2015-12-16 Nr. AB-24946-3-65-3-00420-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1383-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00420-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. Č. skundo atsakovui Panevėžio apygardos prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. M. Č. (toliau – ir pareiškėja) Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2015 m. spalio 28 d. pateikė du skundus: 2015 m. spalio 27 d. skundą, kuriuo prašė priimti jos skundą arba kreiptis į Specialiąją teismingumo kolegiją, kad būtų nuspręsta, kokiam teismui yra teismingas skundo nagrinėjimas, ir 2015 m. spalio 21 d. skundą, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti atsakovo Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro D. S. 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 6-S-25243 ir įpareigoti Panevėžio apygardos prokuratūrą išnagrinėti jos 2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimą „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatyta tvarka.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjos skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti atsakovo Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro D. S. 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 6-S-25243 ir įpareigoti Panevėžio apygardos prokuratūrą išnagrinėti jos 2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimą „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ BPK numatyta tvarka, atsisakė priimti.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjos 2015 m. spalio 28 d. pateiktą skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad 2015 m. spalio 27 d. skunde nurodoma, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-1539-320/2015 atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro D. S. 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 6-S-25243 panaikinimo ir įpareigojimo Panevėžio apygardos prokuratūrą išnagrinėti jos 2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimą „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ BPK numatyta tvarka, nes teismas sprendė, jog pareiškėja, manydama, kad prokuratūra neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti pagal baudžiamojo proceso įstatymus, turi teisę tokį neveikimą skųsti baudžiamojo proceso tvarka. Tačiau pareiškėja jau skundėsi Panevėžio miesto apylinkės teismui. 2015 m. spalio 7 d. šio teismo ikiteisminio tyrimo teisėja pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtu. Todėl pareiškėja Panevėžio apygardos administraciniam teismui vėl pateikė 2015 m. spalio 21 d. skundą, kurį buvo atsisakyta priimti 2015 m. spalio 27 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi, ir vėl prašo jį priimti arba kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo.

Iš Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. 1-1539-320/2015 dokumentų, kurių nuorašai pridedami, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, nustatyta, kad 2015 m. spalio 23 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2015 m. spalio 21 d. pareiškėjos skundas atsakovui Panevėžio apygardos prokuratūrai, kuris yra visiškai tapatus 2015 m. spalio 28 d. teismui vėl pateikiamam skundui, tai yra sutampa ne tik skundo pagrindą sudarančios aplinkybės bei pareikšti reikalavimai, bet naujai pateikiamas skundas yra tik dar vienas egzempliorius anksčiau pateikto skundo. Kaip matyti iš 2015 m. spalio 27 d. prašymo, kurį pareiškėja įvardija skundu, turinio, pareiškėja nesutiko su 2015 m. spalio 27 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi ir pakartotinai prašė priimti tą patį skundą. Todėl šis teismui pateiktas 2015 m. spalio 27 d. pareiškėjos dokumentas nelaikytinas savarankišku skundu, kadangi juo nėra pareikšti jokie materialiniai teisiniai reikalavimai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) ir pan., o tik prašoma priimti 2015 m. spalio 21 d. skundą, kas iš esmės reiškia, kad teismo yra prašoma revizuoti jau priimtą 2015 m. spalio 27 d. teismo nutartį dėl 2015 m. spalio 21 d. pareiškėjos skundo priėmimo.

Kadangi pareiškėja jau yra pateikusi Panevėžio apygardos administraciniam teismui identišką skundą tam, kuris yra teikiamas pakartotinai, o 2015 m. spalio 27 d. Panevėžio apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-1539-320/2015 yra priėmęs nutartį atsisakyti priimti skundą, kuri dar nėra įsiteisėjusi, teismas darė išvadą, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl pareiškėjos skundą atsisakyta priimti remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Teismas pažymėjo, kad tokia praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-923-146/2015).

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. spalio 8 d. nutartis, kurioje nurodyta, jog skundas turi būti teikiamas ne baudžiamojo proceso, o ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundžiama 2015 m. spalio 30 d. nutartimi teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja R. M. Č. Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2015 m. spalio 28 d. pateikė du skundus: 2015 m. spalio 27 d. skundą, kuriuo prašė priimti jos skundą arba kreiptis į Specialiąją teismingumo kolegiją, kad būtų nuspręsta, kokiam teismui yra teismingas skundo nagrinėjimas, ir 2015 m. spalio 21 d. skundą, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti atsakovo Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro D. S. 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 6-S-25243 ir įpareigoti Panevėžio apygardos prokuratūrą išnagrinėti jos 2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimą BPK numatyta tvarka.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjos skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti atsakovo nutarimą ir įpareigoti atlikti veiksmus, buvo atsisakęs priimti. Minėta nutartis neįsiteisėjo, nes buvo apskųsta atskiruoju skundu ir jos teisėtumo klausimas perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos 2015 m. spalio 28 d. pateiktą skundą.

Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame yra nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja 2015 m. spalio 28 d. teismui pateikė du skundus: vieną, identišką anksčiau pateiktam 2015 m. spalio 21 d. skundui (dar viena šio skundo kopija), ir 2015 m. spalio 27 d. skundą, kuriame nėra reiškiami jokie materialiniai teisiniai reikalavimai.

2015 m. spalio 27 d. skunde pareiškėja prašė priimti jos 2015 m. spalio 21 d. skundą arba kreiptis į Specialiąją teismingumo kolegiją, kad būtų nuspręsta, kokiam teismui yra teismingas skundo nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos 2015 m. spalio 27 d. skunde nėra reiškiami jokie materialiniai teisiniai reikalavimai, toks dokumentas negali būti laikomas „skundu“ ABTĮ prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo dokumentu pareiškėja pateikė tik procesinio pobūdžio prašymus, susijusius su jos anksčiau teismui pateiktu 2015 m. spalio 21 d. skundu. Prašymams, kurie yra procesinio pobūdžio, skundo priėmimo taisyklės netaikomos. Tokius prašymus teismas išsprendžia tuo atveju, jei nustatoma, kad skundas atitinka įstatymu nustatytas priėmimo nagrinėti teisme sąlygas ir teismas skundą priima.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pateiktu 2015 m. spalio 21 d. skundo (pirmosios instancijos teismui pateikto 2015 m. spalio 28 d.) priėmimo klausimo sprendimu. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad skundas buvo pateiktas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nėra, tačiau priimant ginčijamą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį, anksčiau pareiškėjos paduoto identiško skundo priėmimo klausimas dar buvo sprendžiamas. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, ši nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjos skundo priėmimo klausimas nebuvo išspręstas. Taigi sukurta tokia teisinė situacija, kai tuo pat metu atliekami procesiniai veiksmai, kurie pagal teisinį reguliavimą negali būti atliekami, t. y. apskundus anksčiau priimtą teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti skundą, o apeliacinės instancijos teismui dėl šio skundo pagrįstumo dar nepasisakius, kreipiamasi į teismą, paduodant tapatų skundą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011). Teismo praktikoje yra konstatuota, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Siekdamas realizuoti ir realizuodamas deklaruotus teisėtus tikslus, kuriais iš tikrųjų pridengiami neteisėti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaudžiauja teise į atitinkamų teisėtų tikslų realizavimą. Piktnaudžiavimu teise ir nesąžiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslą (2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-1090/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9).

Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėja procesinius veiksmus atlieka nenuosekliai. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja procesą pagal atskirąjį skundą pradėjo anksčiau kitoje administracinėje byloje Nr. AS-1382-492/2015, kurioje pareiškė tapatų (identišką) reikalavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog paduodama skundą nagrinėjamu atveju, nesulaukusi minėto proceso baigties ir kelis kartus paduodama teismui tapatų skundą (kuris dėl reikalavimų tapatumo neturėtų būti ir negalėtų būti nagrinėjamas keliose bylose), pareiškėja piktnaudžiavo teise. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui piktnaudžiaujant teise, teismas gali atsisakyti ją ginti, pareiškėjos pateiktą skundą atsisakytina priimti remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad egzistavo pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. M. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan