ddf615d8-9343-491a-bbb6-da0bd82073ec · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1365-934/2019 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04541-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ (apeliantės) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-05-30 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1161-723/2019, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų E. M. ir E. M. ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Abastas“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, panaikinimo.

Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai E. M. ir E. M. (toliau – IeÅ¡kovai) 2018-12-28 ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , prašė pripažinti negaliojančia 2017-12-22 tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Abastas“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentÅ«ra“ (toliau – MÄ®TA) sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-12665 ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti UAB „Abastas“ butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 211,145 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Nekilnojamas turtas).

2. IeÅ¡kovas E. M. 2018-05-28 pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė atlikti VÄ® Registrų centras įraÅ¡Ä apie draudimÄ perleisti nuosavybės teisę į patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas padalinus butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). PraÅ¡yme nurodė, kad Å¡iuo metu ginčo turtu disponuoja atsakovė MÄ®TA, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos bÅ«tent Å¡io atsakovo atžvilgiu.

IeÅ¡kinio reikalavimo pobÅ«dis – siekis grÄ Å¾inti skolininkei UAB „Abastas“ jos perleistÄ turtÄ tam, kad ieÅ¡kovai galėtų iÅ¡ Å¡io turto patenkinti savo reikalavimus, atsiradusius dar iki ginčo turto perleidimo sandorio sudarymo. Atsakovė UAB „Abastas“ neturi jokio kito turto, į kurį bÅ«tų nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas ir ieÅ¡kovas galėtų patenkinti savo reikalavimus visa apimtimi. IeÅ¡kovo duomenimis, atsakovė MÄ®TA Å¡iuo metu jau yra padalinusi ginčo objektÄ â€“ butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į dvi patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

BÅ«simas ginčo turtas gali bÅ«ti perleistas tretiesiems asmenims tikslu įgyti sÄ Å¾iningų įgijėjų statusÄ ir tokiu bÅ«du apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl yra bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones Å¡ioje civilinėje byloje. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-05-30 nutartimi ieÅ¡kovo E. M. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nurodė, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti įraÅ¡as vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Teismas sprendė, kad atsižvelgus į ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , į tai, kad nesiėmus praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė MÄ®TA galėtų netrukdomi perleisti jai Å¡iuo metu priklausančius ginčo objektus tretiesiems sÄ Å¾iningiems pirkėjams, todėl pasunkėtų arba taptų negalimas teismo sprendimo įvykdymas, į tai, kad Å¡iai dienai atsakovas jau ėmėsi aktyvių veiksmų ir ginčo butÄ padalino į dvi patalpas, bei tai, kad praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės mažiausiai suvaržytų atsakovo teises, todėl praÅ¡ymas dėl įraÅ¡o vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo tenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Atskiruoju skundu atsakovė MÄ®TA praÅ¡o skundžiamÄ 2019-05-30 teismo nutartį panaikinti ir atmesti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad 1) pirmosios instancijos teismas nemotyvavo skundžiamos nutarties, nenurodė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, neįvertino, jog turtas, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra apsunkintas hipoteka, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jo nėra galimas, tai pat nevertino atsakovės MITA finansinės bÅ«klės bei mokumo;

2) teismas neatsižvelgė į nedidelę reikalavimo sumÄ , nemotyvavo, kodėl sprendė, jog kylÄ grėsmė bÅ«simam teismo sprendimo įvykdymui;

3) teismas faktiÅ¡kai pritaikė turto areÅ¡tÄ dviejų atidalintų patalpų atžvilgiu, kurių vertė ženkliai didesnė nei ieÅ¡kinio reikalavimo 28 438 Eur suma;

4) dėl 28 438,00 Eur dydžio ieÅ¡kinio reikalavimo teismas užkirto keliÄ parduoti 216 000 Eur vertės turtÄ , todėl atsakovė MÄ®TA dėl tokių teismo pritaikytų neproporcingų laikinųjų apsaugos priemonių patirs nuostolių.

5. IeÅ¡kovas E. M. 2019-06-25 atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o teismo atsakovės MÄ®TA atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-05-30 nutartį. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, minėtu sandoriu UAB „Abastas“ perleido nekilnojamÄ turtÄ atsakovei MÄ®TA, kito turto, į kurį galima bÅ«tu nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , UAB „Abastas“ neturi.

Nekilnojamas turtas buvo UAB „Abastas“ perleistas MÄ®TA tuo metu, kai ieÅ¡kinys dėl sandorio negaliojimo jau buvo pateiktas teismui. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės UAB „Abastas“ ir MÄ®TA yra susijusios įmonės, valdomos to paties fizinio asmens, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja didelė tikimybė, kad nekilnojamas turtas bÅ«tų perleistas tretiesiems asmenims. IeÅ¡kovas yra atsakovės UAB „Abastas“ kreditorius, atsakovė neturi jokio turto bei lėšų, į kurias galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , todėl teismas pagrįstai sprendė dėl UAB „Abastas“ turtinės padėties ir pagrįstai nusprendė, jog netaikant draudimo disponuoti nekilnojamu turtu didėja teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo rizika.

Be to, atsakovė UAB „Abastas“ yra pateikusi ieÅ¡kovui restruktÅ«rizavimo plano projektÄ , įvertinus, kad didžiausias UAB „Abastas“ kreditorius yra MÄ®TA, ieÅ¡kovas daro prielaidÄ , jog UAB „Abastas“, bÅ«dama susijusi su MÄ®TA, siekia padidinti jai palankų kreditorių skaičių ir taip atidėti atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl geros atsakovės MÄ®TA finansinės padėties, nes ji turi įsiskolinimų Valstybės socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) bei savo gerÄ finansinę padėtį grindžia neaktualiais 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentais.

IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės argumentais dėl ženkliai virÅ¡yto turto areÅ¡to mÄ sto, nes pritaikytos kitos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas disponuoti turtu. Atsiliepime nurodo, kad UAB „Abastas“ perleidus nekilnojamÄ turtÄ MÄ®TA, kuri pradėjo aktyviai disponuoti turtu, padalino jį į kelis atskirus nekilnojamo turto objektus, todėl neiÅ¡sprendus ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemonės ir uždrausti atsakovei perleisti turtÄ tretiesiems asmenims.

MÄ®TA atskirajame skunde akcentuoja ieÅ¡kinio reikalavimo sumÄ ir savo mokumÄ , tačiau nepateikia duomenų dėl UAB „Abastas“ gebėjimo įvykdyti kreditorinius reikalavimus ieÅ¡kovui.

6. Atsakovė UAB „Abastas“ atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. Atsakovė MÄ®TA su atskiruoju skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus: 2017 metų finansinę atskaitomybę, duomenis apie VSDFV skolÄ , Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , turto vertinimo ataskaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuriais atsakovė įrodinėja gerÄ savo finansinę padėtį ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumÄ (e. b. l. 127 – 132). IeÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus įrodymus: UAB „Abastas“ restruktÅ«rizavimo plano projektÄ su priedais, vieÅ¡us duomenis apie atsakovė MÄ®TA įsiskolinimus, VÄ® Registrų centro duomenys apie pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriais grindžia atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės atskirÄ jį skundÄ (e. b. l. 154 – 180).

Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo sprendžiamas raÅ¡ytinio proceso tvarka bei į tai, kad pateikti įrodymai gali prisidėti prie atskirajame skunde iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių atskleidimo, pateiktus naujus duomenis ir įrodymus apeliacinės instancijos teismas priima ir vertins bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų bÅ«tinųjų sÄ lygų egzistavimas:

1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas;

2) grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Å ios sÄ lygos yra kumuliacinės. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Dėl tikėtino ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindimo 10. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

11. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl ieÅ¡kinio tikėtino pagrindimo, tačiau teismų praktikoje pažymima, jog teismas, nenurodydamas nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieÅ¡kinio reikalavimų tikėtinÄ pagrįstumÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinÄ sias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014; Vilniaus apygardos teismo 2019-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-434-430/2019).

12. Nagrinėjamu atveju, preliminariai įvertinęs ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimus, Kauno apygardos teismo nutartį, VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡us, skelbimus apie parduodamÄ nekilnojamÄ turtÄ ir kt.), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ir, ar ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ .

Pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-278-330/2019). Papildomai teismas pažymi, kad preliminarus ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas nėra ginčo iÅ¡sprendimas iÅ¡ esmės, nes ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai iÅ¡spręstas tik bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, įvertinus abiejų Å¡alių pateiktų įrodymų visumÄ , be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).

Dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui 13. Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo nutarties ir nenurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės ėmėsi aktyvių veiksmų, ginčijamas nekilnojamas turtas (butas) buvo padalintas į dvi patalpas. Teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat pažymėjo, kad taikomos mažiausiai atsakovių teises varžančios laikinosios apsaugos priemonės – įraÅ¡as vieÅ¡ame nekilnojamojo turto registre.

Todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl pažeistų procesinių teisės normų nesant skundžiamos nutarties motyvų ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo. Atsakovo abstraktūs samprotavimai nesudaro pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ar proporcingumo reikalavimų.

14. Atsakovė MÄ®TA skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, nes nevertino, jog nekilnojamas turtas yra apsunkintas hipoteka, todėl ieÅ¡kovai į jį savo reikalavimus nukreipti negali, be to, ieÅ¡kinio reikalavimo suma atsakovei nėra didelė. Su tokiais atsakovės skundo argumentais sutikti pagrindo nėra. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytos teisės normos neriboja galimybės pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones hipoteka apsunkintam nekilnojamam turtui, tačiau nustato tam tikras sÄ lygas į jį nukreiptam trečiųjų asmenų iÅ¡ieÅ¡kojimui (CPK 747 straipsnis, 754 straipsnis).

Sutiktina su ieÅ¡kovo atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentu, kad atsakovė MÄ®TA neįrodė savo geros finansinės padėties ir atsakovės UAB „Abastas“ gebėjimo įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus ieÅ¡kovui, nes byloje esantis Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina aplinkybę, jog atsakovė UAB „Abastas“ savo vardu registruoto nekilnojamo turto neturi (e. b. l. 26), atsakovės MÄ®TA kartu su atskiruoju skundu pateiktas įmonės turto balansas sudarytas 2018-03-16 dienai (e. b. l. 127) ir neatspindi dabartinės atsakovės turtinės padėties, o kartu pateikti 2019-06-10 duomenys apie įsiskolinimo nebuvimÄ VSDFV (e. b. l. 128) prieÅ¡tarauja vieÅ¡ai skelbiamais duomenims apie atsakovės periodiÅ¡kai susidarančias skolÄ valstybinio socialinio draudimo fondui (2019-06-18 skola 746,21 Eur, 2019-07-16 skola 756,56 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia atsakovės atskirojo skundo argumentus dėl geros, stabilios atsakovės MĮTA turtinės padėties bei neįrodo, jog nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

15. Atsakovės MÄ®TA skundo argumentai, jog teismas pritaikė turto areÅ¡tÄ Å¾enklai virÅ¡ydamas turto areÅ¡to mastÄ , taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos nutartį, kadangi, viena vertus, teismas taikė kitÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, o ne turto areÅ¡tÄ . Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma taikyti restitucijÄ , t. y. grÄ Å¾inti UAB „Abastas“ NekilnojamÄ jį turtÄ , todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui perleidus ginčo turtÄ , teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomu, juo labiau, kad pats atsakovas atskirajame skunde nurodė, jog MÄ®TA ginčo turtÄ Ä¯sigijo ir vysto ne savo reikmėms, o pardavimui.

Kita vertus, atsakovė nekilnojamo turto, kuriam pritaikyti laikini apribojimai, vertę įrodinėja UAB „Matininkai“ 2019-03-14 parengta nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos santrauka (e. b. l. 130 – 132). Tačiau pati atsakovė nurodė, jog tai nėra nekilnojamo turto, kuriam yra taikomi apribojimai, vertinimo ataskaita, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad apriboto nekilnojamo turto vertė turi bÅ«ti nustatoma pagal analogijÄ su Å¡alia esančiu nekilnojamu turtu, o duomenų apie įvertinto turto ir laikinai apriboto nekilnojamo turto tapatumÄ byloje nėra.

16. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; 2009-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

17. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Dėl praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas 18. IeÅ¡kovas pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus (e. b. l. 184 – 185).

Pateikti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai priimtini, tačiau iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui, jog jų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-30 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-1161-723/2019, palikti nepakeistÄ .

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Žilvinas Terebeiza