dde67cc4-673d-4e57-917b-ec1154a0c6cb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                    Administracinė byla Nr. I-925-189/2017                                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03852-2017-1                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 29 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka             raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti atlyginti 10 000 Eur neturtinės žalos už kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 1–5).             PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kina, kad neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė kalėdamas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d.

Nurodo, kad buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas pagal teisės aktų reikalavimus vienam asmeniui tenkantis plotas, todėl taip buvo pažeistos jo, kaip kalinčio asmens, teisės. PareiÅ¡kėjo teigimu, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas. Be to, nurodė, kad tualetas įrengtas prie durų, nėra uždaras, todėl jį, besinaudojantį tualetu sanitariniame mazge, bet kada galėjo pamatyti budėtojas, taigi, naudodamasis tualetu, jausdavo diskomfortÄ , pažeminimÄ ir nepatogumų.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat reiÅ¡kia pretenzijas dėl naudojimosi duÅ¡u tvarkos. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis serga odos liga – psoriaze ir dėl naudojamų vaistinių tepalų pageidauja galimybės bent du kartus per savaitę nusiprausti visÄ kÅ«nÄ po karÅ¡tu vandeniu. Dėl Å¡ių pažeidimų jis jautė pažeminimÄ , nesiskaitymÄ su ligotu žmogumi, baudimÄ ir kankinimÄ (b. l. 1–5).              Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas remdamasis atsiliepimo argumentais su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 20–26).             LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kina, kad kartais kameros bÅ«na perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ , todėl esant tokiai situacijai tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .

Tačiau pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus.             Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybę naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.             Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi bÅ«ti skaičiuojamas atėmus baldų užimamÄ plotÄ , nurodo, kad tokie argumentai yra nepagrįsti, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1230-502/2016), todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trÅ«kumo Å¡iuo atveju negali bÅ«ti nustatyti.             Pažymi, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose pakabinamos užuolaidos, o 2017 m.

LukiÅ¡kių TI-K buvo pakabintos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.             Nurodo, kad iÅ¡imčių nusiprausti duÅ¡e dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitę Lietuvos higienos normos, LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymas „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ ar kiti teisės aktai nenustato. IÅ¡imtis gali bÅ«ti taikoma tik esant aiÅ¡kiomis medicininėms, tačiau ne higieninėms indikacijoms, kai kitu bÅ«du negalima pasiekti (iÅ¡valyti) reikiamo rezultato.

Gyvenamosiose kamerose nuolat tiekiamas Å¡altas vanduo, todėl galima apsiprausti Å¡altu vandeniu arba jį pasiÅ¡ildžius kameroje.             Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, todėl pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ Å¾alos dydį nėra.

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo, todėl reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ laiko nepagrįstu bei traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.             PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su atsakovo atstovės atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentai, teismui pateikė paaiÅ¡kinimus, kurie iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki skunde iÅ¡dėstytiems argumentams (b. l. 146–150).                          Teismas k o n s t a t u o j a :

             Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė ginčo laikotarpiu kalėdamas LukiÅ¡kių TI-K.              PareiÅ¡kėjas skunde teismui teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas nuo 2016 m. rugsėjo   16 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. (b. l. 1–5).             Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas patvirtina, kad jis LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. imtinai (b. l. 12, 20–21, 27–29).             Pažymėtina, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , padarytÄ fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, peržengia vieÅ¡osios teisės ribas, todėl, sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®), bet ir privatinės teisės normomis.             Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr., pvz., LVAT sprendimus administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).             Dėl kamerose vienam asmeniui tenkančio ploto užtikrinimo             Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad jis ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktais nustatytų vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimų.

             Ginčui taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro  2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 134:2015). Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.             Pareiškėjas skunde nurodo, kad iš bendro kameros ploto turėtų būti išskaičiuotas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kv. m turi tekti kaliniui ir kada erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ). Taip pat EŽTT nustatė, kad teismas, spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, turi nustatyti, ar kiekvienas sulaikytasis turi individualiÄ miego vietÄ ; ar kiekvienam kaliniui tenka bent 3 kv. m; ar suimtieji gali laisvai judėti tarp baldų (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2013 m. balandžio 2 d. sprendimÄ Olszewskiego prieÅ¡ LenkijÄ ).

EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ ) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).             Byloje nėra ginčo dėl atsiliepime teismui pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas nurodytais laikotarpiais (b. l. 13–14).

Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ (3,6 kv.

m) vienam asmeniui (atskaičius sanitarinio mazgo plotÄ â€“ 0,56 kv. m) 112 d. (2017-01-25–2017-02-08, 2017-03-29–2017-07-03). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. kalint LukiÅ¡kių                 TI-K buvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, todėl Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai vertintini kaip pagrįsti.              Dėl privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu              PareiÅ¡kėjas taip pat skunde nurodė, kad tualetas įrengtas prie durų, nėra uždaras, todėl bÅ«nantį sanitariniame mazge bet kada galėjo pamatyti budėtojas. PareiÅ¡kėjo teigimu, naudodamasis tualetu jausdavo diskomfortÄ , pažeminimÄ ir nepatogumų.             IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-3171-189/2017 pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame, be kita ko, vertino ir Å¡iame pareiÅ¡kėjo skunde keliamÄ klausimÄ dėl sanitarinio mazgo įrengimo tinkamumo ir privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. kovo 26 d.

Minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir Å¡iuo metu byla apeliacine tvarka nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis, kurioje reikalaujama priteisti neturtinę žalÄ dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. kovo 26 d., paliekama nenagrinėta (ABTÄ® 105 straipsnio 4 punktas).              Pažymėtina, kad teismas Å¡ioje bylos dalyje dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo užtikrinimo juo naudojantis nagrinėja ginÄÄ , buvusį laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d.             Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ji turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.              Atsakovės atstovas paaiškino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne nei 1,5 metro aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Teismas su atsakovės atstovo nurodytais argumentais nesutinka. Teismo nuomone, tualetas turi bÅ«ti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis), besinaudodamas tualetu, nebÅ«tų matomas kitų asmenų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ , žemino orumÄ , neabejotinai kėlė diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius.             EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ ar akutę (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08) 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08) 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).             Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017,   2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Vadinasi, pareiÅ¡kėjo keliamas privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas, LukiÅ¡kių TI-K nepateikus duomenų, leidžiančių paneigti konstatuotinÄ pažeidimÄ , laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. pripažintinas pagrįstu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija pareiÅ¡kėjo kalėjimo laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. pažeidė jo subjektinę teisę privatumo aspektu, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, todėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai vertintini kaip pagrįsti.              Dėl naudojimosi duÅ¡u tvarkos             PareiÅ¡kėjas skunde taip pat reiÅ¡kia pretenzijas dėl naudojimosi duÅ¡u tvarkos, nes jis serga odos liga (psoriaze) ir dėl naudojamų vaistinių tepalų pageidauja, kad bÅ«tų sudaryta galimybė bent du kartus per savaitę nusiprausti visÄ kÅ«nÄ po karÅ¡tu vandeniu.             Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Atsakovės atstovės teigimu, pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymo „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatas, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas sutinka, kad kalinimo vietoje yra sudaryta galimybė nusiprausti po duÅ¡u 15 min. vienÄ kartÄ per savaitę.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikti įrodymai, paneigiantys Å¡ias aplinkybes, LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmuose pažeidimų nenustatyta.              IÅ¡ byloje esančios medicininės kortelės nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas serga odos liga – psoriaze (žvyneline), nuolat yra konsultuojamas gydytojo dermatologo, jam skirtas gydymas tepalu „Dermovate“ (b. l. 44–84). IÅ¡ byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K 2017 m. rugpjūčio 21 d., 2017 m. rugsėjo 7 d. raÅ¡tu ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakė, kad teisės aktai nenustato galimybės naudotis duÅ¡u dažniau nei 15 min. vienÄ kartÄ per savaitę.

Esant bÅ«tinybei nusiprausti dar kartÄ per savaitę, asmuo tai gali padaryti pasiÅ¡ildęs vandens kameroje ar Å¡altu vandeniu, kuris tiekiamas į kameroje esančiÄ prausyklÄ (b. l. 7–8, 10–11, 30). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ių raÅ¡tų neskundė. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad jam dėl to, kad serga odos liga, turėtų bÅ«ti suteikta iÅ¡imtinė galimybė naudotis duÅ¡u kasdien arba bent jau 2 kartus per savaitę, pažymėtina, kad teisės aktai nenustato iÅ¡imčių nusiprausti duÅ¡e dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitę.

Teismas sutinka su atsakovės atstovo pozicija, kad iÅ¡imtis gali bÅ«ti taikoma tik esant aiÅ¡kioms medicininėms, tačiau ne higieninėms priežastims, kai kitu bÅ«du negalima pasiekti reikiamo rezultato. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo higienines priežastis, bet ne mediciniÅ¡kai pagrįstus gydytojo nurodymus. Kadangi iÅ¡ medicininių dokumentų nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjo liga yra paÅ«mėjusi (atsiradę nauji ligos židiniai, stipresnis odos niežėjimas ir kt.), t. y. gydytojas, vertindamas medicinines indikacijas, ligos paÅ«mėjimo nenurodo, darytina iÅ¡vada, kad, esant bÅ«tinybei nusiprausti dar kartÄ per savaitę, asmuo tai gali padaryti pasiÅ¡ildęs vandens kameroje ar Å¡altu vandeniu, kuris tiekiamas į kameroje esančiÄ prausyklÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas gali naudotis įvairias sausas ar drėgnas servetėles tepalo pertekliui nuo odos paÅ¡alinti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjui turėtų bÅ«ti sudaryta iÅ¡imtis nusiprausti po duÅ¡u dažniau nei kartÄ per savaitę dėl medicininių priežasčių, nesant nustatytų aiÅ¡kių gydytojo nurodytų pagrįstų medicininių priežasčių dėl pareiÅ¡kėjo ligos, LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmuose pažeidimų nenustatyta.Dėl neturtinės žalos atlyginimo             Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo                  pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visas, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos.

Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais.

Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.             Atkreiptinas dėmesys, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.             Nors pareiÅ¡kėjas konkrečiai ir aiÅ¡kiai neįvardijo, kaip jam pasireiÅ¡kė neturtinė žala, nekonkretizavo praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, tačiau įvertinus tai, kad konstatuotinas jo privatumo pažeidimas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d., taip pat konstatuotas kalinimo ploto, tenkančio vienam asmeniui, pažeidimas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d., tai galimai galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, todėl sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala.

             PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d., tačiau pareiÅ¡kėjo nurodyta suma yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui privatumas tualete ir plotas, tenkantis vienam asmeniui kameroje, bÅ«tų neužtikrintas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , be to, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie ginčo laikotarpiu padarytÄ realiÄ Å¾alÄ sveikatai, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais.

Vertinant žalos dydį atsižvelgiama taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 1 000 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti už tai, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis tualetu laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. bei kalinimo plotas, tenkantis vienam asmeniui kameroje, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016).             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

Bylos dalį pagal pareiÅ¡kėjo R. M. reikalavimÄ priteisti atlyginti neturtinę žalÄ , kuri kildinamas dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ir privatumo neužtikrinimo, patirtÄ laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. kovo 26 d., palikti nenagrinėtÄ .LikusiÄ pareiÅ¡kėjo R. M. skundo dalį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti R. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                           Bronius Januška