ddeeeb5b-0c8c-4897-a08a-b0e677f8ef71 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-574/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35149-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; (S) 1.2.24.7.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Gretai Karmazienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei, nuteistajam A.

V., jo gynėjui advokatui V. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 272 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 10 mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise - teise žvejoti 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuotas A. V. priklausantis automobilis „VW Passat Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su 2 užvedimo rakteliais. Civilinio ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ K. M., A. V. ir V. V. solidariai priteista 24 120,25 Eur žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Minėtu nuosprendžiu nuteisti ir K. M. bei V. V., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. A. V. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 22 d., 21.00 val. iki 2018 m. liepos 23 d., 11.00 val., (duomenys neskelbtini) ežere, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su K. M. ir V. V., pažeisdami 2013 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų ,,Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ 10.1. punktÄ , kuriame nurodyta, kad draudžiama žvejoti naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ir 11.2 punktÄ , nurodantį, kad draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar bÅ«dais, neteisėtai žvejojo draudžiamais tinkliniais žvejybos įrankiais, padarydami didelės žalos gyvÅ«nijai, t. y., 2018 m. liepos 22 d., nuo 21.00 iki 23.00 val., V.

V. krante stebint aplinkÄ , kad nebÅ«tų pastebėti, K. M. ir A. V. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) ežere iÅ¡metė draudžiamus žvejybos įrankius - ne mažiau kaip 9 plombomis nežymėtus tinklus tikslu jais pagauti žuvų, o 2018 m. liepos 23 d., nuo 9.00 val. iki 11.00 val., V. V. krante stebint aplinkÄ , kad nebÅ«tų pastebėti, bei palaikant ryšį telefonu, K. M. ir A. V. minėtais tinklais neteisėtai pagavo 119 karÅ¡ių, 112 starkių, 27 lynus, 2 lydekas, 20,9 kg karosų, 5,35 kg eÅ¡erių, tokiu bÅ«du naikino laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklius, padarydami 25 526,25 Eur žalÄ gyvÅ«nijai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį dalyje, kuria nuspręsta jį pripažinti kaltu, padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 272 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais, ir jį, padariusį BK 272 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , priteisiant civiliniam ieÅ¡kovui likusiÄ nesumokėtÄ Å¾alos sumÄ .

3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės, spręsdamas, jog nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos bÅ«tinosios sÄ lygos, nes, pasak teismo, jis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir parodymus davė tik teisiamojo posėdžio metu, iÅ¡klausęs kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, t. y., prisipažino tik dėl surinktų įrodymų ir liudytojų parodymų, kas neatitinka faktinės situacijos. Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ , esant BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sÄ lygų visumai.

4. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiÅ¡ki. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu.

GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P- 82/2010. 2K-685/2012, 2K-137/2015).

Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygÄ , bÅ«tinÄ laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017). BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimÄ , visiÅ¡kai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-133/2013, 2K-137/2015. 2K-88-976/2017).

5. Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi įvertinti BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sÄ lygų buvimÄ ne formaliai, bet iÅ¡ esmės įsigilinant į byloje esamas aplinkybes ir faktus. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas apsiribojo tuo, kad prisipažinimas buvo atliktas bylos nagrinėjimo teisme metu, po praÅ¡ymo dėl laidavimo pateikimo ir laiduotojo įtakos, o ne ankščiau. Teismas nevertino jo nurodytų aplinkybių dėl tokio poelgio, kas rodo, kad teismo sprendimas Å¡ioje dalyje yra nemotyvuotas ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Jis teismui paaiÅ¡kino dėl kokių priežasčių iÅ¡kart nenurodė visų veikos aplinkybių, t. y. patvirtino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to gailėjosi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, nes jam buvo didelė gėda dėl savo poelgio, todėl atsiribojo nuo visų ir apie niekÄ nenorėjo kalbėti. Nesiekė neduoti parodymų apskritai, tÄ jis nurodė ir teisme, neatsisakydamas duoti parodymus, tačiau siekiant iÅ¡vengti kitų nuteistųjų parodymų keitimo, iÅ¡reiÅ¡kė jam įstatymų suteiktÄ teisę parodymus duoti vėliau, kas nėra draudžiama ir savaime negali bÅ«ti vertinama jo nenaudai.

6. Teismas teisingai nustatė, kad laiduotojas padarė jam įtakÄ , tačiau nepagrįstai sprendė, kad bÅ«tent tik laiduotojo paveiktas jis prisipažino. Laiduotojas jam padėjo įgyti drÄ sos kalbėti, jį suprasdamas ir palaikydamas. Jis ketino duoti parodymus ir bÅ«tų juos davęs bei prisipažinęs. Teismas neįvertino, kad padaryta veika turėjo itin skaudžias pasekmes, nes tai taip pat turėjo įtakos jo Å¡eimos iÅ¡irimui. Su sutuoktine jau įvykio metu santykiai buvo įtempti, jie faktiÅ¡kai pradėjo gyventi atskirai, veikos padarymo metu jis emociÅ¡kai iÅ¡gyveno Å¡eimos iÅ¡irimÄ , su sutuoktine susitaikyti nepavyko.

Esant dideliems dvasiniams iÅ¡gyvenimams, buvo palūžęs ir užsisklendė savyje, piktybiÅ¡kai neigti veikos padarymo jis neketino, tačiau nenorėjo apie tai kalbėti iÅ¡ esmės, dėl ko, reikalaujant pareigÅ«nams, nesant gynėjo, parašė nurodyto turinio „atvirÄ prisipažinimÄ â€œ, kuris, prieÅ¡ingai nei nurodo teismas, apskritai negali bÅ«ti vertinamas byloje kaip duomuo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu iki įtarimo pareiÅ¡kimo, iÅ¡ jo buvo paimtas paaiÅ¡kinimas, kuris negalėjo bÅ«ti paimtas, nes toks dokumentas nenumatytas apklausos vykdymo teisiniame reglamentavime, todėl yra niekinis ir negali bÅ«ti vertinamas.

AnalogiÅ¡kos nuomonės laikosi tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas. Å is raÅ¡tas gali bÅ«ti vertinamas kaip jo teisių esminį pažeidimÄ patvirtinantis įrodymas.

7. Teismas nesigilino į tokio prisipažinimo gavimo aplinkybes, į subjektyviÄ jÄ jo tylėjimo pusę, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sÄ lygos laidavimui, ko nebÅ«tų buvę, jeigu teismas įvertinęs tai, kad jis dėl savo emocinės, psichinės bÅ«klės verčiamas duoti parodymus prieÅ¡ save, nesant gynėjo, veikiant didelės gėdos jausmui, užsisklendė savyje, dėl ko, nors ir nepiktybiÅ¡kai, priėmė sprendimÄ dėl tolimesnių savo veiksmų 8. Apylinkės teismas nurodė, kad bÅ«tent jis deda pastangas atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , mokėdamas įmokas. Tačiau įmokas žalos atlyginimui moka vienintelis iÅ¡ visų nuteistųjų. Jei neteks darbo, negalės atlyginti padarytos žalos.

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

10. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, praÅ¡o taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

12. BK 40 str. nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ galima esant tam tikroms sÄ lygoms ir pagrindams. Ä®statyme reikalaujama, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios sÄ lygos:

1) padaryta veika yra baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas;

2) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ;

3) asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ pirmÄ kartÄ ;

4) asmuo visiÅ¡kai pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

5) asmuo bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 6) yra pagrindo manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo pripažinti, kad A. V. nuoÅ¡irdžiai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi, todėl nėra laidavimui bÅ«tinosios sÄ lygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Teismas nurodė, kad A. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, parodymų nedavė, atvirame prisipažinime nurodė tikrovės neatitinkančias nusikalstamos veikos aplinkybes, ir tik 2018 m. rugpjūčio 24 d. pateiktame praÅ¡yme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nurodydamas, jog nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Visgi Å¡ioje konkrečioje situacijoje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano esant pagrindÄ konstatuoti Å¡io instituto taikymo sÄ lygÄ , numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas atsisakymo duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu priežastis, taip pat ir į praÅ¡omo skirti laiduotojo A. M. praÅ¡yme bei jo apklausos teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes.

14. Nors ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodymų nedavė, tačiau bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje, kaltę dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių pripažino, gailėjosi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Teismų praktikoje įtvirtinta, jog veikos kaltininkas gali pripažinti savo kaltę bylos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme, todėl kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu, neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.

A. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiÅ¡kai, jo nurodytos veikos padarymo aplinkybės atitinka tas, kurios pripažintos įrodytomis. Kaltės pripažinimas reiÅ¡kia, jog kaltinamasis sutinka su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčija. Taip yra palengvinama teismo užduotis procese pagrindžiant veikos padarymÄ . Aplinkybė, kad A. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, nepaneigia teismo proceso metu pareikÅ¡to kaltės pripažinimo fakto reikÅ¡mės. Tokios praktikos laikosi ir teismai (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) 2007 m. birželio 28 d. apžvalga), įtvirtindami, kad nenukrypstama nuo įprastos teismų praktikos, kai teismai esant kitoms sÄ lygoms pripažįsta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumÄ ir suteikia teismui galimybę Å¡velninti tokio asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014). Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011).

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016).

15. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo A. V. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, vertintini kaip padedantys nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir prisidedantys prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. V. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodė esmines įvykio aplinkybes, suprato savo nepateisinamo elgesio pasekmes, smerkė save dėl tokio savo poelgio (t. 3, b. l. 171-174).

Tiek iš parodymų teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliacinio skundo turinio bei prašomo paskirti laiduotoju A. M. paaiškinimų, A. V. suprato savo nepateisinamo elgesio pasekmes, smerkia save dėl tokio savo poelgio, atsisakymas duoti parodymus susijęs su gėdas jausmu prieš bendradarbius, kadangi dirba ugniagesiu gelbėtoju, bendruomenės reakcija, taip pat dėl itin komplikuotos situacijos šeimoje. Apelianto nurodomos aplinkybės yra daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017).

Kiekvienu konkrečiu atveju asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, vertinant jį tik savanoriškumo (asmens laisvos valios) prasme, neturėtų užkirsti asmeniui kelio prisipažinti ir gailėtis ir vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose, įvertinant ir tokio prisipažinimo ir gailėjimosi racionalumo motyvus. Tokios išvados neprieštarauja ir formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2013). Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog toks A.

V. elgesys atitinka sÄ lygÄ , įtvirtintÄ BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nusikalstamų veiksmų vertinimas, jų atskleidimas yra svarbus, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo ateityje elgsis tinkamai, laikysis įstatymo reikalavimų ir daugiau nenusikals. Å iuo atveju, nuteistojo A. V. kritinis požiÅ«ris į minėtus veiksmus leidžia teismui pagrįstai manyti, kad galima tikėtis įstatymus atitinkančio jo elgesio ne tik Å¡iuo metu, bet ir ateityje. A. V. anksčiau nebuvo teistas, dirba. Visa tai rodo jo asmenybės mažesnį pavojingumÄ visuomenei, norÄ gyventi laikantis įstatymų reikalavimų. Be abejo, Å¡ios aplinkybės nepaÅ¡alina padarytos veikos pavojingumo.

17. Kaip minėta, A. V. prisipažinimas tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡iuo atveju, nelaikytinas esmine aplinkybe, sudarančia pagrindÄ netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ instituto. Svarstant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ galimybę, reikalinga nustatyti BK 40 straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų visetÄ , todėl konstatavus, jog kaltinamojo prisipažinimas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje 2 punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ , toliau vertinamos kitos sÄ lygos, reikÅ¡mingos laidavimo instituto taikymui, kurias esant pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

18. A. V. padarė vienÄ nesunkų tyčinį, baigtÄ nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, jog jis teisiamas pirmÄ kartÄ , vienÄ kartÄ 2016 m. buvo baustas administracine tvarka (t. 2., b. l. 48-52), nuobauda negaliojanti, dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju ugniagesiu gelbėtoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi. Nuosprendžiu iÅ¡ apelianto ir kitų nuteistųjų K. M. ir V. V. solidariai priteista 24 120,25 Eur padarytai žalai gamtai atlyginti.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių ir teisiamojo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu pateiktų duomenų, A. V. yra sumokėjęs 1 672 Eur padarytai žalai atlyginti (t. 2, b. l. 159). Å ie apelianto veiksmai parodo jo gailėjimÄ si dėl padarytos veikos ir norÄ atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Taigi, įvertinusi iÅ¡vardintų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas manyti, kad ateityje A. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes byloje nėra duomenų apie tai, kad jis praeityje bÅ«tų padaręs kitokio pobÅ«džio pažeidimų, jo atgaila laikytina nuoÅ¡irdžia, nusikaltimas buvo atsitiktinis ir nebÅ«dingas nuteistojo elgesiui.

Taip pat nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sÄ lyga – asmuo iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės pakankamos konstatuoti, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos.  19. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali bÅ«ti teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Baudžiamasis įstatymas numato, kad teismas, priimdamas sprendimÄ dėl laiduotojo patikimumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį bei galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

 20. Asmuo, kurį praÅ¡oma skirti A. V. laiduotoju, A. M. praÅ¡yme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nurodo, kad sutinka laiduoti už A. V., kurį pažįsta daugiau nei 7 metus, gali daryti A. V. teigiamÄ Ä¯takÄ .

21. Apklaustas teismo posėdyje, A. M. parodė, kad jis yra A. V. draugas, tiesioginis jo virÅ¡ininkas, struktÅ«rinio padalinio antros komandos virÅ¡ininkas. Su A. V. praleidžia pakankamai daug laiko, jam žinoma A. V. pozicija dėl padaryto nusikaltimo, pastarasis įvertino savo veiksmus, jų pasekmes, dėl savo elgesio labai gailisi, jis kaip bendradarbis gali daryti jam auklėjamÄ jį poveikį ir teigiamÄ Ä¯takÄ (t. 3, b.l. 171-174). A. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 3, b.l. 166-168), dirba (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininko pareigose, darbovietėje charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai, kaip pareigingas ir darbÅ¡tus, dėl didelės atsakomybės ir organizacinių gabumų, gerai organizuojantis darbÄ , sudėtingose situacijose veikia ryžtingai.

Turėdamas didesnę darbo patirtį prieÅ¡gaisrinėje apsaugoje, noriai perteikia žinias jaunesniems kolegoms, daug laiko ir dėmesio skiria ugniagesių sporto, sportinių renginių organizavimui, aktyviai dalyvauja ir pats. A. M.. Eilę kartų buvo apdovanotas (duomenys neskelbtini) pasižymėjimo ženklais, padėkos raÅ¡tu už nepriekaiÅ¡tingÄ ir pavyzdingÄ tarnybinių pareigų atlikimÄ (t. 3, b. l. 169). Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindas spręsti, kad A. M. asmeninės savybės, darbiniai ir tarpusavio santykiai su A.

V. leis pastarajam daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pats baudžiamasis procesas A. V. turėjo pakankamÄ auklėjamÄ jį poveikį, leido jam kritiÅ¡kai įvertinti savo veiksmus ir bus paskata jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

22. Priimdamas sprendimÄ dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Laiduotojas A. M. taip pat dirba (duomenys neskelbtini) ir yra tiesioginis A. V. vadovas. A. M. charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai, turintis Å¡eimÄ â€“ sutuoktinę ir dukrÄ , į priklausomybės ligų registrÄ Ä¯raÅ¡ytas nėra, neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 3., b. l. 160-169).

Teisėjų kolegija, įvertinusi A. M. praÅ¡ymo turinį, jį charakterizuojančius duomenis, turimÄ iÅ¡silavinimÄ , veiklos pobÅ«dį, konstatuoja, jog Å¡ių reikÅ¡mingų duomenų visetas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog A. M. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, kuris darys teigiamÄ Ä¯takÄ A. V.. Tokiu bÅ«du yra nustatytos visos BK 40 straipsnyje numatytos bÅ«tinos sÄ lygos taikyti A. V. atžvilgiu atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , yra pagrindas manyti, jog A.

V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį A. M. atsakomybei.

23. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, bÅ«tent toks Å¡io baudžiamojo proceso pabaigimas bÅ«tų optimalus, tikslingas bei teisingas ir bÅ«tent tokiu bÅ«du bÅ«tų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is, t. y. asmuo nėra besÄ lygiÅ¡kai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali, o jei padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra tapatus asmens išteisinimui, kai daroma išvada, jog asmuo iš viso nepadarė nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismo paskirtos BK 67 bei 72 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y., automobilio VW Passat Varinat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas bei draudimas naudotis teise žvejoti 2 metus ir 6 mėnesius, nagrinėjamu atveju, bus pakankamos sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas.

24. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, aukščiau nurodytus duomenis, apibūdinančius apelianto asmenybę, laiduotojo A. M. veiklos pobūdį ir asmenybę, nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.

25. Skundžiamu nuosprendžiu patenkintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ K. M., A. V. ir V. V. solidariai priteista 24 120,25 Eur žalai atlyginti. Kartu su apeliaciniu skundu bei teismo posėdžio metu A. V. pateikė duomenis apie 672 Eur sumokėjimÄ Å¾alai atlyginti (t. 4, b.l. 34, 41-43), todėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai priteista suma žalai atlyginti mažintina iki 23 448,25 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo A.

V. apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 272 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 272 straipsnio 1 dalį ir perduoti laiduotojo A. M. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ be užstato. IÅ¡aiÅ¡kinti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A.

V. ir laiduotojui A. M., kad: laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos naudai iÅ¡ K. M., A. V. ir V. V. solidariai priteistÄ sumÄ Å¾alai atlyginti sumažinti iki 23 448,25 Eur (dvideÅ¡imt trys tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni Eur, 25 ct). KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjos Jurgita Kolyčienė Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė