N-575-464-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-464/2012

Teisminio proceso Nr. 4-64-3-00403-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. spalio 26 d. nutarimu V. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirta galutinė subendrinta 500 Lt bauda dėl to, kad 2010 m. liepos 24 d. apie 18 val., Kelmės raj., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, jis nepraleido keliu važiuojančios kitos transporto priemonės ir su ja susidūrė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, sužalotas kitos transporto priemonės vairuotojas, bei pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 bei 107 punktų reikalavimai.

V. S. su skundu kreipėsi Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. spalio 26 d. nutarimą. Teigė, kad eismo įvykis kilo lygiareikšmių kelių sankryžoje, kurioje kitos transporto priemonės vairuotojas negalėjo atlikti lenkimo manevro, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. S. skundą, 2011 m. sausio 24 d. nutartimi jo netenkino. Teismas nurodė, kad nors įvykis pagal bylos duomenis kilo lygiareikšmių kelių sankryžoje, kurioje lenkti draudžiama, tačiau KET numato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad taip daryti saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Tai, kad įvyko susidūrimas automobiliui, vairuotam pareiškėjo, pajudant iš sustojimo vietos, rodo, kad automobilio vairuotojas nepakankamai įsitikino, jog šis jo manevras bus saugus, nedavė kelio motociklui, kuris vykdė neleistinoje vietoje lenkimo manevrą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju V. S. įvykdė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą bei sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

II. Apeliaciniu skundu V. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad KET 9 ir 107 punktų reikalavimų nepažeidė, nes pirmosios instancijos teismas pripažino, jog eismo įvykis kilo lygiareikšmių kelių sankaroje, t. y. iš esmės kad jis neišvažinėjo iš šalia kelio esančios teritorijos. Mano, kad vairuodamas automobilį pavojaus motociklo vairuotojui nesukėlė, nes motociklo vairuotojas, pažeisdamas KET 145.1 punktą, lenkė lygiareikšmių kelių sankryžoje, dėl ko atsitrenkė į jo vairuotą automobilį, apie pusę metro įvažiavusį į sankryžą. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tendencingai, nepagrįstai netenkino jo prašymo skirti ekspertizę, nenustatė motociklo greičio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliantui skirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų padarymą dėl to, kad vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, jis nepraleido keliu važiuojančios kitos transporto priemonės ir su ja susidūrė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, sužalotas kitos transporto priemonės vairuotojas.

Institucijos nutarime nurodyta, kad vairuodamas automobilį V. S. pažeidė KET 107 punkto reikalavimą įvažiuojant į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors eismo įvykis kilo lygiareikšmių kelių sankryžoje, tačiau būtent apelianto padaryti KET pažeidimai sąlygojo ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų pasekmių atsiradimą, t. y. transporto priemonių apgadinimą ir kitos transporto priemonės vairuotojo sužalojimą.

Pažymėtina, kad pagal KET 3 punktą, sankryža – tai kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų.

Išanalizavusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, ar eismo įvykis kilo sankryžoje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad eismo įvykis kilo lygiareikšmių kelių sankryžoje, tačiau byloje nėra įrodymų, neabejotinai patvirtinančių šią išvadą. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio priekinė dalis po eismo įvykio stovėjo Jaunimo gatvėje, galinė dalis – šios gatvės praplatėjime, kuris, kaip matyti iš institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovo paaiškinimų, yra apie 20 m ilgio ir jame sustoja automobiliai, atvažiavę į parduotuvę (b. l. 24, 60). Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kelmės apylinkių seniūnijos rašte nurodyta, jog kelias, iš kurio į Jaunimo gatvę išvažiavo apelianto vairuotas automobilis, yra Jaunimo gatvės išplatėjimas automobilių pasistatymui (b. l. 33). Institucijos atstovas kelią, kurį apeliantas įvardijo kaip susikirtimą su Jaunimo gatve, nurodė kaip kelią tarp keturių namų, taip pat nurodė, kad jokio kelio ženklo, žyminčio sankryžą, nėra (b. l. 60). Taigi bylos medžiaga nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, prieš išvažiuodamas į Jaunimo gatvę, važiavo keliu, o ne išvažiavimu ar įvažiavimu į tam tikrą teritoriją. Be to, nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi eksperto E. G. paaiškinimu, duotu teismo posėdyje, tačiau pažymėtina, kad išvadą, jog V. S. automobilį vairavo keliu bei kad įvykis kilo lygiareikšmių kelių sankryžoje, ekspertas motyvavo vien tuo, jog nėra duomenų, kad tai buvo įvažiavimas į teritoriją (b. l. 61). Tokia išvada nėra paremta jokiais įrodymais ir negali būti laikoma pakankamai motyvuota bei pagrįsta.

Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, byloje kilus ginčui dėl to, ar eismo įvykis kilo sankryžoje, ar išvažiavime iš šalia esančios teritorijos, nesiėmė pakankamų priemonių visapusiškai išsiaiškinti šias eismo įvykio aplinkybes, nerinko papildomų duomenų apie eismo įvykio vietą ir kelią, kuriuo važiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, byloje kilusių abejonių nepašalino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastaroji aplinkybė, t. y. ar eismo įvykis kilo lygiareikšmių kelių sankryžoje, turi ypatingos reikšmės nustatinėjant priežastinį ryšį tarp V. S. veikos ir atsiradusių pasekmių bei jo atsakomybei už ATPK 127 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą kilti, nes tokiu atveju, vairuodamas automobilį, jis privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių (KET 9 p.), tačiau kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojas privalėjo ne tik laikytis visų atsargumo priemonių (KET 9 p.), bet ir nepažeisti draudimo lenkti tokioje sankryžoje (KET 145.1 p.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ginčijama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

V. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas