2020-06-03 Nr. AB-11388-3-61-3-01249-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-353-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01249-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas 2011–2018 m. Šiuo laikotarpiu jam nebuvo suteiktos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai. Dėl tokių sąlygų jis negalėjo laikytis higienos, buvo psichologiškai gniuždomas, patyrė kančias, depresiją. Kadangi negalėjo valytis dantų, jie sugedo, todėl buvo priverstas kreiptis į odontologus. Pareiškėjas teigė, kad kasdien kreipdavosi į būrio viršininką su prašymu išduoti higienos priemones, tačiau į jo prašymus neatsižvelgdavo. Lukiškių TI-K administracija žodžiu informuodavo, kad higienos priemonės jam nepriklauso, nes jo statusas nuteistojo, o ne suimtojo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, sanitarinio mazgo, apžiūros sąlygų, taip pat dėl higienos priemonių išdavimo laikotarpiu 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. birželio 1 d. Administracinėje byloje Nr. I-4084-244/2017 priimtas sprendimas įsiteisėjęs. Todėl administracinės bylos dalis, kurioje laikotarpis sutampa su minėtoje byloje nurodytu laikotarpiu, paliktina nenagrinėta. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2011 m. lapkričio 17 d. ir su pertraukomis buvo iki 2017 m. gruodžio 7 d., 2017 m. gruodžio 8 d. buvo išvežtas į Kauno tardymo izoliatorių.

Vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimu, Lukiškių TI-K skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.), dantų pasta (50 ml.) ir dantų šepetukas buvo išduodami tik suimtiesiems asmenims kartą per mėnesį.

Apie išduotus higienos reikmenis buvo pažymima armatūrinėje kortelėje asmeniniam naudojimui išduotiems daiktams. Kadangi šios kortelės po nuteistųjų ir suimtųjų išvykimo saugomos tik vienerius metus, todėl atsakovas duomenų apie pareiškėjui išduotas higienos priemones 2011–2016 m. negalėjo pateikti. Pareiškėjas reikalingas higienos priemones (dantų pastos, dantų šepetukų, skutimosi peiliukų) galėjo nusipirkti Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje, nes sąskaitoje pinigų turėjo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d.

įsakymas Nr. IR-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“. Vadovaujantis šiuo įsakymu, higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. 2017 m. pareiškėjo prašymų išduoti jam higienos priemones nebuvo gauta.

Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis ir pateko į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovo atstovas taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjo R. A. skundą tenkino iš dalies, t. y., priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2018 m. balandžio 10 d. (žyma ant voko apie skundo išsiuntimą). Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 8 d. iš Lukiškių TI-K buvo išvežtas į Kauno tardymo izoliatorių ir nėra įrašų, kad į Lukiškių TI-K iki kreipimosi į teismą būtų parvežtas. Todėl teismas ginčo laikotarpiu laikė 2011 m. – 2017 m. gruodžio 8 d.

7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą dėl galbūt pažeistų jo teisių Lukiškių TI-K 2011 m. – 2014 m. gruodžio 7 d. pareikštas praleidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti. Kadangi pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, įrodančių svarbias priežastis dėl kurių terminas galėtų būti atnaujintas, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senaties terminą, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl higienos priemonių neišdavimo 2011 m. – 2014 m. gruodžio 7 d. atmetė ir nagrinėjo skundo dalį dėl 2014 m. gruodžio 8 d. – 2017 m. gruodžio 8 d. galbūt pažeistų pareiškėjo teisių Lukiškių TI-K neišduodant higienos priemonių.

8. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad atsakovo atstovo nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-4084-244/2017 (proceso Nr. 3-61-3-02001-2017-6) pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą grindė kitais argumentais. Todėl teismas nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų pagrindų pareiškėjo skundo dalį palikti nenagrinėtą.

9. Teismas nustatė, kad į Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo atvežtas 2014 m. gruodžio 29 d. ir su pertraukomis buvo iki 2017 m. gruodžio 8 d. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu daug kartų buvo vežamas į kitas įstaigas, o Lukiškių TI-K buvo šiomis dienomis: 2014 m. gruodžio 29 d. – 2015 m. vasario 4 d., 2015 m. vasario 19 d. – 2015 m. kovo 16 d., 2015 m. kovo 26 d. – 2015 m. balandžio 8 d., 2015 m. balandžio 16 d. – 2015 m. gegužės 6 d., 2015 m. gegužės 21 – 27 d., 2015 m. liepos 2 d. – 2015 m. rugpjūčio 5 d., 2015 m. gruodžio 10 d. – 2016 m. gegužės 10 d., 2016 m. gruodžio 13, 15 d. 2017 m. sausio 27 – 29 d., 2017 m. vasario 1 – 2 d., 2017 m. vasario 21 d., 23 d., 2017 m. kovo 22 – 23 d., 2017 m. balandžio 14 – 17 d., 2017 m. gegužės 12 – 14 d, 2017 m. gegužės 29 d., 2017 m. birželio 2 – 4 d., 2017 m. spalio 2 d., 6 – 8 d., 2017 m. lapkričio 10 – 12 d., 2017 m. gruodžio 7 d., iš viso 324 dienas. Pareiškėjas nuteistas 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 14 d. ir pareiškėjas įgijo nuteistojo statusą.

10. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu aktualios dvi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 redakcijos – galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d. ir įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. Šiuo įsakymu patvirtintos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (toliau – ir Higienos priemonių normos), kuriose nustatyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.). Higienos priemonių normų redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. sausio 1 d., 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Pagal 5 punktą drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Šiuo laikotarpiu galiojančio įsakymo patvirtintose normose nurodyta, kad dantų šepetėlis (1 vnt.) vyrui išduodamas 1 mėnesiui, dantų pasta (75 ml) – 2 mėnesiams, skutimosi peiliukai (4 vnt.) – 1 mėnesiui.

11. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K pirmą kartą, galiojo minėto įsakymo redakcija, kurioje nustatyta pareiga Lukiškių TI-K suimtuosius aprūpinti dantų šepetėliu, dantų pasta ar skutimosi peiliukais, tačiau tokia pareiga nekyla aprūpinant nuteistuosius. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje įsakymo redakcijoje nustatyta pareiga Lukiškių TI-K aprūpinti tiek nuteistuosius, tiek suimtuosius dantų pasta ir dantų šepetėliu pirmą kartą atvykusius į įstaigą, jeigu jie šių priemonių neturi, o vėliau jos išduodamos tik nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

12. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad dantų pasta, dantų šepetėlis ir skutimosi peiliukai iki 2017 m. sausio 1 d. buvo išduodamai tik suimtiesiems kartą per mėnesį, Lukiškių TI-K administracija pareiškėjo prašymų išduoti higienos priemones 2017 m. negavo, o šias priemones pareiškėjas galėjo įsigyti Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje. Todėl teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K, išduodamas higienos priemones suimtiesiems ir nuteistiesiems, įskaitant ir pareiškėją, vadovavosi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintomis taisyklėmis.

13. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, kuriame, esant panašioms aplinkybėms (pareiškėjui (nuteistajam) nebuvo išduotos higienos priemonės) teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, konstatavo, kad pareiškėjui, turinčiam nuteistojo statusą, nacionaliniais teisės aktais buvo nustatytos mažesnės garantijos, nei suimtojo asmens statusą turinčiam asmeniui, nors šie asmenys laikytini esantys panašioje padėtyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad EŽTT padaryta išvada, jog sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad Higienos priemonių normos neatitinka Konvencijos nuostatų, o galiojantis teisinis reglamentavimas numato tas pačias garantijas tiek suimtiesiems, tiek nuteistiesiems – be kitų higienos priemonių išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 yra nurodęs, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

14. Teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K ir jam, kaip nuteistajam, nebuvo išduodamos higienos priemonės (dantų šepetėlis, dantų pasta, skutimosi peiliukai), t. y. 2015 m. balandžio 14 d. – 2016 m. gruodžio 31 d., iš viso 218 dienų, nors per visą ginčo laikotarpį pareiškėjas buvo daug kartų išvykęs į Marijampolės areštinę bei Kybartų ir Alytaus pataisos namus.

15. Teismas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 29 d. – 2015 m. balandžio 13 d. pareiškėjas laikytinas suimtuoju ir Lukiškių TI-K turėjo teisės aktais nustatytą pareigą jį aprūpinti higienos priemonėmis (dantų šepetėliu, dantų pasta, skutimosi peiliukais). Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad tuo laikotarpiu suimtiesiems bei nuteistiesiems išduotos higienos priemonės buvo žymimos armatūrinėje kortelėje, tačiau jos į bylą negali pateikti, nes tokios kortelės saugomos tik vienerius metus. Kadangi Lukiškių TI-K nepateikė savo argumentus patvirtinančių įrodymų, teismas laikė, kad pareiškėjo teisė gauti minėtas higienos priemones jam būnant Lukiškių TI-K suimtuoju 2014 m. gruodžio 29 – 31 d., 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. vasario 4 d., 2015 m. vasario 19 d. – 2015 m. kovo 16 d., 2015 m. kovo 26 d. – 2015 m. balandžio 8 d., iš viso 78 dienas (daugiau kaip 2 mėnesius) buvo pažeista.

16. Teismas konstatavo esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį. Kadangi pareiškėjas 2017 m. į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė su prašymais išduoti higienos priemones, todėl likusiomis ginčo laikotarpio dienomis (2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 8 d.) teismas pareiškėjo teisių dėl higienos priemonių išdavimo pažeidimo nenustatė.

17. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu dėl higienos priemonių išdavimo raštu nesikreipė. Nors pareiškėjas nurodo, kad į pareigūnus kreipdavosi žodžiu, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, o minėta aplinkybė sudaro pagrindą abejoti skundo argumentais apie didelio masto psichologines kančias, kurias pareiškėjui galbūt sukėlė atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. Teismas iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nustatė, kad pareiškėjas 2015–2016 m. kelis kartus buvo nuvykęs pas odontologą, tačiau medicininiuose įrašuose pažymėti nusiskundimai ar atliktos procedūros dantims nepatvirtina pareiškėjo teiginio, jog dantys sugedo dėl negautų higienos priemonių.

18. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui, laikomam Lukiškių TI-K kaip suimtajam 2014 m. gruodžio 29 – 31 d., 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. vasario 4 d., 2015 m. vasario 19 d. – 2015 m. kovo 16 d., 2015 m. kovo 26 d. – 2015 m. balandžio 8 d., iš viso 78 dienas ir kaip nuteistajam 2015 m. balandžio 14 d. – 2016 m. gruodžio 31 d., iš viso 218 dienų, ir neišduodant higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų) buvo pažeista teisė gauti šias higienos priemones ir dėl tokių laikymo sąlygų jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Likusiomis dienomis, galiojant naujai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 redakcijai (įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.) teismas nenustatė šios pareiškėjo teisės pažeidimo, nes dėl higienos priemonių išdavimo į Lukiškių TI-K administraciją pareiškėjas raštu nesikreipė.

19. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į pažeidimo trukmę, t. y. į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas su pertraukomis neišduodant higienos priemonių Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 296 dienas iš 1 096 dienų, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės gauti higienos priemones pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes ir sprendė, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 100 Eur sumos priteisimas.

III. 20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl egzistuoja pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais dėl pareiškėjo laikymo kamerose, neatitinkančiose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 4 d.), ir žalos asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės institucijų civilinė atsakomybė be kaltės, todėl valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinoji valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą.

Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista teisė turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o pakanka ir teisės pažeidimo pripažinimo. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Pareiškėjas R. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o jam priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad jam Lukiškių TI-K nebuvo suteiktos higienos priemonės, atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad jas suteikė. Pareiškėjas prašo atsižvelgti, kad jam buvo priteistas tik 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje kilo ginčas dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas R. A. kildino iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl 2011–2018 m. pareiškėjui nesuteiktų higienos priemonių: dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgus į minėtą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) Lukiškių TI-K nesuteikus pareiškėjui higienos priemonių, t. y. neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.

28. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04); 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03)). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kompensacijos dydžio nepagrindė jokiais įrodymais.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.). Taip pat atsižvelgtina ir į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-372-438/2020).

30. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

31. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 100 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

32. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė