2017-11-09 Nr. AB-20585-3-62-3-01862-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1951-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01862-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 6–8) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. jis buvo laikomas Alytaus PN, kur piktybiškai buvo nesilaikoma teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. jam atliekant bausmę Alytaus PN baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose nebuvo sudarytos sąlygos nemokamai skalbtis viršutinius rūbus bei juos džiovinti. Viršutinių rūbų skalbimas buvo apmokestinamas, pinigų jis neturėjo. Maudantis duše jam neužtekdavo nei laiko, nei muilo išsiskalbti viršutinius rūbus, todėl jis susirgo odos liga. Be to, jis buvo verčiamas sėdėti su rūkančiais asmenimis. Nuo cigarečių dūmų jo rūbai nuolat smirdėdavo. Pareiškėjas turėjo dėvėti nešvarius drabužius, jautė diskomfortą dėl jų blogo kvapo, vengė bendravimo ir uždarų patalpų, ir dėl šių aplinkybių patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 600 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į skundą (b. l. 20–21, 30–33) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas jau antrą kartą pateikia skundą dėl drabužių plovimo. Pažymėjo, jog nuteistųjų patalynę ir rūbus vieną kartą per savaitę skalbia ir džiovina pataisos namų skalbykloje. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas kontroliuoja apatinių drabužių, patalynės surinkimą ir išdalijimą nuteistiesiems kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje. Nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas uždaroje zonoje, yra sudarytos sąlygos išsiskalbti asmeninius viršutinius drabužius dušinėje naudojimosi dušu metu. Alytaus PN yra įsigiję dubenis drabužiams skalbti ir 15 pastatomų išlankstomų drabužių džiovyklų. Atsakovo manymu, pareiškėjo argumentai dėl laikymo kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriaus kamerose kartu su rūkančiais asmenimis yra atmestini. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. gegužės 28 d. nutarime Nr. 950 dėl nuteistojo nubaudimo pareiškėjas pažymėjo, kad sutinka bausmę atlikti su rūkančiais asmenimis (bausmę baudos izoliatoriaus kameroje pradėjo atlikti Marijampolės pataisos namuose, baigė atlikti Alytaus pataisos namuose). Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 49-1990 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. 2014 m. birželio 12 d. nuteistojo asmens protokole Nr. 7360 pareiškėjas pažymėjo, kad sutinka atlikti bausmę su rūkančiais asmenimis. Atsakovo teigimu, pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo atlyginti žalą. Be to, iš pareiškėjo priteistinos teismo išlaidos.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu (b. l. 141–147) iš dalies patenkino pareiškėjo M. A. skundą. Teismas pripažino, kad nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas (nemokamą viršutinių rūbų skalbimą), o pareiškėjo reikalavimą dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą; atmetė pareiškėjo prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

6. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė atlikdamas bausmę Alytaus PN, kuriuose nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. jam nebuvo sudarytos sąlygos nemokamai skalbtis ir džiovintis viršutinių drabužių bei jis buvo laikomas kameroje su rūkančiais asmenimis.

7. Teismas nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.271 str. 1 d.) atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Alytaus PN ginčo laikotarpiu buvo laikomas iš viso 115 dienų, etapu buvo išvykęs 6 kartus.

9. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą Alytaus PN kyla pareiga užtikrinti juose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims tokias buities sąlygas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 64 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti ne tik asmeninius apatinius, bet ir viršutinius drabužius. Šioje higienos normoje nėra nurodyta, kad kamerų tipo patalpose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims ši nuostata netaikoma, todėl visiems Alytaus PN laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims turi būti sudarytos vienodos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių dėl Alytaus PN kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims nesudarytų sąlygų skalbti ir džiovinti viršutinius drabužius. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus padarytas išvadas. Pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose gyvenę nuteistieji viršutinius drabužius turėjo galimybę skalbti duše, maudymosi duše dieną. Iki 2015 m. balandžio 30 d. už viršutinių drabužių skalbimą nuteistiesiems Alytaus PN reikėdavo susimokėti, jeigu jie pageidaudavo, kad jų viršutiniai rūbai būtų skalbiami.

11. Teismo vertinimu, nei už vieną Lietuvos higienos normos HN 76:2010 įpareigojimo vykdymą suimtasis ar nuteistasis nėra ir negali būti įpareigotas mokėti. Suimtajam ar nuteistajam turi būti suteikiama galimybė viršutinius drabužius nemokamai išsidžiovinti pataisos namų džiovykloje, kadangi džiovyklos įrengimas kameroje yra nenumatytas, be to, ji tam tikru metu sumažintų nuteistiesiems priklausantį laisvą kameros ploto dalį.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog jis blogai jautėsi su purvinais drabužiais, susirgo odos liga, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, kompensuotinus neturtinės žalos forma. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos išsiskalbti rūbus, tik jis negalėjo pasinaudoti pataisos namuose esančia galimybe išsiskalbti rūbus ne dušo metu, tačiau ginčo atveju pareiškėjas pats pasirinko nemokėti už viršutinių drabužių skalbimo ar cheminio valymo paslaugas, nors turėjo galimybę pasinaudoti paslaugomis. Tokiu atveju nėra teisinga laikyti, jog pareiškėjo patirti išgyvenimai, kurie susiję su pasirinkimu nemokėti už paslaugą, gali būti atlyginami tik kompensuojant neturtinę žalą. Tinkama satisfakcija šiuo atveju yra pareiškėjo teisės nemokamai išsiskalbti ir išsidžiovinti viršutinius drabužius pažeidimo pripažinimas. Be to, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius atlikdamas tyrimą pataisos namuose pažeidimų nenustatė, tačiau rekomendavo įvertinti galimybę nuteistiesiems džiovintis viršutinius rūbus ne kamerose, o džiovykloje.

13. Teismas nurodė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims privalu sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir šis reikalavimas yra susijęs su pareiga nerūkančius nuteistuosius atskirti nuo rūkančių asmenų (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6, 14 p., Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 str. 1 d. 3 p., 19 str. 4 d.). Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas protokole, kuriame yra pažymima, kokioje kameroje sutinkama atlikti bausmę, atsisakė pasirašyti. Protokole pažymėta, jog pareiškėjas išreiškė valią būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo valia buvo atlikti bausmę nerūkančiųjų kameroje, atkreipė dėmesį į tai, jog protokole yra ne jo parašas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus, jog už jį pasirašomi dokumentai ir jie neatspindi jo tikrosios valios, tačiau byloje yra Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. gegužės 28 d. nutarimas, kuriame yra išreikšta pareiškėjo valia būti su rūkančiais asmenimis, pareiškėjas savo valią patvirtino parašu. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo galimybė pasirašyti pačiam išreiškiant savo valią ginčo protokole, skųsti jį. Tačiau pareiškėjas šia savo teise nepasinaudojo. Kadangi pareiškėjas atsisakė pasirašyti protokole, jo neskundė, jis atspindi pareiškėjo tikrąją valią, o pataisos namai neatliko jokių pareiškėjo teises pažeidžiančių veiksmų.

14. Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Įvertinęs duomenis, atspindinčius pareiškėjo sveikatos būklę, teismas nurodė, kad sutrikimai nustatyti ne ginčo laikotarpiu, todėl negali būti vertinami kaip atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo pasekmės. Nebuvo duomenų, jog pareiškėjui būtų kilusi odos liga dėl nešvarių viršutinių rūbų dėvėjimo.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmių), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios jo orumą, sveikatą ir gerovę, o elgesys su juo vertintinas kaip kankinimas pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasmę. Įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, teismas teigė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktų garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktų nustatytas bausmės atlikimo pataisos įstaigoje sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

17. Teismas likusius pareiškėjo skundo argumentus, atsižvelgęs į išdėstytas teismo išvadas bei priimamą procesinį sprendimą, laikė pertekliniais, neturinčiais esminės (lemiamos) reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).

18. Teismas nustatė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą priteisti valstybės naudai 53,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-4781-5503 nuspręsta teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą paskiriant advokatą Ričardą Lilą. Teismo nuomone, kadangi pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, valstybės naudai turėtų būti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiškėjo atstovavimo išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ginčą pralaimėjusios šalies. Tačiau šiuo atveju iš dalies ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje. Taigi nesant šalies, privalančios atlyginti atstovavimo išlaidas, prašymas dėl išlaidų atlyginimo buvo nepatenkintas (ABTĮ 44, 45, 451 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-288/2009).

III. 19. Pareiškėjas M. A. apeliaciniu skundu (b. l. 152–154) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Asmeniniai viršutiniai drabužiai turėjo būti skalbiami nemokamai. Dušas yra skirtas nusiprausti, o ne skalbti drabužius. Galimybės išskalbti viršutinius drabužius ribojimas Alytaus PN direktoriaus priimtu teisės aktu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino įrodymus, nes vonelės ir džiovyklos buvo įsigytos vėliau. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius išvadose nurodė, kad Alytaus PN nustatytas reglamentavimas buvo neteisėtas. Prausimosi dienos uždaroje zonoje yra šeštadienis ir sekmadienis. Pareiškėjas nesutinka, kad jis privalėjo įrodyti patirtą žalą, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien pripažinimo, jog buvo pažeistos jo teisės, nepakanka. Jis neabstrakčiai pareiškė, kad buvo padaryta neturtinė žala. Alytaus PN piktybiškai nesilaikė teisės aktų.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 159–161) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą galintys sąlygoti veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodydamas, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 163–165) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą, objektyvų bei teisingą sprendimą. Apeliantas nepateikė duomenų, jog Alytaus PN būtų sąmoningai siekę nežmoniškai su juo elgtis. Teisės aktai neįpareigoja laisvės atėmimo vietų įstaigų jose laikomiems asmenims skalbti ir džiovinti viršutinius drabužius. Šioms įstaigoms yra nustatyta pareiga sudaryti sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Šios sąlygos apeliantui buvo sudarytos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro teisės būti laisvės atėmimo vietose teisės aktus atitinkančiomis, žmogaus orumo nepažeidžiančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimas kaip pakankama satisfakcija pareiškėjui.

26. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. nebuvo sudarytos sąlygos nemokamai skalbtis ir džiovintis viršutinius drabužius, buvo pažeisti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte nustatyti reikalavimai. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pareiškėjas turėjo pasirinkimo galimybę gauti mokamą viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugą įstaigoje, jo patirtus išgyvenimus teismas siejo su minėtu pasirinkimu ir tinkama satisfakcija laikė pareiškėjo teisės nemokamai išsiskalbti ir išsidžiovinti viršutinius drabužius pažeidimo pripažinimą. Pareiškėjo skundo dalies dėl jo neteisėto laikymo kameroje kartu su rūkančiais asmenimis teismas nepripažino pagrįsta ir tą skundo dalį atmetė.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo teisės nemokamai išsiskalbti ir išsidžiovinti viršutinius drabužius pažeidimo pripažinimo kaip tinkamos satisfakcijos jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti ir prašė pakeisti sprendimą, priteisti 600 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimui, t. y. po 100 Eur už kiekvieną mėnesį.

28. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, įvertindamas apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados.

29. Remiantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

31. Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008).

32. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).

33. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

34. Todėl praktikoje tam tikrais atvejais nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai (tinkamo apšvietimo stoka, neužtikrinta švari aplinka, tinkama valgymui) neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-504-756/2017).

35. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

36. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į nurodytus Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, suteikiamą judėjimo laisvę pataisos įstaigose, tam tikrais atvejais apsiriboja teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015 ir kt.).

38. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. nemokamai skalbtis ir džiovintis viršutinius drabužius buvo pažeista, pataisos namai neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte nustatytų reikalavimų įgyvendinimo. Ta aplinkybė, kad buvo numatyta galimybė šias paslaugas gauti atlygintinai, nešalina nei paties pažeidimo, nei gali būti vertinama jo sukeliamų pasekmių, pasireiškiančių kaip asmeniui sukeliami neigiami išgyvenimai, aspektu.

39. Pareiškėjas nurodė, kad ilgą laiką – šešis mėnesius – neturėdamas galimybės išsiskalbti viršutinių drabužių, turėjo dėvėti juos nešvarius, jautė diskomfortą dėl jų blogo kvapo, vengė bendravimo ir uždarų patalpų, t. y. patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, kurie laikytini įrodytais (žr. 31, 32 p.). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis buvo susirgęs odos liga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesiejo su nustatytu pažeidimu, nes įrodymų apie susirgimo priežastis byloje nėra.

40. Pareiškėjo neigiami išgyvenimai savo intensyvumu nors ir nepriskirtini kankinimui ir nežmoniškam elgesiui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau yra nesuderinami su laisvės atėmimu konkrečiam asmeniui susijusiais būtinais suvaržymais, priežastiniu ryšiu yra susiję su nustatytais atsakovo neteisėtais veiksmais, buvo nuolatinio pobūdžio, truko pakankamai ilgai, todėl sudaro pagrindą atlyginti neturtinę žalą.

41. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui, ydingai siejo pareiškėjo neigiamus išgyvenimus ne su atsakovo padaryto pažeidimo pasekmėmis, bet su paties pareiškėjo galimybėmis už pinigus gauti viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugą, todėl netinkamai įvertino jų mastą, neatsižvelgė į jų trukmę. Teismas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad visą šį laiką jis neturėjo pinigų, taigi ir atlygintine paslauga pasinaudoti negalėjo.

42. Įvertinusi nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija ir jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, todėl, tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti keičiamas priteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

43. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

44. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti, panaikinti jo dalį, kuria atmestas pareiškėjo M. A. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, ir priteisti M. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė