ddfecc99-fe70-405b-8d1a-ca755ba7044a · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-80-979/2018 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01845-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4; 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.2.; 2.3.2.8.; 2.3.2.7.; 2.3.2.10.; 3.1.7.4.; 3.1.7.5.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.6.5 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 18 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja JÅ«ratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant R. Å ., A. L., dalyvaujant ieÅ¡kovei K. S., atstovei advokato padėjėjai A. T., atsakovui V. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės K. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „General Financing“. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė K. S., patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė:

1) nutraukti (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ tarp K. S. ir V. S., įregistruotÄ Marijampolės sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 173, dėl sutuoktinio kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – S., S.;

3) pripažinti ieÅ¡kovės K. S. asmenine nuosavybe butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini);

4) pripažinti atsakovo V. S. asmenine prievole kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „General Financing“ pagal 2018 m. vasario 8 d. kredito sutartį Nr. 2 dėl 2 000 Eur vartojimo kredito ;

7) priteisti iÅ¡ atsakovo V. S. bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti. Nurodė, kad santuokos pradžioje bendras gyvenimas buvo sklandus, pasitaikydavo nesutarimų, tačiau ilgainiui tarpusavio sutuoktinių santykiai paÅ¡lijo. Laiko, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, kuris pažeidė sutuoktinio pareigas, nebuvo lojalus sutuoktinei, nevedė bendro Å«kio, palaikė artimus ryÅ¡ius su kita moterimi, kuriÄ rėmė finansiÅ¡kai (apmokėjo buto nuomÄ , komunalinius mokesčius), pirko brangias dovanas.

Atsakovas artimų santykių su kita moterimi neginčijo. Å eima iÅ¡irusi, santuokos iÅ¡saugoti nėra galimybių. Santuokoje su atsakovu 2005 m. birželio 23 d. įgijo butÄ su sandėliuku, esančius (duomenys neskelbtini). Finansinių galimybių Å¡eima savarankiÅ¡kai įsigyti turto neturėjo, atsakovas neturėjo pastovaus darbo. Butas įgytas už mamos B. B. ir jos sutuoktinio N. B. dovanotus pinigus ieÅ¡kovei. Buto paieÅ¡kose, pirkimo pardavimo sutarties sudaryme atsakovas nedalyvavo ir nesidomėjo.

Pirkimo pardavimo sutartyje sÄ lyga dėl įgijimo bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe įraÅ¡yta dėl įstatymų nežinojimo. Nors butas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau atsižvelgiant į tai, kokiomis lėšomis įgytas, turėtų bÅ«ti pripažintas asmenine nuosavybe arba turto dalijimo tarp sutuoktinių atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovas prie buto iÅ¡laikymo neprisidėjo, komunalinių mokesčių nemokėjo. Pažymėjo, kad sutartys su paslaugų tiekėjais sudarytos ieÅ¡kovės vardu.

Santuokos metu bendrų kreditorių sutuoktiniai neįgijo. 2018 m. vasario mėn. atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį dėl 2 000 Eur sumos savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Aplinkybės, kad davė sutikimÄ kredito įstaigai tikrinti ir vertinti jos pajamas, vėliau įmokėjo dvi įmokas iÅ¡ atsakovo duotų 250 Eur, negali bÅ«ti pagrindas pripažinti bendra abiejų sutuoktinių prievole. Nurodyta prievolė yra atsakovo asmeninė, todėl po santuokos nutraukimo turi bÅ«ti vykdoma asmeniÅ¡kai.

IeÅ¡kovės atstovė advokato padėjėja A. T. papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡alių santuokos iÅ¡irimÄ lėmė atsakovo artimi santykiai su kita moterimi, t. y. neiÅ¡tikimybė. Nuo 2016 m. rugsėjo atsakovas internetu facebook pradėjo bendrauti su kita moterimi, pirko dovanas, iÅ¡laikė – apmokėjo sÄ skaitas ir nuomÄ . IeÅ¡kovė tikėjosi ir dėjo pastangas iÅ¡saugoti santuokÄ , tačiau nepavyko. Nuo 2018 m. kovo mėn. Å¡alys gyvena skyrium ir neveda bendro Å«kio. Atsakovas pripažino savo santykius su kita moterimi ir neginčijo, tačiau nepagrįstai akcentavo neva pasikeitusį ieÅ¡kovės elgesį dėl vartojamų vaistų kaip tarpusavio santykių pablogėjimo priežastį. 2017 m. gegužės mėn. ieÅ¡kovei buvo diagnozuota onkologinė liga, atlikta operacija, gydymas vaistais nebuvo taikytas.

IeÅ¡kovė apie 8 metus vartoja kraujospÅ«dį mažinančius vaistus, kurie neturi jokio Å¡alutinio poveikio. Atsakovo, kaip sutuoktinio, elgesys ieÅ¡kovės atžvilgiu kardinaliai pasikeitė bÅ«tent diagnozavus ligÄ ir po operacijos sužinojus, kad nėra galimybės susilaukti vaikų. Nuo 2017 m. rugsėjo mėn., atsakovas pradėjo slėpti pajamas, nuo 2018 m. kovo 10 d. iÅ¡kraustė jÄ gyventi į kitÄ kambarį. IeÅ¡kovės kaltės dėl santuokos iÅ¡rimo nėra. Å alys kartu pragyveno 14 metų, atsakovÄ tenkino tiek Å¡eimos finansinė padėtis, tiek ieÅ¡kovės elgesys.

IÅ¡ esmės sutuoktinių tarpusavio susitarimas buvo – ieÅ¡kovė rÅ«pinasi namais, atsakovas dirba. Å alių gyvenamosios vietos darbo rinkos situacija – nuolatinių darbų stoka, pagal galimybes ieÅ¡kovė dirbo trumpalaikius darbus ir prisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo. Å eimÄ rėmė finansiÅ¡kai ir maisto produktais ieÅ¡kovės giminaičiai. Å alys santuokos metu formaliai įsigijo turtÄ â€“ butÄ ir 1/3 sandėliuko, kurie registruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Turtas yra ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė, kadangi buvo įgytas už asmenines pinigines lėšas. IeÅ¡kovės mama B. B. ir jos sutuoktinis N. B. 2005 metais dovanojo pinigų, kuriuos davė pasiraÅ¡ant buto pirkimo pardavimo sutartį pas notarÄ . Dovanojo apie 9 000 Lt. IeÅ¡kovė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ viena įgyti turtÄ kaip asmeninę nuosavybę. Atsakovas nedalyvavo nei renkantis, nei įsigyjant butÄ â€“ mokant avansÄ ir pasiraÅ¡ant pas notarÄ sutartį. IeÅ¡kovės tėvų valia buvo pinigus dovanoti jai vienai.

Atsakovu jie nepasitikėjo, gerų tarpusavio santykių nebuvo. Atsakovas bute gyveno iÅ¡ esmės panaudos pagrindu, turėjo pareigÄ rÅ«pintis ir prižiÅ«rėti turtÄ , be kita ko, remontuoti, todėl negali reikalauti kompensacijos už pagerinimÄ . Atsakovas neįrodė turto pagerinimo vertės. Dailylentės atiduotos darbdavio, buvo bevertės (statybinės atliekos), juolab, dabar nusidėvėjusios. ButÄ nuo įsigijimo daugiausia iÅ¡laikė ieÅ¡kovė. Atsakovo, kaip sutuoktinio, pareiga yra iÅ¡laikyti ir materialiai remti sutuoktinę, todėl nutraukiant santuokÄ neįgyja reikalavimo teisės į kompensacijÄ dėl iÅ¡laikymo.

Santuokos metu ieÅ¡kovė tam tikrais laikotarpiais nedirbo dėl objektyvių priežasčių, t. y. ne dėl savo kaltės, juolab, tarp Å¡alių buvo toks susitarimas, kad atsakovas dirba, ieÅ¡kovė lieka namie. Atsakovas toleravo tokiÄ situacijÄ 14 metų. Santuokos metu atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį asmeniniams poreikiams, duomenų, kad gauti pinigai buvo naudoti Å¡eimos poreikiams tenkinti, nėra. Atsakovas pats pripažino, kad tai asmeninė prievolė, sutiko mokėti po santuokos nutraukimo.

Santuokos faktu buvo pasinaudota gauti didesnę paskolos sumÄ . IeÅ¡kovė niekada nepripažino paskolos, kreditorių informavo apie santuokos nutraukimo bylos inicijavimÄ . Prievolės kreditoriui turi bÅ«ti pripažintos asmeninės atsakovo. Ginčo tarp Å¡alių dėl kitų kilnojamųjų daiktų nebuvo, įgytus kompiuterius pagal naudojimosi faktÄ pasidalino geranoriÅ¡kai. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad galimybių iÅ¡saugoti nėra, Å¡alių santuoka yra iÅ¡irusi, atkurti galimybių nėra.

Nesutiko, kad vienas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Sutiko, kad abu yra kalti ir atsakingi, kad nepavyko iÅ¡saugoti santuokos. Neginčijo fakto dėl artimų santykių palaikymo su kita moterimi. PaaiÅ¡kino, kad tokiÄ situacijÄ lėmė ieÅ¡kovės elgesys jo atžvilgiu, galimai nepakankamas sutuoktinių tarpusavio pareigų vykdymas, supratimo ir dėmesio stoka, iÅ¡ dalies pasikeitęs ieÅ¡kovės elgesys (nuotaikų kaita) galimai dėl pablogėjusios sveikatos (dėl nustatytos diagnozės, gydymo ir vartotų vaistų).

Santuokos metu bÅ«davo nesutarimų ir nekalbadienių, tačiau tarpusavio santykiai buvo normalÅ«s iki nupirko sutuoktinei kompiuterį, po ko palaipsniui tarpusavio santykiai blogėjo. Santuokos metu iÅ¡ ieÅ¡kovės giminaičių dovanotų lėšų įgijo butÄ , tačiau tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl turi bÅ«ti dalijamas. ButÄ remontavo patys, iÅ¡kalė dailylentėm, pagerino, todėl ieÅ¡kovė turėtų atlyginti pagerinimo iÅ¡laidas ir sumokėti kompensacijÄ , kai kuriuos baldus atidavė artimi giminaičiai.

Prie buto iÅ¡laikymo prisidėjo visÄ laikÄ , pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ ieÅ¡kovei duodavo pinigų sumokėti mokesčius. Å eimoje dirbo vienas, gaunamų pajamų užtekdavo minimaliai, mėnesinės Å¡eimos pajamos galėjo bÅ«ti 500-600 Eur, ieÅ¡kovė epizodiÅ¡kai dirbo darbus, tame tarpe vieÅ¡uosius darbus, negaudavo nuolatinių pajamų, nors gaudavo darbo pasiÅ«lymų, neįsidarbindavo, vengdavo fiziÅ¡kai sunkių darbų. Å eima yra gavusi paramÄ maisto produktais, kelis kartus iÅ¡ ieÅ¡kovės giminaičių maisto produktų (daržovių).

Žinojo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ artimųjų gaudavo dovanų pinigais gimtadienio progomis, apie finansinę paramÄ nežinojo. BÅ«davo laikotarpių, kad tekdavo skolintis pinigų mėnesio laikotarpyje bÅ«tiniems Å¡eimos poreikiams. Laiko, kad butas turi bÅ«ti padalintas lygiomis dalimis pagal faktiÅ¡kai nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ . Galimų ginčų dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo neturėtų kilti. Dėl sunkios finansinės padėties, neturi galimybių mokėti ieÅ¡kovei kompensacijos už dalį buto.

Ginčo dėl kilnojamų daiktų nėra, sutinka dėl kompiuterių padalijimo. Pažymėjo, kad paskola 2018 m. vasario mėn. buvo paimta su ieÅ¡kovės sutikimu. Tikslas buvo susitvarkyti dantis ir įgyti vairuotojo pažymėjimÄ , tačiau nebuvo tam panaudota. Dalį – 250 Eur skyrė ieÅ¡kovei, likusius pinigus naudojo asmeninėm reikmėm. Kredito grÄ Å¾inimo įmokas moka ir vykdo asmeniÅ¡kai, sutinka toliau vykdyti, tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė gražins 250 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atliko visus mokėjimus dėl kompiuterio įsigijimo pagal 2016 m. vasario 12 d. sutartį..

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „General Financing“ informuotas apie bylos dėl santuokos nutraukimÄ iÅ¡kėlimÄ ir nagrinėjimÄ . Atsiliepime nurodė, kad atsakovas V. S. 2016 m. vasario 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sandoris Nr. 1 dėl 608,40 Eur vartojimo kredito sumos, mokama kas mėnesį po 16,90 Eur iki 2019 m. vasario 12 d., ir 2018 m. vasario 8 d. sandorį Nr. 2 dėl 2 000 Eur sumos, mokama kas mėnesį po 54,49 Eur iki 2024 m. vasario 28 d.

Kredito vartojimo sutartys sudarytos Å¡alims gyvenant santuokoje, todėl prievolės pagal sudarytas vartojimo sutartis turi bÅ«ti pripažintos Å¡alių bendromis prievolėmis, pagal kurias atsako solidariai. Pažymėjo, kad Å¡alys tarpusavio sutarimu pagali nustatyti prievolės vykdymÄ , tačiau tai nepanaikina prievolės solidaraus pobÅ«džio. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. B., ieÅ¡kovės motinos B. B. vyras, parodė, kad K. ir V. susituokę neturėjo kur gyventi, sutuoktinė B. B.

– K. mama, dovanojo pinigus, kad įsigytų savo bÅ«stÄ . Dovanojimo metu negalvojo, ar dovanojo K. ar Å¡eimai. V. nelabai domėjosi, visur dalyvavo ir dokumentus tvarkė K.. V. sutiko, kad ji tvarkytų. Pinigus už butÄ pardavėjui padavė pas notarę pasiraÅ¡ant sutartį, papildomai 2 000 Lt davė K. žemės dokumentų tvarkymui. PasiraÅ¡ant sutartį dalyvavo pardavėjas, K. ir pats su sutuoktine B., ar notarė garsino ir aiÅ¡kino pirkimo pardavimo sÄ lygas negalėjo prisiminti. K. su V. tai pat rėmė maisto produktais, duodavo pinigų, gimtadienio ir kitų Å¡venčių proga dovanodavo pinigus.

Dukra R. paskutiniu metu nuolat siunčia pinigines perlaidas. Jie gyveno kukliai, K. darbo nevengė, norėjo dirbti. Sakė, kad V. neleidžia dirbti. Žinojo, kad yra dirbusi vieÅ¡uosius darbus, mokykloje valytoja. Suprato, kad K. vengė tik sunkaus fizinio darbo dėl sveikatos. Teismo posėdžio metu liudytoju apklausta R. D., ieÅ¡kovės sesuo, parodė, kad mama – B. B. ir tėtis N. B. dovanojo pinigus, jog (duomenys neskelbtini) įsigytų K. ir V. savo butÄ . SukÅ«rę Å¡eima neturėjo savo bÅ«sto, gyveno pas gimines pirma (duomenys neskelbtini), vėliau Dauguose, nuomojosi.

Paskutiniu metu nuo 2018 m. gegužės mėn. finansiÅ¡kai pati remia seserį, siunčia periodiÅ¡kai pinigų. Yra dariusi perlaidas ir V.. Å eimai finansiÅ¡kai sunku, dažniausiai dirbo vienas V., K. rÅ«pinosi buitimi. Pinigų ne visada pakakdavo, K. yra kreipusis pagalbos. IÅ¡simokėtinai pirko du kompiuterius, naudojasi abu. Žino, kad V. ėmė 2 000 Eur paskolÄ tvarkytis dantis, K. leido imti, bet guodėsi, kad pinigus panaudojo ne tam. Teismo posėdžio metu liudytoju apklausta J. S., ieÅ¡kovės pusseserė, parodė, kad yra davusi N. B. užaugintų savo Å«kyje daržovių, jog perduotų K.

Daržovių paruoÅ¡davo, jis važiuodamas pas K. užsukdavo ir paimdavo. ParamÄ daržovėm teikia 10 metų. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. M., atsakovo sesuo parodė, kad daugiausia bendraudavo su broliu, K. vengdavo bendrų Å¡venčių ir susibÅ«rimų, retai svečiuodavosi. Kaip Å¡eima jie gyveno gana darniai. Žinojo, kad K. tėvai dovanojo pinigus įsigyti butÄ Dauguose, kurį patys remontavo, apsikalė dailylentėm, apsistatė padovanotais baldais, įsivedė vandentiekį, tam skolinosi pinigus.

Visada gyveno kukliai. Å eimoje nuolat dirbo V. - lentpjÅ«vėje, K. dirbo epizodiÅ¡kai. Padėjo jiems V. mama, pardavusi savo tėvų turtÄ , pinigus padalino. Žinojo, kad K. buvo siÅ«lyta dirbti darbus. V. sakydavo, kad K. sunku dirbti, galiausiai pasakė, kad neva ji rÅ«pinasi namų ruoÅ¡a, o jau vyras turi dirbti ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ . V. jai duodavo pinigų, girdėjo K. kalbant, kad yra pasitaupiusi pinigų. Apie paskolas ir skolas nežino, anksčiau buvo SNORO paskola, ėmė butui įsirengti. Pastebėjo, kad jų tarpusavio nesutarimai prasidėjo, kai V. nupirko K. kompiuterį, vėliau kitÄ Ä¯sigijo sau.

Patys kalbėjo, kad susiraÅ¡inėja su kitais žmonėmis. Santykiai pablogėti galėjo ir dėl sunkios finansinės padėties. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. E., atsakovo dukterėčia parodė, kad daugiausia bendraudavo su dėde V., su K. mažai, jie lankydavosi pas močiutę, bendrai gerdavo kavÄ . Dėdė dirbo, tai ne visada ateidavo, kartais K. viena lankydavosi. Dėdė nupirko K. kompiuterį, tada nustojo lankytis, paskutinį kartÄ galėjo bÅ«ti prieÅ¡ puse metų. K. nedirbo.

Anksčiau buvo dirbusi mokykloje valytoja, tai kažkiek buvo gavusi pinigų. Dėdė vienas dirbo Å¡eimoje. Buvo atvejis, kai K. ėjo darbintis į MaximÄ (duomenys neskelbtini), siuntė Darbo birža, direktorė klausinėjo apie jÄ . Neįsidarbino, kadangi kitos darbuotojos direktorei paaiÅ¡kino apie K. nepastovumÄ neva galimÄ nuolatinį sirgimÄ ir nedarbingumÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 173.

IeÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti su atsakovu sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės (Lietuvos A.

T. Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartys, priimtos 2007 m. vasario 7 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų.

Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais nuo 2016 m. atsakovas bendrauja su kita moterimi, nuo 2017 m. atsakovas slepia pinigines lėšas, Å¡alys kartu negyvena ir bendro Å«kio neveda nuo 2018 m. kovo mėn., faktiÅ¡kai gyvena skyrium (skirtinguose kambariuose), ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2018 m. birželio 12 d.. Esminė santuokos iÅ¡irimo priežastį įvardija atsakovo netinkamÄ sutuoktinio pareigų vykdymÄ â€“ neiÅ¡tikimybę. Atsakovas neginčijo ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių dėl bendravimo su kita moterimi, tačiau nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai skirtingai aiÅ¡kina santuokos iÅ¡irimo priežastis.

Atsakovo susiraÅ¡inėjimas, artimų santykių palaikymas su kita moterimi, juolab, galimas bendros ateities planavimas, finansinės paramos skyrimas neabejotinai atitinka esminių savo sutuoktinės lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės paramos ir visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eimos interesais pareigų pažeidimÄ (CK 3.26–3.30 straipsniai), tačiau tai nėra pakankamas pagrindas preziumuoti atsakovo kaltę. Pažymėtina, kad pripažįstant vienÄ iÅ¡ sutuoktinių kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, bÅ«tina nustatyti tiek santuokos iÅ¡irimÄ lėmusias priežastis, tiek įvertinti sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokai iÅ¡saugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006, 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Teismo vertinimu, faktinį Å¡alių santuokos iÅ¡irimÄ lėmė bendro gyvenimo metu ilgainiui atsiradęs skirtingas abiejų sutuoktinių požiÅ«ris į Å¡eimÄ , į Å¡eimos narių teises ir tarpusavio pareigas, nepakankama pagarba vienas kitam, santykių pablogėjimo metu nenoras dėti pastangas, ieÅ¡koti sutarimo ir kompromiso, kad bÅ«tų iÅ¡saugota Å¡eima, ko pasėkoje galėjo susiklostyti atsakovo artimi santykiai su kita moterimi. Esminė Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastis yra ne vienos kurios nors iÅ¡ jų absoliuti kaltė, o skirtingi Å¡alių požiÅ«riai į atskirų problemų sprendimÄ , negalėjimas ir nenorėjimas Å¡ių požiÅ«rių suderinti tarpusavyje.

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys ilgainiui tapo nelojalios ir nebegerbė viena kitos, neprisidėjo prie tarpusavio visapusiÅ¡kų poreikių tenkinimo ir tai bendrÄ sutuoktinių gyvenimÄ padarė negalimu. Abi Å¡alys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, neberėmė vienas kitos moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.

Abi Å¡alys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitÄ , bÅ«ti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras Å¡alių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovė po santuokos nutraukimo praÅ¡o palikti santuokines pavardes – „S.“, „S.“. Atsakovas prieÅ¡taravimų dėl to nereiÅ¡kė.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ginčo tarp Å¡alių dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nėra, todėl paliekamos santuokinės pavardės –„S.“, „S.“ (CK 3.31, 3.69 straipsniai). Å alys viena iÅ¡ kitos iÅ¡laikymo priteisti nepraÅ¡o, todėl Å¡is klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas reiÅ¡kė ieÅ¡kovei pretenzijas dėl santuokos metu teikto iÅ¡laikymo, akcentuodamas ieÅ¡kovės nenorÄ dirbti ir prisidėti prie Å¡eimos finansinės gerovės, tačiau savarankiÅ¡ko reikalavimo nereiÅ¡kė, iÅ¡laikymo fakto neįrodinėjo.

Pažymėtina, kad Å¡eimos teisinių santykių bylose teismo aktyvumas nėra absoliutus, todėl detaliau nepasisako. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti klausimÄ dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.118, 3.127 straipsniai).

Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi bÅ«ti sudarytas turto balansas, nustatomas bendras sutuoktinų turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alių vardu kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė registruoti nekilnojamieji daiktai - butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas 2005 m. birželio 23 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. 6370.

IeÅ¡kovė praÅ¡o butÄ laikyti asmenine nuosavybe, atsakovas – vadovautis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija ir priteisti kiekvienam po ½ dalį buto asmeninės nuosavybės teise. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninio indelio sukuriant daiktÄ , preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis laikantis, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ (CK 3.89 straipsnis).

Asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , jeigu turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vienos sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovė aplinkybes, dėl buto ir 1/3 dalies Å«kinio pastato įgijimo asmeninės nuosavybės teise, įrodinėjo tuo, kad įgijimui naudojo asmenines lėšas, gautas kaip dovanÄ iÅ¡ artimų giminaičių –motinos B. B. ir jos sutuoktinio N. B., be kita ko, faktu, kad iÅ¡ esmės butu rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo, sudarė sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais ir mokėjo mokesčius. Sutuoktiniui, teigiančiam, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga įrodyti nurodytÄ aplinkybę, kad pagal ginčo turto įsigijimo sutartis sumokėti pinigai buvo jo asmeninės lėšos (Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. E. S., bylos Nr. 3K-3-365/2011). Ginčo turtas – butas, įgytas 2005 m. birželio 23 d. pirkimo pardavimo sutartimi. Byloje esanti pirkimo pardavimo sutarties 6.2 punktas patvirtina, kad turtas įgytas sutuoktinių K. S. ir V. S. bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Vien tai, kad V. S. asmeniÅ¡kai nedalyvavo sudarant pirkimo pardavimo sandorį, nėra pakankama pripažinti jo valios nebuvimÄ ar pasyvų atsisakymÄ nuo turto, be kita ko, sutikimÄ K.

S. įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. PrieÅ¡ingai, pirkimo pardavimo sutartyje aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovės valia – butÄ Ä¯gyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Buto pirkimo pardavimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta. IeÅ¡kovės įvardyta aplinkybė – įstatymų nežinojimas ir/ar nesupratimas, dėl sutarties 6.2 punkto, nepaneigia sutarties sÄ lygų turinio ginčo aspektu. Ginčo dėl to, kad butas buvo įgytas už ieÅ¡kovės giminaičių dovanotas lėšas, nėra.

IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad pinigai jai buvo dovanoti asmeninės nuosavybės teise. Byloje esantis B. B. – ieÅ¡kovės mamos, aktualaus laikotarpiu momentinis banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina 5 000 Lt nuėmimo faktÄ . RaÅ¡ytinė dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta. Abejonių, kad ieÅ¡kovės giminaičiai galėjo turėti daugiau piniginių lėšų, nebuvo. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti Å¡alių artimi giminaičiai patvirtino pinigų dovanojimo faktÄ . Pažymėtina, kad 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu nei ieÅ¡kovės motinos sutuoktinis N. B. (laikas 52:34 iki 1:14:00), nei ieÅ¡kovės sesuo R.

D. (laikas apie 1:14:00 iki 1:30:41) kalbėdami apie buto įsigijimo aplinkybes negalėjo paaiÅ¡kinti ar pinigai buvo dovanoti vienai K., ar Å¡eimai. Akivaizdu, kad nesant aiÅ¡kios valios dovanoti pinigus vien tik ieÅ¡kovei, juolab, ieÅ¡kovei pirkimo pardavimo metu butÄ Ä¯gyti asmeninės nuosavybės teise, pripažintina, kad dovanotos lėšos buvo skirtos bÅ«tent Å¡eimos poreikiams tenkinti, t. y. įgyti nuosavÄ gyvenamÄ plotÄ . Bylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡sakyti teiginiai ir pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad ieÅ¡kovė, kaip galima vienintelė savininkė, sudarinėjo sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais ir mokėjo komunalinius mokesčius.

Ä®statymai įtvirtina pareigÄ sutuoktiniams turtu naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti bendru sutarimu, atitinkamomis sÄ lygoms atskiras sutuoktinio sutikimas nėra bÅ«tinas (CK 3.92 straipsnio 1, 2 dalys). Bendraturčiams įtvirtintos vienodos teises į bendro turto duodamas pajamas, be kita ko, pareigos atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, be kita ko, solidariai apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu nėra susitarta kitaip ar įstatymai nenustato ko kita (CK 4.86 straipsnio 1 dalis).

Aplinkybės, kad sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priežiÅ«ros ir teikiamų paslaugų sudaro vienas iÅ¡ sutuoktinių, atitinka teisinį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės naudojimo, valdymo ir disponavimo reglamentavimÄ . Bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, kad ieÅ¡kovė rÅ«pinosi buitiniais klausimas (namų ruoÅ¡a, maisto gaminimu, mokesčių mokėjimu ir pan.), juolab, atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovei duodavo kiekvienÄ mėnesį pinigų apmokėti mokesčiams.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė neturėjo nuolatinių pajamų, laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 23 d. (buto įgijimas) iki 2018 m. birželio 12 d. (ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos), dirbo epizodiÅ¡kai, dalis pajamų gauta iÅ¡ byloje liudytojais apklaustų asmenų – N. B., R. D. (t. 2 b. l. 45-47), atsakovo nuolatinę darbinę veiklÄ patvirtina SODROS duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as (t. 2 b. l. 62-102). IeÅ¡kovė galėjo mokėti mokesčius tiek asmeninėmis lėšomis, tiek bendromis sutuoktinių piniginėmis lėšomis.

Vertinant ginčo turto teisinį rėžimÄ , mokesčiams skirtų pajamų kilmė (ar asmeniniai, ar bendri) teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga aplinkybė. Bendraturčių prievolių vykdymas nesukuria jokių teisinių prielaidų transformuotis bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei į asmeninę. Akivaizdu, kad mokant mokesčius ieÅ¡kovės asmeninių lėšų naudojimas atitiko Å¡eimos poreikių tenkinimÄ (CK 3.87, 3.89, 3.90, 3.92 straipsniai). Nurodyti teisiniai argumentai bei bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, paneigia ieÅ¡kovės argumentus dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Pagal ieÅ¡kovės reikalavimus nepripažinus buto asmenine nuosavybe, nespręstinas klausimas dėl kompensacijos už vieno iÅ¡ sutuoktinių turto pagerinimÄ priteisimo (CK 3.98 straipsnis). Nutraukiant Å¡alių santuokÄ privalu spręsti klausimÄ dėl jo padalijimo (CK 3.59 straipsnis). Teismas Å¡eimos bylose, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , maksimaliai eliminuoti galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato viena skito atžvilgiu ar kreditorių sÄ skaita.

Pagrindinė bendro sutuoktinių turto padalijimo taisyklė, nustatyta CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti, o kompensacija pinigais priteisiama tik tuo atveju, jei turto padalyti natÅ«ra negalima. Sprendžiant dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, pirmiausia atsižvelgiam į sutuoktinių pageidavimus, nesant sutarimo, santuokinio turto padalijimo bÅ«das parenkamas atsižvelgiant į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinant aplinkybes dėl galimybės nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių ir turto dalijimo natÅ«ra principÄ pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos A.

T. Civilinių bylų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Dalintinas turtas – dviejų kambarių butas iš esmės nėra nedalus daiktas, tačiau galima naudotis atskirais kambariais, kitomis patalpomis naudotis bendrai. Atsižvelgiant į tai, kad nors šalių tarpusavio santykiai nėra geranoriški, negalima daryti išvados, kad sutuoktiniai neturi galimybių bendrai valdyti ir naudoti buto taip, kad nebūtų pažeisti jų interesai, todėl pagrindo nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo nėra.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įvertinus Å¡alių pajamas, galimybę vienam iÅ¡ sutuoktinių priteisti butÄ natÅ«rÄ , kitam – kompensacijÄ , nėra objektyviai įmanoma. Byloje esantys duomenys apie Å¡alių pajamas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nė vienas iÅ¡ sutuoktinių turimos pajamos yra pakankamos realiai mokėti kompensacijÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba. Pažymėtina, kad negalėjimas vykdyti sprendimo priteisti kompensacijÄ , automatiÅ¡kai sÄ lygotų tokio sprendimo vykdymo nukreipimÄ Ä¯ ginčo butÄ .

Å alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas po santuokos nutraukimo padalintinas lygiomis dalimis natÅ«ra, kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių priteisiant po ½ dalį Å¡io turto (CPK 185 straipsnis). Aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pagal CK 3.123 straipsnį nenustatyta. Ginčo tarp Å¡alių dėl kilnojamųjų daiktų nekilo. Bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad pasidalino geranoriÅ¡kai pagal faktinį naudojimÄ si santuokos metu atsakovo vardu įgytus neÅ¡iojamuosius kompiuterius, ieÅ¡kovei – K.

S. kompiuterį Dell, gamintojo kodas 105326, gamyklinis Nr. 6SQ1402, atsakovui – V. S. kompiuterį HP 15-ac001na, gamintojo kodas 9353696, gamyklinis Nr. CND5268D41. Dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ negali bÅ«ti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis). IeÅ¡kovė nurodė, kad kreditorių neturi. Atsakovas turi galiojantį kreditorinį įsipareigojimÄ trečiajam asmeniui UAB „General Financing“ pagal 2018 m. vasario 8 d. sandorį Nr. 2 (t. 2 b. 17-23, 32). Pagal 2016 m. vasario 12 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimai bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti, prievolė baigėsi.

Ginčo tarp Å¡alių, kad kreditas pagal 2018 m. vasario 8 d. sutartį buvo paimtas ir naudotas atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, nekilo. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma pripažinti atsakovo asmenine prievole, atsakovas neprieÅ¡taravo Trečiasis asmuo UAB „General Financing“ nesutiko, kad prievolė po santuokos nutraukimo liktų asmenine atsakovo prievole, kadangi sandoris sudarytas santuokos metu, ieÅ¡kovė žinojo ir sutiko bÅ«ti vertinama kartu svarstant vartojimo kredito iÅ¡davimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2018 m. vasario 8 d. vartojimo kredito paėmimo tikslÄ realus panaudojimas buvo ne Å¡eimos bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui, pripažinimas solidariÄ ja sutuoktinių prievole, teismo vertinimu, prieÅ¡tarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principams, todėl pripažintina atsakovo asmenine prievole (CK 3.109 straipsnio 3 dalis, 3.112 straipsnis).

Byloje nenustatyta ir Å¡alys nenurodė, kad turi kitų (asmeninių ar bendrų) prievolių kreditoriams. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai tenkinti iÅ¡ dalies – 83,33 proc. ((100 proc. + 50 proc. + 100 proc.)/3). Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovė patyrė 243,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (20,55 Eur +100,55 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ ). IeÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovo 202,95 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (243,55 Eur x 83,33 proc). Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovei suteikta antrinė teisinė pagalba, atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų ir proceso iÅ¡laidų (2018 m. gruodžio 21 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-6004-22059 7 punktas). Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos byloje pagal 2019 m. vasario 25 d. pažymÄ Nr. NTP-7-1281 sudarė 265,20 Eur. Pagal pateiktÄ paskaičiavimÄ , bylos sudėtingumÄ , advokato padėjėjos atstovavimÄ teismo posėdžiuose, rengtus procesinius dokumentus, įvertinus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbÄ dydžius, pagrindo abejoti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų paskaičiavimo pagrįstumu nėra.

Pagal ieÅ¡kovės tenkintus ieÅ¡kinio reikalavimus iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteisina 220,99 Eur (265,20 Eur x 83,33 proc.) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudarė 5,71 Eur. IeÅ¡kovė atleista nuo Å¡ių iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , todėl proporcingai tenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalyje atlyginamos iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis), todėl iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 4,75 Eur (5,71 Eur x 83,33 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263, 270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti santuokÄ tarp K. S. (a. k(duomenys neskelbtini) ir V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)), sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 173), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – S., S..

Priteisti ieškovei K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/6 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Priteisti atsakovui V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/6 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pripažinti atsakovo V. S. asmenine prievole kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „General Financing“ pagal 2018 m. vasario 8 d. kredito sutartį Nr. 2 dėl 2 000 Eur vartojimo kredito.

Priteisti ieÅ¡kovei K. S. (a. k(duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo V. S.(a. k. (duomenys neskelbtini)) 202,95 Eur (du Å¡imtus du eurus 95 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 4,75 Eur (keturis eurus 75 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660. MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ pateikti teismo civilinių bylų raÅ¡tinei, kab.

Nr. 206. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 220,99 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų 99 centus) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5630. MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ pateikti teismo civilinių bylų raÅ¡tinei, kab. Nr. 206. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ iÅ¡siųsti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja JÅ«ratė Bliznikaitė-Povilanskienė