2022-04-27 Nr. AB-10283-3-61-3-03970-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-158-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03970-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, atsakovo atstovas), 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. NN-989 jis Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atlikdamas bausmę pareiškėjas 2020 m. lapkričio 13 d. užsikrėtė koronaviruso infekcija (toliau – ir COVID-19), tačiau jam iki 2020 m. lapkričio 17 d. nebuvo suteikta medicininė pagalba. Pareiškėjas teigė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. buvo izoliuotas. Pažymėjo, kad Marijampolės PN buvo apriboti ilgalaikiai pasimatymai su artimaisiais, pareiškėjas bijojo siųsti laiškus artimiesiems, nes nenorėjo jų užkrėsti. Tvirtino patiriantis itin didelį išgyvenimą, dvasinius sukrėtimus, emocinį diskomfortą, nervinį stresą, nes tikėjosi, kad įkalinimo įstaigoje bus apsaugotas, tačiau taip nebuvo. Akcentavo, kad buvo pažeistos jo teisės į saugias bausmės atlikimo sąlygas.

3. Pareiškėjas pateikė skundo papildymą, kuriame nurodė, kad Kalėjimų departamento direktorius žiniasklaidoje pats pripažino, jog COVID-19 virusas įkalinimo įstaigose jau yra nebekontroliuojamas ir virusą paskleidė patys pareigūnai. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai pataisos namuose nesisaugo, netaisyklingai nešioja apsaugines veido kaukes, Kalėjimų departamentas to išvis nekontroliuoja arba žino, bet neveikia taip, kaip nurodo savo raštuose.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Kalėjimų departamento viešąją atsakomybę. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl pasimatymų su artimaisiais buvo kreipęsis į Kalėjimų departamentą, kuris, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo kreipimusis bei surinkęs visą su tuo susijusią medžiagą, 2020 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 2S-2801 ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 2S-2872 pateikė atsakymus, nenustatęs, jog asmens teisės būtų pažeistos, atsižvelgus į šalyje esančia ekstremalią situaciją. Teigė, kad pareiškėjui buvo pateikti išsamūs ir argumentuoti atsakymai, parengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Akcentavo, kad pareiškėjas neskundė Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 8 d. rašto Nr. 2S-2801 ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. rašto Nr. 2S-2872 per Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje nustatytą terminą.

7. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d. skundus taip pat buvo kreipęsis į Kalėjimų departamentą dėl nekokybiško teisinio reguliavimo ir neapsaugojimo nuo COVID-19 viruso. Į pareiškėjo skundus Kalėjimų departamentas atsakė sprendimu Nr. 2S-4645.

8. Pareiškėjas pateikė atsikirtimus į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriuose teigė, kad iki šiol neturi pasimatymų su artimaisiais. Nurodė, kad laisvės atėmimo vietos darbuotojai turi kontaktą su nuteistaisiais, nes daro asmens kratą, nesilaiko saugaus atstumo, nevykdoma dezinfekcija, nors Kalėjimų departamentas rašo, kad tai yra daroma. Tvirtino, kad iki šiol jaučiasi negerai, pradeda dusti. Nors persirgus COVID-19 virusu turi būti suteikta reabilitacija, tačiau įkalinimo įstaigoje reabilitacija nesuteikiama. Pažymėjo, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamas šių įstaigų pagalbos, paaiškinimų, tačiau visi prašymai buvo persiųsti Kalėjimų departamentui.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo S. V. skundą atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą sieja su aplinkybe, jog Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas nesukontroliavo ir neužtikrino, kad Marijampolės PN neplistų COVID-19 virusas, ir su tuo sukeltomis pasekmėmis – pareiškėjo 2020 m. lapkričio 13 d. užsikrėtimu COVID-19 virusu ir apribota teise bendrauti su artimaisiais.

11. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjui būnant Marijampolės PN 2020 m. lapkričio 20 d. jam buvo nustatytas SARS-VoV-2 RNR. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo COVID-19 viruso plitimo grėsmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2020 m. liepos 29 d. buvo papildytas 4.3 papunkčiu, nustatančiu, kad apribojamas ilgalaikių pasimatymų pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose organizavimas ir vykdymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir 2.2.12 papunktyje numatyta, kad apribojamas trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose organizavimas bei vykdymas.

12. Teismas nurodė, kad reaguodamas į šalyje paskelbtą ekstremalią situaciją Kalėjimų departamento direktorius 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-167 patvirtino Rekomendacijas Kalėjimų departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos metu, kurios buvo paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 (toliau – ir Rekomendacijos). Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-241 buvo pakeistos Rekomendacijos (toliau – ir Naujos rekomendacijos).

13. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą ir į sunkiai valdomą Lietuvos Respublikoje esančią padėtį, Kalėjimų departamentas ėmėsi priemonių, siekdamas užkirsti kelią virusui plisti. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas užsikrėtė COVID-19 virusu, šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti jokių neteisėtų Kalėjimo departamento veiksmų. Priešingai, kaip matyti iš pareiškėjo įvairioms institucijoms rašytų skundų, jis buvo nepatenkintas apribotais ilgalaikiais pasimatymais. Priežastys, dėl kurių priimtas toks sprendimas, pareiškėjui buvo paaiškintos Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 2S-2801, 2020 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 2S-2872, tačiau pareiškėjas šių atsakymų juose nurodyta tvarka neskundė.

14. Teismo nuomone, atsakovo atstovo nustatyti apribojimai buvo proporcingi, siekiant užkirsti kelią COVID-19 viruso plitimui. Kalėjimų departamentas, pataisos įstaigose apribodamas pasimatymus, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, veikė pagal kompetenciją bei teisės aktų nustatyta tvarka ir neteisėtų veiksmų neatliko. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui išliko teisė bendrauti su artimaisiais trumpalaikio pasimatymo metu, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl trumpalaikio pasimatymo, o admininistracija būtų atmetusi tokį pareiškėjo prašymą.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl pataisos įstaigos darbuotojų nesilaikymo saugaus atstumo, netinkamai dėvimų apsaugos priemonių nėra susiję su nagrinėjama administracine byla, kadangi Marijampolės PN yra Kalėjimo departamentui pavaldi įstaiga, o ne Kalėjimų departamento struktūrinis padalinys (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtinti Marijampolės pataisos namų nuostatų 1 punktas).

16. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs pagrindo konstatuoti neteisėtus Kalėjimų departamento veiksmus. Nenustatęs neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), nes tokių sąlygų nagrinėjamas šiuo atveju yra beprasmis.

III. 17. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2020 m. kovo 18 d. ir 2020 m. lapkričio 23 d. skundus Lietuvos Respublikos Prezidentui; Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2020 m. gegužės 25 d. atsakymą į pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. skundą; Kalėjimų departamento 2020 m. balandžio 27 d., 2020 m. rugpjūčio 11 d., 2020 m. gruodžio 21 d. 2021 m. sausio 13 d. atsakymus į pareiškėjo skundus; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2020 m. gruodžio 16 d. raštą; Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2020 m. gruodžio 31 d. raštą; pareiškėjo 2021 m. vasario 1 d. patikslintą skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neišsireikalavo jo rašytų skundų Lietuvos Respublikos Prezidentui, Kalėjimų departamentui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, todėl savo skundus ir gautus atsakymas prideda prie apeliacinio skundo.

19. Pareiškėjas teigia, kad teisės aktų nustatyta tvarka neskundė Kalėjimų departamento raštų, nes tikėjo, jog Kalėjimų departamentas kontroliuoja situaciją įkalinimo įstaigose dėl viruso plitimo. Pažymi, kad neturi pretenzijų dėl to, jog Kalėjimų departamentas, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, apribojo ilgalaikius pasimatymus, tačiau pareiškėjas mano, jog Kalėjimų departamentas neužtikrino saugumo, nes virusas vis tiek pateko į įkalinimo įstaigą ir pareiškėjas susirgo. Akcentuoja, kad sirgo sunkiai, jam nebuvo suteikta pirmoji medicinos pagalba, jis buvo laikomas pavojingai sveikatai aplinkoje, dėl to patyrė neturtinę žalą. Pabrėžia, kad karantino metu jis nematė tikslo kreiptis dėl trumpalaikių pasimatymų, nes pareiškėjas nenorėjo varginti savo artimųjų važiuoti 200 km dėl vienos valandos pasimatymo.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovo atstovas sutinka su teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė skundžiamą sprendimą, todėl plačiau dėl pareiškėjo skundo teiginių nepasisako.

22. Atsakovo atstovo nuomone, teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose bei priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Atsakovo atstovo teigimu, tai kad, skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jį panaikinti, nes pareiškėjas nepateikė jokių faktinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra negaliojantis ir turi būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų, nesukontroliavus ir neužtikrinus, kad Marijampolės PN neplistų COVID-19 virusas, bei apribojus pareiškėjo teisę į ilgalaikius pasimatymus, atlyginimo priteisimo.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą su naujais įrodymais, kuriuos, pareiškėjo teigimu, teismas turėjo išreikalauti.

25. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas ir siekdama išsamiai išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, nutaria pridėti prie bylos pareiškėjo pateiktus įrodymus, išskyrus pareiškėjo 2021 m. vasario 1 d. patikslintą skundą, dėl kurio priėmimo pirmosios instancijos teismas pasisakė 2021 m. vasario 8 d. nutartyje.

26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teismas imasi nagrinėti bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.), ir pagal tas aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas. Administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Taigi būtent pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą.

28. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo teismui pateikto skundo faktinio pagrindo ir dalyko matyti, kad pareiškėjas reikalauja iš Lietuvos valstybės atstovo Kalėjimų departamento priteisti neturtinės žalos atlyginimą, teigdamas, kad Kalėjimų departamentas nesukontroliavo ir neužtikrino, jog Marijampolės PN neplistų COVID-19 virusas. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad jis, būdamas Marijampolės PN, užsikrėtė COVID-19 virusu, yra pagrindas išvadai, jog Kalėjimų departamentas, kontroliuodamas ir užtikrindamas, kad pataisos namuose neplistų COVID-19 virusas, neveikė arba veikė netinkamai, dėl to pareiškėjui buvo padaryta žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą tik dėl Kalėjimų departamento veiksmų (ne)teisėtumo dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, tinkamai apibrėžė nagrinėjamo ginčo ribas.

29. Pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 (toliau – ir Nuostatai), 1 punktą Kalėjimų departamentas yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos, kurios paskirtis – metodiškai vadovauti ir kontroliuoti probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą. Kalėjimų departamento veiklos tikslai yra dalyvauti nacionalinės bausmių vykdymo ir probacijos politikos formavimo procese organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant tinkamą ir vienodą probacijos, bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, nepažeidžiant asmens teisių ir laisvių (7 p.);

šių Nuostatų 8 punkte išvardytos Kalėjimų departamento funkcijos, kurias jis atlieka, siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų, ir kuriame, be kitų funkcijų nustatyta, kad Kalėjimų departamentas prižiūri ir kontroliuoja bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose (8.3 p.);

Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka laisvės atėmimo vietų įstaigose kartu su Kalėjimų departamentui pavaldžiomis įstaigomis organizuoja ir vykdo teisės pažeidimų prevenciją, prireikus imasi priemonių tvarkai atkurti ir palaikyti (8.6 p.); koordinuoja ir pagal kompetenciją kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikimą laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims (8.11 p.); pagal kompetenciją rengia ir tvirtina Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir ministrų įsakymams įgyvendinti reikalingus teisės aktus, kitus bausmių vykdymo ir probacijos sistemos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi (8.18 p.); prižiūri ir kontroliuoja Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonės „Mūsų amatai“ ūkinę ir finansinę veiklą (8.29 p.).

30. Nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamentas, vykdydamas jam pavestas funkcijas ir siekdamas užtikrinti sklandžią bausmių vykdymo sistemos veiklą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-167 patvirtino Rekomendacijas Kalėjimų departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu.

Minėtos Rekomendacijos buvo pakeistos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-241. Rekomendacijų įgyvendinimo ir vykdymo kontrolė buvo pavesta Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir Kalėjimų departamento padalinių vadovams (Rekomendacijų 3.1 papunktis, Naujų rekomendacijų 2.4 papunktis). Naujų rekomendacijų 6 buvo nustatyta, kad visi į Kalėjimų departamentą ir jam pavaldžias įstaigas įeinantys darbuotojai ar kiti asmenys turi turėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).

Organizuojant susirinkimus, pasitarimus uždarose patalpose, rekomenduoti darbuotojams dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Darbuotojai, turintys artimesnį nei vieno metro atstumo kontaktą su suimtaisiais ar nuteistaisiais, privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Apriboti darbuotojų fizinį kontaktą su lankytojais, išlaikant ne mažesnį nei vieno metro atstumą, arba atskiriant darbo vietas nuo lankytojų pertvaromis.

Pagal Naujų rekomendacijų 15 punktą, iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų. Nuteistojo ar suimtojo pageidavimu, vietoje vieno ilgalaikio pasimatymo gali būti suteikti trys trumpalaikiai pasimatymai arba penki vaizdo ar telefoniniai skambučiai. Naujų Rekomendacijų 16 punkte buvo numatyta, jog iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose leisti organizuoti tik bekontakčius iki keturių valandų trunkančius trumpalaikius pasimatymus, užtikrinant, kad atvykstantiesiems būtų matuojama kūno temperatūra, reikalaujama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).

Lankytojams šių priemonių neturint, pagal galimybes jomis aprūpina įstaiga. Kontroliuoti, kad trumpalaikių pasimatymų laikas būtų skaičiuojamas nuo nuteistojo ar suimtojo susitikimo su lankytojais pradžios, o ne nuo asmens išvedimo į pasimatymą.

31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kalėjimų departamentas ėmėsi priemonių, siekdamas užkirsti kelią viruso plitimui, t. y. priėmė atitinkamus poįstatyminius teisės aktus, reaguodamas į šalyje vykstančius procesus ir siekdamas užtikrinti sklandžią bausmių vykdymo sistemos veiklą. Kalėjimų departamentas įvykdė jam teisės aktais pavestas funkcijas, todėl šiuo atveju aplinkybė, jog pareiškėjas užsikrėtė COVID-19 virusu, nesudaro pagrindo konstatuoti Kalėjimo departamento neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Kaip jau buvo minėta, Rekomendacijų įgyvendinimo ir vykdymo kontrolė buvo pavesta Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir Kalėjimų departamento padalinių vadovams, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog būtent Kalėjimų departamentas yra atsakingas už pataisos namų, kuriuose bausmę ginčui aktualiu laikotarpiu atliko pareiškėjas, saugumo užtikrinimą.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog pareiškėjas, skundais kreipdamasis į įvairias institucijas, iš esmės buvo nepatenkintas apribotais ilgalaikiais pasimatymais. Priežastys, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas, pareiškėjui buvo paaiškintos Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 2S-2801 ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 2S-2872, kurių pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde patvirtino, jog neturi pretenzijų Kalėjimų departamentui dėl priimto sprendimo apriboti ilgalaikius pasimatymus, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti Kalėjimų departamento neteisėtus veiksmus.

33. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai apie nesuteiktą pirmąją medicininę pagalbą taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti Kalėjimų departamento neteisėtus veiksmus. Ambulatorinės ir stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems ir nuteistiesiems yra teikiamos vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas). Pagal minėto Tvarkos aprašo 6 punktą <...> ūmios gyvybei pavojingos ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju pirmąją medicinos pagalbą pacientui suteikia laisvės atėmimo įstaigos darbuotojai pagal savo kompetenciją; jeigu bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros įstaigos neturi galimybių pacientams suteikti pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų (laikinai nėra reikiamų asmens sveikatos priežiūros specialistų ir nėra galimybių jų pakeisti), šias paslaugas pagal sutartis, sudarytas su Laisvės atėmimo vietų ligonine arba laisvės atėmimo įstaiga, ir jose numatytas sąlygas (Aprašo 1 priedas) laisvės atėmimo įstaigos patalpose privalo teikti savivaldybės, kurios teritorijoje veikia laisvės atėmimo įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga <...> (7 p.). Taigi Kalėjimų departamentui teisės aktais nėra pavesta funkcija teikti pirmąją medicininę pagalbą įkalinimo įstaigose esantiems nuteistiesiems.

34. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

35. Nenustačius Kalėjimo departamento neveikimo ar neteisėtų veiksmų viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė