ddf89683-b3a4-44d7-9f4e-3714ef2798ec · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1183-330/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00517-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atsakovo V. A. ir trečiojo asmens V. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-71-730/2018, kuria patenkintas V.

A. komercinės firmos „Ratai“ bankroto administratorės praÅ¡ymas leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininko V. A. turtÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmėKlaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi V. A. komercinei firmai „Ratai“ iÅ¡kelta bankroto byla, 2013 m. kovo 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. V. A. komercinės firmos „Ratai“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Paltaja“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ neribotos civilinės atsakomybės V.

A. komercinės firmos „Ratai“ savininko (savininkų) turtÄ , įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Å alindama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodytus procesinio dokumento trÅ«kumus, bankroto administratorė nurodė praÅ¡anti teismo priimti nutartį, leidžiančiÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininko V. A. (o ne iÅ¡ savininkų, kaip buvo nurodyta pirminiame procesiniame dokumente) turimo turto, įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Bankroto administratorė nurodė, jog taikos sutartis bankroto procese nebuvo sudaryta, o Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Administratorė nurodė iki teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto negavusi pasiūlymų sudaryti taikos sutartį. Pažymėjo, kad tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nebuvo numatyta prievolė bankroto administratoriui pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams.

TokiÄ prievolė numatyta tik vėlesnėje įstatymo redakcijoje, kuri ginčo procesiniam veiksmui netaikytina.Atsakovas V. A. (V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininkas) su bankroto administratorės praÅ¡ymu nesutiko. Nurodė, kad bankroto administratorė turėjo pateikti duomenis apie bankroto procese atliktus veiksmus, likusiÄ kreditoriams iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ . Atsakovo nuomone, į procesÄ turi bÅ«ti įtraukta „Swedbank“, AB. Atsakovas nurodė, kad jam priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas pažeistų Å¡io turto bendrasavininkių (atsakovo sutuoktinės ir sÅ«naus) teises. Trečiasis asmuo V.

A. (įmonės savininko V. A. sÅ«nus) prašė bankroto administratorės praÅ¡ymÄ atmesti. Pažymėjo, jog nebuvo informuotas apie bankroto administratorės atliekamus veiksmus. Trečiojo asmens nuomone, bankroto procesas nepagrįstai tęsiamas. Nurodė, kad atsakovui, jo sutuoktinei ir trečiajam asmeniui priklausantis butas, kurio realizavimo siekia bankroto administratorė, yra įkeistas bankui, todėl nuosavybė į šį turtÄ tik formali. Pažymėjo, kad teisme neatidalinus bendrasavininkų nuosavybės, nėra galimybės į jį nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKlaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi leido bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ bankroto administratorei UAB „Paltaja“ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininko V. A. turto – buto, esančio Naikupės g. 21-8, Klaipėdoje, dalį.Teismas pažymėjo, kad Ä®BÄ® 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas bankroto administratoriui pasiÅ«lyti neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams sudaryti taikos sutartį įsigaliojo nuo 2013 m. spalio 1 d.

V. A. komercinė firma „Ratai“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dar iki Å¡ios imperatyvios įstatymo nuostatos įsigaliojimo. Teismo vertinimu, tokia aplinkybė lemia, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorė neturėjo prievolės siÅ«lyti skolininkui ir kreditoriams sudaryti taikos sutartį, o teismas turi pagrindÄ priimti nutartį, leidžiančiÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turimo turto. Teismo konstatavo, kad egzistuoja sÄ lygos leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininko V.

A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiAtsakovas V. A. (bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininkas) ir trečiasis asmuo V. A. (bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininko V. A. sÅ«nus) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – bankroto administratorės praÅ¡ymÄ atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Bankroto administratorė nepateikė duomenų apie įmonės bankroto procese atliktus veiksmus. Ä® bylos nagrinėjimÄ nepagrįstai neįtraukta „Swedbank“, AB ir jos atstovė bei įmonės savininko (atsakovo) sutuoktinė. Bankrutavusios įmonės savininkas nuomojosi įmonės veiklai reikalingas patalpas. Nesant galimybės atsiskaityti už patalpų nuomÄ , patalpų savininkas pasisavino visus patalpose buvusius įmonės įrengimus, automobilius ir atsargines dalis, šį turtÄ Ä¯skaitęs į įmonės įsiskolinimÄ .

Manytina, kad dėl šių aplinkybių įmonė patalpų savininkui nėra skolinga. Banko darbuotojas buvo užsiminęs apie kredito sutarties pakeitimo galimybę, kas leistų išvengti paskutinio turto pardavimo iš varžytynių. Teismas turėjo savo iniciatyva patikrinti, ar ginčo turto pardavimas nepažeidžia turto bendrasavininkių teisių. Teismas turėjo įvertinti, jog ½ dalis ginčo buto bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovui ir jo sutuoktinei, kuri su įmonės veikla neturi nieko bendra, todėl įmonės prievolių vykdymas iš sutuoktinės turto dalies negali būti vykdomas.

Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai leido nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ trečiojo asmens V. A. (įmonės savininko sÅ«naus) turto dalį. Bankroto administratorės praÅ¡ymas pažeidžia trečiojo asmens teises. Teismas turėjo įvertinti, ar įmonės bankroto procesas pagrįstai tęsiamas jau Å¡eÅ¡is metus. Bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ bankroto administratorė UAB „Paltaja“ atsiliepime praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Visos V. A. komercinės firmos „Ratai“ bankroto procedÅ«ros vykdomos vadovaujantis kreditorių susirinkimo nutarimais ir Ä®BÄ® nuostatomis. Vykdant bÅ«tinas bankroto procedÅ«ras, buvo kreiptasi į teismÄ praÅ¡ant priimti nutartį, leidžiančiÄ bankroto administratorei vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turto. Teismas tinkamai įvertino pateiktus duomenis ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nutartį.

Teismask o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinis teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas).Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus Ä®BÄ® 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Pagal Ä®BÄ® 28 straipsnio 2 dalį teismas priima nutartį iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu Å¡alys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Bylos duomenys patvirtina, jog bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Bankrutavusi įmonė nebeturi turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti tenkinami įmonės kreditorių reikalavimai, o taikos sutartis bankroto procese nebuvo sudaryta. Å ių faktų apeliantai neginčija. Todėl apeliacinis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog egzistuoja sÄ lygos leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ individualios įmonės savininko turimÄ turtÄ . Apeliantų keliami klausimai dėl nedisponavimo informacija apie bankroto proceso eigÄ , nepagrįstai ilgos Å¡io proceso trukmės, nesusiję su apskųstÄ ja nutartimi, todėl apeliacinės kontrolės metu nevertintini.

NesutikimÄ su skundžiama nutartimi apeliantai iÅ¡ esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų turtÄ , nesiaiÅ¡kindamas jo teisinio režimo (jog turtas įmonės savininkui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise) bei neatsižvelgęs į turto bendrasavininkių (įmonės savininko sutuoktinės ir trečiojo asmens V. A.) teises ir interesus. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su apeliantų argumentais, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti apskųstÄ jÄ nutartį.

Apeliacinis teismas pažymi, kad aptariamoje bankroto bylos stadijoje teismas sprendžia dėl sÄ lygų leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ individualios įmonės savininko turtÄ egzistavimo, t. y. aiÅ¡kinasi, ar įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti, vertina taikos sutarties nesudarymo aplinkybes. Å ias sÄ lygas nustatęs bei atitinkamai įvertinęs, teismas leidžia arba neleidžia nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ individualios įmonės savininko turtÄ , įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Kaip minėta, Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, kad Å¡io straipsnio nustatyta tvarka parduodamas bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Vadinasi, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, bankroto administratorius organizuoja turto, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, realizavimÄ , t. y. bÅ«tent bankroto administratorius turi nustatyti konkretų įmonės savininko turtÄ , į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, ir tik toks turtas gali bÅ«ti realizuojamas.Pažymėtina, kad leisdamas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininko turtÄ , teismas bankroto administratoriui tik suteikia teisę (leidimÄ ) atlikti tam tikrus veiksmus ir nesprendžia dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo tvarkos.

Vadinasi, Å¡ioje proceso stadijoje teismui nėra pagrindo nurodyti konkretų savininko turtÄ , į kurį galima bÅ«tų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus ar dengiant bankroto administravimo iÅ¡laidas. Tokio turto identifikavimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo į jį nukreipimo teisės aktų nustatyta tvarka pareiga tenka bankroto administratoriui. Dėl nurodytų aplinkybių Å¡ioje stadijoje dar nėra aktualÅ«s apeliantų argumentai dėl turto teisinio režimo, nuosavybės formos ir turto bendrasavininkių, hipotekos kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo.

Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, leidžiantis nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko turtÄ , kiek tai susiję su konkretaus turto vieneto (jo dalies), į kurį tikslinga nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯monės bankroto procese, įvardijimu (identifikavimu), Å¡ioje bankroto stadijoje yra perteklinis; konkretaus turto įvardijimas nepagrįstas ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ bankroto administratorės procesinių dokumentų turinio, administratorė įmonės savininko turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, identifikavimo nesiekė.

Be to, ir iÅ¡ apskųstosios nutarties motyvų nematyti, kad tokios turto identifikavimo ir vykdymo tvarkos klausimai byloje buvo nagrinėti ir tinkamai motyvuoti. Todėl ir dėl Å¡ios priežasties apeliacinis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įmonės savininko turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, identifikavimas (konkretizavimas) nutarties rezoliucinėje dalyje yra nepagrįstas. Apeliacinio teismo vertinimu, bankrutavusios įmonės savininkui nepaneigus pirmosios instancijos teismo nustatytų sÄ lygų, kurioms esant leidžiama nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininko asmeninį bei esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turtÄ (Ä®BÄ® 28 straipsnio 2 dalis, 33 straipsnio 1 dalis), t. y. jog nėra galimybės patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų iÅ¡ įmonės turto, jog bankroto procese nesudaryta taikos sutartis, kiti atskirojo skundo argumentai netenka teisinės reikÅ¡mės. Kadangi Å¡ioje bankroto proceso stadijoje galėjo bÅ«ti priimtas bendro pobÅ«džio procesinis sprendimas leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininko turtÄ (tačiau turto objektų ir (ar) jų dalių nekonkretizuojant) nėra pagrindo vertinti (juolab konstatuoti) įmonės savininko ir (ar) turto bendrasavininkių bei hipotekos kreditoriaus teisių ir interesų galimus pažeidimus, be kita ko, ir Å¡ių asmenų įtraukimo į teisminį procesÄ bÅ«tinumo.

Kita vertus, apeliacinis teismas, prieÅ¡ingai nei nurodyta atskirajame skunde, neįžvelgia prielaidų iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas leido nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ne tik į įmonės savininko, bet ir į jo sutuoktinės bei sÅ«naus (trečiojo asmens) turtÄ . Tiek teismo nutartis paÅ¡alinti bankroto administratorės procesinio dokumento trÅ«kumus, tiek patikslintas praÅ¡ymo dalykas (paaiÅ¡kinimai), tiek apskųstosios nutarties turinys patvirtina, kad bankroto administratorė siekė, o pirmosios instancijos teismas suteikė leidimÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tik į įmonės savininko turtÄ (jam priklausančiÄ turto dalį).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja pagrindÄ iÅ¡ dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl leidimo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininko turto, nekonkretizuojant atskirų turtinių objektų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį, iÅ¡dėstant jÄ taip: „Leisti teisės aktų nustatyta tvarka nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininko V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) turimÄ turtÄ , įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė“. Teisėjas                                                                               Gintaras Pečiulis