dde5cb44-cc64-4fbd-bc53-3bed1cbb6ec8 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                         Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-92-606/2016                              Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03745-2015-0                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.1.4.2.; 3.26.1.(S)            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS              N U T A R T I S             2016 m. vasario 12 d.          Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimo, kuriuo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimas, kuriuo A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos 1241 straipsnio 2 dalį 28 Eur dydžio bauda, paliktas nepakeistas,                                                                                                                  n u s t a t ė :

             Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos 1241 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. liepos 11 d., apie 16.12 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz C180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį, nerodė įspėjamojo posÅ«kio Å¡viesos signalo.              Nubaustasis A. M. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimÄ apskundė apylinkės teismui.             Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 gruodžio 10 d. nutartimi A.

M. skundÄ atmetė, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ .             Skundu apygardos teismui nubaustasis A. M. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 gruodžio 10 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jam nutraukti. A. M. nuomone, anonimo pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuris tapo pagrindiniu, tariamai jo padaryto pažeidimo įrodymu, iÅ¡ viso neturi ir negali turėti įrodymo statuso.

Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 5 dalimi, įrodymus renka, prireikus ekspertÄ ar specialistÄ skiria pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , taip pat administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis organas (pareigÅ«nas). Ä®statymų leidėjas ne be reikalo, o siekdamas tam tikro tikslo, ATPK normose ne tik apibrėžė įrodymų sÄ vokÄ , tačiau ir nustatė įrodymų rinkimo tvarkÄ , t. y., kad šį veiksmÄ atlieka tam įgalioti pareigÅ«nai.

Å iuo atveju įrodymas nebuvo surinktas įgaliotų pareigÅ«nų ir, kaip iÅ¡aiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo metu, yra padarytas nežinia kokio asmens.Apelianto teigimu, teismas neteisingai interpretavo jo paaiÅ¡kinimus, duotus policijos įstaigoje, kur jis parodė, jog panaÅ¡us įvykis galėjo bÅ«ti, tačiau iÅ¡ karto parodė ir tai, kad 2015-07-11, kai tariamai, pagal pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä padarytas pažeidimas, jo Lietuvoje nebuvo. Be to, nagrinėjant bylÄ teisme, pateikė įrodymus, jog 2015-06-28 savo automobiliu „Mercedes Benz“ iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos.

Nežinant tiksliai, kokiu laiku padarytas vaizdo įraÅ¡as, nėra galimybės įvertinti to, ar jis galėjo padaryti šį pažeidimÄ , taip pat nėra bÅ«do nustatyti, ar nepraleistas ATPK 35 straipsnyje numatytas patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas. Apeliantas pažymi, kad iÅ¡ jo pateikto bilieto matyti, jog 2015-06-28 į kelionę jis vyko ne vienas. Å iÄ aplinkybę dar kartÄ Å¾odžiu nurodė ir teismui, todėl apylinkės teismas turėjo iÅ¡kviesti ir apklausti su juo kartu vykusį asmenį, kuris ir galėjo patvirtinti, jog 2015-07-11, jie į LietuvÄ dar nebuvo grįžę.

Kadangi apylinkės teismas Å¡io bÅ«tino veiksmo neatliko, apelianto nuomone, minėtas asmuo – J. J. turėtų bÅ«ti apklausta nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka.             Nubaustasis A. M. pažymi, kad nors jis pateikti įrodymo apie savo grįžimÄ Ä¯ LietuvÄ negalėjo, nes grįžo automobiliu sausumos keliais, tačiau Å¡iuo atveju, pateikti patikimus įrodymus privalėjo protokolÄ ir nutarimÄ suraÅ¡iusi institucija. Administracinių teisės pažeidimų bylose įrodinėjimo pareiga visų pirma priklauso institucijai ir negali bÅ«ti perkeliama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Å iuo atveju institucija (Kelių policijos biuras) rėmėsi duomenimis, kurie iÅ¡ viso negali bÅ«ti laikomi įrodymais, todėl teismas visų pirma turėjo griežčiau vertini policijos įstaigos įrodinėjimo pareigos vykdymÄ , o ne jo pateiktus įrodymus. Å ioje byloje nustatytos akivaizdžios, esminės ir nepaÅ¡alinamos abejonės dėl pažeidimo padarymo, tačiau apylinkės teismas jų visiÅ¡kai neįvertino. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme, buvo nustatyta, jog kompiuterinis failas, kuriame yra Å¡ioje byloje tiriamas vaizdo įraÅ¡as, perkėlus šį failÄ Ä¯ kitÄ laikmenÄ , automatiÅ¡kai pakeičia duomenis apie jo sukÅ«rimo datÄ ir laikÄ .

Taigi, tiksliai nustatyti, kada Å¡is failas sukurtas, nėra galimybės.Nepriklausomai nuo to, kad vaizdo įraÅ¡e, pateiktame policijos įstaigai, matoma filmavimo data, patikrinti, ar filmavimas iÅ¡ tiesų buvo atliktas bÅ«tent 2015-07-11, nėra jokios galimybės. Filmavimo įrenginyje neteisingai galėjo bÅ«ti nustatyta kitokia data sÄ moningai ar netyčia. Vaizdo įraÅ¡Ä pateikęs asmuo gali bÅ«ti nusiteikęs prieÅ¡ jį ir gali turėti interesÄ jam pakenkti. Apeliantas pažymi, kad apklausiant liudytojus tiek administraciniame, tiek baudžiamajame procese, patikrinami jų santykiai su atsakomybėn traukiamu asmeniu.

Å iuo atveju nėra jokios galimybės patikrinti, ar Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ vaizdo įraÅ¡Ä pateikęs asmuo yra prieÅ¡ jį nusiteikęs, ar jis neturi suinteresuotumo pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi Å¡is asmuo, kaip jau minėta, nėra žinomas nei jam, nei policijos įstaigai, suraÅ¡iusiai protokolÄ ir nutarimÄ , nei bylÄ nagrinėjusiam Klaipėdos miesto apylinkės teismui.Be to, apelianto nuomone, svarbu paminėti, kad pats vaizdo įraÅ¡as yra ypač trumpas – vos kelių sekundžių, iÅ¡ jo sunku vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti, kad buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sunku pasakyti, ar iÅ¡ viso vaizdo įraÅ¡as nėra pagreitintas, neaiÅ¡ku, ar posÅ«kio signalas tikrai nerodomas, ar tiesiog neįžiÅ«rimas dėl vaizdo įraÅ¡o kokybės, jo pakeitimų, ar kitų aplinkybių, o Å¡io pobÅ«džio bylose asmens nubaudimas turi bÅ«ti grindžiamas neabejotinai nustatytais faktais, ko Å¡iuo atveju nėra.

A. M. nuomone, vienintelis bÅ«das patikimai nustatyti byloje nagrinėto įraÅ¡o tikrumÄ , įvertinti jo padarymo laikÄ â€“ buvo apžiÅ«rėti patį prietaisÄ ir iÅ¡tirti originalų vaizdo įraÅ¡Ä . Kadangi to padaryta nebuvo, negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintos ir abejonės dėl pažeidimo padarymo fakto, laiko ir kitų esminių aplinkybių. A. M. pažymi, kad policijos pareigÅ«nė, kuri buvo apklausta liudytoja Å¡ioje byloje parodė, jog ir kai kuriuose policijos įstaigų naudojamuose automobiliuose yra įrengta vaizdo stebėjimo įranga.

Å ios vaizdo stebėjimo įrangos naudojimui taikomi ypatingai griežti reikalavimai – policijos pareigÅ«nai duomenis iÅ¡ prietaisų perkelia tik turėdami tam atskirÄ leidimÄ . Å iuo atveju nėra galimybės nustatyti, kokiomis sÄ lygomis naudotas vaizdo įraÅ¡Ä padaręs prietaisas, ar jis yra sertifikuotas, ar tinkamai veikia, kokiomis sÄ lygomis ir kada, į kokiÄ laikmenÄ perkeltas pats vaizdo įraÅ¡as. Apelianto teigimu, visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas Klaipėdos miesto apylinkės teismo skundžiamame nutarime nurodytas argumentas, kad portale www.epolicija.lt, praneÅ¡imo formos apačioje asmenys, teikiantys praneÅ¡imus policijai, yra įspėjami apie melagingo teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisines pasekmes ir turi pažymėti laukelį, kad su įspėjimu susipažino ir teikia teisingus duomenis.

Kaip nustatyta Å¡ioje byloje, policijos įstaiga nežino asmens, patalpinusio Å¡ioje byloje nagrinėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡io asmens įspėjimas yra bereikÅ¡mis – net ir nustačius, kad anonimas pateikė melagingus duomenis, nustatyti asmens, kuris turėtų bÅ«ti traukiamas atsakomybėn už Å¡ių melagingų duomenų pateikimÄ , nėra galimybės.Apelianto nuomone, palikus galioti skundžiamÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nutarimÄ , bÅ«tų formuojama ypatingai neigiama praktika, kai anonimiÅ¡kai pateikti duomenys, kurie negali bÅ«ti tinkamai patikrinti, panaudojami asmens nubaudimui.

Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnį, vaizdo stebėjimas gali bÅ«ti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , apginti asmenų gyvybę, sveikatÄ , turtÄ ir kitas asmenų teises ir laisvės, tačiau tik tais atvejais, kai kiti bÅ«dai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant iÅ¡vardintų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Å iuo atveju, niekam nežinomas asmuo, neturėdamas leidimo, atliko vaizdo stebėjimÄ , nors pagal minėto įstatymo normas, vaizdo stebėjimui yra taikomi griežti reikalavimai – turi bÅ«ti reglamentuotas vaizdo stebėjimas, vaizdo stebėjimo priemonės turi bÅ«ti įrengtos taip, kad nebÅ«tų renkama duomenų daugiau nei tai bÅ«tina (Ä®statymo 18, 19 straipsniai).

Kadangi niekas taip ir nenustatė nei kas, nei kokiomis priemonėmis stebėjo jį, nebeįmanoma patikrinti ir to, ar Å¡is stebėjimas nebuvo neteisėtas ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo prasme. Nubaustojo A. M. nuomone, jo nurodyti argumentai ir motyvai patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o kartu nepagrįstas ir neteisėtas yra nutarimas, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos virÅ¡ininkas R.

Šideikis nurodo, kad Kelių policijos biure gauti asmenų anoniminiai skundai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-346 „Dėl pranešimų, policijai teikiamų elektroniniu būdu, duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis. Anoniminis skundas dėl 2015 m. liepos 11 d., apie 16.12 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamo automobilio „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gautas www.epolicija.lt, jis buvo įtrauktas į PRIR ir iÅ¡nagrinėtas nepažeidžiant minėtų teisės aktų. A. M. įrodymų, kad jis grįžo į (duomenys neskelbtini) tik 2015-07-12, nepateikė. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos virÅ¡ininko R. Å ideikio nuomone, A. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nutarimas paliktinas galioti.Apeliacinis skundas atmestinas.Administracinis teisės pažeidimas yra prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iki galo ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu, kurį Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 gruodžio 10 d. nutartimi paliko galioti, A.

M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos 1241 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. liepos 11 d., apie 16.12 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz C180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį, nerodė įspėjamojo posÅ«kio Å¡viesos signalo. IÅ¡ 2015-08-10 A. M. paaiÅ¡kinimo matyti, kad jis prisiminė įvykį, kai važiuodamas automobiliu „Mercedes Benz C180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkdamas kitÄ automobilį ir grįždamas į savo eismo juostÄ , neįjungė posÅ«kio Å¡viesos signalo.

PaaiÅ¡kino, kad kadangi priekyje kitas automobilis važiavo lėtai, jis prieÅ¡ viadukÄ , per punktyrinę linijÄ jį lenkė, o Å¡io automobilio vairuotojui staiga padidinus greitį, baigė manevrÄ viaduke. Grįždamas į savo eismo juostÄ , neįjungė posÅ«kio Å¡viesos signalo. Tačiau A. M. neigė, jog važiavo 2015-07-11 16.12 val. 2012-12-02 teismo posėdyje A. M. taip pat neneigė, kad galėjo bÅ«ti toks įvykis, kai jis, važiuodamas savo automobiliu, nerodė posÅ«kio Å¡viesos signalo.

Patvirtino, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas jo automobilis, tačiau jis dėl to visuomenei jokio pavojaus nesukėlė. Tvirtino, kad 2015 m. liepos 11 d. jo Lietuvoje nebuvo, jis grįžo į LietuvÄ tik liepos 12 d., be to, viaduku nevažiavo. A. M. nuomone, jis buvo sekamas, nufilmuota informacija buvo perduota tretiesiems asmenims, taigi, buvo pažeistos jo teisės. A. M. parodė, kad į policijÄ buvo nuvykęs ir su policijos pareigÅ«nėmis bendravo du kartus (b. l. 38–40). 2015-12-07 teismo posėdyje A.

M. patvirtino, kad galėjo bÅ«ti, jog lenkė automobilį viaduke ir neparodė Å¡viesos posÅ«kio signalo, bet tai galėjo bÅ«ti 2014 m. vasarÄ . Kadangi viaduku važiuoja retai, todėl įvykį prisiminė. Ä®vykio dienÄ važiavo pakeisti lemputę (b. l. 47).IÅ¡ aptartų A. M. parodymų matyti, kad jis paaiÅ¡kinime nuosekliai nurodė atkreiptina tik jam žinomas įvykio aplinkybes, kad kitas automobilis važiavo lėtai, jis prieÅ¡ viadukÄ , per punktyrinę linijÄ jį lenkė, o Å¡io automobilio vairuotojui staiga padidinus greitį, baigė manevrÄ viaduke.

Grįždamas į savo eismo juostÄ , neįjungė posÅ«kio Å¡viesos signalo. 2012-12-02 teismo posėdyje A. M. taip pat neneigė, kad galėjo bÅ«ti toks įvykis, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas jo automobilis, kad jis, važiuodamas savo automobiliu, nerodė posÅ«kio Å¡viesos signalo. Tuo pačiu nurodė, jog viaduku nevažiavo. 2015-12-07 teismo posėdyje A. M. vėl patvirtino, kad galėjo bÅ«ti, jog jis, važiuodamas viaduku, lenkė automobilį ir neparodė Å¡viesos posÅ«kio signalo, taip pat parodė tik jam žinomas aplinkybes, kad tÄ dienÄ važiavo pakeisti lemputės, įvykį prisiminė todėl, kad viaduku važiuoja retai, tačiau teigė, kad įvykis galėjo bÅ«ti ne 2015-07-11, bet 2014 m. vasarÄ .Kaip matyti, A.

M. iÅ¡ esmės pripažino aplinkybę, kad jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , taip pat nepaneigė ir nustatytos įvykio vietos, t. y., kad važiuodamas viaduku, lenkė automobilį ir neparodė Å¡viesos posÅ«kio signalo, tačiau kartu, tame pačiame posėdyje visgi bandė neigti, jog galėjo važiuoti viaduku, po to teigė, kad tai galėjo bÅ«ti 2014 m. vasarÄ . Tokie A. M. parodymų prieÅ¡taravimai vertintini kaip gynybos pozicija, nežinojimas, kokius sau naudingesnius parodymus duoti, be to, jo bandytos paneigti aplinkybės aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja vaizdo įraÅ¡e užfiksuotoms ir teismo posėdyje iÅ¡tirtoms aplinkybėms.Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. balandžio 14 d.

įsakymu            Nr. 5-V-346 patvirtintų PraneÅ¡imų policijai, teikiamų elektroniniu bÅ«du, duomenų tvarkymo taisyklių (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-615 redakcija) 6. punkte numatyta praneÅ¡imų pateikimo tvarka policijai. Å ių taisyklių 6.1. punkte numatyta, kad praneÅ¡imai gali bÅ«ti pateikiami ir per portalÄ www.epolicija.lt. Taisyklių 7. Punkte nurodyta, kad praneÅ¡imai policijai gali bÅ«ti teikiami anonimiÅ¡kai (Taisyklių 6.1–6.3, 6.5 papunkčiuose nurodytais bÅ«dais) arba autentifikuotų asmenų (Taisyklių 6.1, 6.4 ir 6.5 papunkčiuose nurodytais bÅ«dais), taip pat pasiraÅ¡ant praneÅ¡imus kvalifikuotu el. paraÅ¡u.

Taisyklių 8. punkte numatyta, kad gauti praneÅ¡imai registruojami e. policijos portale. Dėl anoniminių praneÅ¡imų nagrinėjimo (nenagrinėjimo) sprendimas priimamas Taisyklių 25 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 9. punkte numatyta, kad pranešėjas, norėdamas pateikti praneÅ¡imÄ per e. policijos portalÄ arba naudodamasis e. policijos mobiliÄ ja programėle, turi užpildyti privalomus laukus ir susipažinti su teisės aktuose numatyta atsakomybe už melagingÄ praneÅ¡imÄ , patvirtindamas susipažinimo faktÄ .

Prie pateikiamo praneÅ¡imo pranešėjas gali pridėti dokumentÄ (-us), nuotraukÄ (-as), vaizdo medžiagÄ (Taisyklių 10. punktas). PraneÅ¡imo pateikimo data laikoma data, kada praneÅ¡imas buvo pateiktas elektroniniu bÅ«du. Å i data nustatoma programinėmis priemonėmis ir rodoma e. policijos portale ir e. policijos mobiliojoje programėlėje pranešėjo (fizinio asmens) lange. Jei duomenys gauti automatiniu bÅ«du iÅ¡ juridinio asmens, iÅ¡orinei informacinei sistemai pateikiamos praneÅ¡imų registravimo ir nagrinėjimo bÅ«senos (Taisyklių 14 punktas) ir datos (Taisyklių 11. punktas).Å ių paminėtų Taisyklių 21. punkte numatyta, kad Policijos departamento VieÅ¡osios policijos valdybos Operatyvaus valdymo ir apsaugos skyriaus (toliau – OVAS) pamainomis dirbantis pareigÅ«nas arba teritorinės policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigÅ«nas Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRÄ®R) meniu pasirenka „ePolicija“, toliau – laukelį „Stebėjimas“ ir, susipažinęs su gautu praneÅ¡imu, vadovaudamasis Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 5-V-850 „Dėl Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų: registruoti praneÅ¡imÄ PRÄ®R (21.1. punktas), perduoti praneÅ¡imÄ Ä¯ užduočių valdymo sistemÄ ar dokumentų registravimo posistemį (21.2. punktas), neregistruoti praneÅ¡imo (21.3. punktas). Taisyklių 22 punkte numatyta, kad teritorinės policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigÅ«nas, gavęs duomenų apie policijos registruojamÄ Ä¯vykį: atlieka pirminį praneÅ¡imo patikrinimÄ (įvertinimÄ ) (22.1. punktas), atsižvelgdamas į patikrinimo rezultatus, pradeda ikiteisminį tyrimÄ ar administracinės teisenos procedÅ«rÄ arba priima sprendimÄ atsisakyti pradėti Å¡ias procedÅ«ras (22.2. punktas), atsižvelgdamas į bÅ«tinumÄ , informuoja pranešėjÄ , kurį galima identifikuoti        e. policijos portale, apie pirminio patikrinimo rezultatus, PRÄ®R lange „Įvykis“ pažymėjęs laukelį „Informuoti PEPS pranešėjÄ â€œ (22.3. punktas).

Taisyklių 25. punkte numatyta, kad anoniminiai praneÅ¡imai policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali bÅ«ti nenagrinėjami, tačiau policijos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, įvertinęs pateiktos informacijos turinį, gali pavesti praneÅ¡imÄ patikrinti. Informacija apie anoniminio praneÅ¡imo registravimÄ ir nagrinėjimo bÅ«senas automatizuotai neteikiama.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2015-07-20 12.23 val., Klaipėdos apskrities VPK Operatyvinio valdymo skyriaus patrulė L.

B., nepažeisdama Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-346 patvirtintų PraneÅ¡imų policijai, teikiamų elektroniniu bÅ«du, duomenų tvarkymo taisyklių (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-615 redakcija), įregistravo anoniminį praneÅ¡imÄ : „Mercedes (duomenys neskelbtini) vos priekio nenunešė idio, lenkimas kertant iÅ¡tisinę linijÄ ant viaduko, posÅ«kio signalo nerodymas“ (b. l. 11). IÅ¡ 2015-08-12 tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė J.

N., susipažinusi iÅ¡ e. Policijos gauta filmuota vaizdo medžiaga, nustatė, kad 2015 m. liepos 11 d. 16.12 val. automobilis „Mercedes Benz C180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), važiuodamas viaduku, lenkė iÅ¡ kairės pusės transporto priemonę ir, grįždamas į savo eismo juostÄ , nerodė deÅ¡inio posÅ«kio Å¡viesos signalo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 82 punktÄ . Patikrinusi VRM duomenų bazę, nustatė, kad automobilis „Mercedes Benz C180“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. M., jam buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas 2015-08-20 10 val. atvykti į Kelių policijos biurÄ (b. l. 10).Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja J. N. patvirtino, kad ji gavo pateiktÄ per e.Policija skundÄ su filmuota medžiaga. Å iÄ medžiagÄ gali žiÅ«rėti tik policija. IÅ¡ filmuotos medžiagos buvo matyti vaizdo filmavimo data, laikas, automobilio numeris. Lenkdamas kitÄ automobilį, filmuotoje medžiagoje užfiksuotas automobilis nerodė deÅ¡inės pusės posÅ«kio signalo.

Automobilio vairuotojas A. M. buvo iÅ¡kviestas į Kelių policijos biurÄ , jam buvo parodyta filmuota medžiaga. A. M. patvirtino, kad lenkė automobilį per punktyrinę linijÄ , o grįžo į savo eismo juostÄ per iÅ¡tisinę linijÄ , kadangi kitas automobilis jam neleido aplenkti. A. M. sakė nežinojęs, kad grįžtant į savo eismo juostÄ , reikia rodyti signalÄ . A. M. minėjo, kad buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini) , tačiau tikrai netvirtino, kad įvykio metu nebuvo Lietuvoje (b. l. 39–40).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja N. J. parodė, kad ji peržiÅ«rėjo filmuotÄ vaizdo medžiagÄ , iÅ¡ jos buvo matyti vaizdo filmavimo data, įvykio vieta, automobilio valstybinis numeris. Automobilis „Mercedes“ važiavo (duomenys neskelbtini) viaduku, lenkdamas nerodė Å¡viesos posÅ«kio signalo. Ä®vykio vieta buvo nustatyta iÅ¡ viaduko atitvarų, medžių, pastatų. Liudytoja nurodė, kad jei vaizdo įraÅ¡e nebÅ«tų buvusios datos, nebÅ«tų buvę matyti įvykio vietos, tokiu atveju policija nebÅ«tų galėjusi priimti sprendimų.

Atvykęs į policijÄ , A. M. pasakė, kad su pažeidimu nesutinka, nes buvo atskleisti jo asmens duomenys. Tai buvo pagrindinis dalykas, apie kÄ jis kalbėjo, daugiau nieko neginčijo (b. l. 46–47). Kreiptinas dėmesys, kad tiek liudytoja J. N., tiek ir liudytoja N. J. teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai ir iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai viena kitai nurodė visas su anoniminiu praneÅ¡imu susijusias aplinkybes. IÅ¡ jų parodymų matyti, kad peržiÅ«rėjusios vaizdo medžiagÄ , abi policijos pareigÅ«nės nustatė, jog vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas konkretus Kelių eismo taisyklių pažeidimas – kito automobilio lenkimas, nerodant posÅ«kio signalo, buvo nustatyta pažeidimo padarymo data, laikas, įvykio vieta.

Teismo posėdyje liudytoja N. J. aiÅ¡kiai parodė, pagal kokius požymius buvo nustatyta įvykio vieta bei kategoriÅ¡kai pažymėjo, kad jei vaizdo įraÅ¡e nebÅ«tų buvusios datos, nebÅ«tų buvę matyti įvykio vietos, tokiu atveju policija nebÅ«tų galėjusi priimti sprendimų. Liudytoja J. N. parodė, kad A. M. patvirtino jai, jog lenkė automobilį per punktyrinę, o grįžo į savo eismo juostÄ per iÅ¡tisinę linijÄ , kadangi kitas automobilis jam neleido aplenkti. Tokie liudytojos J.

N. parodymai neprieštarauja ir A. M. paaiškinime policijai nurodytoms aplinkybėms bei duotiems parodymams teismo posėdyje. Šios A. M. nurodytos aplinkybės nesiskiria nuo teismo posėdyje ištirtų vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, todėl netikėti, kad įvykis buvo užfiksuotas būtent 2015 m. liepos 11 d., nėra jokio pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismui pateiktame vaizdo įraše akivaizdžiai matyti užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas - automobilio „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), grįžimas į savo eismo juostÄ , logiÅ¡ka ir kito lenkimas, per iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ , ir akivaizdžiai staiga užkertant keliÄ kitam automobiliui. Pažymėtina, kad iÅ¡ įregistruoto anoniminio praneÅ¡imo matyti, kad asmuo pateikė nufilmuotÄ medžiagÄ per e. Policija ne vien dėl to, kad pamatė viaduku važiuojantį automobilį „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris lenkdamas kitÄ automobilį, neparodė posÅ«kio signalo, kirto iÅ¡tisinę linijÄ , tačiau ir dėl to, kad automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas, vos neatsitrenkė į jo vairuojamÄ automobilį, ir kaip minėta, Å¡iÄ aplinkybę, nors ir netiesiogiai, vienok patvirtina vaizdo įraÅ¡as.

Be to, liudytoja N. J. parodė, kad A. M. nesutiko su tuo, kad padarė pažeidimÄ iÅ¡ esmės dėl to, kad buvo atskleisti jo asmens duomenys. Akcentuotina, kad liudytojos J. N. ir N. J. teisme apklaustos ir parodymus davė bÅ«damos įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Tuo tarpu, A. M. kaip asmuo, kuriam suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nėra saistomas pareigos sakyti tiesÄ . Å i aplinkybė taipogi suponuoja remtis liudytojų J. N. ir N. J. parodymais ir vertinti juos kaip patikimus ir teisingus įrodymus.

Gynybos prasme suprantamas A. M. teiginys, kad įvykis galėjo bÅ«ti 2014 m., nes tokiu atveju, bÅ«tų suėjęs jo nubaudimo senaties terminas (ATPK 35 straipsnis) ir jis iÅ¡vengtų atsakomybės. Tačiau Å¡i aplinkybė ir vertintina kritikÅ¡kai tik kaip pasirinkta gynybos pozicija, juolab, nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. 2015-12-02 teismo posėdyje A. M. atstovas advokato padėjėjas R. M. prašė teismo įpareigoti policijos įstaigÄ pateikti failo apraÅ¡ymÄ , kuris yra policijoje (b. l. 40).

Liudytoja J. N. nurodė, kad policijai atsiųstas vaizdo įraÅ¡o originalas saugomas e. Policijoje, jo originalÄ galėtų pateikti (b. l. 40). Tačiau 2015-12-07 teismo posėdyje A. M. atstovas advokato padėjėjas R. M. dėl to, kad bÅ«tų pateikta laikmena iÅ¡ policijos, persigalvojo, nes nemanė, jog bus Å¡imtaprocentinis įrodymas, kad įraÅ¡as buvo padarytas liepos 12 d. (b. l. 47). Teismo posėdyje A. M. ar jo atstovas jokių papildomų liudytojų apklausti neprašė.Pažymėtina, kad anoniminis asmuo pateikė vaizdo medžiagÄ su užfiksuotu automobilio valstybiniu numeriu, kuris yra vieÅ¡as, ne Å¡iaip tretiesiems asmenims, o per e. Policija, nes buvo užfiksuotas automobilio vairuotojas, darantis Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , ir taip keliantis pavojų ne tik sau, bet ir visuomenei.

Tam tikslui, kad būtų išaiškintas vaizdo medžiagoje užfiksuotas pažeidimas, policijos pareigūnai patys nustatė automobilio savininko asmens duomenis, todėl konstatuoti, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, nėra jokio teisinio pagrindo.             Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimas, kuriuo A.

M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos 1241 straipsnio 2 dalį, yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina ir nenaikintina. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja                             n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ , A. M. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                 Edita Lapinskienė