ddf7fa8b-7956-4813-bc22-4e0a6403cd9e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-3574-643/2017

Proceso Nr. 3-61-3-01511-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.2.2., 12.2.3., 12.17.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Mariui Vaškui bei atsakovo atstovui R. M.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo

n u s t a t ė :

pareiÅ¡kėjas G. M. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas panaikinti: Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Kauno AVMI) 2015-11-09 sprendimÄ Nr. (04.7.2)FR0682-697, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) 2016-02-22 sprendimÄ Nr. 68-43 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (MGK) 2017-04-14 sprendimÄ Nr. S-83(7-74/2016).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad MGK iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ ir 2017-04-14 priėmė sprendimÄ Nr. S-83(7-74/2016) (toliau – MGK sprendimas), kuriuo nusprendė patvirtinti VMI 2016-02-22 sprendimÄ Nr. 68-43 (toliau – VMI sprendimas). VMI sprendimu buvo patvirtintas Kauno AVMI sprendimas Nr. (04.7.2)-FR0682-697 (toliau – Kauno AVMI) dėl 2015-09-04 patikrinimo akto Nr.FR0680-617 (toliau - patikrinimo aktas) tvirtinimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui nurodyta sumokėti į valstybės biudžetÄ 20664,10 Eur GPM, 6823,68 Eur GPM delspinigius, 6199 Eur GPM baudÄ (30 proc. mokesčio dydžio), 13032,90 Eur pelno mokestį (toliau - PM), 4476,95 Eur PM delspinigius, 3909 Eur PM baudÄ (30 proc. mokesčio dydžio), 5591,41 Eur nekilnojamojo turto mokestį (toliau -NTM), 808,72 Eur NTM delspinigius, 1677 Eur NTM baudÄ (30 proc. mokesčio dydžio).

MGK sprendimu pareiÅ¡kėjo skundas buvo netinkamai įvertintas, nes nebuvo iki galo atskleista mokestinio ginčo esmė, pakankamai neįsigilinta į mokestinio ginčo medžiagÄ bei joje esančių įrodymų visumÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, MGK, nekvestionuodama VMI teisinės logikos ir klaidingo terminų aiÅ¡kinimo, patvirtino klaidingÄ VMI sprendimÄ .

Nei Kauno AVMI, nei VMI, nei MGK nepateikė ir negalėjo pateikti nenuginčijamų ir teisinės reikšmės turinčių įrodymų, kurie patvirtintų, jog kreditoriai pagal sudarytas paskolų sutartis faktiškai neperdavė pinigų pareiškėjui. Tokios išvados buvo priimtos tik pasitelkiant prielaidas, kadangi rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas faktiškai gavo pinigus iš kreditorių. Pareiškėjui paskaičiuotas NTM yra netikslus, kadangi jam paskaičiuoti buvo panaudota netinkama mokestinė bazė, nuo kurios buvo skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis.

Motina B. M. M. M. pareiÅ¡kėjui suteikė paskolas, viso 150000 Ltsumai, o konkrečiai: pagal 1997-07-15 paskolos raÅ¡tÄ â€“ 50000 Lt, pagal 2002-07-20 paskolos raÅ¡tÄ â€“ 50000 Lt, pagal 2005-07-20 paskolos raÅ¡tÄ - 50000 Lt; pagal sudarytas paskolų sutartis, iÅ¡ V. S. pareiÅ¡kėjas pasiskolino 500 000 Lt, o konkrečiai: pagal 2010-01-15 paskolos sutartį 100 000 Lt, pagal 2010-07-15 paskolos sutartį 75 000 Lt, pagal 2011-07-15 paskolos sutartį 100 000Lt, pagal 2012-01-07 paskolos sutartį 100 000 Lt, pagal 2012-07-15 paskolos sutartį 90 000 Lt, pagal 2014-01-15 paskolos sutartį 35 000 Lt. Pagal nurodytas paskolų sutartis piniginės lėšos faktiÅ¡kai buvo perduotos pareiÅ¡kėjui ir jis Å¡iomis piniginėmis lėšomis disponavo. Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė, nuo kurios turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis, buvo mažesnė nei 788 001 Lt, Å¡ias aplinkybes patvirtina ir pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjas įsigijo nekilnojamojo turto objektÄ .

PareiÅ¡kėjas pabrėžia, kad mokesčių administratorius net nesistengė surinkti nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti Å¡ių pajamų gavimo faktÄ . MGK savo sprendime tiesiog pritarė VMI argumentams, jog pareiÅ¡kėjo pateiktos paskolų sutartys, sudarytos su V. S., yra tik pareiÅ¡kėjo gynybinė versija, tačiau visiÅ¡kai nebuvo renkami įrodymai ar pareiÅ¡kėjas gavo pinigines lėšas iÅ¡ paskolÄ suteikusio asmens. VMI nesurinko ir negalėjo surinkti įrodymų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas negavo piniginių lėšų pagal pateiktus paskolų dokumentus. VMI savo sprendimÄ nevertinti pareiÅ¡kėjo pajamų pagal pateiktas paskolų sutartis grindė tik prielaidomis, o ne faktais ar kitais įrodymais. Å iuo atveju nebuvo vertinamos V. S. galimybės suteikti nurodyto dydžio paskolas, taip pat nebuvo praÅ¡oma jo pateikti paaiÅ¡kinimÄ .

Jei mokesčių mokėtojas pagrindžia gautas pajamas įstatymų nustatytos formos sandoriais ar juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, įrodyti jog pajamų nebuvo turi Å¡ias aplinkybes neigiantis mokesčių administratorius. Ä®rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė grindžiama tuo, kad pajamas deklaruojantys subjektai yra fiziniai asmenys. Å iems asmenims (iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai Å¡ie asmenys vykdo Å«kinę veiklÄ ) įstatymai nenustato jokių reikalavimų tvarkyti buhalterinę apskaitÄ . Reikalavimas, kad įrodinėjimo naÅ¡ta apie gautų pajamų realumÄ priklausytų pajamas deklaruojančiam mokesčių mokėtojui, reikÅ¡tų probatio diabólica, t. y. neįmanomas įrodyti aplinkybes, kadangi neprivalėdamas vesti buhalterinės apskaitos, kaupti dokumentus, fiksuoti piniginių srautų judėjimo, mokesčių mokėtojas turėtų itin ribotas galimybes įrodyti Å¡ias aplinkybes.

Ginčijamuose sprendimuose nurodoma, jog paskolos yra suraÅ¡ytos ant Å¡abloninės paskolos sutarties formos, jose nurodyta tik paskolos sutarties data, paskolos davėjo ir paskolos gavėjo rekvizitai, paskolos suma, paskolos grÄ Å¾inimo terminas ir paskolos suteikimo vieta. EsÄ kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų realų piniginių lėšų perdavimÄ pareiÅ¡kėjui - nėra, todėl mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , jog realiai tokios piniginės lėšos, t. y. 500 000 Lt, nėra gautos. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, akcentuoja tai, jog visos paskolos sutartys yra raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinkantys paskolos gavėjo ir davėjo pasiraÅ¡yti skolos dokumentai. Paskolos sutartis pagal savo pobÅ«dį yra realinė. Visose paskolų sutartyse nedviprasmiÅ¡kai ir neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko - pinigų perdavimo paskolos gavėjui momentas, kas yra esmingai svarbu ir tai neabejotinai patvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimÄ . Paskolos sutartyse yra aiÅ¡kiai įvardinta konkreti pinigų perdavimo vieta - G. M. gyvenamoji vieta.

Ginčijamuose sprendimuose teigiama, jog paskolos sutartys nepagrįstos jokia ekonomine logika, beprocentinės, nenaudingos paskolos davėjui, paskolos ilgalaikės, notariÅ¡kai nepatvirtintos, suteiktos be jokių grÄ Å¾inimo garantijų, o tai esÄ rodo, kad jos buvo sudarytos formaliai, nesiekiant sukurti paskolinių teisinių santykių, o siekiant pagrįsti G. M. gautas pajamas. Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad paskolos sutartis gali bÅ«ti tiek atlygintinė, tiek ir neatlygintinė. Tai reiÅ¡kia, jog Å¡alys paskolos sutartyje turi teisę, bet ne pareigÄ , nustatyti palÅ«kanų mokėjimÄ . PareiÅ¡kėjo ir V. S. santykiai yra grįsti abipusiu pasitikėjimu, V. S. skolino pareiÅ¡kėjui pinigus nesiekdamas naudos, o tiesiog kaip artimam draugui, todėl pinigai buvo paskolinti be palÅ«kanų.

PareiÅ¡kėjas raÅ¡ytinėse pastabose, teiktose mokesčių administratoriui, buvo nurodęs, jog 2010 metais iÅ¡ V. S. gautos paskolos buvo skirtos pareiÅ¡kėjo verslui. Pinigai buvo įneÅ¡ti dalimis į G. M. firmÄ bei skirti automobilio Peugeot Partner įsigijimui. 2011 metais (liepos mėn.) iÅ¡ V. S. gauta paskola taip pat buvo skirta pareiÅ¡kėjo verslui, pinigai buvo įneÅ¡ti į G. M. firmÄ . 2012 metais iÅ¡ V. S. gautos paskolos buvo skirtos pareiÅ¡kėjo verslui, pinigai buvo įneÅ¡ti į G. M. firmÄ , taip pat jos buvo skirtos Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui bei automobilio Renault Trafic įsigijimui. 2014-01-15 iÅ¡ V. S. pareiÅ¡kėjas pasiskolino dar 35 000 Lt, kurių dalį pareiÅ¡kėjas įnešė į savo G. M. firmÄ , kitus pinigus naudojo pragyvenimui.

PareiÅ¡kėjas Kauno AVMI, atlikusiai mokestinį patikrinimÄ , pateikė paskolų sutartis, pagal kurias jo mama B. M. M. M., suteikė paskolas 150 000 Lt sumai, tačiau MGK, VMI ir Kauno AVMI vertino tik 50 000 Lt paskolÄ , gautÄ 2005-07-20.

PareiÅ¡kėjas akcentuoja tai, kad 2013 metų Metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos FR0001 priede FR0001G (gautos paskolos) pareiÅ¡kėjas deklaravo B. M. M. M. suteiktų paskolų už 150 000 Lt sumÄ , atitinkančiÄ aukščiau paminėtuose paskolų raÅ¡teliuose nurodytÄ sumÄ . Tačiau VMI pripažino tik 2005-07-20 suteiktos paskolos realumÄ , argumentuodami, jog minėtos mokesčių mokėtojo pajamos nevertinamos, nes gyventojas nepateikė Vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos (FR0593) ir nenurodė turėjęs grynų pinigų bei lėšų banko sÄ skaitose. Tačiau faktas, kad nebuvo teikta Vienkartinė gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracija nepaneigia pačių paskolų suteikimo fakto ir jų realumo. Å ios deklaracijos nepateikimo faktas taip pat negali bÅ«ti argumentu dėl B. M. M. M. finansinių galimybių vertinimo netikslingumo. Å iuo konkrečiu atveju mokesčių administratorius bei MGK turėjo pareigÄ vadovautis turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principu bei turėdamas pareigÄ pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas nustatyti, ar B. M. M. M. turėjo finansines galimybes paskolinti 1997-07-15 ir 2002-07-20 paskolos raÅ¡teliuose nurodytas pinigų sumas, ir tik nustatęs, kad tokių galimybių ji neturėjo, galėjo daryti iÅ¡vadas apie tai, kad faktiÅ¡kai Å¡ie pinigai pareiÅ¡kėjui nebuvo paskolinti.

Anot mokesčių administratoriaus, mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2012-06-08 pagal pirkimo-pardavimo sutartį, iÅ¡ uždarosios ribotos atsakomybės akcinės bendrovės BROXBURN PROPERTIES LIMITED už 300 000,00 Lt įsigijo pastatÄ - klubÄ , paskirtis - kultÅ«ros, bendras plotas - 999,02 m2, statybos pabaigos metai 1958, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metu VÄ® Registrų centro Kauno filialo įkainavimu nustatyta turto vidutinė rinkos vertė - 228 221 Eur (ekvivalentas 788 001,47 Lt). Mokestinio patikrinimo metu nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), ir apžiÅ«rėjus patalpas, nustatyta, kad negyvenamos patalpos nenaudojamos, t. y. jokia veikla jose nevykdoma. Mokesčių administratorius konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas, pažeisdamas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (NTMÄ®) 12 straipsnio 1 dalį, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo NTM už nuosavybės teise priklausančias kultÅ«ros paskirties negyvenamÄ sias patalpas.

PareiÅ¡kėjo vertinimu, Å¡iuo atveju buvo netinkamai pasirinkta mokesčio bazė. Patikrinimo akte nurodyta, jog minėtas pastatas buvo nupirktas už 300 000 Lt bei jame nebuvo vykdoma jokia veikla, tačiau nors pastatas nebuvo apleistas, bet nebuvo ir pilnai įrengtas, tačiau mokesčių administratorius skaičiuodamas nekilnojamo turto mokestį nurodo, kad pastato vertė yra 228 221 Eur. Darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo konkrečiu atveju, skaičiuojant nekilnojamo turto mokestį negalima vadovautis nekilnojamo turto registro nustatyta vidutine pastato rinkos verte, kadangi pastatas nors ir nebuvo apleistas, jame visa dar vyko rekonstrukcijos darbai ir jis nebuvo pilnai įrengtas ir paruoÅ¡tas naudojimui. PareiÅ¡kėjo manymu, jog jei bÅ«tų buvęs atliktas turto vertinimas pasitelkiant nepriklausomÄ turto vertintojÄ , pastato vertė bÅ«tų nustatyta žymiai mažesnė negu nurodyta nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovas VMI atsiliepimu pareiÅ¡kė su skundu nesutinkantis. Nurodo, kad Kauno AVMI 2015-11-09 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-697 nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ 20664,10 Eur GPM, 6823,68 Eur GPM delspinigių, 6199 Eur GPM baudÄ , 13032,90 Eur pelno mokesčio, 4476,95 Eur pelno mokesčio delspinigius, 3909 Eur pelno mokesčio baudÄ , 5591,41 Eur NTM, 808,72 Eur NTM delspinigių, 1677 Eur NTM baudÄ . VMI 2016-02-22 sprendimu Nr. 68-43 patvirtino Kauno AVMI 2015-11-09 sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-697. MGK 2017-04-14 sprendimu Nr. S-83 (7-74/2016) nusprendė patvirtinti VMI 2016-02-22 sprendimÄ Nr. 68-43.

Mokestinis ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo pajamas ir pareiškėjas turėjo 475 775,33 Lt (2010 m. – 155 116,13 Lt, 2011 m. – 88 950,80 Lt, 2012 m. – 194 266,04 Lt, 2014 m. – 37 442,36 Lt) Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų. Ginčas kilo ir dėl pastato-klubo, esančio (duomenys neskelbtini), NTM bazės nustatymo.

Mokesčių administratorius atlikto patikrinimo metu pareiÅ¡kėjo gyventojų pajamų mokesčio bazę nustatė pagal jo atliktÄ Ä¯vertinimÄ , pritaikiusi iÅ¡laidų metodÄ . Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjo GPM bazę, naudojosi patikrinimo metu surinkta informacija iÅ¡ komercinių bankų apie pareiÅ¡kėjo gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas, VMI informacinės duomenų bazės duomenimis (gautas pajamas, turimÄ VÄ® Registrų centras informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo vardu registruotÄ nekilnojamÄ turtÄ , turimÄ VÄ® „Regitra" informacijÄ apie transporto priemones), bei įvertinusi kitÄ patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ , apskaičiavo pareiÅ¡kėjo 2010 - 2014 metais gautas pajamas bei patirtas iÅ¡laidas.

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokesčio bazę, vadovavosi išlaidų metodu, t. y. patikrinimo metu vertinimas buvo atliktas lyginant pareiškėjo patirtas asmenines išlaidas su faktiškai turėtomis (gautomis) pajamomis.

Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 1998-07-21 yra G. M. firmos savininkas. PareiÅ¡kėjas tikrinamojo laikotarpio pradžiai 2010-01-01 turėjo nekilnojamojo turto. PareiÅ¡kėjas pateikė paskolos raÅ¡tus, kuriais grindžia iÅ¡ motinos B. M. M. M. gautas paskolas: pagal 1997-07-15 paskolos raÅ¡tÄ - 50000 Lt, 2002-07-20 paskolos raÅ¡tÄ - 50000 Lt, 2005-07-20 paskolos raÅ¡tÄ - 50000 Lt.

PareiÅ¡kėjas Vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos nepateikė, t.y. nenurodė, kad 2003-12-31 dienai turėjo piniginių lėšų banke ir ne banke daugiau kaip 50 000 Lt, nenurodė, kad iÅ¡ motinos B. M. M. M. buvo pasiskolinęs ir negrÄ Å¾inęs daugiau kaip 2 000 Lt. Todėl mokesčių administratorius neatsižvelgė į 1997-07-15 ir 2002-07-20 paskolos raÅ¡tus, nepripažino, jog paskolos raÅ¡tuose nurodytos piniginės lėšos buvo faktiÅ¡kai turimos 2003-12-31.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo 2004 - 2009 m. pajamos sudarė 108 461,12 Lt, iÅ¡laidos -104 550,23 Lt. Piniginių lėšų likutis 2009-12-31 dienai sudarė 3 910,89 Lt. Ä®vertinusi pareiÅ¡kėjo 2010-01-01 dienai turėtÄ 100 237,64 Lt piniginių lėšų likutį banke, Kauno AVMI nustatė, kad G. M. 2010-01-01 dienai negalėjo turėti piniginių lėšų ne banke, o banke turėtos piniginės lėšos sudarė 100 237,64 Lt.

PareiÅ¡kėjas 2010 m. gavo 39 059,09 Lt pajamų, iÅ¡ jų grÄ Å¾intų savininko įnašų – 31 053,81 Lt, VSDFV paÅ¡alpų, pensijų – 6 048,47 Lt, kitų pajamų – 1 956,80 Lt. Patyrė 191 759,60 Lt iÅ¡laidų, iÅ¡ jų savininko įnašų į įmonės kasÄ â€“ 178 500 Lt, automobilio įsigijimo – 3 200 Lt, vartojimo iÅ¡laidų grynais pinigais – 7 369,95 Lt, kitų iÅ¡laidų – 2 689,65 Lt. Piniginių lėšų likutis banke 2010-01-01 sudarė 100 237,64 Lt, likutis banke 2010-12-31 – 102 653,26 Lt. PareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas 155 116,13 Lt (39059,09 Lt + 100237,64 Lt - 102653,26 Lt - 191759,60 Lt).

PareiÅ¡kėjas 2011 m. gavo 42 565,20 Lt pajamų, iÅ¡ jų VSDFV paÅ¡alpų, pensijų - 720 Lt, nekilnojamojo turto pardavimo – 40 000 Lt, kitų pajamų – 1 845,20 Lt. Patyrė 129 624,83 Lt iÅ¡laidų, iÅ¡ jų savininko įnašų į įmonės kasÄ â€“ 112 665,92 Lt, žemės sklypo įsigijimo – 7 040,63 Lt, vartojimo iÅ¡laidų grynais pinigais - 804,78 Lt, kitų iÅ¡laidų – 9 113,50 Lt. Piniginių lėšų likutis banke 2011-01-01 sudarė 102 653,26 Lt, likutis banke 2011-12-31 – 104 544,43 Lt. PareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas 88 950,80 Lt (42 565,20 Lt + 102 653,26 Lt – 104 544,43 Lt – 129 624,83 Lt).

PareiÅ¡kėjas 2012 m. gavo 46 758,77 Lt pajamų, iÅ¡ jų grÄ Å¾intų savininko įnašų – 46 250,33 Lt, palÅ«kanų - 508,44 Lt. Patyrė 34 4388 Lt iÅ¡laidų, iÅ¡ jų automobilio įsigijimo – 103 58,40 Lt, nekilnojamojo turto įsigijimo – 300 000 Lt, savininko įnašų į įmonės kasÄ â€“ 24 100 Lt, vartojimo iÅ¡laidų grynais pinigais – 3 257,97 Lt, kitų iÅ¡laidų – 6 671,63 Lt. Piniginių lėšų likutis banke 2012-01-01 sudarė 104 544,43 Lt, likutis banke 2012-12-31 – 1 181,24 Lt. PareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas 194 266,04 Lt (46758,77 Lt + 104544,43 Lt - 1181,24 Lt - 344388 Lt).

PareiÅ¡kėjas pagal 2012-06-08 pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypÄ , pastatÄ -klubÄ ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), už 300000 Lt. Nekilnojamasis turtas įsigytas iÅ¡ uždarosios ribotos atsakomybės akcinės bendrovės Broxburn Properties Limited, registruotos Jungtinėje Karalystėje.

Nustatyta, kad pareiškėjo 2013 m. pajamos viršijo patirtas išlaidas 23 915,68 Lt, t.y. 2013-12-31 piniginių lėšų likutis banke sudarė 808,57 Lt, ne banke 23 107,11 Lt.

PareiÅ¡kėjas 2014 m. gavo 22 450,57 Lt pajamų, iÅ¡ jų gražintų savininko įnašų – 20 000 Lt, kitų pajamų – 2 450,57 Lt. Patyrė 80 571,55 Lt iÅ¡laidų, iÅ¡ jų savininko įnašų į įmonės kasÄ â€“ 65 010 Lt, vartojimo iÅ¡laidų grynais pinigais – 10 036,47 Lt, kitų iÅ¡laidų – 5 525,08 Lt. Piniginių lėšų likutis banke 2014-01-01 sudarė 808,57 Lt, ne banke – 23 107,11 Lt, likutis banke 2014-12-31 – 3 237,06 Lt. PareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas 37 442,36 Lt (22 450,57 Lt + 808,57 Lt + 23 107,11 Lt -3 237,06 Lt - 80 571,55 Lt).

PareiÅ¡kėjas 2010 - 2014 m. laikotarpiu į G. M. firmÄ Ä¯nešė 380 275,92 Lt įnašų, o firma jam grÄ Å¾ino 130 891,63 Lt įnašų. Nustatyta, kad G. M. firma 2010 m. patyrė 69 660 Lt nuostolį, 2011 m. – 25 504 Lt nuostolį, 2012 m. apmokestinamojo pelno nedeklaravo, 2013 m. deklaravo 17 390 Lt apmokestinamojo pelno, 2014 m. – 15 541 Lt apmokestinamojo pelno.

PareiÅ¡kėjas kartu su raÅ¡ytinėmis pastabomis pateikė paskolos sutartis sudarytas su V. S., pagal kurias V. S. paskolino pareiÅ¡kėjui 2010-01-15 – 100 000 Lt, 2010-07-15 – 75 000 Lt, 2011-07-15 – 100 000 Lt, 2012-01-07 – 100 000 Lt, 2012-07-15 – 90 000 Lt ir 2014-01-15 – 35 000 Lt - viso 500 000 Lt. PareiÅ¡kėjas 500 000 Lt gavimÄ iÅ¡ esmės grindžia tik pačiomis paskolų sutartimis. PareiÅ¡kėjo pateiktos 2010-01-15, 2010-07-15, 2011-07-15, 2012-01-01, 2012-07-15 ir 2014-01-15 paskolos sutartys, suraÅ¡ytos ant Å¡abloninės paskolos sutarties formos, o paskolos sutarties data, paskolos davėjo ir paskolos gavėjo rekvizitai, paskolos suma, paskolos grÄ Å¾inimo terminas ir paskolos suteikimo vieta atlikti rankraÅ¡tiniais įraÅ¡ais. Jose nurodoma, kad visa paskolos suma sumokama grynais pinigais Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ . Kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų realų piniginių lėšų perdavimÄ pareiÅ¡kėjui, nėra. Paskolos sutartys nepagrįstos jokia ekonomine logika, beprocentinės, nenaudingos paskolos davėjui, paskolos ilgalaikės, notariÅ¡kai nepatvirtintos, suteiktos be jokių grÄ Å¾inimo garantijų. PareiÅ¡kėjas 2014-12-10 pateiktoje Metinėje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje (forma FR0001) už 2013 m. nurodė iÅ¡ motinos B. M. M. M. pasiskolintų ir 2013-12-31 dienai negrÄ Å¾intų 150 000 Lt lėšų sumÄ , tačiau nenurodė 2010 m., 2011 m., 2012 m. iÅ¡ V. S. pasiskolintos 465 000 Lt sumos. PareiÅ¡kėjas mokesčių administratoriui teiktuose paaiÅ¡kinimuose jokių duomenų apie gautas paskolas iÅ¡ V. S. nenurodė, o Å¡ios sutartys pateiktos tik su raÅ¡ytinėmis pastabomis. Atsižvelgusi į minėtas bylos aplinkybes, Kauno AVMI į pareiÅ¡kėjo pateiktas paskolos sutartis 500 000 Lt sumai neatsižvelgė.

PareiÅ¡kėjas pagal 2012-06-08 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypÄ , pastatÄ -klubÄ ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), už 300 000 Lt. VÄ® Registrų centras duomenimis pastato - klubo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos pabaigos metai 1958, baigtumo procentas - 100 proc, nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė (vertės nustatymo data 2012-05-22) – 228 221 Eur (788 001,47 Lt). Vidutinės rinkos vertės nustatymo bÅ«das - masinis vertinimas. AtkÅ«rimo sÄ naudos (statybos vertė) – 558 387 Eur. Taigi, nekilnojamojo turto (pastato - klubo) vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, o toks vertinimas atitinka NTM įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymÄ .

PareiÅ¡kėjas, nesutinkantis su nustatyta nekilnojamojo turto mokestine verte, galėjo kreiptis į turto vertintojÄ dėl mokestinės vertės patikslinimo, atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimÄ , tačiau to nepadarė.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu.

Skundas atmestinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

2015-11-09 sprendimu Nr. (04.7.2.)-FR0682-697 Kauno AVMI iÅ¡ dalies patvirtino 2015-09-04 patikrinimo aktÄ Nr. FR0680-617, t.y. vietoje apskaičiuotos 10 269,93 Eur sumos, apskaičiavo 5 591,41 Eur NTM, patvirtino apskaičiuotÄ 20 664,10 Eur GPM ir 13 032,90 Eur PM, patvirtino apskaičiuotus 4 476,95 Eur PM delspinigių, 6 823,68 Eur GPM delspinigius ir 808,72 Eur NTM delspinigius bei paskyrė G. M. 3 909 Eur PM baudÄ , 6 199 Eur GPM baudÄ ir 1 677 Eur NTM baudÄ .

2016-02-22 sprendimu Nr. 68-43 VMI patvirtino Kauno AVMI 2015-11-09 sprendimÄ Nr. (04.7.2.)-FR0682-697.

2017-04-14 sprendimu Nr. S-83(7-74/2016) MGK patvirtino VMI 2016-02-22 sprendimÄ Nr. 68-43.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVMI 2015-11-09 sprendimo Nr. (04.7.2)FR0682-697, VMI 2016-02-22 sprendimo Nr. 68-43 ir MGK 2017-04-14 sprendimo Nr. S-83(7-74/2016) teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip pareiÅ¡kėjas pažymi skunde teismui ir matyti iÅ¡ visos bylos medžiagos iÅ¡ esmės ginčas byloje kilęs dėl pareiÅ¡kėjo su fiziniais asmenims (B. M. M. M. ir V. S.) sudarytų paskolų sutarčių vertinimo bei nekilnojamojo turto mokesčio bazės nustatymo. PareiÅ¡kėjo vertinimu mokestinio patikrinimo metu nustatytų sandorių pagrindu gautos lėšos vertintinos neapmokestinamomis pajamomis, o nekilnojamojo turto mokestis turėtų bÅ«ti apskaičiuotas pagal nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio kainÄ . Mokesčių administratorius ir MGK ginčijamuose sprendimuose konstatavo, kad ginčo sandoriai yra formalaus pobÅ«džio ir sudaryti nesiekiant sukurti paskolinių teisinių santykių, o tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų gautomis pajamomis pagrįsti patirtas iÅ¡laidas. Nekilnojamojo turto mokestį mokesčių administratorius apskaičiavo pagal VÄ® Registrų centre fiksuotÄ masinio vertinimo bÅ«du nustatytÄ vidutinę rinkos vertę.

Dėl sandorių su B. M. M. M.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (MAÄ®), kurio 10 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ . Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAÄ® 69 str. 1 d.).

Tokios kategorijos bylose, kai remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įrodinėjimo dalykas Å¡iuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t.y. gautos ar negautos pajamos. Å ios aplinkybės turėtų bÅ«ti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes (pavyzdžiui: mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimÄ ; asmenų, iÅ¡ kurių pajamos neva gautos, paaiÅ¡kinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimÄ , parodymai). Ä®statymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t.y. įrodymais, daugiareikÅ¡miai susijusiais su įrodinėjimo dalykÄ sudarančiomis aplinkybėmis (pavyzdžiui: įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.)(LVAT 2011-04-14 sprendimas Nr. A-442-1111/2011). IÅ¡vados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų lėšų realumÄ darytinos sistemiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktÄ . LVAT 2011-04-14 nutartyje Nr. A-442-1111/2011, atsižvelgdamas į MAÄ® 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , pagal kurį mokesčių teisniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliajai iÅ¡raiÅ¡kai, konstatavo, kad vien atskirų formalių įrodymų (pvz. paprasta raÅ¡ytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiÅ¡ka pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, grįsdamas savo pajamas, mokesčių administratoriui pateikė su B. M. M. M. (pareiÅ¡kėjo motina) pasiraÅ¡ytus 1997-07-15 paskolos raÅ¡tÄ , kuriuo B. M. M. M. pareiÅ¡kėjui savo reikmėms, be palÅ«kanų paskolino 50 000 Lt, 2002-07-20 – 50 000 Lt ir 2005-07-20 - 50 000 Lt (MGK bylos medžiagos tomas I, b.l. I, b.l. 144-145). Ginčijamais sprendimais mokesčių administratorius, vadovaudamasis Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatomis nevertino pareiÅ¡kėjo gautomis pajamomis pajamų pagal 1997-07-15 paskolos raÅ¡tÄ (50 000 Lt sumai) ir pagal 2002-07-20 paskolos raÅ¡tÄ (50 000 Lt sumai) ir su tokiu mokesčių administratoriaus sprendimu teismas sutinka.

Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (įsigaliojo 2004-01-01), kuris nustato vienkartinį gyventojams nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat turimų piniginių lėšų deklaravimÄ , 3 straipsnyje įtvirtinta nuolatinio Lietuvos gyventojo pareiga deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimÄ turtÄ , tame tarpe, pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma virÅ¡ija 50 000 Lt ir pasiskolintas ir negrÄ Å¾intas pinigines lėšas, jeigu jų bendra suma virÅ¡ija 2000 Lt. To paties įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad turto deklaracijÄ mokesčio administratoriui nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti iki 2005 m. gegužės 1 d., o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, Å¡iuo turtu negali bÅ«ti pagrindžiami kito turto įsigijimo Å¡altiniai (NTMÄ® 4 str. 1 ir 2 d.). Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas deklaracijos pagal aptariamÄ Ä¯statymÄ nepateikė ir, vadovaujantis anksčiau aptartu teisiniu reglamentavimu, tokiu bÅ«du prarado galimybę pajamas grįsti 1997-07-15 ir 2002-07-10 B. M. M. M. pasiraÅ¡ytais paskolos raÅ¡tais.

PareiÅ¡kėjo argumentai, kad mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju turėjo pareigÄ tirti, ar B. M. M. M. turėjo realiÄ galimybę paskolinti tokiÄ pinigų sumÄ , t.y. kad pastaroji tokia pinigų suma disponavo, atmestini, kaip nereikÅ¡mingi. Kaip anksčiau Å¡iame teismo sprendime jau aptarta, Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymas imperatyviai įpareigojo gyventojus deklaruoti turtÄ , tame tarpe ir turimas pinigines lėšas bei pasiskolintas ir negrÄ Å¾intas pinigines lėšas 2013 m. gruodžio 31 dienai, ir taip pat įtvirtino ir Å¡ios pareigos neįvykdymo pasekmes, t.y. nustatė, kad turto nedeklaravus Å¡iuo turtu negali bÅ«ti pagrindžiami kito turto įsigijimo Å¡altiniai, taip pat ir pajamos. To paties įstatymo 2 straipsnyje yra įtvirtinta iÅ¡lyga, atleidžianti nuolatinius Lietuvos gyventojus nuo pareigos deklaruoti turtÄ - pagal šį įstatymÄ pareigos deklaruoti turtÄ neturi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo 2003 m. gruodžio 31 d. turimÄ turtÄ . Ä® bylÄ nepateikta duomenų, apie tokios iÅ¡lygos taikymo galimybę pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais ir nurodyta LVAT praktika bei vadovaujantis MAĮ 10 straipsnio, 69 straipsnio 1 dalies ir Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatomis darytina išvada, kad mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai nevertino pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu pateiktų B. M. M. M. pasirašytų 1997-07-15 ir 2002-07-20 paskolos raštų, viso 100 000 Lt sumai, ir todėl naikinti ginčijamų sprendimų šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl sandorių su V. S.

Ä® bylÄ pateiktos pareiÅ¡kėjo su V. S. pasiraÅ¡ytos 2010-01-15 paskolos sutartis 100 000 Lt sumai , 2010-07-15 – 75 000 Lt sumai, 2011-07-15 – 100 000 Lt sumai, 2012-01-07 – 100 000 Lt sumai, 2012-07-15 – 90 000 Lt sumai, 2014-01-15 – 35 000 Lt sumai (MGK bylos medžiagos tomas I, b.l. 87-89), kurių mokesčių administratorius taip pat nevertino. Mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo pateiktos paskolų sutartys su V. S., įforminus po atlikto mokestinio patikrinimo siekiant pagrįsti patikrinimo metu paskaičiuotÄ pajamų ir iÅ¡laidų skirtumÄ , t.y. patirtų iÅ¡laidų virÅ¡ijančių gautas pajamas apmokėjimo Å¡altinius pagrįsti suteiktomis paskolomis, tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant GPM mokėjimo. Mokesčių administratorius, be kita, vadovavosi ir Mokesčių administravimo įstatymo (MAÄ®) 421 straipsnio nuostatomis, t.y. ginčijamuose sprendimuose konstatuota faktinė aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas 2012 metais ir vėliau iÅ¡ V. S. gautų paskolų nedeklaravo formoje PRC907, pagal Å¡iuos sandorius gautų piniginių lėšų Metinėje pajamų deklaracijoje (forma GPM308) už 2013 metus (deklaracija pateikta 2014-12-10, (MGK bylos medžiagos tomas I, b.l. 68-70)) taip pat nedeklaravo.

Tiek mokesčių administratorius, tiek mokestinį ginÄÄ nagrinėjusi MGK, padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių ginčo piniginių lėšų gavimo iÅ¡ nurodyto Å¡altinio (V. S.) faktÄ ir teismas Å¡ioms iÅ¡vadoms pritaria.

Svarbu pažymėti, jog LVAT savo praktikoje ne kartÄ yra akcentavęs, kad pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko Å¡ių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose) ir Å¡ių pajamų nedeklaruodamas, pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas, mokesčių mokėtojas prisiima visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios įrodinėti naÅ¡tos (pvz. LVAT 2016-02-08 nutartis Nr. A-145-602-2016).

MAÄ® 2012-06-19 įstatymu Nr. XI-2078 nuo 2013-01-01 buvo papildytas 421 straipsniu, nustatančiu nuolatiniams Lietuvos gyventojams pareigÄ pateikti mokesčių administratoriui informacijÄ apie jų sudarytus sandorius, kurie atitinka Å¡ias sÄ lygas: 1 ) gyventojas pagal sudarytus sandorius gauna lėšų (įskaitant pasiskolintas) iÅ¡ fizinių arba užsienio juridinių asmenų;

2) asmens gyventojui per vienus kalendorinius metus grynaisiais pinigais sumokėta suma pagal vienÄ sandorį arba pagal keletÄ su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių virÅ¡ija 50 000 Lt;

3) sandoriai nėra notarinės formos;

4) gyventojas pagal sandorius negauna pajamų, kurios mokesčių administratoriui yra deklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama vienÄ kartÄ per kalendorinius metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais (MAÄ® 421 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu gyventojas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nepateikė, tokiais sandoriais negali bÅ«ti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo Å¡altiniai.

Gyventojo pavėluotai pateikta arba patikslinta Å¡iame straipsnyje nurodyta atitinkamo laikotarpio informacija nevertinama, jeigu dėl gyventojo kompetentinga valstybės institucija yra jau pradėjusi mokestinį patikrinimÄ arba kitÄ Å¡io įstatymo 143 straipsnyje nurodyto teisės pažeidimo tyrimÄ . Gyventojas MAÄ® 421 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ informacijÄ mokesčių administratoriui privalo pateikti iki kalendorinių metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, gegužės 1 dienos. Ataskaitiniu laikotarpiu yra laikomi kalendoriniai metai.

Gyventojas VMI informacijÄ teikia Nuolatinio Lietuvos gyventojo praneÅ¡imo apie sudarytus sandorius PRC907 formos, papildomo lapo PRC907P formos pildymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2012-10-11 įsakymu Nr. VA-92, nustatyta tvarka. Å i tvarka galioja, teikiant informacijÄ apie 2012 m. ir vėlesniais metais sudarytus sandorius. Paminėtas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas turėjo pareigÄ deklaruoti 2012-01-07, 2012-07-15 ir 2014-01-15 sandorius, tačiau to nepadarė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas paskolų ne tik kad nedeklaravo laiku, t.y. iki 2013-05-01, bet ir vėliau iki pat prasidedant mokestiniam patikrinimui (MAĮ 421 str. 3 d.). Šios aplinkybės reikšmingumas yra įtvirtintas imperatyvios įstatymo nuostatos. Kaip sprendime jau minėta, MAĮ 421 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nepateikus, tokiais sandoriais negali būti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai.

Taigi, vien ši byloje nustatyta faktinė aplinkybė, t.y. sandorio nedeklaravimas, yra pagrindas mokesčių administratoriui 2012-01-07, 2012-07-15 ir 2014-01-15 sandorių, sudarytų tarp pareiškėjo ir V. S., nevertinti kaip pareiškėjo pajamų šaltinio.

Vertinant ginčo sandorius (pareiÅ¡kėjo sudarytus su V. S.) visų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sutiktina su mokesčių administratoriaus ir MGK iÅ¡vadomis, jog paskolos sutartys buvo suraÅ¡ytos paskolos davėjui itin ekonomiÅ¡kai nenaudingomis sÄ lygomis: sandoryje numatytos 0 proc. palÅ«kanos, paskolų terminai yra labai dideli, jų grÄ Å¾inimas neužtikrintas jokiomis papildomomis priemonėmis (įkeitimu, hipoteka), pareiÅ¡kėjo nurodytos paskolų sumos sudaro ypač didelę jo pajamų dalį (per visÄ tikrinamÄ laikotarpį nuo 61 iki 82 proc., MGK bylos medžiagos tomas I, b.l. 49)), o pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tokių sumų tinkamÄ panaudojimÄ (investavimÄ ), iÅ¡skyrus automobilių ir nekilnojamojo turto pirkimÄ , kas leistų pagrįstai tikėtis tokių investicijų grÄ Å¾os, ne tik leidžiančios tinkamai ir laiku vykdyti skolinius įsipareigojimus, bet ir uždirbti.

Toks finansiÅ¡kai ypač rizikingas ir nerÅ«pestingas abiejų sandorio Å¡alių (tiek pareiÅ¡kėjo, tiek V. S.), elgesys tik sustiprina abejones ginčo sandorių realumu. Mokesčių administratorius, pagrįstai atkreipė dėmesį į nenuoseklų ir jokiais logikos dėsniais nepaaiÅ¡kinamÄ pareiÅ¡kėjo elgesį: mokestinio patikrinimo metu teikdamas duomenis ir paaiÅ¡kinimus pareiÅ¡kėjas mokesčių administratoriui neteikė su V. S. pasiraÅ¡ytų paskolų sutarčių ir pateikė jas tik 2015-10-08 kartu su pastabomis dėl patikrinimo akto (MGK bylos medžiagos tomas I, b.l. 81-85), be to, teikdamas 2014-12-10 metinę gyventojo turto deklaracijÄ deklaravo paskolas iÅ¡ B.

M. M. M., tačiau nedeklaravo turintis skolų V. S., o 2015-08-17 (MGK bylos medžiagos tomas I, b.l. 104) paaiÅ¡kinime mokesčių administratoriui nurodė, kad visus turimus dokumentus už 2010-2014 metus jau pateikė ir papildomų dokumentų mokestiniam patikrinimui nepateiks. Visos Å¡ios aplinkybės, t.y. pareiÅ¡kėjui nesavalaikiai pateikus tik paprastos raÅ¡ytinės formos paskolos sutartis, ir nepateikus jokių kitų objektyvių jų realumÄ Ä¯rodančių duomenų, mokesčių administratoriui pagrįstai leido spręsti dėl Å¡ių sandorių formalaus pobÅ«džio ir padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iomis paskolų sutartimis pagrįstos pajamos nevertintinos.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis MAĮ 10 straipsnio, 421 straipsnio, 67 straipsnio ir 70 straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad tiek mokesčių administratorius, tiek MGK teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu patirtos išlaidos negali būti grindžiamos iš V. S. gautomis paskolintomis lėšomis, todėl naikinti ginčijamus sprendimus nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl nekilnojamojo mokesčio bazės

PareiÅ¡kėjo vertinimu, mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju netinkamai nustatė Å¡io mokesčio bazę. PareiÅ¡kėjas mano, kad Å¡iuo atveju negalima vadovautis nekilnojamojo turto registre nustatyta vidutine pastato rinkos verte, kadangi pastatas nors ir nebuvo apleistas, jame vis dar vyko rekonstrukcijos darbai, jis nebuvo pilnai įrengtas ir paruoÅ¡tas naudoti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo įsitikinimu, jei bÅ«tų buvęs atliktas turto vertinimas pasitelkiant nepriklausomÄ turto vertintojÄ , pastato vertė bÅ«tų nustatyta žymiai mažesnė negu nurodyta nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ uždarosios riboto atsakomybės akcinės bendrovės Broxburn properties limited 2012-06-08 pirkimo-pardavimo sutartimi už 300 000 Lt įgijo pastatÄ â€“ klubÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (MGK bylos medžiagos tomas I, b.l. 147-154). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä (2015-06-03) pastato – klubo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė buvo 228 221 Eur (MGK bylos medžiagos tomas II, b.l. 11-14).

Nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu tvarkÄ reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau – NTMÄ®, 1 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad tarp proceso Å¡alių nėra ginčo dėl pareiÅ¡kėjo vertinimo kaip NTM mokėtojo, ginčo nekilnojamojo turto vertinimo kaip NTM objekto bei taikyto mokesčio tarifo (NTMÄ® 3, 4 ir 6 str.). PareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ tik dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės, t.y. NTM bazės.

Nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymÄ reglamentuoja NTMÄ® 8 straipsnio nuostatos. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė: 1) Å¡io įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto – nustatyta pagal vėliausius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus nekilnojamojo turto masinio vertinimo dokumentus; 2) Å¡io įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto – nustatyta ne anksčiau kaip prieÅ¡ 5 metus. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto mokestine verte gali bÅ«ti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimÄ pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ , jeigu Å¡is individualus vertinimas buvo atliktas taikant Å¡io įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodus, turto vertintojo nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo Å¡io nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimÄ , ir nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Mokesčio mokėtojo (Å¡io įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininko) praÅ¡ymas nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytÄ atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimÄ , kartu su Å¡io nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita (toliau – praÅ¡ymas) pateikiamas turto vertintojui ir nagrinėjamas Å¡io įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu praÅ¡ymas tenkinamas, nekilnojamojo turto individualaus vertinimo metu nustatyta vertė Å¡io nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas praÅ¡ymas, pradžios tol, kol turto vertintojas Å¡io įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato (patvirtina) naujÄ Å¡io turto mokestinę vertę, o Å¡io įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto turto atvejais – ne ilgiau negu Å¡io įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytÄ laikotarpį.

NTMÄ® 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto vertinimÄ atlieka turto vertintojas, t.y. turtÄ vertinanti įmonė, tvarkanti Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir Nekilnojamojo turto registrÄ (NTMÄ® 2 str. 12 d.). Komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas vertinamas lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) arba naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodu atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimÄ . Nekilnojamojo turto masinio vertinimo metodÄ , objektyviausiai atspindintį vertinamo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, parenka turto vertintojas (NTMÄ® 9 str. 2 d. 1 p.). Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metai (NTMÄ® 9 str. 3 d.).

Taigi, vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu darytina vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjui mokėtinÄ NTM ir Å¡io mokesčio baze laikydamas VÄ® Registrų centro centrinėje duomenų bazėje fiksuotÄ vidutinę apmokestinamo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertė tinkamai taikė NTMÄ® nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys, kad NTMÄ® nekilnojamojo turto mokestinės vertės niekaip nesieja su sandorio kaina. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad atliktas turto vertinimas pasitelkiant nepriklausomÄ turto vertintojÄ , pastato vertė bÅ«tų nustatyta žymiai mažesnė negu nurodyta nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e, atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Antra, svarbu pažymėti, kad skundų ir praÅ¡ymų dėl nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės padavimo ir nagrinėjimo tvarkÄ reglamentuoja NTMÄ® 10 straipsnis, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, jog mokesčio mokėtojų skundai dėl turto vertintojo nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės pateikiami turto vertintojui per tris mėnesius nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo.

Å iuos skundus turto vertintojas iÅ¡nagrinėja ir sprendimÄ priima per du mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Turto vertintojo sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (1 d.). Mokesčio mokėtojai vienÄ kartÄ per mokestinį laikotarpį, per tris mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios, turto vertintojui gali pateikti praÅ¡ymÄ nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytÄ atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimÄ .

Å iuos praÅ¡ymus turto vertintojas iÅ¡nagrinėja ir sprendimÄ priima per tris mėnesius (tuo mokestiniu laikotarpiu, kai įsigalioja nauji Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinti nekilnojamojo turto masinio vertinimo dokumentai, – per keturis mėnesius) nuo praÅ¡ymo gavimo dienos. Turto vertintojo sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (2 d.). Turto vertintojas apie mokesčio mokėtojo skundo ar praÅ¡ymo gavimÄ ir priimtÄ dėl skundo ar praÅ¡ymo sprendimÄ informuoja vietos mokesčių administratorių ne vėliau kaip per vienÄ darbo dienÄ nuo atitinkamai skundo ar praÅ¡ymo gavimo dienos arba sprendimo priėmimo dienos (3 d.).

Ä® bylÄ pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, jog bÅ«tų pasinaudojęs NTMÄ® 10 straipsnyje įtvirtinta tvarka ir bÅ«tų nuginčijęs masinio vertinimo bÅ«du nustatytÄ ginčo nekilnojamojo turto vertę.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas savo nesutikimo su NTM bazės dydžiu nepagrindžia ne tik faktiniais duomenimis, bet nenurodo ir jokios teisės akto nuostatos, kuri leistų nekilnojamojo turto mokestinę vertę nustatyti kitaip, nei tai nagrinėjamu atveju padarė mokesčių administratorius, bei visiškai teisiškai nepagrįstai turto vidutinę rinkos vertę sutapatina su sandorio kaina. Todėl pareiškėjo skundas ir šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

pareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ atmesti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Margarita Stambrauskaitė