ddf3d025-6b8f-49e2-a24c-591d0d2cae33 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1123/2013 Procesinio sprendimo kategorija 36.2; 50.10                                                                                (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A.

Ž. ir R. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-107-656/2012 pagal ieÅ¡kovo „Swedbank lizingas“, UAB ieÅ¡kinį atsakovams UAB „RA group“, A. Ž., R. L. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas „Swedbank lizingas“, UAB ieÅ¡kinyje prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 16209,03 Lt nesumokėtų mokėjimų, 185502,04 Lt nuostolį, 31753,20 Lt papildomas iÅ¡laidas, 5 procentus metinių palÅ«kanų bei lygiomis dalimis žyminį mokestį.

Nurodė, kad su UAB „RA group“ sudarė lizingo sutartis Nr. LT057612 (2007 08 02), LT057613 (2007 08 02), LT057614 (2007 08 02), LT057615 (2007 08 02), LT057616 (2007 08 02), LT057617 (2007 08 02), LT057620 (2007 08 02), LT057621 (2007 08 02) (toliau - sutartys), pagal kurias ieÅ¡kovas įsipareigojo iÅ¡ atsakovo UAB „RA group“ nurodytų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytÄ turtÄ ir perduoti jį naudoti ir valdyti atsakovui UAB „RA group“ su sÄ lyga, kad atsakovas UAB „RA group“ sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas.

IeÅ¡kovas tinkamai įvykdė sutartis, įgijo vilkikus bei puspriekabes ir perdavė jas atsakovui UAB „RA group“ valdyti ir naudotis sutartyse nustatytomis sÄ lygomis. IeÅ¡kovas ir A. Ž. sudarė laidavimo sutartį Nr. LT057612-21/L (2007 08 02) (toliau - laidavimo sutartis1), pagal kuriÄ atsakovas A. Ž. įsipareigojo įvykdyti atsakovo UAB „RA group“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartis Nr. LT057612, LT057613, LT057614 LT057615, LT057616, LT057617, LT057620, LT057621.

IeÅ¡kovas ir R. L. sudarė laidavimo sutartį Nr. LT057612-21/L (2007 08 02) (toliau - laidavimo sutartis 2) visos laidavimo sutartys bendrai vadinamos - laidavimo sutartimis), pagal kuriÄ atsakovas R. L. įsipareigojo įvykdyti atsakovo UAB „RA group“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartis Nr. LT057612, LT057613, LT057614, LT057615, LT057616, LT057617 LT057620, LT057621. Atsakovui UAB „RA group“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartis, ieÅ¡kovas 2008 06 26 iÅ¡siuntė jam pretenzijÄ Nr. 01-20-13323 reikalaudamas sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ per 14 dienų ir įspėjo atsakovÄ , kad Å¡io reikalavimo neįvykdžius, sutartys bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos.

Atsakovui UAB „RA group“ per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius ieÅ¡kovo reikalavimo sumokėti skolÄ pastarasis, remdamasis sutarčių bendrosiomis sÄ lygomis 2008 07 17 praneÅ¡imu Nr. 01-30-2930 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ bei grÄ Å¾inti sutarčių pagrindu valdytÄ ir naudotÄ turtÄ . Tačiau atsakovas įpareigojimo padengti susidariusį įsiskolinimÄ neįvykdė. IeÅ¡kovas 2010 11 18 praneÅ¡imu Nr. SL-SR-16203 pareikalavo atsakovo A.

Ž. iki 2010 12 02 įvykdyti atsakovo UAB „RA group“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal sutartis, tačiau Å¡ių savo įsipareigojimu pagal laidavimo sutartį A. Ž. neįvykdė. IeÅ¡kovas 2010 11 18 praneÅ¡imu Nr. SL-SR-16206 pareikalavo atsakovo R. L. iki 2010 12 02 įvykdyti UAB „RA gruop‘ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal sutartis, tačiau Å¡ių savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį 2 R. L. neįvykdė. UAB „RA group“ įpareigojimÄ grÄ Å¾inti turtÄ pagal sutartis įvykdė, tačiau liko nepadengtas susidaręs įsiskolinimas pagal sutartis - 16209,03 Lt.

Atsižvelgiant į tai, jog turtas, buvęs sutarčių LT057612, LT057613, LT057614, LT057615, LT057616, LT057617, LT057620, LT057621 dalyku, buvo parduotas tretiesiems asmenims, patiriant nuostolį ir pelnÄ iÅ¡ turto pardavimo, ir vadovaujantis minėta sutartine nuostata, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti padengti nuostolį iÅ¡ turto pardavimo (turto likutinės vertės ir turto pardavimo kainos skirtumÄ ), kuris sudaro - 185502,04 Lt. Taip pat, vadovaujantis Sutarčių bendrųjų sÄ lygų 11.3 punktu, numatančiu atsakovo UAB „RA group“ pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti atlyginti 31753,20 Lt dydžio patirtas papildomas iÅ¡laidas už automobilių saugojimÄ , gabenimÄ ir realizavimÄ .Atsakovas UAB „RA group“ prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas praleido CK 1.125 str. 8 d. numatytÄ sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. 2008 m. liepos 17 d. praneÅ¡imu Nr. 01-30-2930 ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ apie Sutarčių nutraukimÄ . Atitinkamai raÅ¡te nurodė, kad atsakovas iki 2008 m. liepos 28 d. turi perduoti turtÄ UAB „Baltijos realizacijos centrui“. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas visÄ turtÄ pagal Sutartis perėmė 2008 m. liepos 28 d., laikytina, kad nuo 2008 m. liepos 28 d. turėtų bÅ«ti skaičiuojamas terminas ieÅ¡kovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti, kadangi apdairus ir protingas asmuo perėmęs turtÄ turėjo imtis visų įmanomų ir protingų priemonių atsiradusiai žalai iÅ¡ieÅ¡koti.

IeÅ¡kovas tik 2011 m. spalio 14 d. parengė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, nors faktiÅ¡kai jam žala atsirado 2008 m. liepos 28 d. nutraukus sutartį su Atsakovu. Todėl laikytina, kad paskutinė diena ieÅ¡kiniui dėl žalos pareikÅ¡ti buvo 2011 m. liepos 28 d. Be to, atsakovas UAB „RA group“ prašė atmesti reikalavimÄ priteisti 185502,04 Lt dydžio nuostolius iÅ¡ turto (5 vilkikų) pardavimo. Atsakovas R. L. buvo atvykęs pas IeÅ¡kovÄ ir domėjosi galimybe įsigyti automobilius, tačiau buvo informuotas, kad automobiliai jau realizuoti.

IeÅ¡kovas tik formaliai leido atsakovams pasinaudoti galimybe sumažinti IeÅ¡kovo nuostolius, tačiau realios galimybės Atsakovai neturėjo, kadangi automobiliai jau buvo realizuoti ir iÅ¡vežti į Vokietijos Federacinę RespublikÄ , t.y. visus automobilius ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai realizavo anksčiau negu informavo atsakovÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovo valdybos posėdžio protokolų matyti, kad IeÅ¡kovas nustatinėdamas preliminarias automobilių pardavimo kainas nesivadovavo jokiais objektyviais vertintojų pasiÅ«lymais ar objektyviomis rinkos kainomis.

IeÅ¡kovas turėdamas daug automobilių, kurie buvo realizuojami vienu metu už paties IeÅ¡kovo nustatytas kainas kÅ«rė pasiÅ«lÄ ir koregavo rinkos kainas, t.y. parduodamų automobilių kainos nebuvo rinkos rezultatas. IeÅ¡kovas remdamasis objektyviais specialistų vertinimais nustatinėjo tik pradines automobilių pardavimo kainas, galutinės kainos, už kurias ir buvo realizuoti automobiliai buvo nustatytos tik vienam IeÅ¡kovui žinomais kriterijais, todėl atsakovai negali bÅ«ti atsakingi už žalÄ , kuriÄ patyrė ieÅ¡kovas, nesilaikydamas paties nustatytos turto realizavimo tvarkos, taip pat realizuojant turtÄ už neobjektyviais ir neaiÅ¡kiais kriterijais nustatytÄ kainÄ .

Jeigu teismas nematys pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senatį IeÅ¡kovui priteistina žala turi bÅ«ti skaičiuojama įvertinus tas aplinkybes, kad IeÅ¡kovas realiai nesuteikė atsakovui galimybės įsigyti automobilių už siÅ«lomÄ kainÄ , t.y. priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui 11362,64 Lt (jeigu automobiliai (WJMM1VTH404335973, WJMM1VTH404335975, WJMM1VTH404336077 ir WJMM1VTH404336080) bÅ«tų realizuoti už pasiÅ«lyme atsakovams nurodytÄ kainÄ ieÅ¡kovas nebÅ«tų patyręs nuostolių, iÅ¡ automobilio WJMM1VTH404335977 ieÅ¡kovas patyrė 27997,25 Lt nuostolį, o realizavęs puspriekabes Å¡aldytuvus uždirbo 16634,61 Lt pelno, kas bendroje sumoje sudaro 11362,64 Lt nuostolių.

IeÅ¡kovo patirtos papildomos 31753,20 Lt iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos pagrįstomis, kadangi ieÅ¡kovas automobilį pardavė UAB Baltijos realizacijos centras ir papildomai reikalauja iÅ¡ atsakovo padengti UAB Baltijos realizacijos centras iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už automobilio pardavimo paslaugas. Kadangi UAB Baltijos realizacijos centras netarpininkavo parduodant automobilį, o pats tapo automobilio pirkėju tokios iÅ¡laidos nelaikytinos pagrįstomis, kadangi jokia paslauga ieÅ¡kovui nebuvo suteikta.Atsakovas A.

Ž. taip pat prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad laidavimo sutartis yra pasibaigusi suėjus dviem metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, nes sudaryta neterminuota laidavimo sutartis. Laidavimo sutarties 1 straipsnis numato, kad laiduotojas įsipareigoja įvykdyti lizingo gavėjo neįvykdytas ir netinkamai įvykdytas prievoles pagal lizingo sutartis su tolimesniais papildymais ir pakeitimais. Šalys laidavimo sutartyje įrašė, kad laiduotojų atsakomybė neribojama jokiais terminais. Šalys aiškiai nesusitarė dėl laidavimo galiojimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Laidavimas baigėsi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, nes ieÅ¡kovas per šį terminÄ nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio laiduotojams (CK 6.89 str. 1 d.). IeÅ¡kinio dalis dėl 16209,03 Lt sumos nesumokėtų palÅ«kanų vykdant sutartis turi bÅ«ti atmesta dėl to, kad laiduotojo prievolė pasibaigė. IeÅ¡kinio dalis dėl 217255,24 Lt žalos atlyginimo turi bÅ«ti atmesta, nes suėjo ieÅ¡kinio senatis ir ieÅ¡kovas yra pats kaltas dėl susidariusių nuostolių. Atsakovas R. L. prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad turtas parduotas už žemesnę nei rinkos kainÄ . IeÅ¡kovas pats padidino savo nuostolius, nes laiduotojai bÅ«tų pirkę turtÄ brangiau ir nuostoliai bÅ«tu mažesni. Automobilius pirko pati UAB Baltijos realizacijos centras, kuris neva tarpininkavo automobilių pardavime, todėl PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros už automobilių pardavimo paslaugas iÅ¡raÅ¡ytos nepagrįstai. Nagrinėjamoje byloje lizingo sutartimis nustatytos prievolės mokėti įmokas pasibaigė arba praėjus sutartyje numatytam terminui (2010-08-30) arba nutraukus lizingo sutartį ir grÄ Å¾inus turtÄ lizingo bendrovei (2008 m. rugpjūčio mėn.).

Vadovaujantis CK 6.88 str. 1 d., kai užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Šalys nebuvo aiškiai susitarę, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui „Swedbank lizingas“ UAB, solidariai iš atsakovų UAB „RA group“, A.

Ž. ir R. L., 16209,03 Lt nesumokėtų mokėjimų, 185502,04 Lt nuostolį, 31753,20 Lt papildomas išlaidas ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovui „Swedbank lizingas“ UAB, iš atsakovų UAB „RA group“, A. Ž. ir R. L. priteisė po 1890 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pasisakydamas dėl ieškinio senaties nurodė, kad ieškinio senaties termino pradžia siejama su subjektyvaus pobūdžio kriterijumi, t.y. faktinio nuostolių dydžio paaiškėjimo diena.

IeÅ¡kovas teigia, kad galutinis nuostolių dydis paaiÅ¡kėjo po galutinio pardavimo, kuris įvyko 2009-06-10, o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2011-10-14, todėl trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti konkrečius piniginius nuostolius grindžiamas perimto turto pardavimo dokumentais. TikslÅ«s duomenys, už kokiÄ kainÄ bus parduodamas turtas, iki 2009-06-10 nebuvo žinomi, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas tik 2009-06-10 sužinojo, kokio dydžio piniginius nuostolius patyrė, todėl taikomas CK 1.127 str. 1 d. nustatytas sužinojimo apie konkrečias pažeistas teises momento kriterijus.

Teismas sprendė, kad ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį 2011-10-14, nepraleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, nes tik 2009-06-10 atsirado nuostoliai, išreikšti konkrečia pinigine suma.Teismas pasisakydamas dėl laidavimo pabaigos nurodė, kad laidavimas kaip prievolė užtikrinimo priemonė pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis).

Teismas sprendė, kad lizingo gavėjo UAB „RA group“ ir ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytų lizingo sutarčių bendrųjų sÄ lygų 11.2.2. ir 11.2.3. punktuose nustatyta lizingo gavėjo UAB „RA group“ prievolė sumokėti nesumokėtas, įmokas, apmokėti neiÅ¡pirktos turto vertės ir rinkos vertės iÅ¡laidas, kompensuoti nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jei klientas bÅ«tų tinkamai įvykdęs prievolę (CK 6.754 str.) yra neterminuota ir galioja iki visiÅ¡ko įvykdymo.

Å alys laidavimo sutartyse nenumatė, kad laidavimai yra terminuoti, todėl CK 6.88 str. 1 d. numatytas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas pateikti laiduotojui ieÅ¡kinį netaikomas. Å alys laidavimo sutarčių 21 punkte konkrečiai susitarė, kad laidavimo sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrintos prievolės pagal Lizingo sutartis. Teismas sprendė, kad laidavimo sutartimi užtikrinamas prievolės įvykdymas, o ne pati prievolė, taigi, lizingo sutarčių nutraukimas nesÄ lygojo prievolės pasibaigimo, o lėmė tik sutartinių santykių tarp kreditoriaus ir skolininko pabaigÄ .

Tuo pačiu, Å¡alims sutartyje nustačius, kad laidavimo sutartis galioja iki pagrindinės sutarties sÄ lygų įvykdymo, negalima sutikti su argumentu, kad laidavimo prievolė pasibaigė, nutraukus lizingo sutartis ir kreditoriui per tris mėnesius nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio laiduotojams. Å i laidavimo sutarčių 21 punkto nuostata paneigia atsakovo A. Ž. argumentÄ , kad Å¡alys aiÅ¡kiai nesusitarė dėl laidavimo galiojimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo ir laidavimas baigėsi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, nes ieÅ¡kovas per šį terminÄ nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio laiduotojams (CK 6.89 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad Å¡alys turi teisę susitarti, kad laidavimas galioja iki visiÅ¡ko pagal pagrindinę sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009).Teismas pasisakydamas dėl nuostolių ir papildomų iÅ¡laidų dydžio ir pagrįstumo nurodė, kad lizingo davėjo nuostoliais laikomos visos sumos, kurias lizingo davėjas turėjo gauti pagal lizingo sutartį, tai yra tiek lizingo sutarties dalyko kaina (vertė), kuriÄ lizingo davėjas sumokėjo už lizingo sutarties dalykÄ pardavėjui, tiek lizingo davėjo uždarbis (palÅ«kanos), mokėtinos už lizingo sutarties dalyko perdavimÄ lizingo gavėjui naudotis ir valdyti, lizingo sutarties paruoÅ¡imo mokestis ir kitos sumos, nurodytos kaip mokėtinos lizingo sutartyje (CK 6.249 str. 1 d., 6.567 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-463/2011).

Taip pat lizingo davėjo nuostoliais laikomos ir iÅ¡laidos, kurias jis patiria dėl lizingo sutarties dalyko susigrÄ Å¾inimo ir realizavimo, tai yra turto pervežimo, saugojimo, vertinimo, tarpininkavimo iÅ¡laidos ir t.t. (CK 6.249 str. 1 d.). Tuo tarpu laiduotojas, kuris laidavo už lizingo gavėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , lizingo davėjui atsako solidariai kartu su lizingo gavėju bei lygiai tiek pat kaip ir lizingo gavėjas, jei laidavimo sutartis nenumato kitaip (CK 6.81 str. 1-2 d.) Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2008-07-17 praneÅ¡imu Nr.01-30-2930 informavo apie lizingo sutarčių nutraukimÄ .

A. R. L. teigia, kad 2008-07-22 kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu leisti realizuoti ginčo turtÄ , tačiau tokiam teiginiui pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. IeÅ¡kovas 2008-08-01 UAB „RA group“ vadovui A. Ž. iÅ¡siuntė proformas - iÅ¡ankstinio apmokėjimo sÄ skaitas dėl siÅ«lymo įsigyti UAB „Ra group" valdytÄ ir naudotÄ turtÄ . Atsakovai neatsakė į ieÅ¡kovo 2008-08-01 siÅ«lymus, Å¡i aplinkybė patvirtina, kad potencialaus pirkėjo ginčo turtui nebuvo. IeÅ¡kovas suinteresuotas parduoti turtÄ kaip įmanoma didesne kaina, kitu atveju patirtÄ nuostolį iÅ¡ turto pardavimo reikia iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ su finansiniais sunkumais susiduriančio kliento.

Lizingo bendrovės interesas parduoti iÅ¡ skolininkų atsiimtÄ turtÄ už kuo įmanomai didesnę kainÄ . A. R. L. neteisingai nurodė, kad ieÅ¡kovo siųstame praneÅ¡ime dėl ginčo turto įsigijimo buvo nurodytas 14 dienų terminas, per kurį galėjo pareikÅ¡ti norÄ pirkti automobilius, tačiau pasak jo, pastarajam pareiÅ¡kus norÄ automobilius įsigyti, jie jau buvo parduoti. Ginčo turtas 2008-08-28, 2008-10-16 perdavimo priėmimo aktais buvo perduotas ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas 2009-03-24 pasiÅ«lymais Nr. 926- 929 kreipėsi į Atsakovus dėl pasiÅ«lymuose nurodyto turto įsigijimo arba dėl galimybės patiems surasti turtui pirkėjÄ .

PasiÅ«lymuose buvo nurodytas 14 kalendorinių dienų terminas nuo pasiÅ«lymo iÅ¡siuntimo, tačiau ir dėl Å¡ių pasiÅ«lymų atsakovai jokia forma nesureagavo, taip dar kartÄ nepasinaudodami dalyvauti turto pardavimo procese. IeÅ¡kovas pasiÅ«lymuose nurodytÄ turtÄ pardavė 2009-04-09, 2009-04-16, 2009-04-30, 2009-06-10 (sudarytos turto pardavimo tretiesiems asmenims pirkimo-pardavimo sutartys). IeÅ¡kovas pardavęs minėtÄ turtÄ nepažeidė 14 kalendorinių dienų termino. Aplinkybė, kad viena transporto priemonė buvo Vokietijoje, nereiÅ¡kia jos pardavimo fakto.

IeÅ¡kovas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų finansiÅ¡kai nenaudinga atsisakyti kliento pasiÅ«lymo įsigyti turtÄ už jo neiÅ¡pirktÄ (likutinę) vertę, nes tokiu atveju ieÅ¡kovas nebÅ«tų patyręs nuostolio dėl turto pardavimo trečiajam asmeniui.Atsakovai neįrodė, kad liudytojas G. S. realiai turėjo galimybę (pakankamai lėšų) ir ketino įsigyti iÅ¡ ieÅ¡kovo transporto priemones. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad 2009 m. pradžioje G. S. turėjo realiÄ galimybę sumokėti ginčo turto vertę.

G. S. turto deklaracijos neįrodo, kad jis turėjo galimybę (turėjo grynų pinigų ar užtikrintÄ galimybę gauti finansavimÄ ) sumokėti kaip fiziniam asmeniui itin didelę pinigų sumÄ 665217,21 Lt.IeÅ¡kovas iki lizingo sutarčių nutraukimo mokėtinų įmokų skolÄ , kuri sudaro 16209,03 Lt, pagrindė 2011-10-07 pažyma (t.1 b.l.48-49), kurios duomenų teisingumo atsakovai neginčijo. Nuostolį iÅ¡ turto pardavimo, lygų 185502,04 Lt, ieÅ¡kovas pagrindė 2011-10-07 pažyma dėl nuostolio iÅ¡ turto pardavimo paskaičiavimo bei turto pardavimo tretiesiems asmenims pirkimo-pardavimo sutarčių kopijomis (t.1 b.l.50-56). 2011-10-07 pažymoje ieÅ¡kovas atsižvelgė į aplinkybę, kad puspriekabės parduotos brangiau už likutinę (neiÅ¡pirktÄ ) vertę.

IeÅ¡kovas apskaičiavo tiek vilkikų, kurie buvo parduoti už mažesnę kainÄ negu likutinė (neiÅ¡pirkta) vertė, tiek pelningai parduotų puspriekabių pardavimo rezultatÄ â€“ bendrÄ 185502,04 Lt nuostolį. Atsiskaitymo už transporto priemonės faktÄ patvirtina ieÅ¡kovo pateikti mokėjimo pavedimai ir PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros (t.2 b.l.18-36).IeÅ¡kovas pagrįstai nurodė, kad lizingo bendrovė iÅ¡lieka lizingo sutartimis įsigyto turto savininku, kuris gali disponuoti turtu savo nuožiÅ«ra.

Tačiau ieÅ¡kovas nepagrįstai tvirtina, kad lizingo sutartys ir Civilinis kodeksas (CK 6.420 str.) suteikia teisę ieÅ¡kovui parduodamo turto kainÄ nustatyti savo nuožiÅ«ra. Nors ieÅ¡kovo ruoÅ¡tose lizingo sutarčių bendrosiose sÄ lygose nenumatyta ieÅ¡kovo pareiga atlikti nepriklausomÄ arba pačios lizingo bendrovės vertintojų turto vertinimÄ , tačiau turto pardavimas sukelia tiesiogines pasekmes lizingo gavėjams ir laiduotojams. Sutartys turi bÅ«ti vykdomos kuo ekonomiÅ¡kiau, tinkamai ir sÄ Å¾iningai, imantis tokių pastangų, kurių bÅ«tų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 str.).

Ieškovas ėmėsi protingų pastangų įvykdyti sutartį kuo ekonomiškiau, nes UAB „BRC“ ir UAB „Fraktas“, kurios profesionaliai prekiauja automobiliais, savo specialistų jėgomis, atliko perimtų transporto priemonių vertinimus. Vilkikai nebuvo nauji, pravažiavę po keliasdešimt tūkstančių kilometrų iki 100000 km, turėjo trūkumų (t.2 b.l.69-83). Transporto priemones nupirko UAB „BRC“, UAB „Autoerdvė“ ir UAB „Fraktas“ už kainas, kurios iš esmės atitinka vertinimo metu nustatytas kainas (t.2 b.l.110-112).

IeÅ¡kovo nuostoliai yra skirtumas tarp faktinės turto pardavimo kainos ir likusios neiÅ¡mokėtos turto vertės. LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 13 d. nustato, kad rinkos vertė - apskaičiuota pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduotas turtas vertinimo dienÄ , sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtÄ ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po Å¡io turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio Å¡alys veikia dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovo ir UAB „BRC“, UAB „Autoerdvė“ ir UAB „Fraktas“ sudarymo aplinkybės neatitiko LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 13 d. nurodytų sÄ lygų. Atsakovai, bÅ«dami verslininkais, negali teisintis, kad nesuvokė galimų automobilio pardavimo už mažesnę negu neapmokėta vertė pasekmių – pareigos padengti neapmokėtos vertės ir faktiÅ¡kai gautos pardavimo kainos skirtumÄ . Atsakovai, žinodami apie ketinamus parduoti automobilius, galėjo patys ieÅ¡koti ir siÅ«lyti pirkėjÄ už didesnę kainÄ .

Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovai neįrodė automobilio kainos nepagrįstumo. IeÅ¡kovas ėmėsi protingų pastangų siekiant sumažinti savo ir atsakovų nuostolius. Be to, atsakovai neįrodinėjo, kokia pardavimo metu buvo faktinė parduotų transporto priemonių rinkos vertė, neprašė civilinio proceso tvarka skirti ekspertizę. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai I. Atsakovas A. Ž. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti 2012 m. birželio 18 d.

Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ir atmesti ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams, apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas bÅ«damas neapdairus, užvilkino procesÄ ir praleido imperatyvia įstatymo norma nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo terminÄ bei nepateikė jokių įrodymų, remiantis kuriais Å¡is terminas gali bÅ«ti atnaujintas.2.

Nagrinėjamoje byloje lizingo sutartimi nustatytos prievolės - mokėti įmokas terminas pasibaigė arba praėjus sutartyje numatytam terminui, tai yra 2010 m. rugpjūčio 30 d., arba nutraukus lizingo sutartį ir grÄ Å¾inus turtÄ lizingo bendrovei.3. Pirmosios instancijos teismas nesigilindamas į bylos esmę, neįvertindamas byloje surinktus įrodymus, priėmė Å¡aliÅ¡kÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ priteisti iÅ¡ atsakovų 185502,4 Lt dydžio ieÅ¡kovo nuostolius. Å iuo atveju, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, dėl ko ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti nuostolius turėjo bÅ«ti atmestas.4.

Tai, kad lizingo bendrovė, reikalaudama pasiraÅ¡yti laidavimo sutartis, nevertino laiduotojų turtinės padėties ir neįsitikino, ar jie realiai galės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, laikytina nepakankamu atidumu ir rÅ«pestingumu, todėl pačiai lizingo bendrovei tenka dalis rizikos dėl laidavimo sutarčių neįvykdymo.5. Teismas, Å¡aliÅ¡kai, nekreipdamas dėmesio į byloje nustatytus faktus, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovų priteisė papildomas iÅ¡laidas. II. Atsakovas R. L. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012-06-18 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ kuriuo ieÅ¡kinį jo atžvilgiu visiÅ¡kai atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Å iuo atveju buvo laiduojama, užtikrinant terminuotos prievolės įvykdymÄ (mokėjimai pagal lizingo sutartis turi bÅ«ti atliekami laiku, o visose lizingo sutartyse nustatyta vienoda turto iÅ¡pirkimo laikotarpio pabaiga - 2010-08-30), todėl laidavimo galiojimui turi bÅ«ti taikomos CK 6.88 straipsnio nuostatos.2. Byloje esanti medžiaga leidžia pagrįstai padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, nutraukdamas lizingo sutartis ir neinformuodamas apie tokį nutraukimÄ manęs (kaip laiduotojo), o vėliau pats organizuodamas turto realizavimo procesÄ (vengdamas mano dalyvavimo Å¡iame realizavimo procese) privalėjo imtis aktyvių veiksmų, siekdamas realizuoti perimtÄ turtÄ už rinkos kainÄ ir sumažinti savo galimus nuostolius.

Tačiau ieÅ¡kovas nesirÅ«pino tinkamu perimto turto bÅ«klės įvertinimu, savalaikiu turto rinkos kainos nustatymu ir efektyvaus pardavimo proceso organizavimu, akivaizdžiai pardavė turtÄ savo partneriams už mažesnę nei rinkos kainÄ ir tokiu bÅ«du pats prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ir nesiėmė bÅ«tinų priemonių nuostolių sumažinimui.3. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties termino pradžia (reikalavimų dėl žalos atlyginimo atžvilgiu) turi bÅ«ti laikoma 2008-07-17, kuomet ieÅ¡kovas, suvokdamas, kad jo teisės pažeistos (tai yra sužinojęs apie jo pažeistas teises), iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ skolininkui dėl lizingo sutarčių nutraukimo.

BÅ«tent tas momentas, kuomet buvo nutrauktos lizingo sutartys ir turi bÅ«ti laikoma faktine nuostolių padarymo data, nuo kurios turi bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsakovas UAB „RA group” pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie atsakovo A. Ž. apeliacinio skundo ir praÅ¡o pilna apimtimi tenkinti 2012 m. liepos 18 d. apeliacinį (apeliantas atsakovas A. Ž.) skundÄ bei panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo atmesti ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas" ieÅ¡kinį atsakovams UAB „RA group", A.

Ž. ir R. L. dėl skolos, nuostolių iÅ¡ turto pardavimo ir papildomų iÅ¡laidų priteisimo bei apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Dėl to, jog pirmosios instancijos teismas priėmė Å¡aliÅ¡kÄ , nepagrįstÄ ir prieÅ¡taraujantį LAT praktikai sprendimÄ , neiÅ¡analizavo ir neaptarė byloje surinktų įrodymų, dėl ko teismo sprendimo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, pasinaudodami savo procesinėmis teisėmis, teikia teismui pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.

Atsiliepimu į atsakovo A. Ž. apeliacinį skundÄ atsakovas R. L. nurodo, kad su apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės sutinka ir praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimu į atsakovo R. L. apeliacinį skundÄ atsakovai A. Ž. ir UAB „RA group“ praÅ¡o pilna apimtimi tenkinti apeliacinį R. L. skundÄ , panaikinti 2012 m. birželio 18 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo atmesti ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams. Nurodo, kad su apelianto R.

L. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais sutinka, palaiko apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieÅ¡kovas praÅ¡o atmesti apeliantų skundus kaip nepagrįstus ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimÄ nepakeistÄ ir iÅ¡ apeliantų ieÅ¡kovo naudai priteisti visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų pagrindu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Apeliaciniai skundai netenkintini.Å io apeliacinio proceso dalykÄ sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovų A. Ž. ir R. L. skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms bÅ«dinga tai, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.Apeliantas A.

Ž. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Remiantis bendrÄ ja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Teisėjų kolegija pareikÅ¡to praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės yra aiÅ¡kios, abiejų Å¡alių pozicija grindžiama raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių pozicijos iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos procesiniuose dokumentuose, todėl nėra pagrindo skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, laidavimo sutartimis laiduotojai, A. Ž. ir R. L. kaip solidarÅ«s skolininkai užtikrino prievolių pagal UAB „RA group“ ir ieÅ¡kovo sudarytas lizingo sutartis Nr. LT057612, LT057613, LT057614, LT057615, LT057616, LT057617 LT057620, LT057621 įvykdymÄ .

Tarp Å¡alių kilus ginčui dėl netinkamo prievolių vykdymo, ieÅ¡kovas nutraukė lizingo sutartis ir lizingo gavėjui bei laiduotojams nevykdant sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, susigrÄ Å¾ino lizinguojamÄ turtÄ , jį pardavė ir kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ laiduotojų ir lizingo gavėjo nuostolius ir patirtas iÅ¡laidas.Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Atsakovai A. Ž. ir R. L. nesutikdami su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundÄ ir iÅ¡dėstė nesutikimo argumentus.

Dėl ieÅ¡kinio senaties Apeliantai skunduose nurodo, kad pagal CK 1.125 str. 8 d. ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju yra praleidęs įstatymo nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo senaties terminÄ , nes ieÅ¡kovas apie pažeistas teises sužinojo 2008 m. liepos 17 d., kai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos ginčo lizingo sutartys. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK1.124 str.); ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CPK 1.127 str.1 d). Pažymėtina, kad ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl nesumokėtų mokėjimų pagal lizingo sutartis, nuostolių atsiradusių dėl sutartinius santykius pažeidusios Å¡alies kaltės bei papildomų iÅ¡laidų priteisimo. Å ioje civilinėje byloje lizingo sutarčių nutraukimas nėra ginčijamas, todėl laikytina, kad ginčo lizingo sutartys buvo nutrauktos teisėtai ir pagrįstai ir ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutartinius santykius pažeidusios Å¡alies kaltės. Kadangi, ieÅ¡kovas kildina savo reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos patyrė dėl sutartinius santykius pažeidusios Å¡alies kaltės, todėl turi bÅ«ti vertinama ar šiuo atveju turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ieÅ¡kovas į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2011 m. spalio 17 d. Tuo tarpu atsakovų teigimu nagrinėjamos bylos atveju yra suėję senaties terminai, nes ieÅ¡kovas apie pažeistas teises sužinojo 2008 m. liepos 17 d. Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais sutikti negali. Pažymėtina, kad ginčo lizingo sutarčių vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo dienÄ , ieÅ¡kovas žinojo kokia suma sudaro skolÄ , tačiau negalėjo žinoti kokius nuostolius jis patirs parduodamas lizinguojamÄ turtÄ ir kokias papildomas iÅ¡laidas jis patirs.  Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ reikia sieti su konkrečiu momentu, kuomet paaiÅ¡kėja nuostolių atsiradimo diena.

Bylos duomenimis, vėliausiai realizuotas turtas buvo 2009 m. birželio 10 d., todėl Å¡i data ir laikoma ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia. Atsižvelgiant į tai, kad vėliausiai realizuotas turtas buvo 2009 m. birželio 10 d., o ieÅ¡kinys Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2011 m. spalio 17 d., todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas nepraleido CK 1.125 str. 8 d. nurodyto sutrumpinto trijų metų ieÅ¡kinio senaties termino. Dėl laidavimo pabaigos Apeliantai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad ieÅ¡kovas praleido CK 6.88 str. nustatytÄ terminÄ dėl ko prarado teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų A.

Ž. ir R. L. skolos sumokėjimo bei žalos atlyginimo.CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, kai kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra sutarę, kad laidavimas galioja iki visiÅ¡ko skolininko prievolių įvykdymo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės mėn. 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011, pažymėta, jog „nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti CK 6.88 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimai nebuvo siejami su konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nurodytoje byloje konstatavo, kad laidavimo teisiniai santykiai tarp Å¡alių nesusiklostė, tačiau pasisakė dėl laidavimo civilinių teisinių santykių atsižvelgdama į kasacinio teismo pagrindinę funkcijÄ užtikrinti vienodÄ teisės aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ bei siekdama užtikrinti vienodÄ teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant CK 6.88 straipsnį, kuriame reglamentuojama terminuoto laidavimo pabaiga“.Laidavimo sutarčių 21 p. numatyta, kad laidavimo sutartis pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia laidavimu užtikrinta prievolė pagal lizingo sutarti.

CK 6.123 str. 1 d. yra numatyta, kad „prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma“. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad laidavimo sutartimis Å¡alys susitarė, jog laidavimas galios tol, kol bus įvykdytos prievolės pagal lizingo sutartis, todėl laikytina, kad laidavimas Å¡iuo atveju galios tol, kol ieÅ¡kovui bus įvykdytos visos prievolės pagal ginčo lizingo sutartis. Dėl nuostolių ir papildomų iÅ¡laidų dydžio ir pagrįstumo Apelianto A.

Ž. teigimu, teismas nesigilindamas į bylos esmę, neįvertindamas byloje surinktus įrodymus, priėmė Å¡aliÅ¡kÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ priteisti iÅ¡ atsakovų 185502,4 Lt dydžio ieÅ¡kovo nuostolius. Å iuo atveju, ieÅ¡kovas savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, dėl ko ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti nuostolius turėjo bÅ«ti atmestas. Apeliantas R. L. taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo pareikÅ¡tu reikalavimu dėl susidariusių nuostolių bei nesutinka su parduodamo lizinguojamo turto verte.

Teisėjų kolegija pažymi, kad laiduotojai pasiraÅ¡ydami laidavimo sutartis patvirtino, kad yra susipažinę su lizingo sutarties sÄ lygomis ir jiems yra suprantamos laidavimu užtikrintos prievolės nevykdymo pasekmės, tai reiÅ¡kia, kad atsakovai suprato, kad nutraukus Lizingo sutartis turtas bus parduodamas, o nuostolis, jei toks bÅ«tų, bus iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡ lizingo gavėjo bei laiduotojų, pasiraÅ¡ytų sutarčių pagrindu. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuostoliai susidarė dėl turto saugojimo, pardavimo, vertinimo ir atsirado dėl atsakovų lizingo sutarčių sÄ lygų nevykdymo.

CK 6.567 straipsnis numato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kitÄ . CK 6.574 straipsnyje nustatyta, kad, kai lizingo gavėjas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raÅ¡tu pareikalauti, kad per protingÄ terminÄ lizingo gavėjas šį pažeidimÄ paÅ¡alintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma.

Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai bÅ«tų buvę pakankamai aktyvÅ«s ir laikydamiesi bendradarbiavimo pareigos ėmęsi veiksmų sumažinti nuostolius ar jų iÅ¡vengti, t.y. atsakovai patys galėjo surasti lizinguojamo turto pirkėjÄ .

Atsakovai apie pareigÄ atlyginti nuostolius ieÅ¡kovo buvo informuoti raÅ¡tu, bei kaip jau buvo minėta, šį įsipareigojimÄ buvo prisėmęs pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ieÅ¡kovas 2008 m. liepos 17 praneÅ¡imu Nr.01-30-2930 informavo apie lizingo sutarčių nutraukimÄ . IeÅ¡kovas 2008 m. rugpjūčio 1 d. atsakovui A. Ž. kaip atsakovo UAB „RA group“ vadovui elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė proformas, iÅ¡ankstinio apmokėjimo sÄ skaitas dėl siÅ«lymo įsigyti UAB „RA group“ valdytÄ ir naudotÄ turtÄ pagal ginčo lizingo sutartis.

Ginčo turtas 2008 m. rugpjūčio 28 d., 2008 m. spalio 16 d. perdavimo priėmimo aktais buvo perduotas ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas 2009 m. kovo 24 d. pasiÅ«lymais Nr. 926- 929 kreipėsi į atsakovus dėl pasiÅ«lymuose nurodyto turto įsigijimo arba dėl galimybės patiems surasti turtui pirkėjÄ . Tačiau atsakovai į ieÅ¡kovo pasiÅ«lymus nesureagavo. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad patys laiduotojai nebuvo pakankamai aktyvÅ«s ir rÅ«pestingi ir nesikreipė į ieÅ¡kovÄ su pasiÅ«lymais dėl lizinguoto turto realizavimo, tuo sukurdami teisines pasekmes ir pagrindÄ ieÅ¡kovui savo nuožiÅ«ra realizuoti lizinguotÄ turtÄ .

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad byloje nebuvo įrodyta, jog liudytojas G. S. realiai turėjo galimybę (pakankamai lėšų) ir ketino įsigyti iÅ¡ ieÅ¡kovo transporto priemones. Minėto asmens pateikti 2004 m. ir 2007 m. duomenys apie jo finansinę padėtį, negali atspindėti tikrosios finansinės padėties, nes turto realizavimas buvo vykdomas 2008 m. ir 2009 m., o duomenų apie minėtu laikotarpiu buvusiÄ liudininko finansinę padėtį nėra pateikta.

Nors yra nurodoma, kad liudytojui priklauso nekilnojamojo turto, t.y. buto dalis, tačiau tokie duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados apie liudytojo pajėgumÄ Ä¯sigyti lizinguotÄ turtÄ , nes Å¡io turto vertė kelis kartus virÅ¡ija minėto asmens turimo turto vertę. Kita vertus atsakovai turėjo galimybę žymiai anksčiau domėtis ir imtis veiksmų dėl parduodamo turto, nors tuo susirÅ«pino tik tuomet kai ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teismui.Apeliantai skunduose taip pat nurodo nesutikimo su parduoto turto verte argumentus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, teismas vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu įvertino byloje pateiktus įrodymus ir iÅ¡dėstė motyvus dėl turto vertės, su kuriais teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka ir laiko, kad teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai sumažino realizuojamo turto pardavimo kainÄ , nes atsakovai nepateikė įrodymų, kad buvo objektyvios galimybės mažinti su realizuojamo turto pardavimu susijusias papildomas iÅ¡laidas arba didinti parduodamo turto kainÄ pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto A. Ž. argumentu, kad lizingo bendrovė, reikalaudama pasirašyti laidavimo sutartis, nevertino laiduotojų turtinės padėties ir neįsitikino, ar jie realiai galės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kas laikytina nepakankamu atidumu ir rūpestingumu, todėl pačiai lizingo bendrovei tenka dalis rizikos dėl laidavimo sutarčių neįvykdymo.Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos objektas ieškovo pareikšti reikalavimai dėl nuostolių ir išlaidų atlyginimo, tačiau minėti apelianto argumentai yra tiesiogiai susiję su šalių pasirašytų sutarčių galiojimu.

Nei lizingo, nei laidavimo sutartys nėra nuginčytos, todėl jos yra galiojančios ir privalo bÅ«ti vykdomos. Laiduotojai nepateikė įrodymų dėl jų valios neatitikimo pasiraÅ¡ant laidavimo sutartis, nereikalavo tas sutartis pripažinti negaliojančiomis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo jomis abejoti ir remiasi, sprendžiant Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ .Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡samiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginÄÄ , nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimÄ pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Konstantinas Gurinas                                                                  Vytas Milius                                                                  Marytė Mitkuvienė