/2019

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01985-2017-0 .

S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. birželio 28 d. gautu atsakovės N. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu atsakovė N. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 29 d. nutartį ir ieškinį atmesti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. kovo 29 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinus iš dalies nuspręsta dėl bendrosios dalinės nuosavybės į dviejų žemės sklypų dalį pripažinimo, sklypų pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir atsakovei N. G. paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo.

Teismai konstatavo, kad ieškovė ir A. G. buvo susitarę dėl bendrosios nuosavybės įgijimo į butą, sodybą, žemės sklypus bei gyvenamąjį namą, taip jie įgyvendino susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Todėl ieškovė, o ne atsakovė N. G. įgijo nuosavybės teises į ginčijamo turto dalį.

Atsakovės N. G. kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės N. G. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme suformuotos praktikos pripažįstant bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimą į žemės sklypą, kylantį iš jungtinės veiklos santykių (CK 6.969, 6.971 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tokio objekto kaip žemės sklypas specifiškumas lemia, kad jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes šis nekilnojamasis turtas įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Žemės sklypas išimtiniais atvejais gali būti pripažįstamas bendru sugyventinių turtu, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016). Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl Ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės įgijimo jungtinės veiklos pagrindu yra neteisingos.

2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirkimo-pardavimo sutartį, netinkamai nustatė tikruosius šalių ketinimus ir netinkamai pritaikė sandorių apsimestinumą reguliuojančias teisės normas (CK 1.87, 6.193 straipsnių 1-5 dalys). Atsakovės ir A. G. pasirinkta sandorių įgyvendinimo forma atitiko nustatytus tikruosius šalių ketinimus t. y. sandorių pagrindu perleisti turtą išimtinai asmeninėn A. G. nuosavybėn.

3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių nustatinėdamas jungtinės veiklos egzistavimo faktą tarp sugyventinių (CPK 185 straipsnis, CK 6.969, 6.971 straipsniai). Šalių santykiai (kiek tai aktualu turtui ir jo pripažinimui bendrąją daline nuosavybe) neatitiko bendrosios jungtinės veiklos statuso ir buvo netvarūs, o šalys neturėjo abipusio tikslo ir lūkesčių sukurti bendrąją jungtinę veiklą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti N. G. (duomenys neskelbtini) 858 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. birželio 28 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė

Alė Bukavinienė

Antanas Simniškis