ddfb1d99-b0dc-4b95-82b9-b98ebb0972f0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-368-302/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08688-2013-5            Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5; 121.18; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 6 d. VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų A. Č. ir V. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

Č. bei V. P. dėl įsiskolinimo už Å¡ilumos energijÄ , karÅ¡tÄ vandenį priteisimo, trečiasis asmuo 166-oji DNSB, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos byloje- Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas proporcingai turimai turto daliai priteisti iÅ¡ atsakovo V.

P. 1 213,28 Lt skolos už Å¡ilumos energijÄ , 36,60 Lt palÅ«kanų bei 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas; iÅ¡ atsakovės A. Č. priteisti 1 213,28 Lt skolos už Å¡ilumos energijÄ , 36,56 Lt palÅ«kanų bei 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis tiekė centralizuotÄ Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį daugiabučiam gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini). Å iame name esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams.

Minėto buto plotas vieÅ¡ame registre registruotas kaip 91,56 kv.m. Be kita ko, atsakovams dalinės nuosavybės teisė priklauso ir negyvenamoji, neÅ¡ildoma patalpa – neįrengta pastogė, kurios plotas sudaro 23,62 kv.m. bei kuri yra prijungta prie atsakovams priklausančio buto. Buto Å¡ilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo Å¡ilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, jog ieÅ¡kovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovais neterminuotÄ energijos pirkimo-pardavimo sutartį.

IeÅ¡kovas nurodė, kad iki 2012 m. vasario mėn. atsakovams mokesčius skaičiavo vertindama tik 51,96 kv.m. buto plotÄ (kaip Å¡ildomÄ plotÄ ) ir dvi atsakovams priklausančias pastoges, atitinkamai 39,6 kv.m. ir 23,62 kv.m. (kaip už Å¡ilumos energijÄ bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui/namo bendroms reikmėms), tačiau gavęs trečiojo asmens raÅ¡tÄ , ginčo laikotarpiu mokesčiai buvo perskaičiuoti vertinant 91,56 kv.m. ploto butÄ (kaip Å¡ildomÄ plotÄ ) bei 23,62 kv.m. ploto palėpę (kaip neÅ¡ildomas plotas).

Atsakovai savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra skolingi ieÅ¡kovui ieÅ¡kiniu reikalaujamas sumas. Atsakovai A. Č. ir V. P. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad jų nuomone, ieÅ¡kovas neteisėtai skaičiavo mokesčius už Å¡ildymÄ už rekonstruojamos palėpės plotÄ 2011-2012 m. bei 2012-2013 m. Å¡ildymo sezonais, kadangi palėpės rekonstrukcijos darbai nebaigti ir radiatoriai nebuvo ir iki Å¡iol nėra pajungti.

Jei 2012 m. kovo 20 d. apžiÅ«ros metu iÅ¡ tiesų bÅ«tų nustatyta, kad radiatoriai yra prijungti prie centralizuotos Å¡ildymo sistemos, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovas nesiėmė priemonių, susijusių su nelegaliu Å¡ilumos tinklų prijungimu. IeÅ¡kovės suraÅ¡ytÄ 2012 m. kovo 20 d. aktÄ paneigia 2013 m. balandžio 13 d. antstolio suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris patvirtina, kad nors radiatoriai fiziÅ¡kai yra įstatyti jiems skirtose vietose, tačiau prie centralizuotos Å¡ildymo sistemos iki Å¡iol nėra prijungti.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovų bute rekonstruojamoje patalpoje radiatoriai prijungti prie centrinio Å¡ildymo. Trečiasis asmuo 116-oji DNSB atsiliepime į ieÅ¡kinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovai neÅ¡ildomÄ negyvenamÄ jÄ patalpÄ - 23,62 kv.m palėpę – funkciniu ryÅ¡iu prijungė prie Å¡ildomos buto dalies, iÅ¡kirtę angÄ laikančioje pertvarinėje sienoje. Trečiojo asmens 2012 m. kovo 20 d. praÅ¡ymu ieÅ¡kovo atstovas patikrino atsakovams nuosavybės teise priklausantį butÄ ir surašė aktÄ , kuriame užfiksavo, kad buto Å¡ildomas plotas yra 91,56 kv.m., buto neÅ¡ildomas plotas – palėpė – 23,62 kv.m, kuri prijungta prie buto ir turi funkcinį ryšį su likusiomis patalpomis.

Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovai ieÅ¡kovui pateikė Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , sudarytÄ 2011 m. rugpjūčio 2 d., kurioje užfiksuota, kad neÅ¡ildoma 23,62 kv.m. palėpė yra integrali buto dalis, todėl sudaro bendrÄ jį buto plotÄ . Atsakovai turėjo pareigÄ informuoti statinio bendraturčius apie palėpės 23,62 kv.m. patalpų paskirties keitimÄ bei gauti tam naujÄ statybos leidimÄ , tačiau to nepadarė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė               Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. sprendimu ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį tenkino.

Priimdamas sprendimÄ , teismas nustatė, jog tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, kad ieÅ¡kovas netinkamai įvertinęs atsakovų faktiÅ¡kai iÅ¡ centrinių sistemų Å¡ildomo bei neÅ¡ildomo buto plotus, dėl ko netinkamai skaičiuoja atsakovų ieÅ¡kovui mokėtinas sumas. Atsakovų teigimu, ieÅ¡kovas mokesčius už Å¡ilumos energijÄ skaičiavo remdamasis netinkamais buto naudingo ploto duomenimis, neįvertinęs faktiÅ¡kai buto ploto Å¡ildomo iÅ¡ centralizuotos sistemos. Teismas įvertinęs visus į bylÄ pateiktus įrodymus, konstatavo, jog atsakovai neįrodė aplinkybės, kad dalis jiems priklausančio buto yra Å¡ildoma elektros prietaisais, dėl ko jų teiginį, kad dalis buto, t.y. 31,3 kv.m.

Å¡ildoma yra elektros prietaisais, laikė nepagrįstu. Teismas konstatavo, jog atsakovai nepagrįstai teigia ieÅ¡kovui buvus pareigai skaičiuojant mokesčius atsižvelgti į naujai atliktus kadastrinius matavimus ir užfiksuotus kitokius buto plotus 2011 m. rugpjūčio 2 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, kadangi jos pagrindu nauji buto duomenys VÄ® „Registrų centre“ įregistruoti nebuvo. Teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju, ieÅ¡kovas apskaičiuodamas atsakovams mokesčius, pagrįstai vadovavosi VÄ® „Registrų centre“ esančiais duomenimis apie jiems priklausančio buto plotÄ .

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai            Apeliantai A. Č. ir V. P. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimo ir praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti bei priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismas pripažindamas, jog atsakovai neva neįrodė, jog buto dalis (39,60 kv. m. palėpė) yra Å¡ildoma elektra, o ne iÅ¡ centralizuotų Å¡ildymo prietaisų, iÅ¡ esmės rėmėsi dviem aplinkybėmis, t.y. tuo, kad nebuvo pateikta duomenų, jog AB LESTO atsakovams pagal jų užklausimÄ iÅ¡duotos techninės sÄ lygos dėl elektros galios padidinimo atsakovų buvo įgyvendintos; nekilnojamojo turto registro duomenimis apie naudingÄ buto plotÄ .

Pažymi, jog teismas visiÅ¡kai neįvertino pateiktų duomenų apie atsakovų buto sÄ skaitas už elektros energijÄ , o tai, kad atsakovai neįgyvendino AB LESTO iÅ¡duotų techninių sÄ lygų dėl elektros galios padidinimo, savaime nepaneigia galimybės naudotis elektriniais Å¡ildytuvais, kadangi juos galima naudoti ir esant standartiniai elektros galiai bute. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ tarp Å¡alių, kadangi ne atsakovai privalėjo įrodyti, kad dalis buto patalpų yra neÅ¡ildoma iÅ¡ centralizuoto Å¡ildymo, bet bÅ«tent ieÅ¡kovas, reikalaudamas mokesčių už pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ , privalėjo įrodyti, kad visos atsakovų patalpos, už kurių Å¡ildymÄ reikalaujama sumokėti, yra prijungtos prie centralizuoto Å¡ildymo.

Pažymi, jog ginčo palėpė iki jos formalaus prijungimo prie atsakovų įsigyto buto, nebuvo Å¡ildoma iÅ¡ centralizuotų Å¡ildymo sistemų. Å iÄ aplinkybę patvirtina pats faktas, jog ieÅ¡kovas iki raÅ¡to iÅ¡ trečiojo asmens gavimo, laikė teisingais duomenis ir iki 2012 m. vasario mėn. atsakovams mokesčius skaičiavo vertindamas tik 51,96 kv. m. buto plotÄ kaip Å¡ildomÄ plotÄ ir dvi atsakovams priklausančias pastoges, atitinkamai 39,6 kv. m. ir 23,62 kv.m., kaip neÅ¡ildomÄ plotÄ . Tai, kad Å¡ildymo prietaisai nors fiziÅ¡kai ir įrengti ginčo patalpose, tačiau nebuvo prijungti prie prisijungimo prie centralizuotos Å¡ildymo sistemos, kadangi nebuvo baigta buto rekonstrukcija ir nebuvo atlikti visi prisijungimo prie centralizuotos Å¡ildymo sistemos formalumai, neabejotinai patvirtina ir atsakovų teismui pateiktas antstolio parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais.

Apeliantų manymu, ieÅ¡kovas neįrodė, kad ginčo patalpa yra Å¡ildoma iÅ¡ centralizuotos Å¡ildymo sistemos, nes šį faktÄ paneigia teismui pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, sÄ skaitos už suvartotÄ elektros energijÄ ir kt. Teismas pripažindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pagrįstu, taip pat rėmėsi ir tuo, jog byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ais butui, turinčiam 91,56 kv.m. naudingo ploto, yra taikomas centrinis Å¡ildymas. Pažymi, jog Å¡ie duomenys VÄ® „Registrų centras“ įraÅ¡yti 2008 m., tačiau ieÅ¡kovas apie juos žinodamas vis tiek ilgÄ laikÄ nesirėmė ir iki pat 2012 m. vasario mėnesio skaičiavo mokesčius už Å¡ildymÄ laikydamas, jog Å¡ildomas yra tik 51,96 kv.m. buto plotas, o dvi atsakovams priklausančios pastogės, atitinkamai 39,60 kv.m. ir 23,62 kv.m. neÅ¡ildomos.

Apeliantų manymu, apskaičiuojant butui pateiktÄ Å¡ilumos kiekį, bÅ«tina nustatyti ne tik buto naudingÄ plotÄ , tačiau faktiÅ¡kai Å¡ildomų ir neÅ¡ildomų patalpų plotus, kadangi nuo to priklauso kokį Å¡ilumos apskaičiavimo metodÄ konkrečiai patalpai galima taikyti. IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog Å¡ilumos kiekio skirstymui ir mokesčių skaičiavimui ieÅ¡kovo vertinamÄ apeliantų buto naudingÄ jį plotÄ bei jo Å¡ildymo bÅ«dÄ patvirtina valstybės registro duomenys, įraÅ¡yti pagal 2008-10-08 kadastrinių matavimų bylÄ , trečiojo asmens pateikta dokumentacija bei 2012-03-20 ieÅ¡kovo atstovo ir atsakovės A.

Č. pasiraÅ¡ytas patalpų patikrinimo aktas. Pareiga pateikti Å¡ilumos tiekėjui duomenis apie buto ploto pasikeitimus nustatyta vartotojui. Nors nagrinėjamu atveju atsakovai prašė ieÅ¡kovÄ vadovautis vėlesne 2011-08-02 kadastrinių matavimų byla, kuomet buto plotas 100,8 kv.m. į šį plotÄ Ä¯eina ir neÅ¡ildoma pastogė (23,62 kv.m.), o pagal atsakovės A. Č. Å¡ildoma 79,86 kv.m. Pažymi, jog byloje esančio Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o dėl buto 11 p. įraÅ¡yta, kad atsakovės A.

Č. nurodyta ir praÅ¡oma vadovautis 2011-08-02 kadastro duomenų byla neįraÅ¡yta į kadastrÄ . Apeliantų dėstoma, kad dalis buto Å¡ildoma elektra, paneigia ne tik Nekilnojamojo turto registro duomenys, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2013-09-10 atsakymas, kuriuo vėlgi patvirtinamas Å¡ildymo bÅ«das- centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų ir jog tokių statybÄ leidžiančių dokumentų keisti buto Å¡ildymÄ bei plotÄ Å¡i institucija apeliantams nėra davusi. 2012-03-20 aktu taip pat fiksuotas buto centralizuotas Å¡ildymas.

Pažymi, jog apeliantai nėra pateikę įrodymų, kad jų butas neÅ¡ildomas iÅ¡ centralizuotų Å¡ildymo sistemų, kad jie bÅ«tų teisėtai atjungę buto Å¡ilumos įrenginius nuo pastato Å¡ildymo sistemos. Trečiasis asmuo 166-oji DNSB atsiliepimo į apeliacinį skundÄ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai 2009 m. lapkričio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teise po ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) (t.1, b.l. 11-13). 2011 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, atsakovai taip pat nuosavybės teise įgijo po 917/20000 dalies negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (toliau – palėpė) (t. 1, b.l.14-24).

Iki 2012 m. vasario mėn. ieÅ¡kovas atsakovams mokesčius už Å¡ilumos energijÄ skaičiavo pagal 51,96 kv.m buto plotÄ (kaip Å¡ildomas plotas) bei dvi atsakovams priklausančias pastoges, atitinkamai 39.60 kv.m ir 23,62 kv.m (kaip už Å¡ilumos energijÄ namo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui/ namo bendroms reikmėms) (t. 1, b.l. 50-58). 2012-06-20 ieÅ¡kovas gavo trečiojo asmens 166-osios DNSB raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos patikslinimo ir perskaičiavimo už Å¡ilumos energijÄ â€œ, kuriame pateikiama informacija apie atsakovams priklausantį butÄ bei palėpę bei praÅ¡ymas perskaičiuoti mokesčius nuo 2011/2012 m.

Å¡ildymo sezono pradžios. Atsižvelgiant į praÅ¡yme iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuo 2012 m. vasario mėn. mokesčiai už Å¡ildymÄ buvo skaičiuojami pagal 91,56 kv.m buto plotÄ (51,96 kv.m. + 39.60 kv.m., kaip Å¡ildomas plotas) bei 23,62 kv.m. (kaip už Å¡ilumos energijÄ namo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui/ namo bendroms reikmėms) (t. 1, b.l. 59-94). Apeliantai pateikę skundÄ nurodo, jog ieÅ¡kovas byloje neįrodė, kad ginčo patalpa (39,6 kv.m.) yra Å¡ildoma iÅ¡ centralizuotos Å¡ildymo sistemos, nes šį faktÄ paneigia pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, sÄ skaitos už suvartotÄ elektros energijÄ .

Pažymi, kad tai, jog atsakovai neįgyvendino AB LESTO iÅ¡duotų techninių sÄ lygų dėl elektros galios padidinimo, savaime nepaneigia galimybės naudotis elektriniais Å¡ildytuvais, kadangi juos galima naudoti ir esant standartiniai elektros galiai bute, o tuo atveju, jei viena iÅ¡ neÅ¡ildomomis paties ieÅ¡kovo laikytų patalpų ( 39,6 kv.m.) faktiÅ¡kai iÅ¡ tiesų bÅ«tų Å¡ildoma iÅ¡ centralizuotų Å¡ildymo sistemų, ieÅ¡kovas bÅ«tų pastebėjęs, jog jis realiai patiekia namui daugiau Å¡ilumos energijos, nei gyventojai už jÄ sumoka.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , kadangi bÅ«tent ieÅ¡kovas reikalaudamas mokesčių už pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ , privalėjo įrodyti, kad visos atsakovų patalpos, už kurių Å¡ildymÄ reikalaujama sumokėti, yra prijungtos prie centralizuoto Å¡ildymo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe nustatytos CK 4.83 straipsnyje.

Bendraturčių tarpusavio santykiuose jų teisės ir pareigos yra konkrečiai apibrėžtos įstatymo, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Dėl to šių santykių tarp bendraturčių įgyvendinimui taikytinos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos bei principai. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo sumokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ (CK 4.76 str.). Daugiabučio gyvenamojo namo buto (patalpų) savininko teisės į bendrÄ ja nuosavybe esantį turtÄ grindžiamos proporcingumo principu, t. y. bendraturčio (buto ir kitų patalpų savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.).

Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Å ių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodÄ Å¡ilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iÅ¡ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių ginčo dėl taikytinų metodų nėra. Tarp Å¡alių vyksta ginčas dėl to, jog trečiajam asmeniui 166-osios DNSB pateikus ieÅ¡kovui informacijÄ apie tai, jog apeliantai prijungė prie buto palėpę- 39,6 kv.m., buto plotas padidėjo ir turėtų bÅ«ti vertintas 91,56 kv.m., o ne 51,96 kv.m.

Apeliantai įrodinėja, jog prie buto prijungta palėpė (39,6 kv.m.) nėra prijungta prie centralizuotų Å¡ildymo sistemų, o yra Å¡ildoma elektra ir Å¡iÄ aplinkybę, apeliantų manymu, patvirtina antstolio suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių protokolas, liudytojo O. S. suraÅ¡ytas 2012-03-20 aktas bei sÄ skaitos už patiektÄ elektros energijÄ . Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei iÅ¡samiai iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantai neįrodė, kad dalis buto Å¡ildoma elektra.

Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantams 2010-01-18 buvo iÅ¡duotos techninės sÄ lygos Nr. 30110-10-00163, 2010-01-22 buvo iÅ¡duotos techninės sÄ lygos Nr. TS-41030-12-D279 (t. 2 b. l. 57-60), tačiau apeliantai Å¡ių jiems iÅ¡duotų ir privalomų techninių sÄ lygų dėl Å¡ildymo elektra, neįgyvendino. Apeliantai siekdami pagrįsti teiginius dėl patalpų Å¡ildymo elektra, pateikė sÄ skaitas už sunaudotÄ elektrÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, sÄ skaitose nurodytos sumos, neginčijamai nepatvirtina to fakto, jog elektra buvo naudojama bÅ«tent patalpoms Å¡ildyti, taip pat neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti kokioms reikmėms ji apskritai buvo vartojama.

Nesant duomenų, jog apeliantai teisėtai buvo atsijungę nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, teismas neturi pagrindo vadovautis Å¡iais įrodymais, kaip pagrindžiančiais minėtas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina ir į bylÄ pateiktÄ antstolio D. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , vien dėl to, jog fakto konstatavimÄ jis pradėjo vykdyti pagal vieno iÅ¡ apelianto V. P. praÅ¡ymÄ , ir jam už atliktÄ darbÄ buvo sumokėta. Be to, apeliacinės instancijos teismo manymu, antstolis apskritai neturėjo teisės konstatuoti ar apeliantų atlikti veiksmai atitinka techninius teisės aktų reikalavimus, taip pat, jog apeliantai nesinaudojo ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ paslaugomis.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi teisinio pagrindo remtis Å¡iuo įrodymu, kaip pagrindu keisti atsakovų patalpų plotÄ ir perskaičiuoti mokesčius. Å iuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieÅ¡kovo atstovas O. S. surašęs 2012-03-20 aktÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) Å¡ildomo ploto, konstatavo faktÄ , jog rekonstruoto buto virÅ¡utinis aukÅ¡tas, kuris užima 39,6 kv.m. Å¡ildomas nuo centrinio Å¡ildymo, yra 2 radiatoriai, ko pasėkoje nurodė, jog Å¡ildomas plotas yra 91,56 kv.m., o viena iÅ¡ buto savininkų A.

Č. su tokiais faktais sutiko ir juos patvirtino savo paraÅ¡u. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms bei nesant byloje duomenų, jog apeliantai bÅ«tų atjungę savo buto įrenginius nuo namo Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens perdavimo tinklų, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pagal pateiktus įrodymus galima daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantai galimai savavaliÅ¡kai numatė elektrinį prijungtos prie buto palėpės (39,6 kv.m.) Å¡ildymÄ , kadangi kaip jau minėta, techninės sÄ lygos, kurios buvo jiems iÅ¡duotos įgyvendintos nebuvo.

Å ilumos paskirstymo metodas Nr. 4, kuris yra taikomas apeliantams, netaikomas miÅ¡riam Å¡ildymo bÅ«dui, t.y. kai dalis patalpų Å¡ildomi iÅ¡ centralizuotų tiekimo sistemų, o kita dalis-kitokiu bÅ«du. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog apeliantai pakeitę dalies buto Å¡ildymÄ , turi teisę pasirinkti kitÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ iÅ¡ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų, arba suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija taikyti savo siÅ«lomÄ metodÄ , kuris maksimaliai atitiktų suvartoto Å¡ilumos kiekio padalinimÄ tarp bendrasavininkų pagal Å¡ildomus plotus.

O iki tol, kol Å¡ilumos vartotojai pasirenka metodÄ , turi bÅ«ti taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius prietaisus atitinkantis metodas. Todėl atmestini apeliantų argumentai, kad po atliktos rekonstrukcijos įrengtos 39,6 kv.m. patalpos plotas neturėtų bÅ«ti įtrauktas į naudingÄ plotÄ . Tais pačiais pagrindais vertintinos ir apeliantų nurodomos aplinkybės dėl VÄ® „Registrų centras“ įregistruotų duomenų, susijusių su patalpų plotu ir nurodomu jų Å¡ildymo bÅ«du, kurios nesudaro pagrindo nesilaikyti Å ilumos paskirstymo metodo Nr. 4 numatytos mokesčio už Å¡ildymÄ apskaičiavimo tvarkos.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apskaičiuojant pateiktÄ Å¡ilumos energijos kiekį, ieÅ¡kovas neprivalo realiai nustatyti faktiÅ¡kai Å¡ildomų ir neÅ¡ildomų plotų ir gali remtis vien tik Nekilnojamojo turto registre nurodytu patalpų naudingu plotu. Apeliantų manymu, ieÅ¡kovas privalo ginčo patalpas (39,6 kv.m.) laikyti neÅ¡ildomomis bei įvertinti jų plotÄ apskaičiuodamas Å¡ilumos energijos kiekį namo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui (taikant MetodÄ Nr. 5).

Name suvartota Å¡iluma butų savininkams paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintÄ rekomenduojamÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr.

4. Å i nuostata atitinka Å«kio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų 14.4 punktÄ , pagal kurį tais atvejais, kai tiekimo–vartojimo riboje pastato individualaus Å¡ilumos punkto įvade įrengtas Å¡ilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrÄ viso pastato suvartotÄ Å¡ilumos kiekį, taikomas Å ilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19.

Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarkos 13 p. nurodyta, kad buto naudingasis plotas yra visų kambarių, verslo patalpų bute ir Å¡iltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma. Apeliantams atlikus buto rekonstrukcijÄ , prie anksčiau buvusio buto naudingojo ploto buvo prijungtas rekonstruotos palėpės plotas- 39,6 kv. m. Nuo buto rekonstrukcijos pabaigos buto kadastriniai duomenys, t.y. naudingasis plotas VÄ® „Registrų centras“ patikslintas nebuvo.

Rekonstravus ir prijungus palėpės patalpas prie buto, palėpė nustojo bÅ«ti izoliuota nuo buto, todėl jos plotas pagal pirmiau minėtų norminių aktų reikalavimus ir nurodymus turi bÅ«ti priskiriamas butų ar patalpų naudingam plotui, o namui Å¡ildyti suvartotas Å¡ilumos kiekis butų savininkams turi paskirstomas pagal butų ar patalpų naudingÄ plotÄ . Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pastato butų savininkams skirstant užmokestį už pastate suvartotÄ Å¡ilumos kiekį, šį užmokestį skaičiuoti pagal visų butus sudarančių patalpų naudinguosius plotus, įskaitant apeliantams priklausančio rekonstruotos palėpės naudingÄ plotÄ .

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieÅ¡kovo argumentams, jog apeliantai siekdami kitokio Å¡ilumos kiekio skirstymo, kartu su kitais Tramvajų g. 2, Vilniuje namo bendraturčiais galėjo ir gali įgyvendinti Å ilumos Å«kio įstatymo 12 str. 2 d. įtvirtintÄ teisę ir pateikti Komisijai suderinimui jiems priimtinÄ savo metodikÄ , o Komisijai Å¡iÄ patvirtinus ir dėl jos taikymo CK 4.85 str. tvarka namo bendraturčiams priėmus sprendimÄ , apie tai informuoti Å¡ilumos tiekėjÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Pagal CPK 98 straipsnį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos iÅ¡laidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nors nagrinėjamu atveju apeliantai pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau atmetus jų apeliacinį skundÄ , pagrindo tenkinti šį praÅ¡ymÄ nebeliko. IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ tokio praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėja                                                                                 Romualda Janovičienė