ddef8047-b11b-4c60-9e09-e9f2ac6b66c1 · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-34-988/2021 Teisminio proceso Nr.: 4-48-3-00244-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.7; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria netenkintas J.

S. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko Aurimo Tviragos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 87-ANR_N-1648-2020 dėlJ. S. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį ir jam skirtos 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 00 ct) baudos. Teismas n u s t a t ė : I. Priimtų sprendimų esmė 1.

Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-1648-2020 J. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2020 m. vasario 2 d. 18.27 val. magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 26,15 km, vairuodamas transporto priemonę „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. HM580, kurioje vežė krovinį, važiuodamas pirmÄ ja eismo juosta važiavimo kryptimi kelyje, kur kiekviena kryptimi yra po dvi eismo juostas, buvo neatsargus, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sÄ lygas, nepasirinko važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nukrypo į kairę, kliudė antrÄ ja eismo juosta važiavusį automobilį „Mercedes-Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies į kairę, atsitrenkė į atitvarÄ , jį apgadino, sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos važiavusiems kitiems automobiliams. Ä®vykus eismo įvykiui, neįjungė avarinės Å¡viesos signalizacijos, nepastatė avarinio sustojimo ženklo, t. y. nepažymėjo tamsiu paros metu neapÅ¡viestame kelio ruože sudarytos kliÅ«ties, dėl to į priekabÄ atsitrenkė antrÄ ja eismo juosta iÅ¡ paskos važiavęs automobilis „Audi A3“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vengdamas susidÅ«rimo manevravo į deÅ¡inę ir kliudė ten sustojusį kitÄ automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. JN0515, jį apgadino, ir automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris taip pat manevravo į deÅ¡inę, tačiau neiÅ¡vengė susidÅ«rimo kelyje. Eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrukdyta R. S. ir R. C. sveikata, apgadinti automobiliai bei kelio A1 atitvarai. Å iais savo veiksmais J. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 9, 127 ir 219 punktus.

J. S. paskirta administracinė nuobauda – 150,00 Eur bauda (b. l. 16).

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S. skundu, pateiktu nutarimÄ priėmusiai Institucijai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų prašė panaikinti minėtÄ nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ Institucijai administracinio nusižengimo papildomam tyrimui atlikti (b. l. 8–11).

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi netenkintas pareiÅ¡kėjo J. S. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-1648-2020. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mai skundžiamoje nutartyje sprendė, kad akivaizdu, jog J. S. suvokė, kad važiavimo sÄ lygos buvo prastos dėl tuo metu buvusios dulksnos, tamsaus paros meto, tačiau nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kuris bÅ«tų saugus.

Be to, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, nors po eismo įvykio jis ir ėmėsi visų įmanomų priemonių įspėti kitus eismo dalyvius apie atsiradusiÄ kliÅ«tį ir įjungė priekaboje vežamo automobilio avarinius signalus, tačiau automobilio „Audi A3“ susidÅ«rimÄ su priekaba, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta automobilio „Audi A3“ vairuotojo R. S. ir keleivio R. C. sveikata, sÄ lygojo jo nerÅ«pestingumas – J. S. nenumatė, kad dėl jo tokio veikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Teismo vertinimu, nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių įspėti kitus eismo dalyvius apie atsiradusiÄ kliÅ«tį (b. l. 129–133). II. Apeliacinio skundo argumentai 4. Apeliaciniu skundu J. S. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį ir priimti naujÄ nutarimÄ . 4.1. J. S. argumentuoja, kad jis negavo Institucijos atsiliepimo į skundÄ , į teismo posėdį nebuvo kviečiami kiti eismo dalyviai. 4.2. Apelianto J. S. teigimu, teismo posėdžio metu jis patvirtino skunde nurodytas svarbias aplinkybes, jog įvykus eismo įvykiui ir jo vairuojamam automobiliui sustojus tiek jame, tiek transportuojamame automobilyje buvo įjungti avarinio sustojimo žibintai, kas atitinka KET 91.2. punkto reikalavimÄ .

Tai nutartį priėmusi teisėja galėjo įsitikinti posėdžio metu kartu peržiÅ«rint TV laidos metu eismo įvykio vietoje užfiksuotÄ video medžiagÄ , tačiau nutartyje apie tai nieko nepaminėta. 4.3. Apeliantas nurodė, jog atliekant tyrimÄ nebuvo įvertinti R. S. veiksmai vairuojant automobilį „Audi A3“, kuris taip pat galimai pažeidė KET, t. y. nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo ir dėl to atsitrenkė į jau po įvykusio eismo įvykio sustojusiÄ jo traukiamÄ priekabÄ . 4.4.

J. S. pastebėjo, jog ekspertizės iÅ¡vadose teigiama, jog pagrindinė „Audi A3“ atsitrenkimo į mano priekabÄ priežastis buvo neįjungta avarinė Å¡viesos signalizacija, tačiau tai prieÅ¡tarauja liudytojų (A. Å . ir P. S.) duotiems parodymams bei filmuotai TV laidos medžiagai. 4.5. Apeliantas paminėjo, kad toje pačioje iÅ¡vadoje nurodoma, jog R. S. važiuodamas jo paties nurodytu apie 100 km / h greičiu turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti atsitrenkimo į automobilio „VW Transporter“ priekabÄ laiku stabdydamas savo vairuojamÄ automobilį „Audi A3“, jeigu turėjo objektyviÄ galimybę matyti kliÅ«tį didesniu kaip 111 m atstumu.

Vertinant tokiÄ iÅ¡vadÄ kyla klausimas, kodėl nebuvo atkreiptas dėmesys ir atsakyta į papildomus klausimus, ar automobilio „Audi A3“ vairuotojas galėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo, jeigu, kaip reikalauja KET, bÅ«tų važiavęs saugiu greičiu atsižvelgiant į eismo intensyvumÄ , meteorologines sÄ lygas ir laikydamasis saugaus atstumo nuo priekyje jo važiavusio automobilio „Audi Q5“, kurio vairuotojas važiuodamas tokiu pat greičiu sugebėjo iÅ¡vengti atsitrenkimo į sustojusiÄ priekabÄ .

Pats bÅ«damas eismo įvykio vietoje, pareiÅ¡kėjas matė, jog „Audi A3“ važiavo ne didesniu nei 10 metrų atstumu nuo prieÅ¡ jį važiavusio automobilio. Tai savo paaiÅ¡kinime patvirtino ir pats vairuotas R. S.. 4.6. J. S. nurodė, kad jis negali sutikti su teismo nutartyje nurodoma aplinkybe, jog nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių įspėti kitus eismo dalyvius apie atsiradusiÄ kliÅ«tį, nes tai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Kaip vieni asmenys gali matyti įjungtas avarines signalų Å¡viesas, o kiti jų nemato.

Tai galima paaiÅ¡kinti tik nenoru sakyti tiesÄ ir bylos baigtimi suinteresuotų asmenų aiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. 4.7. Apeliantas teigė, jog KET 91.2 papunktis ir 92 punktas įpareigoja įjungti avarinius signalus, o, jei jie neveikia, pastatyti avarinį sustojimo ženklÄ , kas ir buvo padaryta. 4.8. J. S. pabrėžė, kad jis sutinka, jog dėl galimai jo neatsargumo kelyje nukentėjo automobilių „Mercedes Benz“ ir „Toyota Prius“ vairuotojai bei Lietuvos automobilių kelių direkcija, nes jiems buvo padaryta turtinė žala, tačiau negali sutikti, jog dėl jo veiksmų nukentėjo automobilio „Audi A3“ vairuotojas bei jo keleiviai ir „Audi Q5“ vairuotojas E. S., kuris sugebėjo pastebėti jau po eismo įvykio sustojusiÄ transporto priemonę ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo su ja. 4.9.

Apeliantas nurodė, kad automobilio „Mercedes Benz“ keleivė A. Å . nurodė, jog matė į kelio atitvarus atsitrenkusį jo automobilį bei patvirtino jo ir P. S. duotus parodymus, jog automobilyje buvo įjungti žibintai ir avarinis signalas dar iki atsitrenkiant „Audi A3“ automobiliui, todėl nesutinka, jog pažeidė KET 219 punkto reikalavimus. Bendromis su kartu važiavusio sÅ«naus pastangomis ėmėsi visų įmanomų priemonių įspėti kitus eismo dalyvius apie atsiradusiÄ kliÅ«tį, nes dėl susiklosčiusių aplinkybių (intensyvus eismas ir keliamas pavojus) negalėjo greitai paÅ¡alinti atsiradusios kliÅ«ties.

SÅ«nus netgi suspėjo įjungti priekaboje vežamo automobilio avarinių signalų. Be to, eismo įvykį pastebėjęs ir sustojęs pravažiuojantis vairuotojas pastatė avarinį ženklÄ , tačiau jį greitai numušė pravažiuojančios transporto priemonės. Mano, kad dėl intensyvaus eismo ir oro sÄ lygų Å¡i aplinkybė nebuvo užfiksuota eismo įvykio schemoje bei kituose dokumentuose. 4.10. J. S. paminėjo, kad yra neaiÅ¡kus 2020 m. vasario 3 d. priimtas E. L. paaiÅ¡kinimas: „2020.02.02 apie 18:15 kelyje A1 Kauno kryptimi važiavau antra juosta, apie 80-90 km/h greičiu ir prieÅ¡ais mane važiavo baltos spalvos audi atstumas nuo mano automobilio buvo apie 10 metrų.

Pirmoje juostoje apie 5 metrai nuo mano automobilio. Nuo mano automobilio apie 30-40 metru važiuoja pirma juosta prieÅ¡ais tamsu audi automobili baltos spalvos autobusiukas su pakrauta priekaboje automobiliu.“. NeaiÅ¡ku, kas buvo pirmoje juostoje nuo jo automobilio, koks automobilis važiuoja pirmÄ ja juosta, kokia tai tamsi „Audi“, kurioje eismo juostoje buvo jo automobilis, kai įvyko kontaktas, kuria pareiÅ¡kėjo automobilio dalimi buvo kontaktuota. IÅ¡ visos eismo įvykio situacijos aiÅ¡ku, kad staiga sumėčius pareiÅ¡kėjo vairuojamÄ automobilį su priekaba savo automobilio priekine dalimi kliudė jį lenkiančio „Mercedes Benz“ galinę dalį, tačiau apie įvykį liudijęs E. L. kažkodėl apie jokį „Mercedes Benz“ automobilį savo paaiÅ¡kinime neužsimena.

Jis savo pirminiame paaiškinime, kurį surašė vasario 2 d. (b. l.

37) nurodė, jog, pasitelkęs savo ilgametę vairavimo patirtį, iÅ¡vengė susidÅ«rimo ir saugiai sustojo. Jau kitÄ dienÄ , t. y. vasario 3 d., E. L. savo paaiÅ¡kinime nurodo, jog į priekabÄ atsitrenkęs tamsios spalvos „Audi“ automobilis važiavo pirmÄ ja eismo juosta ir tai visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja automobilį „Audi Q5“ vairavusio E. S. ir į priekabÄ atsitrenkusio automobilio „Audi A3“ vairavusio R. S. parodymams, kurie nurodė, jog apvažiuojant pirmÄ ja juosta lėčiau važiavusius automobilius, važiavo antrÄ ja eismo juosta.

Taip pat neatitinka E. L. parodymai, jog jis matė besimėtantį kelyje pareiÅ¡kėjo automobilį ir pats apvažiuodamas iÅ¡vengia susidÅ«rimo, nėra aiÅ¡ku, su kuria transporto priemone jis susidÅ«rė. IÅ¡ kitų paaiÅ¡kinimų akivaizdu, jog nuo įvykusio kontakto su automobiliu „Mercedes Benz“ iki automobilio „Audi A3“ atsitrenkimo į priekabÄ turėjo praeiti ne mažiau kaip trys minutės, ir tai patvirtina automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo bei keleivių nuosekliai duoti parodymai.

Tai prieštarauja E. L. parodymams, nes ir automobilio „Audi Q5“ vairuotojas E. S. paaiškinime patvirtina, jog jis staiga pamatė jau sustojusį kelyje J. S. automobilį su priekaba. Automobilio „Mercedes Benz“ keleivė A. Š. nurodė, jog įvykus kontaktui, sustojus ji, išlipusi, spėjo apžiūrėti, ar nepažeistas kuro bakas, matė į kelio atitvarus atsitrenkusį pareiškėjo automobilį bei patvirtino jo ir sūnaus duotus parodymus, jog automobilyje buvo įjungti žibintai ir avarinis signalas dar iki atsitrenkiant „Audi A3“ automobiliui. 4.11.

Atkreipė dėmesį į tai, kad jam atsitrenkus į atitvarÄ ir iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio visomis įmanomomis priemonėmis su sÅ«numi bandė įspėti kitus eismo dalyvius apie atsiradusiÄ kliÅ«tį. Eismo įvykį pastebėjęs ir sustojęs pravažiuojantis vairuotojas pastatė avarinį ženklÄ , tačiau jį greitai numušė pravažiuojančios transporto priemonės. 4.12. Pastebėjo, jog automobilio „Audi A3“ vairuotojo ir juo važiavusių keleivių pateiktus paaiÅ¡kinimus, kuriuose jie nurodo, jog pareiÅ¡kėjo automobilyje nebuvo jokių Å¡viesų, vertina kritiÅ¡kai, nes visi Å¡ie asmenys gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi, t. y. noru įrodyti apelianto neatsakingÄ vairavimÄ .

Jų paaiÅ¡kinimai pateikti praėjus daugiau nei 10 dienų po įvykio ir iÅ¡ jų bendro turinio matyti, jog jie panaÅ¡Å«s, t. y. iÅ¡ anksto tarpusavyje suderinti. 4.13. Apeliantas pažymėjo, kad iÅ¡ įvykio aplinkybių akivaizdu, jog automobilį „Audi A3“ vairavęs R. S. neatsakingai ir neatsargiai vairuodamas automobilį, o bÅ«tent, važiuodamas apie 100 km / h greičiu, nesilaikydamas saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės (pagal jo pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ 10-15 m), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sÄ lygas, eismo intensyvumÄ , kad atsiradus kliūčiai galėtų sustabdyti transporto priemonę, todėl, mano, pats pažeidė KET 4, 5, 9, 126, 127, 128 punktų reikalavimus, dėl ko atsirado pasekmės, t. y. buvo apgadinti prie jo priverstinai sustojusios transporto priemonės prikabinta priekaba ir ant jos vežamas automobilis, kitos transporto priemonės bei susižeidė jo automobilyje vykę keleiviai.

Pastebėjo, jog Å¡i aplinkybė nebuvo nagrinėjama Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktame 2020 m. liepos 16 d. ekspertizės akte Nr. 11- 1159(20). Kaip jau minėjo, Å¡io akto iÅ¡vadoje nurodoma, jog R. S. važiuodamas jo paties nurodytu apie 100 km / h greičiu, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti atsitrenkimo į automobilio „VW Transporter“ priekabÄ , laiku stabdydamas savo automobilį „Audi A3“, jeigu turėjo galimybę matyti kliÅ«tį sudariusį automobilį didesniu kaip 111 m atstumu.

Pažymėjo, kad prieš jį važiavusio automobilio „Audi Q5“ vairuotojas E. S., važiuodamas tikėtinai panašiu greičiu, sugebėjo pastebėti kliūtį likus jo paties nurodomu 30 metrų atstumu iki kliūties ir taip išvengė susidūrimo. Taigi, jeigu automobilio „Audi A3“ vairuotojas R. S. būtų laikęsis KET 126 punkto numatyto reikalavimo, t. y. važiavęs saugiu 50 metrų atstumu, jis būtų laiku pastebėjęs kliūtį ir išvengęs susidūrimo. Pažymėjo, jog ši aplinkybė viso tyrimo metu nebuvo akcentuota ir ekspertizės akte nebuvo nagrinėjama, nes užduotyje nebuvo užduotas klausimas, susijęs su saugaus atstumo laikymusi.

Abejotina, ar R. S. turėjo privalomÄ dviejų metų vairavimo staÅ¾Ä , nes tokio stažo vairuotojus kelių eismo taisyklės įpareigoja elgtis atsakingiau, taikant tam tikrus apribojimus. 4.14. J. S. vertinimu, byloje papildomai nustačius visas aplinkybes turi pasikeisti jam formuojamas kaltinimas tik dėl automobilių ir atitvarų sugadinimo taip veikÄ kvalifikuojant pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Jis yra įsitikinęs, jog dėl kitų kilusių padarinių (sužalotų „Audi A3“ keleivių bei apgadinto automobilio „Audi Q5“) turėtų bÅ«ti atsakingas R.

S. (b. l. 135–138). III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai J. S. apeliacinis skundas atmetamas 5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus virÅ¡ininko Aurimo Tviragos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 87-ANR_N-1648-2020, yra teisėta ir J.

S. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.

6. ANK 417 straipsnio 7 dalyje (2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII-2665 redakcija) nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų.

7. ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymÄ sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt iki trijų Å¡imtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo Å¡eÅ¡ių Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų.

8. Institucijos nutarimu J. S. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė KET 4, 5, 9, 127, 219 punktų pažeidimus, tai yra, kad jis 2020 m. vasario 2 d. 18.27 val. magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 26,15 km, vairuodamas transporto priemonę VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. HM580, kurioje vežė krovinį, važiuodamas pirmÄ ja eismo juosta važiavimo kryptimi kelyje, kur kiekviena kryptimi yra po dvi eismo juostas, buvo neatsargus (tuo pažeidė KET 4, 5, 9 punktus), neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sÄ lygas, nepasirinko važiavimo greičio (tuo pažeidė KET 127 punktÄ ), nesuvaldė vairuojamo automobilio, nukrypo į kairę, kliudė antrÄ ja eismo juosta važiavusį automobilį Mercedes-Benz, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies į kairę, atsitrenkė į atitvarÄ , jį apgadino, sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos važiavusiems kitiems automobiliams. Ä®vykus eismo įvykiui neįjungė avarinės Å¡viesos signalizacijos, nepastatė avarinio sustojimo ženklo, t. y. nepažymėjo tamsiu paros metu neapÅ¡viestame kelio ruože sudarytos kliÅ«ties (tuo pažeidė KET 219.1 papunktį), dėl to į priekabÄ atsitrenkė antrÄ ja eismo juosta iÅ¡ paskos važiavęs automobilis „Audi A3“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vengdamas susidÅ«rimo manevravo į deÅ¡inę ir kliudė ten sustojusį kitÄ automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. JN0515, jį apgadino, ir automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris taip pat manevravo į deÅ¡inę, tačiau neiÅ¡vengė susidÅ«rimo kelyje. Eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta R. S. ir R. C. sveikata, apgadinti automobiliai bei kelio A1 atitvarai (b. l. 16).

9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. S. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Aplinkybes, kad J. S. buvo neatsargus, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sÄ lygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nukrypo į kairę, kliudė antrÄ ja eismo juosta važiavusį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies į kairę, atsitrenkė į atitvarÄ , jį apgadino, sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos važiavusiems kitiems automobiliams, patvirtina bylos medžiaga, pavyzdžiui, eismo dalyvių paaiÅ¡kinimai, paties pareiÅ¡kėjo parodymai (b. l. 44, 48).

10. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, jog J. S. padarė KET 219.1 papunkčio pažeidimus, tai yra, kad jis nepažymėjo eismo įvykio vietos KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Atitinkamai J. S. apeliaciniame skunde nesutinka, kad jis padarė ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Pirmosios instancijos teismas vertino, kad J. S. buvo nerÅ«pestingas, kadangi veiksmai, kurių jis, kaip pats nurodo, ėmėsi, tai yra įjungė priekaboje vežamo automobilio („Honda Accord“) avarinius signalus, buvo nepakankami susidariusioje situacijoje (b. l. 48–51).

11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog automobilyje „VW Transporter“ buvo įjungti žibintai ir avarinis signalas dar iki atsitrenkiant „Audi A3“ automobiliui, todėl J. S. nesutinka, jog pažeidė KET 219 punkto reikalavimus. Be to, jeigu automobilio „Audi A3“ vairuotojas R. S. būtų laikęsis KET 126 punkto numatyto reikalavimo, t. y. važiavęs saugiu 50 metrų atstumu nuo „Audi Q5“, jis būtų laiku pastebėjęs kliūtį ir išvengęs susidūrimo (b. l. 136–138). Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo pozicija nesutinka.

12. Automobilio „Mercedes-Benz“ keleivė A. Å . paaiÅ¡kinime nurodė, kad iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio matė, jog atsitrenkusiame į kelio atitvarus autobusiuke buvo įjungtas avarinis signalas (b. l. 32). Taip pat kartu su J. S. važiavęs jo sÅ«nus P. S. teigė, kad įvykus eismo įvykiui jis įjungė avarinės Å¡viesos signalizacijÄ transporto priemonėje („VW Transporter“) (kaip tai numato KET 91.2 papunktis), tačiau veikė (mirksėjo) tik vienas žibintas, o kitas neveikė, kadangi buvo iÅ¡dužęs (b. l. 40).

Taip pat atkreipiamas dėmesys į byloje esantį TV kanalo „LNK“ vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame matyti abi mirksinčios „VW Transporter“ galinės lempos. Vis dėlto du skirtingi vairuotojai E. Å ., R. S., taip pat R. S. keleivis E. T. paaiÅ¡kino, kad artėdami link Å¡io autobusiuko jie nematė avarinės Å¡viesos signalizacijos (b. l. 43, 44, 48). Aplinkybė, kad, kaip nurodo apeliantas, jų paaiÅ¡kinimai pateikti praėjus daugiau nei 10 dienų po įvykio ir iÅ¡ jų bendro turinio matyti, jog jie panaÅ¡Å«s, nesudaro pagrindo vertinti juos kaip nepatikimus, tarpusavyje suderintus.

IÅ¡ eismo įvykio vietos schemos matyti, kad „VW Transporter“ stovėjo priekine dalimi į Vilniaus pusę (b. l. 23), o, kaip minėta, „Audi A3“ važiavo Kauno kryptimi, be to, mirksėjo ne „VW Transporter“ priekinės, o galinės lempos, todėl mirksinčių žibintų galėjo nesimatyti. Apygardos teismo vertinimu, svarbu pažymėti, kad įjungta avarinės Å¡viesos signalizacija turi bÅ«ti matoma tiems eismo dalyviams, kurie artėja link Å¡ios transporto priemonės, o, kai matomumas dėl oro sÄ lygų, atstumo yra ribotas, o KET tokiame kelyje kaip A1 leidžia didesnį leistinÄ greitį, tokiu atveju yra tikslinga pastatyti ir avarinio sustojimo ženklÄ .

13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad prieÅ¡ transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje, kur stovėjo autobusiukas „VW Transporter“ ir priekaba, nebuvo pastatytas avarinio sustojimo ženklas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad eismo įvykį pastebėjęs ir sustojęs pravažiuojantis vairuotojas pastatė avarinį ženklÄ , tačiau jį greitai numušė pravažiuojančios transporto priemonės, tačiau pats apeliantas sutinka, kad tyrimo medžiagoje Å¡i aplinkybė nėra užfiksuota.

Å iuo atveju svarbu yra tai, kad J. S. neturėjo avarinio sustojimo ženklo ar eismo įvykio metu negalėjo jo rasti, tai yra buvo neatsargus ir nepasirÅ«pino juo iÅ¡ anksto. KET 92 punktas numato elgesio taisyklę tuo atveju, kai avarinės Å¡viesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi (pavyzdžiui, dėl eismo įvykio), taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusiÄ transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m – vairuotojas privalo nedelsdamas prieÅ¡ transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklÄ : gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Toks elgesio variantas, turint šį ženklÄ bÅ«tų priimtinesnis (leidžiantis iÅ¡vengti pakartotinio transporto priemonių susidÅ«rimo) nei kitos alternatyvos, kaip kad Å¡iuo atveju P. S. įjungtas telefone esantis prožektorius ar priekaboje esančio automobilio „Honda Accord“ avarinės Å¡viesos signalizacija (b. l. 40).

Apygardos teismo vertinimu, nors buvo įjungta automobilio „Honda Accord“ avarinės Å¡viesos signalizacija, tačiau svarbu pažymėti, kad tiek E. Å ., tiek R. S. netikėtai (E. Å . prieÅ¡ 30 m, R. S. prieÅ¡ 15 m) pamatė ne priekabÄ ir (ar) joje esantį automobilį „Honda Accord“, o autobusiukÄ â€œVW Transporter“ ir dėl Å¡io autobusiuko turėjo keisti važiavimo juostÄ (b. l. 43, 44).

14. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad atliekant tyrimÄ nebuvo įvertinti R. S. veiksmai vairuojant automobilį „Audi A3“, kuris taip pat galimai pažeidė KET, t. y. nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo. Apygardos teismas pažymi, kad R. S. veiksmai yra įvertinti ekspertizės iÅ¡vadoje. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. liepos 16 d. ekspertizės akto Nr. 11-1159 (20) iÅ¡vadoje, be kita ko, konstatuota, kad J. S. neįjungė avarinės Å¡viesos signalizacijos arba nepastatė avarinio sustojimo ženklo, t. y. nepažymėjo tamsiu paros metu neapÅ¡viestame kelio ruože sudarytos kliÅ«ties, dėl to į priekabÄ atsitrenkė automobilis Audi A3, vairuojamas R.

S.. Be to, R. S., važiuodamas jo paties nurodytu apie 100 km / h greičiu, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti atsitrenkimo į automobilio „VW Transporter“ priekabÄ , laiku stabdydamas savo vairuojamÄ automobilį „Audi A3“, jeigu turėjo objektyviÄ galimybę matyti kliÅ«tį sudariusį automobilį „VW Transporter“ su priekaba didesniu kaip 111 m atstumu (b. l. 100). Tai rodo, kad jeigu bÅ«tų įjungta avarinė Å¡viesos signalizacija tokiu bÅ«du, kad ji bÅ«tų iÅ¡ tolo matoma artėjantiems link sustojusių J.

S. transporto priemonių ar būtų pastatytas avarinio sustojimo ženklas, būtų galimai išvengta transporto priemonių susidūrimo.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tyrimo metu, ypač atliekant ekspertizę, nepagrįstai buvo nevertinta atstumo tarp „Audi A3“ ir „Audi Q5“ reikÅ¡mė, tai yra, jeigu automobilio „Audi A3“ vairuotojas R. S. bÅ«tų laikęsis KET 126 punkto numatyto reikalavimo, t. y. važiavęs saugiu 50 metrų atstumu nuo „Audi Q5“, jis bÅ«tų laiku pastebėjęs kliÅ«tį ir iÅ¡vengęs susidÅ«rimo. Apygardos teismas pažymi, kad, kaip ir minėta, tam, kad R. S. galėtų sustabdyti savo vairuojamÄ automobilį, jis turėjo kliÅ«tį pamatyti ne iÅ¡ 50 m, o iÅ¡ 111 m atstumo. R. S. nurodė, kad važiavo 100 km / h greičiu (b. l. 44), taigi tai buvo leistinas greitis. Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kokiu atstumu nuo „Audi Q5“ važiavo R. S., kadangi atstumas yra aktualus tik dėl neatsitrenkimo į prieÅ¡ais važiuojančiÄ transporto priemonę (KET 126 punktas), o ne į už jos esančiÄ kliÅ«tį kelyje.

16. J. S. apeliaciniame skunde kritikuoja E. L. paaiškinimus, tačiau šie paaiškinimai neturi esminės reikšmės jau teismo įvertintoms aplinkybėms, todėl dėl galimo šių paaiškinimų prieštaringumo apygardos teismas plačiau nepasisako.

17. Apeliantas argumentuoja, kad į teismo posėdį nebuvo kviečiami kiti eismo dalyviai, tačiau nenurodo, kokie ir kokias konkrečiai aplinkybes jie galėtų patvirtinti ar paneigti.

18. Be to, J. S. teigia, kad jis negavo Institucijos atsiliepimo į skundÄ . AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl jis galėjo susipažinti ir su byloje esančiu atsiliepimu.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, jog J. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, nusižengimai tinkamai kvalifikuoti.

20. Apygardos teismo vertinimu, nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati J. S. padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai bÅ«tina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Bauda skirta tinkamai pritaikius įstatymÄ , taip pat atsižvelgus į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (b. l. 16). Paskirtos baudos dydis yra minimalus ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas baudos dydis. Pažymima, kad aptariami nusižengimai buvo padaryti vakaro metu, esant prastoms meteorologinėms sÄ lygoms, magistraliniame kelyje, kuriame vyksta automobilių eismas, buvo sužaloti keli žmonės. Todėl vertinti padarytus nusižengimus kaip mažareikÅ¡mius ar nekėlusius realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankiÄ aplinkybę Å¡velnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo.

21. Aptarti duomenys rodo, kad iÅ¡imtinės aplinkybės, kurioms Å¡ioje byloje galėtų bÅ«ti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytÄ administracinio poveikio priemonę nebÅ«tų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. J . S. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per Å¡velni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

22. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamÄ praktikÄ teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , todėl atmesdamas skundÄ teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). IÅ¡ aptartos EŽTT praktikos daroma iÅ¡vada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ , nes jam yra keliama pareiga iÅ¡analizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikÅ¡mingus argumentus.

AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti Å¡io apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ , todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistÄ Institucijos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ , todėl naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : J. S. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Darius Pranka