2020-01-08 Nr. AB-289-3-61-3-03227-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1028-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03227-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 3R-371(AG-307/06-2018); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SKP-50 „Dėl paramos gavėjo A. K. paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) priteisti pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Taisyklės), 182, 5.9, 5.14, 187, 190, 197.3.1, 197.3.14 punktų, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-530 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 71 punkto nuostatomis.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas gavo paramą projektui, kurio tikslas – įkurti itin modernią ir inovatyvią ūkininko sodybą, pritaikytą išskirtinėms kaimo turizmo paslaugoms teikti (ypač orientuojantis į aukštesnės kokybės poilsį gamtoje, konferencijų ir įvairių mokymų organizavimą). Pareiškėjas užbaigė projektą ir turėjo pradėti vykdyti projekte numatytą veiklą, t. y. teikti kaimo turizmo paslaugas. Tačiau Agentūra, atlikusi patikrinimus vietoje, nenustatė požymių, patvirtinančių, kad pareiškėjas vykdė veiklą, kuriai vykdyti jam buvo skirta parama. Išdėstytas aplinkybes patvirtino ir patikrinimo ataskaitų priedai – nuotraukos, iš kurių matyti, kad patikrinimų metu sodyba ir jos aplinka dar nebuvo tinkamos kaimo turizmo veiklai vykdyti. Kartu pažymėta, kad Agentūra palygino patikrinimų vietoje, atliktų tuo metu, kai pareiškėjas jau turėjo vykdyti paraiškoje nurodytas veiklas, rezultatus su anksčiau (2015–2016 m.) užfiksuotais rezultatais ir nustatė, kad visų atliktų patikrinimų metu užfiksuotos aplinkybės yra panašios – teritorija aplink pastatą, kuriame turi būti vykdoma numatyta veikla, nėra sutvarkyta, pastate ir aplink jį vyksta statybos darbai ir nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad projekte numatyta veikla yra vykdoma.

6. Teismo vertinimu, Agentūra pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas nevykdo projekte numatytos veiklos. Teismas pažymėjo, kad Agentūra 2017 m. atliko 2 patikras ir abiejų patikrų metu buvo užfiksuota, kad vyksta statybos darbai ir objektas nėra iki galo įrengtas, taigi, jis nėra tinkamas turizmo paslaugoms teikti. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad patikrinimų ataskaitose nurodyti neatitikimai – tai tik atsitiktiniai įvykiai.

7. Nors pareiškėjas pateikė antstolio 2018 m. birželio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės 2018 m. birželio 13 d., teismas nurodė, kad Sprendimas priimtas 2018 m. gegužės 22 d., t. y. jis priimtas anksčiau, negu buvo užfiksuotos faktinės aplinkybės, išdėstytos minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Teismas sprendė, jog antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas niekaip nepatvirtina, kad pareiškėjas teikė kaimo turizmo paslaugas 2015 m.–2017 m., todėl jis nesudarė pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas yra priimtas netinkamai nustačius ar įvertinus faktines aplinkybes.

8. Teismo vertinimu, nesant registracijos kortelių, kurias privalo pildyti visi apgyvendinimo paslaugas teikiantys subjektai, pareiškėjo pateiktų įrodymų nepakanka tam, kad būtų konstatuota, jog pareiškėjas iš tikrųjų teikė apgyvendinimo paslaugas.

9. Galiausiai pažymėta, kad pareiškėjas neįvykdė ne tik projekte numatytos veiklos (neteikė kaimo turizmo paslaugų), tačiau taip pat neįvykdė ir paraiškoje numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais, pasiekimais, uždaviniais ir tikslais, t. y. pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad konkrečiais metais įdarbino paraiškoje numatytą darbuotojų skaičių ir suteikė nakvynės paslaugas numatytam asmenų skaičiui. Pareiškėjas, nepasiekęs paraiškoje nurodytų priežiūros rodiklių reikšmių, neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų. Esant tokioms aplinkybėms, sutikta su Agentūros padaryta išvada, kad pareiškėjas neįvykdė paraiškoje numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais, pasiekimais, tikslais ir uždaviniais.

10. Teismo vertinimu, Agentūra pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės neįvykdė savo prisiimto įsipareigojimo teikti kompleksiškas kaimo turizmo paslaugas ir tokiu būdu pažeidė paramos sutarties 17.1, 17.3, 7.10 punktus, taip pat teisės aktų, be kita ko, Įgyvendinimo taisyklių 28.11 punktą, Taisyklių 187, 190 punktus.

11. Agentūra nustatė, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra sunkus – pareiškėjas nevykdė projekte numatytų veiklų ir pažeidė esminę paramos sutarties sąlygą, o byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad aplinkybės, turėjusius įtakos pažeidimo padarymui, gali būti laikomos objektyviomis. Todėl daryta išvada, kad sankcija yra adekvati ir atitinka padaryto pažeidimo mastą.

12. Teismas konstatavo, kad Agentūros Sprendimas ir Komisijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti. Atmetus skundą, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat atmestas.

III. 13. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skirti sankciją 0,2 proc. paramos sumos susigrąžinimą. Taip pat prašo priteisti turėtas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

14. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Pareiškėjas A. K. 2019 m. lapkričio 4 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsisakymą nuo apeliacinio skundo.

16. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjas įvykdė savo prievolę atsakovui, dėl to nebeliko ginčo tarp šalių. Pareiškėjas prašo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir administracinę bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Pareiškėjas A. K. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsisakymą nuo apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad nebeliko ginčo tarp šalių ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostata.

18. Pareiškėjui atstovauja profesionalus teisininkas, todėl darytina išvada, kad jam yra žinomos tokio atsisakymo nuo apeliacinio skundo procesinės pasekmės.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 136 straipsnio 3 dalis).

20. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nenustatyta atsisakymo prieštaravimo imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui bei teisėtiems kitų asmenų interesams, apeliacinio skundo atsisakymą priima ir apeliacinį procesą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti pareiškėjo A. K. atsisakymą nuo apeliacinio skundo.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius