dde4eafe-e93d-402f-a2be-ebde000b6110 · Panevėžio apylinkės teismas

?Pranešėjas P Baudžiamoji byla Nr. 1-73-1005/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16722-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1. 1.1.7.2.2. 1.2.25.4.1. 2.3.6.3. 2.3.6.4.2. 2.3.6.4.5. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 3 d. Kupiškis Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, Redai Stonikienei, dalyvaujant prokurorams Gediminui Stočkui, Virginijai Kliaugienei, kaltinamajam R. Č. ir jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, nukentėjusiajai N. L. ir jos atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui, civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui Ž.

V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 1 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

R. Č. 2019 m. balandžio 23 d. apie 9 val., KupiÅ¡kio r., (duomenys neskelbtini), nelygiareikÅ¡mių kelių (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairuodamas automobilį „Scania“, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kel-Berg“, v. n. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ , nepraleido jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Audi A3“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamo N. L., taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 154 p. reikalavimus, dėl Å¡ių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu N. L. padarytas stuburo antrojo juosmeninio slankstelio kÅ«no lūžis be nugaros sužalojimo, taip sveikata N. L. buvo sutrikdyta nesunkiai.

Å iais savo veiksmais R. Č. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu R. Č. parodė, kad dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta pilnai ir gailisi. Padarė netyčinį nusikaltimÄ . Ä®vykio dienÄ su vilkiku „Scania“ iÅ¡važiavo iÅ¡ degalinės. Sustojo sankryžoje prie „STOP“ ženklo, apsidairė į abi puses, automobilių nebuvo, todėl pajudėjo. Važiavo teisiai (į Utenos pusę), jau buvo beveik kirtęs keliÄ , kai pajuto smÅ«gį į savo automobilio priekinį ratÄ .

Kodėl nepamatė atvažiuojančio automobilio, kurį vairavo nukentėjusioji, paaiÅ¡kinti negali. Ä®vykis įvyko apie 9 val. ryto, buvo saulėta, kelias geras, pats jautėsi gerai, buvo pailsėjęs po savaitgalio, vairavo bÅ«damas blaivus. IÅ¡ kart po įvykio, pribėgo prie nukentėjusiosios, kuri sakė, kad jai skauda krÅ«tinę. Kol ieÅ¡kojo savo telefono iÅ¡kviesti pagalbai, specialiÄ sias tarnybas į įvykio vietÄ iÅ¡kvietė pravažiuojantys vairuotojai. Po įvykio buvo nuvykęs pas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ ligoninę į Panevėžį ir nukentėjusiosios atsiprašė.

Mano, kad nukentėjusiajai žalÄ turi atlyginti draudimo bendrovė, kadangi jo vairuojama transporto priemonė buvo drausta. Dėl civilinio ieÅ¡kinio apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. L. parodė, kad savo advokatu pasitiki ir palaiko jo praÅ¡ymÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio padidinimo. Po eismo įvykio ji buvo nugabenta į ligoninę ir gydoma. Kaltinamasis buvo atvykęs į ligoninę ir jos atsiprašė, tačiau jos manymu kaltinamasis, tai padarė tik todėl, kad „taip reikia“.

Parodo, kad iÅ¡ ligoninės jÄ nugabeno į Likėnų reabilitacijos centrÄ , ten gydėsi 45 dienas, o po to, 25 lovadienius nusipirko pati. Po to, pargrįžo į namus. Pirko specialius kietus čiužinius. Daug ko buityje daryti nebegali, jai padeda kaimynai, artimieji, pagalbÄ teikia ir socialinė darbuotoja, kuri jÄ lanko. Parodo, kad iki įvykio gyveno pilnai savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ ir buvo geros sveikatos. Ji vairavo automobilį, dirbo visuomeninį darbÄ , rinko medžiagÄ savo knygai, vasaras leisdavo sodyboje, kur augino viščiukus, daržoves, padėdavo savo dukrai ir anÅ«kei.

Po avarijos jos gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Jai teko ištverti ligonines, iki šiol nuolat lankosi pas gydytojus, atlieka procedūras, mankštas, nes raumenys atrofuojasi. Sveikata jos pilnai neatsistatė, iki dabar kankina skausmai, suprastėjo miegas, numetė svorio, vartoja vaistus. Dabar yra „uždaryta tarp keturių sienų“, jos įprastas gyvenimas ir anksčiau vykdyta visuomeninė veikla nutrūko, jai yra reikalinga kitų asmenų pagalba buityje. Tvarkytis neįgalumo oficialiai nepradėjo, jos šeimos gydytoja sakė, kad dar reikia palaukti, pasigydyti.

Pati savarankiÅ¡kai vonioje nusiprausti nebegali, todėl nori voniÄ persitvarkyti į duÅ¡Ä , darbų sÄ matÄ pateikė teismui, pati duÅ¡o neįsirengė, nes neturi pinigų. Dėl civilinio ieÅ¡kinio apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja – nukentėjusiosios dukra Z. L. parodė, kad mamos bÅ«klė po avarijos labai pasikeitė. Iki avarijos mama gyveno aktyvų ir savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ , laikė sodybÄ tėviÅ¡kėje (duomenys neskelbtini) rajone, dalyvaudavo renginiuose, buvo geros sveikatos.

Po avarijos mama iÅ¡ sveiko žmogaus tapo ligoniu, jai yra reikalinga kitų asmenų pagalba. Mamai yra teikiama ir socialinė pagalba. Kalbėjo su gydytoja, kuri sakė, kad mamai sveikatos pagerėjimo nebus, sveikata gali tik blogėti. Mama iki dabar lankosi pas gydytojus, jÄ ten dažniausiai palydi socialinė darbuotoja. Taip pat, mama lanko masažo procedÅ«ras. Kadangi mama nebegali savarankiÅ¡kai naudotis vonia, reikia voniÄ perdaryti į duÅ¡o kabinÄ . Å iai dienai tokios sumos jie neturi, todėl praÅ¡o priteisti.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio apklaustas teisiamajame posėdyje civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas Ž. V. parodė, kad civilinį ieÅ¡kinį gavo. Civilinį ieÅ¡kinį bendrovės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu praÅ¡o atmesti, kadangi už žalos atlyginimÄ yra atsakinga draudimo bendrovė ir R. Č.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai iÅ¡tirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Nukentėjusioji N. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2019–04-23, apie 8 val. su savo automobiliu ,,Audi A3“, v. n. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo iÅ¡ Panevėžio į (duomenys neskelbtini), esančiÄ savo sodybÄ .

Apie 9 val. buvo KupiÅ¡kio r. prie kelių sankryžos (duomenys neskelbtini). Dar neprivažiavus kelių sankryžos matė, kad iÅ¡ netoli sankryžos esančios degalinės iÅ¡važiavo sunkiasvoris automobilis, kuris sustojo prie ,,Stop“ ženklo. Jai privažiavus prie kelių sankryžos sunkiasvoris automobilis pradėjo važiuoti ir užkirto jai keliÄ . Matydama, kad jos sunkiasvoris automobilis nepraleis pradėjo stabdyti, bet susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko. Ji trenkėsi į sunkiasvorio automobilio priekinius ratus.

Po smÅ«gio pajuto stiprų skausmÄ nugaros srityje. Matė, kad sustojo dar keli automobiliai, kurių vairuotojai iÅ¡kvietė medikus ir policijÄ . IÅ¡ sunkiasvorio automobilio iÅ¡lipo vairuotojas, kuris apžiÅ«rinėjo sunkiasvorį automobilį. Atvykę medikai apžiÅ«rėjo jÄ ir su neÅ¡tuvais nunešė į savo automobilį. IÅ¡vyko į Panevėžio Respublikinę ligoninę. Gydytojai atlikę tyrimus nustatė, kad juosmens srityje esančio stuburo slankstelio lūžį, sumuÅ¡imÄ krÅ«tinės srityje, sumuÅ¡imai ant rankų, galvos sutrenkimas, pilvo sumuÅ¡imas.

Sunkiasvorio automobilio, į kurį atsitrenkė, valstybinių numerių nepamena. Jai gulint ligoninėje į palatÄ buvo atėjęs minėto sunkiasvorio automobilio vairuotojas, kuris jos atsiprašė, dėl Å¡io eismo įvykio. Civilinį ieÅ¡kinį reikÅ¡ pasibaigus gydymo procesui. (t. 1, b. l. 56-59). Papildomai apklausta N. L., kad ikiteisminiame tyrime ji yra pripažinta nukentėjusiÄ ja, jos įgaliotas atstovas Å¡ioje byloje yra jos advokatas A.Martinkevičius. Sutinka, kad bÅ«tų apklausta nesant kartu jos įgaliotam atstovui.

Dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos ji reikÅ¡ civilinį ieÅ¡kinį teisme. Draudimas „Ergo“ jai kompensavo nedidelę dalį patirtų nuostolių dėl eismo įvykio, tačiau ta suma, kuri jai buvo sumokėta draudimo netenkina, nes patyrė daug didesnius nuostolius, todėl reikÅ¡ civilinį ieÅ¡kinį. Eismo įvykio metu lūžo stuburo slankstelis, kaklo slankstelio patempimas, nustatyta galvos trauma. Dėl patirtų traumų sunkiai ji vaikÅ¡to, jÄ prižiÅ«ri socialinė darbuotoja, nes ji pati negali apsitarnauti.

MiÅ¡kovežio vairuotojas buvo atvykęs į ligoninę ir atsiprašė, jokios kompensacijos iÅ¡ jo negavo. Ji su įtariamuoju nesusitaikė, nes neatlyginta jokia žala ir civilinį ieÅ¡kinį reikÅ¡ teisme. (t., 1, b. l. 60-61) Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no 2019-04-26 nutarimu N. L. buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja. (t. 1, b. l.

62) IÅ¡ policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2019-04-23, apie 9 val., KupiÅ¡kio r., (duomenys neskelbtini), kelių (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vilkikas „Scania“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. Č., važiuodamas nuo KupiÅ¡kio r., (duomenys neskelbtini) k. link Utenos, iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiavo į pagrindinį keliÄ , ko pasekoje pagrindiniu keliu, nuo KupiÅ¡kio link RokiÅ¡kio važiavęs automobilis „Audi A3“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. L., atsitrenkė į vilkiko deÅ¡inės pusės priekinę dalį.

Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Audi A3“ vairuotoja N. L., kuriai Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo nustatytas juosmens dalies L-2 slankstelio lūžimas. Abu vairuotojai transporto priemones vairavo būdami blaivūs. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje. (t. 1, b. l. 1-3) Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros atlikimo vieta yra Kupiškio r., (duomenys neskelbtini)., kelių (duomenys neskelbtini) k. sankryža, kelio plotis 8 m.

ApžiÅ«rima Å¡viesiu paros metu, esant natÅ«raliam apÅ¡vietimui. Kelio danga - asfaltas, sausa. Vilkikas „Scania“, v. n. (duomenys neskelbtini) stovi kelių (duomenys neskelbtini) k. sankryžoje, priekiu link RokiÅ¡kio. Prie vilkiko yra prikabinta puspriekabė „Kel-Berg“, v. n. (duomenys neskelbtini), pritaikyta medienos rÄ stams vežti. Nuo vilkiko priekinės kairės pusės aÅ¡ies iki kelio į (duomenys neskelbtini) k. sankryžos 6,60 m atstumas, nuo galinės kairės pusės aÅ¡ies iki kelio į (duomenys neskelbtini) k. sankryžos 6,10 m atstumas, nuo deÅ¡inės priekinės aÅ¡ies iki kelio į (duomenys neskelbtini) sankryžos 10,8 m atstumas, nuo deÅ¡inės pusės galinės aÅ¡ies iki kelio į (duomenys neskelbtini) sankryžos 10,6 m atstumas, nuo vilkiko galinės kairės pusės aÅ¡ies iki kelio į (duomenys neskelbtini) sankryžos 5,3 m atstumas, nuo vilkiko puspriekabės iki kairės pusės aÅ¡ies iki kelio į (duomenys neskelbtini) sankryžos 6,1 m atstumas.

Nuo vilkiko puspriekabės iki kairės pusės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) k. sankryžos 4,05 m atstumas nuo galinės kairės pusės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) k. sankryžos 3,80 m atstumas, nuo vilkiko puspriekabės galinės kairės pusės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) sankryžos 3,7 m atstumas, nuo vilkiko puspriekabės priekinės kairės pusės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) sankryžos 3,7 m atstumas, nuo vilkiko puspriekabės priekinės kairės pusės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) sankryžos 4,7 m atstumas.

Automobilis „Audi A3“, v. n. (duomenys neskelbtini) stovi kelių (duomenys neskelbtini) k. sankryžoje, priekiu link Rokiškio, vilkiko dešinėje pusėje. Nuo automobilio „Audi A3“ kairės pusės priekinės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) k. sankryžos 7,8 m atstumas, nuo kairės pusės galinės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) k. sankryžos 8,3 m atstumas, nuo automobilio dešinės pusės priekinės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) sankryžos 8,5 m atstumas, nuo automobilio dešinės pusės galinės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) sankryžos 7,4 m atstumas, nuo automobilio priekinės kairės pusės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) sankryžos 4,6 m atstumas, nuo automobilio galinės kairės pusės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) sankryžos 3,5 m atstumas.

Vilkiko „Scania“ dešinėje pusėje nėra pusės apatinio laiptelio, viršutiniai laipteliai sulankstyti, sulankstytas dešinės pusės priekinio rato sparnas. Automobilio „Audi A3“ sulankstytas variklio dangtis, priekinis bamperis, kairės pusės bamperio dalies nėra, kairėje pusėje nėra variklio apdailos grotelių, nėra kairės pusės žibinto, sulankstytas kairės pusės sparnas, vairuotojo durelės, priekinio kairės pusės rato padanga suspausta. Tarp vilkiko ir automobilio ant kelio važiuojamosios dalies guli sudužusio automobilio žibinto stiklo šukės, sulūžusių automobilio apsaugos grotelių ir bamperio plastmasinės dalys, sulūžusio rato plastmasinės dalys.

Automobilis „Audi A3“ perduotas saugojimui į UAB „Irolanas“ automobilių saugojimo aikÅ¡telę. (t.1, b. l. 19-31) IÅ¡ Transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto matyti, kad automobilis „Audi A3“, v. n. (duomenys neskelbtini) 2019-04-23 buvo perduotas saugojimui UAB „Irolanas“ automobilių saugojimo aikÅ¡telę (t.1, b. l. 36), o 2019-07-30 grÄ Å¾intas nukentėjusiosios N. L. įgaliotam asmeniui pagal pakvitavimÄ . (t.1, b. l.

48) Iš specialisto išvados Nr. G 781/2019 (05) matyti, kad stuburo antrojo juosmeninio slankstelio lūžis be nugaros smegenų sužalojimo N. L. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytos autoavarijos metu, t. y. 2019-04-23. N. L. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo antrojo juosmeninio slankstelio kūno lūžio be nugaros smegenų sužalojimo, jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui. (t., b. l.

79) IÅ¡ Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad R. Č. 2019-04-23 09.38 val. nustatytas 0,00 promilių neblaivumas. (t.1, b. l. 32-35) Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad R.

Č. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje. R. Č. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir detaliai iÅ¡dėstė jos padarymo aplinkybes. Be R. Č. parodymų jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios N. L. parodymai, apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys bei kiti anksčiau aptarti įrodymai. R. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių iÅ¡nagrinėjus bylÄ nėra nustatyta.

Skirdamas bausmę R. Č. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimÄ transporto eismo saugumui, nėra teistas (t. 1, b. l. 133), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 131-132), duomenų apie įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupę nėra, nuo 1993 metų yra nuolat dirbantis, Å¡iuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 129; t. 2, b. l. 106), turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedęs. Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra baudžiama bauda arba areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pati Å¡velniausia galima skirti už šį nusikaltimÄ bausmės rÅ«Å¡is – bauda yra pajėgi pasiekti bausmės tikslus. Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad už neatsargų nusikaltimÄ gali bÅ«ti skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda.

Aptartų nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam R. Č. turi bÅ«ti skirta įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatyta bausmė – bauda, savo dydžiu, kiek didesnė, nei galimas skirti už neatsargius nusikaltimus baudos dydis. BÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo požiÅ«riu, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieÅ¡taraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtÄ Ä¯statymo normÄ , taip pat, į nustatytas aplinkybes nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad R. Č. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Civilinis ieÅ¡kinys ir kiti klausimai Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. L. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. (t. 2, b. l. 5-10) Nukentėjusioji N. L. praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ civilinių atsakovų - kaltinamojo R. Č., transporto priemonės savininko UAB (duomenys neskelbtini) ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2312,50 Eur turtinę žalÄ ir 7000 Eur neturtinę žalÄ bei advokato atstovavimo iÅ¡laidas. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad N. L. patyrė 3 396,33 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro Å¡ios iÅ¡laidos: reabilitacija Likėnų reabilitacijos ligoninėje – 987,25 Eur; kietas antčiužinys – 140 Eur; kietas čiužinys – 260 Eur, lazdelė – griebtuvas – 6,99 Eur; socialinės darbuotojos paslaugos – 25,50 Eur; vaistai, med.priemonės, papildai ir tyrimai – 125,09 Eur; maisto produktai (natÅ«ralus mineralinis vanduo, vaisiai, daržovės, uogos ir bÅ«tiniausi maisto produktai) 59,92 Eur; vonios pertvarkymo į duÅ¡o kabinÄ remonto iÅ¡laidos – 1695 Eur; kuro iÅ¡laidos – 96,58 Eur.

Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad nukentėjusioji dėl patiriamo skausmo buvo priversta įsigyti kietÄ antčiužinį ir kietÄ Äiužinį, taip pat, dėl riboto judėjimo nebegali praustis vonioje (įlipti, iÅ¡lipti), dėl ko yra priversta voniÄ persitvarkyti į duÅ¡o kabinÄ . Civiliniame ieÅ¡kinyje aiÅ¡kinama, kad draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiajai atlygino reabilitacijos Likėnų reabilitacijos ligoninėje bei kuro iÅ¡laidas, viso 1083,83 Eur, todėl neatlyginta 2 312,50 Eur turtinė žala turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovų.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas pateikė įrodymus (t. 2, b. l. 109-110) apie nukentėjusiosios turėtas papildomas iÅ¡laidas masažams (73,84 Eur) bei apmokėjimÄ socialinei darbuotojai (8,92 Eur) ir ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo padidino iki 2 395, 26 Eur. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad N. L. neturtinę žalÄ sudaro patirtas fizinis skausmas, kuris yra jaučiamas iki Å¡iol bei psichologiniai iÅ¡gyvenimai, nepilnavertiÅ¡kumo jausmas. Nukentėjusioji kenčia nuolatinį ir intensyvų stuburo skausmÄ , dėl ko sunkiai užmiega, jos judėjimas yra apribotas, eisena sutrikusi, nedidelius atstumus nukentėjusioji gali paeiti tik pasiremdama specialia lazdele.

Nukentėjusiosios kasdienis gyvenimas, apsitarnavimas buityje bei higienos poreikių tenkinimas yra apsunkintas. Po patirtos traumos nukentėjusiosios gyvenimas iÅ¡ esmės pasikeitė. Iki eismo įvykio nukentėjusioji buvo geros sveikatos, savarankiÅ¡ka, turėjo savo pomėgius, gyveno aktyvų asmeninį bei visuomeninį gyvenimÄ . Po eismo įvykio nukentėjusioji tapo priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos, kadangi nebegali savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti buitimi, higiena, gyventi jai įprasto aktyvaus gyvenimo, jai ateina padėti socialinė darbuotoja.

Civiliniame ieÅ¡kinyje aiÅ¡kinama, kad nukentėjusioji jai padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 10 000 Eur. Draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiajai atlygino 3000 Eur neturtinės žalos, todėl neatlyginta 7 000 Eur neturtinė žala turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovų. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusiosios pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nukreipti į tris subjektus, iÅ¡ kurių yra reikalaujama solidaraus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y., į eismo įvykį sukėlusį asmenį (kaltinamÄ jį R.

Č.), jo darbdavį UAB (duomenys neskelbtini) ir draudimo bendrovę ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ . Eismo įvykio metu R. Č. atlikdamas darbines funkcijas vairavo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu draustÄ automobilį „Scania“, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kel-Berg“, v. n. (duomenys neskelbtini). Pagal UAB (duomenys neskelbtini) ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2018-11-13 sudarytÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (t. 1, b. l. 119) draudimo bendrovė privalo atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ draudimo sutartyje aptartos sumos ribose.

Eismo įvykio metu galiojusi LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija numatė, kad privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (2017 11 16 įstatymu Nr. XIII-769 (TAR, 2017, Nr. 2017-18822) nustatyta, kad Å¡io įstatymo 11 str. 1 d. 4 p. taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018-11-01).

Civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė atsiliepimo į nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį, tačiau teismo posėdžio metu bendrovės atstovas prašė ieÅ¡kinį bendrovės atžvilgiu atmesti ir nurodė, kad padarytÄ Å¾alÄ turi atlyginti draudimo bendrovė ir kaltinamasis. Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų kaltės, nustatyta CK 6.264 straipsnyje. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ samdančio darbuotojus samdančio asmens atsakomybė už žalÄ , atsirausiÄ dėl jo darbuotojų kaltės, yra netiesioginė, t. y. samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotoju kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytÄ Å¾alÄ , jei už tÄ Å¾alÄ ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas.

Darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tik tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sÄ lygos, bet nėra bent vienos iÅ¡ dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sÄ lygų, t. y. nėra darbo santykių arba žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 ir kt.). Å iuo atveju, kaip minėta, nukentėjusiajai žala buvo padaryta kaltinamajam vykdant darbines funkcijas, todėl darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė yra galima, tačiau civilinio ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepagrįstai nukreiptas į kaltinamÄ jį, nes jis nėra tinkamas civilinis atsakovas nagrinėjamu atveju.

ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimÄ (t. 2, b. l. 65-68) į civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad nukentėjusiajai N. L. iÅ¡mokėjo 987,25 Eur už reabilitacinį gydymÄ , 96,58 Eur dydžio kuro iÅ¡laidas ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsiliepime teigiama, kad kitos nukentėjusiosios ieÅ¡kinyje nurodomos iÅ¡laidos nėra laikytinos jos patirta turtine žala, o didesnės neturtinės žalos sumos nukentėjusiajai priteisti nėra pagrindo, todėl praÅ¡oma civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

Teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ bei nustatydamas N. L. padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai N. L. buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs stuburo antrojo juosmeninio slankstelio lūžiu be nugaros smegenų sužalojimo. Dėl nurodytų sužalojimų nukentėjusiajai teko iÅ¡kęsti tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus bei kančias. Nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojamas nesunkiu.

Teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , yra labai įvairi. Atsižvelgiant į sužalojimo pobÅ«dį bei kitas konkrečios bylos aplinkybes nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo kelių Å¡imtų eurų iki maždaug 3000 Eur. Tačiau, teismų praktikoje yra ne vienas atvejis, kai nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , yra priteisiama didesnė, nei 3000 Eur neturtinė žala (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 1A-255-350/2018, Nr. 1A-196-768/2018, Nr. 1A -224 -350/2019 ir kt.).

Iki avarijos, nors ir bÅ«dama garbaus amžiaus (77 metai) N. L. gyveno ganėtinai savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ . N. L. vairavo automobilį, dalyvavo įvairioje visuomeninėje veikloje (t. 2, b. l. 35), gyveno mėgstamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , turėjo savo pomėgių ir užsiėmimų. Nukentėjusioji Å¡iai dienai yra iÅ¡ dalies priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos. Nukentėjusiajai yra reikalinga pagalba atliekant buities darbus bei higienos procedÅ«ras. Suprantama, kad nukentėjusiosios amžius irgi turi reikÅ¡mės sveikatos bÅ«klės atsikÅ«rimui, tačiau nukentėjusioji nėra atsakinga dėl to, jog buvo sužalota sulaukusi 77 metų amžiaus.

Nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė stuburo traumÄ , kuriÄ ilgai gydėsi, tačiau nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klė net ir po ganėtinai ilgo laiko pilnai neatsistatė: nukentėjusioji sunkiai vaikÅ¡to, jai yra reikalinga lazda pasiremti, ji toliau lankosi pas gydytojus. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau aptartus įstatymo įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotÄ teismų praktikÄ , nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala yra 4000 Eur.

Kaip jau buvo minėta, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo padidino iki 2 395, 26 Eur. Dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių taisykles, kurios taikomos, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį (BPK 113 str. 2 d.), kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ . CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už bÅ«simÄ Å¾alÄ , kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimÄ gali priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ . Taigi civilinė atsakomybė taikoma už padarytÄ Å¾alÄ , tačiau civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma taip pat už bÅ«simÄ Å¾alÄ vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamÄ operacijÄ ar procedÅ«ras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 2K-21-942/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad jai sunku naudotis vonia, todėl yra reikalinga voniÄ perdaryti į duÅ¡o kabinÄ , preliminari tokių darbų sÄ mata yra 1695 Eur. Teismo posėdžio metu, tiek nukentėjusioji, tiek jos dukra Z. L. teigė, kad neturi pakankamai nuosavų lėšų Å¡iems darbams atlikti. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta patikimų duomenų, kad yra reikalinga neatidėliojant voniÄ perdaryti į duÅ¡o kabinÄ .

Sutiktina su tuo, kad nukentėjusiajai dėl patirtos traumos gali bÅ«ti sudėtinga (nepatogu) naudotis vonia, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas priteisti tokio pobÅ«džio bÅ«simas iÅ¡laidas. Tuo pačiu teismas pažymi, kad nukentėjusiajai draudimo kompanija jau yra iÅ¡mokėjusi bendrÄ 4083,83 Eur sumÄ turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, taigi nukentėjusioji iÅ¡ esmės gali skirti 1695 Eur pinigų sumÄ skubiems vonios perdarymo darbams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-02-19 įsakymu Nr. A1-103 patvirtintas BÅ«sto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos apraÅ¡as numato, kad tokio tipo statybos darbai gali bÅ«ti padaryti ir už valstybės biudžeto lėšas (detalesnę informacijÄ Å¡iuo klausimu teikia savivaldybių socialinės paramos skyriai).

Nukentėjusiajai iÅ¡aiÅ¡kintina, kad bÅ«simų statybos darbų iÅ¡laidų atlyginimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, pareiÅ¡kiant papildomÄ reikalavimÄ civiliniam atsakovui draudimo bendrovei dėl faktiÅ¡kai patirtų statybos darbų iÅ¡laidų kompensavimo. Nukentėjusioji N. L. pateikė įrodymus, kad įsigijo kietÄ antčiužinį už 140 Eur, kietÄ Äiužinį už 260 Eur, socialinės darbuotojos paslaugoms iÅ¡leido – 34,42 Eur, vaistams, med.priemonėms, papildams ir tyrimams – 125,09 Eur, masažams 73,84 Eur, maisto produktams 59,92 Eur (natÅ«ralus mineralinis vanduo, vaisiai, daržovės, uogos ir bÅ«tiniausi maisto produktai).

Nors byloje nėra raÅ¡ytinių duomenų, kad gydytojai nukentėjusiajai rekomendavo įsigyti kietÄ antčiužinį ir kietÄ Äiužinį, teismas įvertinęs, kad nukentėjusioji patyrė bÅ«tent stuburo traumÄ , sprendžia, kad tokio daikto įsigijimas yra priskiriamas prie nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos. Tačiau, teismas nemano, kad bÅ«tų teisinga, jei nukentėjusiajai bÅ«tų atlyginta abiejų daiktų, t. y., antčiužinio ir čiužinio kaina. Å ie daiktai yra ganėtinai brangÅ«s, todėl nukentėjusiajai turėtų bÅ«ti atlyginama vieno labiau jai naudingesnio bei reikalingesnio daikto įsigijimo kaina, t. y., 260 Eur už kietÄ Äiužinį.

Nukentėjusioji nepateikė duomenų, kad lazdelę griebtuvÄ Ä¯sigijo už 6,99 Eur, tačiau teismas posėdžio metu savo akimis turėjo galimybę įsitikinti, kad nukentėjusioji tokį daiktÄ turi ir juo naudojasi, todėl net ir nesant byloje įrodymų apie Å¡io daikto vertę, vadovaudamasis protingumo principu 6,99 Eur sumÄ nukentėjusiajai priteisia. Nukentėjusioji pateikė į bylÄ 2019-10-28 Mokėjimo už pagalbos į namus paslaugos sutartį (t. 2, b. l.

36) ir pinigų priėmimo kvitus, kurie patvirtina, kad už socialinės darbuotojos paslaugas ji sumokėjo bendrÄ 34,42 Eur sumÄ . (t. 2, b. l. 49-54;109-110) Socialinės darbuotojos paslaugos nukentėjusiajai yra paskirtos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus sprendimu. (t. 2, b. l.

37) Teismo posėdžio metu nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad jai po avarijos pasidarė reikalinga kitų asmenų pagalba. TokiÄ pagalbÄ jai teikia socialinė darbuotoja, kuri padeda buityje, apiperka. Taigi, teismas Å¡ias nukentėjusios turėtas iÅ¡laidas jai priteisia. N. L. pateikė vaistų ir susijusių su gydimu medikamentų bei medicinos priemonių įsigijimÄ patvirtinančius mokėjimo dokumentus: 1) 2019-06 prekių važtaraÅ¡tį 22,68 Eur sumai už 8 vnt. plaunamųjų pirÅ¡tinių „Wet Wash“ ir plaunamÄ jÄ plaukų kepurėlę;

2) UAB „Gintarinė vaistinė“ 2019-09-17 čekį 9,99 Eur sumai (įsigytas preparatas „Venoruton forte“);

3) UAB „Medicina practica“ 2019-10-23 čekį 36,25 Eur sumai (atlikti tyrimai Lipidgrama+gliukozė+hsCRB už 10,25 Eur ir natriouretisnis pedtidas už 26 Eur); 4) „Camelia vaistinė“ 2019-08-21 čekį 9,27 Eur sumai (įsigyti preparatai „Movalis“, „Diclac“ ir „Lyrica“; 5) „Camelia vaistinė“ 2019-08-13 čekį 2,99 Eur sumai (įsigyti vitaminai „Vivavit Ca“); 6) „Panevėžio medicinos reikmenys“ 2019-11-06 čekį 15 Eur sumai (įsigytos optikos prekės);

7) UAB „Gintarinė vaistinė“ 2019-09-05 čekį 4,74 Eur sumai (įsigyti vitaminai „Beinwell + vit. „E“); 8) „Camelia vaistinė“ 2019-05-28 čekį 2,89 Eur sumai (įsigyti preparatai „Biomagnis“ + „Biocalis“); 9) „Camelia vaistinė“ 2019-08-01 čekį 2,57 Eur sumai (įsigytas preparatas „Trental“); 10) „Camelia vaistinė“ 2019-09-17 čekį 18,71 Eur sumai (įsigytos pėdkelnės „San Benefit“);

11) VĮ „Panevėžio FRM centras“ 2019-12-10 čekį 23,48 Eur sumai (gydomojo masažo paslaugos);

12) VĮ „Panevėžio FRM centras“ 2019-12-16 čekį 20,36 Eur sumai (gydomojo masažo paslaugos);

13) MB „Aurea“ 2019-12-04 pinigų priėmimo kvitÄ 30 Eur sumai (nugaros masažas). IÅ¡vardinti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad medikamentai bei medicinos priemonės (paslaugos) buvo įsigyti bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu, t. y., po 2019-04-23. Teismas, įvertinęs įsigytų medikamentų, medicininių priemonių bei paslaugų paskirtį, sprendžia, jog nukentėjusiosios patirtos stuburo traumos gydymui buvo reikalingos medicininės paslaugos (3 seansai masažo), medikamentai skirti kraujotakos gerinimui („Trental“), kaulų skausmams malÅ¡inti („Movalis“), nuskausminamieji vaistai („Diclac“, „Lyrica“).

Nukentėjusioji įsigijo medicinines pėdkelnes „San Benefit“, kurios buvo rekomenduotos gydytojo (t. 2, b. l. 31). Tai, kad gydymosi periodu nukentėjusioji įsigijo vitaminų už bendrÄ 10,62 Eur sumÄ , į kurių sudėtį įeina magnis, kalcis bei kitos veikliosios medžiagos, yra savaime suprantamas dalykas, kadangi sėkmingam gydymui didelę reikÅ¡mę turi ir bendra organizmo bÅ«klė bei kuo stipresnis imunitetas. Taip pat, teismo įsitikinimu, nukentėjusioji po skaudžios traumos turėjo teisę pasidaryti atitinkamus tyrimus ir savo sveikatos bÅ«klę iÅ¡sitirti, kiek didesne apimtimi, nei įprasta gydytojo apžiÅ«ra asmens pirminės sveikatos priežiÅ«ros centre, juk net ir taikant tinkamÄ gydymÄ Ä¯vairių komplikacijų rizika, visgi, iÅ¡lieka.

Taigi, 2019-10-23 kiek platesnės atimties sveikatos tyrimai už bendrÄ 36,25 Eur sumÄ , kaip Å¡iuo atveju didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo tyrimas (hsCRB), Lipidograma ar NT-pro BNP tyrimas nukentėjusiajai buvo bÅ«das gauti reikÅ¡mingų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę po 6 mėnesius trunkančio gydymo. Be jau aptartų dokumentų, kurie patvirtina nukentėjusios patirtÄ turtinę žalÄ , nukentėjusiosios vitaminams iÅ¡leista bendrÄ 10,62 Eur sumÄ , trims masažo seansams iÅ¡leista bendrÄ 73,84 Eur sumÄ , ir papildomiems sveikatos tyrimams iÅ¡leistÄ 36,25 Eur sumÄ teismas laiko bÅ«tinomis ir protingumo principÄ atitinkančiomis iÅ¡laidomis, kurios nukentėjusiajai privalo bÅ«ti atlygintos.

Teismas nutaria nepriskirti prie nukentėjusios patirtos turtinės žalos 15 Eur sumos, už kuriÄ buvo įsigytos optikos prekės, kadangi tokius pirkinius vertina, kaip nebÅ«tinus ir nesusijusius su įvykiu, dėl kurio atsirado žala. Nukentėjusioji taip pat praÅ¡o priteisti 59,92 Eur žalÄ už iÅ¡laidas maisto produktams (natÅ«ralus mineralinis vanduo, vaisiai, daržovės, uogos ir bÅ«tiniausi maisto produktai). Byloje nėra duomenų, kad po aptariamo eismo įvykio N. L. bÅ«tų paskirtas specialus maistas ir nukentėjusioji bÅ«tų tokio maisto įsigijusi, todėl visiÅ¡kai įprastų maisto produktų įsigijimas negali bÅ«ti traktuojamas, kaip nukentėjusiosios patirta turtinė žala.

Esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys yra tenkintinas iÅ¡ dalies. Kadangi draudimo bendrovė nukentėjusiosios neturtinei žalai atlyginti jau iÅ¡mokėjo 3000 Eur sumÄ , iÅ¡ draudimo bendrovės yra priteistina tik likusi neturtinės žalos dalis, t. y., 1000 Eur bei 485, 34 Eur (260 + 6,99 + 34,42, + 110,09 + 73,84) dydžio turtinė žala. NukentėjusiÄ jÄ N. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pagal susitarimÄ atstovavo advokatas A.Martinkevičius (t. 1, b. l. 109; t. 2, b. l. 4), kuris ikiteisminio tyrimo metu susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, parengė civilinį ieÅ¡kinį bei dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose.

Advokatas A.Martinkevičius pateikė sÄ skaitÄ už teisines paslaugas 1200 Eur sumai bei jos apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ . (t. 2, b. l. 111-112) IÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos matyti, kad advokato susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga yra įvertintas 300 Eur, civilinio ieÅ¡kinio parengimas 600 Eur, o atstovavimas byloje 300 Eur. Nukentėjusiojo atstovas praÅ¡o Å¡ias atstovavimo iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltinamojo. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios atstovas 2019-10-07 susipažino ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuriÄ tÄ dienÄ sudarė nepilnas vienas tomas, ir neturėjo jokių pareiÅ¡kimų. (t. 1, b. l. 113) Taip pat, nukentėjusiosios atstovas nepateikė jokių praÅ¡ymų dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. (t.1, b. l. 171-173) Nukentėjusiosios atstovas kvalifikuotai parengė 6 puslapių dydžio civilinį ieÅ¡kinį bei atvyko į du teismo posėdžius. Pirmasis teismo posėdis buvo atidėtas teismui priėmus nukentėjusios civilinį ieÅ¡kinį (t. 2, b. l. 60), o antrasis teismo posėdis truko 2 valandas. (t. 2, b. l. 115-125) Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumÄ (byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka), sprendžia, jog praÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos yra aiÅ¡kiai per didelės, todėl praÅ¡ymÄ dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo tenkina iÅ¡ dalies.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Č. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kuri iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R.

Č. paskirti 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriÅ¡kai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant jÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB „DNB“ bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB „SEB“ bankas), nurodant įmokos kodÄ 6801.

Sumokėjęs baudÄ nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo rÅ«mų raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, į. k. 302912288, priteisti N. L. 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 485, 34 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus ir 34 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje N. L. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) advokato paslaugoms apmokėti. R. Č. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, kardomÄ jÄ priemonę panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mus.

Teisėjas Raimundas Rakauskas