2021-02-17 Nr. AB-3632-3-63-3-02294-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-85-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02294-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. F. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. F. skundą atsakovams Klaipėdos apylinkės teismui, Klaipėdos apygardos teismui, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Teisingumo ministerijai, Klaipėdos apygardos prokuratūrai, Advokatūrai, Generalinei prokuratūrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Žmogaus teisių stebėjimo institutui, „Transparency International“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja M. F. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovų Klaipėdos apylinkės teismo, Klaipėdos apygardos teismo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos (toliau kartu – ir atsakovai) priteisti 1 000 000 Eur materialinei ir moralinei žalai atlyginti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti ir nutarė įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Teismas nustatė, kad pareiškėja žalą kildina iš atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjos civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, nagrinėtos bendrosios kompetencijos teismuose. Teismas taip pat nustatė, kad skunde nėra keliami klausimai nei su viešojo, nei su vidaus administravimo teisiniais santykiais, o keliamas klausimas tik dėl klaidų, šiurkščių teisinių normų pažeidimų ir neveikimo nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, padarė išvadą, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų, o bylos dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo, teismo, antstolių veiksmų, nagrinėjamos civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teismuose. Todėl teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, konstatavęs, jog byla nepriskirtina nagrinėti administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas pažymėjo, kad šia nutartimi neribojamos pareiškėjos teisės kreiptis į teismą apskritai, be to, pareiškėja dėl ginčo nagrinėjimo teisminiu keliu gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėja atskirajame skunde, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo spręsti jos skundo priėmimo klausimą iš esmės.

Pareiškėjos teigimu, ji turi teisę pasirinkti, į kokį teismą ji gali kreiptis gindama savo teises. Mano, kad būtų protinga sujungti šią bylą ir kitą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamą bylą Nr. eI2-11279-609/2020, kurioje vienas iš atsakovų (šioje byloje) pateikė skundą pareiškėjai. Teigia, kad teismas, nustatęs, jog byla tikrai negali būti nagrinėjama administracine tvarka, pats turėtų perduoti bylą kitam teismui. Prašo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 9 d.nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jos skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.

Akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-799-552/2020).

Administracinio teismo kompetencijai yra priskirta nagrinėti tik bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str., ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų yra įtvirtinta Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje. Taigi administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų vertinimas, nes tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Iš pareiškėjos skundo turinio bei reikalavimų matyti, jog ji siekia žalos, padarytos teismų procesiniais veiksmais, susijusiais su teisingumo vykdymu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos netinkamu atstovimu pareiškėjai minėtoje civilinėje byloje ir Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos netinkamu veikimu, atlyginimo. Toks tyrimas nėra viešojo administravimo veikla, todėl šiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (t. y. kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas proceso teisės normas, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog skundai dėl žalos, atsiradusios iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str.), yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi tokie skundo reikalavimai galėtų būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A403-798/2006, 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-883/2013, 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-220/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. F. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius