2020-03-25 Nr. AB-6104-3-61-3-01258-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-356-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01258-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 27.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio rytas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimo byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio rytas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – ON Media uždaroji akcinė bendrovė) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Panevėžio rytas“ su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. kovo 8 d. sprendimą Nr.3R-106 (AG-62/04-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr.S2-3368 (toliau – ir Ministerijos sprendimas); 3) įpareigoti Ministeriją ištirti pareiškėjo skunde nurodytas faktines aplinkybes.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) pavestą funkciją, pagal UAB „Panevėžio rytas“ skundą atliko „On Media“ UAB leidžiamų laikraščių „Panevėžio balsas“ ir „Sekundė“ metrikose ir Ministerijai deklaruoto tiražo atitikimo realiam laikraščių tiražui tikrinimą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad pateikė faktinės medžiagos, kuri įrodė, jog UAB „On Media“ daug metų deklaracijose Ministerijai ir laikraščių metrikose nurodė vieną tiražą, o realiai spausdino kur kas mažesnį. Prie skundo buvo pridėtos ir 2014 metų bei ankstesnių metų sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, jog daug metų „On Media” UAB deklaruodavo melagingą tiražą. Nurodytas tiražas kartais skirdavosi dvigubai – nurodydavo 20 000, o realiai spausdindavo apie 10 000 egzempliorių.

4. Ministerijos sprendimu buvo nuspręsta administracinės teisenos nepradėti, nes nebuvo nustatyta jokio pažeidimo. Su tokiu Ministerijos sprendimu pareiškėjas nesutiko ir pateikė skundą Komisijai. Komisija atmetė pareiškėjo skundą tais pačias motyvais, kaip ir Ministerija. Komisija nevertino pareiškėjo pateiktų faktinių įrodymų todėl, kad jau yra praėjęs vienerių metų terminas. Komisija rėmėsi VIĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostata, kad viešosios informacijos rengėjas privalo saugoti išspausdintus leidinio egzempliorių įrašus ne trumpiau, nei vienerius metus. Niekur teisės aktuose nenurodyta, kad tiražas yra tikrinamas tik už vienerius paskutinius metus, laikraščio egzempliorius ilgiau saugoti galima ir leidžiama, taigi ir tirti tiražo atitikimą deklaruojamam taip pat leidžiama. Jeigu leidėjas ankstesnių metų egzempliorių ir nesaugotų, tai dar nereiškia, kad nėra kitų būdų jiems išsaugoti. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kuriuos ir reikėjo ištirti, o ne apsiriboti vienerių metų terminu, kurio jokie teisės aktai nenustato.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad skunde buvo nurodytas laikotarpis ir pateiktos konkrečios sąskaitos faktūros, iš kurių nebuvo sunku nustatyti neatitikimus, tačiau Ministerija savavališkai susiaurino tikrinimo laikotarpį ir neištyrė nė vieno pareiškėjo nurodyto fakto. Ministerija ištyrė tik vienerių metų laikotarpį, kai tiražas esą buvo nurodytas tiksliai ir tiražo skaičiai atitiko deklaracijas Ministerijai. Pagal tikrintas sąskaitas faktūras matyti, kad kainos, pagal kurias mokėta už tiražo spausdinimą, yra du su puse karto mažesnės negu vidutiniškai rinkoje moka kiti subjektai, todėl, pareiškėjo teigimu, tokia kaina yra mokama todėl, kad iš tikrųjų realus spausdinamas tiražas yra du kartus mažesnis.

Negalima situacija, kad rinkoje vieni leidėjai mokėtų du su puse karto mažiau, jeigu tiražas būtų du kartus mažesnis, tokiu atveju kaina atitiktų tiražą. Pareiškėjas už 8543 egz. moka 688 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), t. y. 0,0805 Eur už vienetą. Buvo užklausta leidykla Lenkijoje, kurioje spausdina savo leidinius UAB “On Media“ ir buvo gautas atsakymas, kad už 8000 tiražą kaina yra: 12 puslapių – 382 Eur; 16 puslapių – 464 Eur ; 24 puslapių – 695 Eur. Atsakovų pateiktose tos pačios spaustuvės Lenkijos sąskaitoje faktūroje Nr. F18-094/1706/0086 ( 2017 m. birželio 27 d.) buvo nurodyta pirmos trys pozicijos 12 puslapių laikraščio „Sekundė“ 17 000 tiražo kaina 362 Eur.

Pagal UAB „On Media“ pateiktą sąskaitą faktūrą už 17 000 egz. jie moka tiek pat, kiek ta pati spaustuvė nustatė kainą už 8 000 egz. Pareiškėjo nuomone, sąskaita faktūra galbūt yra suklastota. Ministerija galėjo pareikalauti ir važtaraščių kopijų, ir užklausti spaustuvę Lenkijoje, kad pateiktų informaciją apie spausdintą tiražą ir kainas. Pareiškėjas užklausė tarpininką UAB „Linalė”, kuri pateikė spausdinimo kainas Lenkijoje, kur yra nurodytos realios rinkos kainos, kurios yra dvigubai didesnės nei nurodo UAB ”On Media”.

UAB „Linalė“ yra UAB „On Media“ tarpininkė. UAB” On Media” pateikė atsakovui sąskaitą faktūrą Nr. LG 17 Nr. 0082, kurioje taip pat nurodytos dvigubai sumažintos kainos, todėl matyti, kad UAB ”Panevėžio rytas” moka dvigubai daugiau už tą patį kiekį egzempliorių. Iš Lenkijos spaustuvės pareiškėjo gauta informacija patvirtina, kad nurodytos kainos atitinka rinkos kainas ir tai yra įrodymas, kad pateiktos sąskaitos faktūros, kuriose buvo nurodytas tiražas ir kainos, galimai galėjo būti suklastotos. Pareiškėjo nuomone, kaina buvo nurodyta tokia, kokia sumokėta, bet padidintas tiražas, todėl dar ir šį atvejį reikėtų tirti Ministerijai.

Ministerija privalėtų ištirti ir kiek buvo išplatinta UAB „On Media“ leistų laikraščių tiražo, jei didžiulė dalis tiražo naikinama, tai irgi reiškia melagingus tiražo duomenis. UAB “Panevėžio rytas” buvo nurodęs konkrečias datas, pateikęs konkrečių sąskaitų-faktūrų kopijas ir prašė konkrečiai ištirti, kodėl sąskaitose faktūrose nurodyti spausdinimo skaičiai neatitinka laikraščių metrikose nurodytų skaičių, tačiau į šiuos konkrečius klausimus Ministerija neatsakė, nes jų paprasčiausiai netyrė.

6. Pareiškėjas pabrėžė, kad VIĮ (36 str. 1–2 d.) nurodyta, kad Kultūros ministerija privalo tirti tiražo klastojimo atvejus. Šiame įstatyme nenurodyti terminai, kokio laikotarpio pažeidimus ji turi tirti. Įstatymų leidėjas, priėmęs šio įstatymo pataisas, siekė, kad tiesiog būtų atskleisti klastojimo faktai, jeigu tokie yra, ir kontroliuoti, kad jie nebepasikartotų, o kaltieji, jeigu tai įmanoma, būtų nubausti. Jeigu dėl senaties nubausti kaltųjų neįmanoma, tai Ministerija vis tiek pirmiausia įpareigota nustatyti, ar pažeidimas buvo, ir tik po to konstatuoti, dėl kokios priežasties nubausti neįmanoma, o jeigu įmanoma, taikyti įstatymuose numatytas sankcijas. Iš Ministerijos sprendimo matyti, kad Ministerija į UAB “Panevėžio rytas” skundą pasižiūrėjo formaliai, nesigilino į skundo esmę ir VIĮ 36 straipsnyje nurodytą tiražo tikrinimo esmę, todėl tyrimą atliko pati nusistačiusi jai palankias sąlygas, ignoravo UAB “Panevėžio rytas” nurodytus faktus bei pateiktus dokumentus.

7. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 29 d. raštu kreipėsi į Ministeriją nurodydamas, kad UAB „ON Media“ laikraščiuose „Sekundė“ ir „Panevėžio balsas“ ir Ministerijai nurodytas tiražas neatitinka faktiškai spausdinto tiražo. Pareiškėjas teigė, kad neteisingi tiražai yra nurodomi nuo 2008 metų, jis viską nuodugniai patikrino ir nerado nei vienos dienos, kad būtų nurodytas teisingas tiražas, ypač didelis skirtumas tarp tiražo ėmė didėti tuo metu, kai laikraščius įsigijo UAB „ON Media“, t .y., 2012–2017 metais, nurodė, kad nuo 2017 metų pradžios tiražai nurodomi vidutiniškai 17 500 egzempliorų, o faktinis tiražas tesiekia 7000–8000 egzempliorių. Prie rašto pareiškėjas pridėjo penkias PVM sąskaitas faktūras ir laikraščių puslapių kopijas, nurodydamas, kad tai yra keletas pavyzdžių, kurių turi daugiau. Pareiškėjas prašė pradėti platų tyrimą dėl laikraščių „Sekundė“ ir „Panevėžio balsas“ nurodomo ir faktinio tiražo bei pateikė nuomonę , kad yra tikslinga ištirti aplinkybes nuo 2008 iki 2017 metų imtinai, o radus pažeidimų surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolą bei įpareigoti laikraščio vadovus skelbti tikrus duomenis apie tiražą. Pareiškėjas Ministerijos prašė pradėti platų tyrimą, t. y. neplaninį UAB „ON Media“ veiklos patikrinimą. Ministerija, įvertinusi reikšmingas aplinkybes, taip pat pareiškėjo pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir laikraščių kopijas (dokumentai rodė neatitikimus tarp laikraščiuose ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytų skaičių), pradėjo platų tyrimą, kurio metu buvo vertinami dviejų laikraščių vienerių metų laikotarpiu išspausdinti laikraščių numeriai (303 egz.), 258 finansiniai dokumentai ir kita aktuali informacija. Pareiškėjo pageidavimas iš esmės buvo įgyvendintas ir jo pateikti dokumentai nebuvo ignoruoti. Pareiškėjas 2017 m. kovo 29 d. kreipimesi neprašė atsakyti į klausimą, kodėl jo pateiktose penkiose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti spausdinimo skaičiai neatitinka laikraščių metrikose nurodytų skaičių.

9. Atsakovas teigė, kad iš pareiškėjo skundo teismui nėra aišku, kokios apimties tyrimo jis iš tikrųjų reikalauja. Pareiškėjas 2017 m. kovo 29 d. kreipimesi nurodė, kad, jo manymu, yra tikslinga atlikti 10 metų tyrimą (nuo 2008 iki 2017 m.), o skunde teismui teigė, kad Ministerija turėjo tirti jo pateiktus įrodymus, taigi, penkias PVM sąskaitas faktūras ir laikraščių kopijas, tačiau tuo pačiu kritikuoja ir Ministerijos atliktą tyrimą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., teigdamas, kad tyrimas turėjo būti atliktas kitaip (keliami klausimai dėl PVM sąskaitų faktūrų klastojimo, išplatintų laikraščių skaičiaus tikrinimo). Dėl tiražo tikrinimo procedūros pradėjimo, jos apimties nustatymo ir tikrinimo rezultatų pareiškėjas klaidingai skunde teigia, kad VIĮ 36 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad Ministerija privalo tirti tiražo klastojimo atvejus, Ministerija savavališkai susisiaurino tyrimo apimtį, nusistačiusi jai palankias sąlygas, jei dėl senaties nubausti kaltųjų neįmanoma, Ministerija vis tiek pirmiausia įpareigota nustatyti, ar pažeidimas buvo, ir tik po to konstatuoti dėl kokios priežasties nubausti neįmanoma.

10. Atsakovas pažymėjo, kad VIĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai leidiniui; 2 dalyje nurodyta, kad tiražas tikrinimas pagal konkrečią nustatytą tvarką. Taigi šiose įstatymo normose nėra nustatyti įpareigojimai Kultūros ministerijai privalomai atlikti tyrimus ir konstatuoti pažeidimus. Dėl kitų pareiškėjo nurodytų aspektų pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 364 straipsnio 11 dalimi, ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, taigi, pareiškėjo kreipimasis neįpareigojo Ministerijos pradėti jokio tyrimo ir tuo labiau neapibrėžė tyrimo apimties.

11. Ministerija, spręsdama dėl tyrimo apimties, vadovavosi VAĮ 362 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir vertino reikšmingas aplinkybes – konkrečiu atveju pasirinkti tikrinti dviejų laikraščių veiklos duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 39 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos (pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d. ne vėliau kaip per 6 mėnesius), tai reiškia, kad administracinė teisena negalėtų būti pradėta už 2009–2014 metais įvykdytus pažeidimus, jei tokie būtų nustatyti. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pažeidimo pripažinimas neskiriant įstatyme numatytos sankcijos dėl suėjusios senaties yra neteisėtas, t. y. Ministerija net negalėtų konstatuoti, kad 2009, 2013 ar 2014 metais buvo pažeista VIĮ 36 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjo nurodyto ankstesnio laikotarpio tyrimas būtų beprasmis veiksmas, be to, nesuderinamas su VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais proporcingumo ir efektyvumo principais. Leidėjas privalomai turi saugoti laikraščių egzempliorius tik 1 metus, tai reiškia, kad leidėjas negalėtų / neturėtų pareigos pateikti senesnių egzempliorių Kultūros ministerijai. Pareiškėjas savo rašte teigė, kad ypatingai didelis tiražo skirtumas yra 2016 bei 2017 metais bei nurodė konkrečius tiražo skaičius nuo 2017 metų pradžios. Kultūros ministerija 2017 m. liepos 7 d. nusprendė išsamiau patikrinti UAB „ON Media“ leidžiamų laikraščių „Panevėžio balsas“ ir „Sekundė“ tiražus už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.

12. Atsakovas pabrėžė, kad Komisijos sprendimu buvo patvirtinta, kad Ministerija pagrįstai atliko vienerių metų laikotarpio tyrimą. Komisija konstatavo, kad Kultūros ministro 2015 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ĮV-216 patvirtinto Vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų, išskyrus tuos, kurių tiražas mažesnis negu 500 egzempliorių ir (arba) kuriuose nespausdinama reklama, tiražo tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 ir 10 punktuose faktiškai yra apibrėžta tiražo tikrinimo apimtis – lyginamas atitikimas tarp apskaitos dokumentuose, privalomai saugomuose laikraščių egzemplioriuose ir duomenų apie laikraščio, žurnalo formoje pateiktos informacijos.

13. 2017 m. liepos 7 d. Ministerija pradėjo UAB „ON Media“ leidžiamų laikraščių tiražų tikrinimą (UAB „ON Media“ neplaninį veiklos patikrinimą). Šio proceso šalys tėra dvi – priežiūrą atliekantis subjektas (Ministerija) ir tikrinamas ūkio subjektas (UAB „ON Media“). Galimybė skųsti sprendimą atlikti neplaninį tyrimą yra numatyta tik tikrinamam ūkio subjektui (UAB „ON Media“), be to, šio proceso metu informacija apie atliekamą patikrinimą su patikrinimu nesusijusiems asmenims neteikiama tol, kol patikrinimas nėra baigtas, išskyrus atvejus, kai priežiūrą atliekantis subjektas gali teikti informaciją apie atliekamo patikrinimo faktą, kai tai daroma ne priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva (VAĮ 364 str. 14 ir 15 d.).

14. Ministerija, visapusiškai įvertinusi tyrimo metu surinkus duomenis, surašė tikrinimo pažymą, kaip tai numatyta Apraše, nusprendė tyrimą baigti ir administracinės teisenos nepradėti, Ministerijos sprendimą išsiuntė tikrintam ūkio subjektui ir informavo apie tyrimo rezultatus pareiškėją, kaip informaciją apie galimą pažeidimą teikusį asmenį, išsiųsdama jam Ministerijos sprendimo kopiją. Ministerijos sprendimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukėlė, Komisijos sprendimas tai patvirtino, todėl Ministerijos sprendimas neturėtų būti ginčo objektu Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjas skunde teigė, kad UAB „ON Media“ atsakovui pateiktos Lenkijos spaustuvės (Polska Press SP.z.o.o) PVM sąskaitos faktūros galbūt yra suklastotos, ir manė, kad kaina buvo nurodyta tokia, kokia sumokėta, bet padidintas tiražas. Pareiškėjas skunde pateikė nuomonę, kad Ministerija tai turėtų tirti. Atsakovas, atsakydamas į šiuos argumentus, pažymėjo, kad jam įstatymais nepavesta tirti, ar PVM sąskaitos faktūros yra klastojamos. Dokumentų, blankų klastojimas yra nusikalstamos veikos, kurias įgalioti tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnai / institucijos. UAB „ON Media“ tikrinimo metu buvo vertintos ne tik minėtos Lenkijos spaustuvės, bet ir UAB „Lyderio grupė“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, laikraščio spausdinimo kaina yra šalių susitarimo objektas, todėl ji gali priklausyti nuo įvairių komercinio susitarimo aplinkybių (popieriaus rūšies, svorio, spalvingumo, įrišimo būdo, egzempliorių skaičiaus, paslaugų teikėjo nuolaidų politikos ir kitų aplinkybių). Pareiškėjas skunde nurodė, kad Ministerija privalėtų ištirti ir tai, kiek buvo išplatinta UAB „On Media“ leistų laikraščių tiražo. Aprašo 7 punkte yra numatyta, jog tiražo tikrinimo tikslas yra nustatyti laikraščio metrikoje nurodytų tiražo duomenų atitiktį faktiškai išspausdintų laikraščio egzempliorių skaičiui, taip pat duomenims, pateiktiems Ministerijai apie leidžiamo laikraščio tiražą. Taigi, nėra teisinio pagrindo Ministerijai tikrinti, kiek egzempliorių buvo išplatinta / neišplatinta.

15. VIĮ 36 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas reikalavimas laikraštyje nurodyti tiražą, o tiražas yra ta pačia antrašte, tuo pačiu tarptautiniu dokumento standarto numeriu (ISSN), tą pačią kalendorinę dieną, tuo pačiu eilės numeriu išspausdintų identiškų laikraščių, žurnalų egzempliorių skaičius (žr. Aprašo 2.2 papunktį). Kitaip tariant, laikraštyje turi būti nurodyta, kiek egzempliorių yra išspausdinta, spausdinimo metu leidėjas ir negali žinoti, kiek tiksliai egzempliorių pavyks realizuoti (per prenumeratą, pardavimus, be to, nedraudžiama ir nemokamai jų atiduoti įvairiems fiziniams ir juridiniams subjektams).

16. Atsakovas teigė, kad Ministerijos sprendimu buvo baigtas procesas, kurio šalimi pareiškėjas nebuvo, Ministerijos sprendimas ir Komisijos sprendimas neturi pareiškėjui teisinių pasekmių, yra motyvuoti ir pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl juos naikinti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „On Media“ nurodė, kad Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl prašo teismo pareiškėjo nepagrįstą skundą atmesti. Komisijos sprendimu buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti padarytą teisės pažeidimą. Ministerija nusprendė nepradėti administracinės teisenos, nes UAB „On Media“ veikoje nenustatė jokio pažeidimo. Kultūros ministerija, atlikusi UAB „On Media“ leidžiamų laikraščių „Panevėžio balsas“ ir „Sekundė“ tiražo tikrinimą, konstatavo, kad laikraščio „Panevėžio balsas“ metrikoje nurodytas tiražas atitinka faktiškai išspausdintų egzempliorių skaičių ir Kultūros ministerijai pateiktus duomenis, laikraščio „Sekundė“ metrikoje nurodytas tiražas nevisiškai atitinka faktiškai išspausdintų egzempliorių skaičių ir Kultūros ministerijai pateiktus duomenis, tačiau šis neatitikimas (faktiškai išspausdintų egzempliorių skaičius yra šiek tiek didesnis nei skelbtas laikraščio metrikoje) yra nežymus, todėl nuspręsta administracinės teisenos nepradėti. Komisijos sprendimu buvo pritarta Ministerijos sprendime padarytoms išvadoms, todėl pareiškėjo UAB „Panevėžio rytas“ skundą atmetė.

18. Pareiškėjas nurodė, kad abejoja UAB „On Media“ buhalterinės apskaitos dokumentais, mano, kad šie dokumentai gali būti suklastoti. UAB „On Media“ pabrėžė, kad pareiškėjo skundo argumentai, kad UAB „On Media“ galimai klastoja sąskaitas faktūras yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais faktais bei žeidžiantys trečiąjį suinteresuotą asmenį ir jo verslo partnerį Lenkijoje. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo nuomonė dėl sąskaitų klastojimo pagrįsta tuo, kad Lenkijos spaustuvei už laikraščių „Panevėžio balsas“ ir „Sekundė“ spausdinimą mokama mažiau, nei vidutiniškai rinkoje moka kiti subjektai. Pareiškėjas nurodė, kad vien šis faktas kėliajam abejonių ar nėra suklastoti buhalterinės apskaitos dokumentai. Pareiškėjas manė, kad UAB „On Media“ realiai sumoka už 8000 egzempliorių spausdinimą, o į sąskaitą faktūrą įrašo 17 000 egzempliorių skaičių. UAB „On Media“ nurodo, kad visi jo sandoriai su verslo partneriu yra pagrįsti teisingai išrašytomis sąskaitomis faktūromis, už visas suteiktas paslaugas tinkamai atsiskaityta pagal sąskaitose nurodytus egzempliorių kiekius. Pareiškėjas, skunde reikalaudamas, kad Ministerija tirtų spaustuvės Lenkijoje buhalterinius dokumentus, važtaraščius, spausdinimo kainas, UAB „On Media“ turimus dokumentus, kėsinasi į komercinę vertę turinčius duomenis. Pareiškėjo reikalavimai yra susiję ne su jo paties teisėtais interesais ir jų gynimu, o su noru kenkti konkurentams, trukdyti jų darbą, siunčiant pas juos įvairiausias institucijas, komisijas, inicijuojant nepagrįstus tyrimus. Atmestinas pareiškėjo prašymas panaikinus sprendimą atlikti platų neplaninį UAB „On Media“ veiklos, pradedant nuo 2008 metų iki 2017 metų, patikrinimą.

19. UAB „On Media“ sutiko su Komisijos sprendime išdėstytomis išvadomis, kad Ministerija pagal savo kompetenciją, vadovaudamasi Aprašu pagrįstai atliko UAB „On Media“ leidžiamų laikraščių tiražų tikrinimą už vienerius kalendorinius metus (nuo 2016 m. liepos iki 2017 m. birželio). Pareiškėjas nurodė, kad Ministerija privalėjo ištirti dešimties metų veiklos laikotarpį, nustatyti buvo ar nebuvo pažeidimai, ir tik po to taikyti patraukimo administracinėn atsakomybėn senatį, nurodė, kad tiražo tikrinimas už dešimt metų bendrovės veiklos būtų neracionalus, neekonomiškas bei jokių teisinių pasekmių verslo subjektams nesukeliantis veiksmas. Ministerija, nuspręsdama atlikti UAB „On Media“ leidžiamų laikraščių tiražų tikrinimą už vienerius kalendorinius metus, vadovavosi VAĮ įtvirtinta nuostata, kad ūkio subjekto veiklos priežiūra privalo būti vykdoma vadovaujantis minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu, kuris reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjekto dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą, poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (VAĮ 362 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjas nurodė, kad UAB „On Media“ didžiulę laikraščių tiražo dalį sunaikina, tai yra, leidinių neišplatina, o tai taip pat reiškia melagingus tiražo duomenis. Šis teiginys yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais. UAB „On Media“ pabrėžė, kad pats pareiškėjas nėra visiškai tikras, ką turėtų ištirti Ministerija, jeigu jo skundas būtų patenkintas.

20. UAB „On Media“ akcentavo, kad VIĮ 36 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas reikalavimas laikraštyje nurodyti tiražą, o ne išplatintų laikraščio egzempliorių skaičių. Spausdinimo metu leidėjas negali žinoti, kiek konkrečiai leidinio egzempliorių jam pavyks realizuoti per pardavimus. Leidėjui nedraudžiama ir nemokamai jų atiduoti fiziniams bei juridiniams asmenims. UAB „On Media“ pažymėjo, kad dėl įvairių aplinkybių (neparduoto tiražo kiekio) dalis egzempliorių gali būti nurašomi, tačiau tai nepažeidžia VIĮ 36 straipsnio.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Panevėžio rytas“ skundą atmetė.

22. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos sprendimo bei Ministerijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

23. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

23.1. Pareiškėjas 2017 m. kovo 29 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pradėti platų tyrimą dėl UAB „On Media“ leidžiamų laikraščių „Sekundė“ ir „Panevėžio balsas“ nurodomo laikraščiuose ir faktinio tiražo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad, jo manymu, yra tikslinga ištirti aplinkybes nuo 2008 iki 2017 metų imtinai, o radus pažeidimų surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolą bei įpareigoti laikraščio vadovus skelbti tikrus duomenis apie tiražą. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė atsakovui sąskaitų faktūrų kopijas.

23.2. Ministerijos sprendimu pareiškėjui ir UAB „On Media buvo pranešta, kad atliktas UAB „On Media“ leidžiamų laikraščių „Panevėžio balsas“ ir „Sekundė“ tiražo tikrinimas už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.

23.3. Atlikus tikrinimą Ministerija nustatė nežymius neatitikimus, susijusius su laikraščio „Sekundė“ deklaruoto ir skelbiamo tiražo duomenimis: 2017 m. birželio 27 d. Nr.121 metrikoje nurodomi duomenys – 17 000, PVM sąskaitose faktūrose nurodomi duomenys – 17 070, analogiškai – Nr.122 ir Nr.123, o Nr.124 PVM sąskaita faktūra nepateikta. Laikraščio „Panevėžio balsas“ metrikoje nurodytas tiražas atitinka faktiškai išspausdintų egzempliorių skaičių. Dėl to, kad laikraščio „Sekundė“ išspausdintų egzempliorių skaičius mažesnis nei metrikoje nurodyta, nuspręsta administracinio pažeidimo teisenos nepradėti.

23.4. Nesutikdamas su Ministerijos sprendimu, pareiškėjas pateikė Komisijai skundą dėl Ministerijos sprendimo. Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas.

24. Teismas, vadovaudamasis VIĮ nuostatomis (35 str. 1 d., 36 str. 1 ir 2 d.), taip pat Aprašu (2.3 p., 9.2 p., 7 p., 10 p.), konstatavo, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai, savo kompetencijos ribose, atliko patikrinimą už 1 metų laikotarpį teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi pagal patikrinimo išvadas nustatyti pažeidimai buvo neesminiai, atsakovas konstatavo, jog nėra pagrindo pradėti administracinės atsakomybės taikymo procedūrą. Laikytina, kad nurodyti patikrinimo rezultatai nepažeidė pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų. Atsakovas visapusiškai įvertino tyrimo metu surinktus duomenis (PVM sąskaitas faktūras, bankinius pavedimus, laikraščių metrikos duomenis, UAB „On Media“ pateiktus paaiškinimus), surašė tikrinimo pažymą, nusprendė tyrimą baigti ir administracinės teisenos nepradėti, informavo apie Sprendimą pareiškėją bei tikrinamą ūkio subjektą. Ministerijos sprendimas yra pagrįstas, teisėtas.

III. 25. Pareiškėjas UAB „Panevėžio rytas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas – nevertino pareiškėjo pateiktų faktinių įrodymų todėl, kad jau yra praėjęs vienų metų terminas, ir rėmėsi VIĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostata, kad viešosios informacijos rengėjas privalo saugoti išspausdintus leidinio egzempliorių įrašus ne trumpiau nei vienus metus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad VIĮ įpareigojo saugoti laikraščio egzempliorius ne trumpiau nei vienus metus, vadinasi, galima saugoti ir už ilgesnį laikotarpį. Niekur teisės aktuose nenurodyta, kad tiražas yra tikrinamas tik už vienus paskutinius metus, t. y., pagal šią nuostatą ilgiau saugoti galima ir leidžiama, taigi ir tirti tiražo atitikimą deklaruojamam taip pat leidžiama. Pareiškėjas pateikė bylai įrodymus, kuriuos ir reikėjo ištirti, o neapsiriboti vienų metų terminu, kurio jokie teisės aktai nenustato. Ministerija net nepaklausė UAB „On Media“, ar šie egzemplioriai yra išsaugoti, nors Įstatymas leidžia saugoti ir ilgesnį laikotarpį.

27. Pareiškėjas skunde nurodė laikotarpį ir pateikė konkrečias sąskaitas faktūras, iš kurių nebuvo sunku nustatyti neatitikimus, tačiau Ministerija savavališkai susiaurino tikrinimo laikotarpį ir neištyrė nė vieno mūsų nurodyto fakto. Ministerija ištyrė tik vienų metų laikotarpį, kai tiražas esą buvo nurodytas tiksliai ir tiražo skaičiai atitiko deklaracijas Ministerijai. Kai buvo gauti dokumentai iš Komisijos, pareiškėjas tik tuomet sužinojo apie spausdintus tiražus Lenkijoje ir iš karto pateikė įrodymus, pagal kuriuos matyti, kad tokius atvejus reikėtų tirti plačiau ir išsamiau. Net pagal tikrintus tiražus ir mūsų pateiktus įrodymus matyti, kad Ministerija netinkamai atliko tyrimą (neužklausė UAB ”On media” apie pareiškėjo pateiktas sąskaitas faktūras, nors VIĮ tai leido padaryti, neišsamiai ir formaliai atliko pateiktų dokumentų tyrimą, nors pažeidimo faktai yra akivaizdūs). Palyginant matyti, kad UAB „Panevėžio rytas” moka dvigubai daugiau už išspausdintą tą patį kiekį laikraščio egzempliorių. Taip pat matome, kad iš Lenkijos spaustuvės pareiškėjo gauta informacija patvirtina, jog nurodytos kainos atitinka rinkos kainas ir tai yra įrodymas, kad atsakovo pateiktos sąskaitos faktūros galėjo būti suklastotos, kuriose buvo nurodytas tiražas ir kainos. Pareiškėjo nuomone, kaina buvo nurodyta tokia, kokia sumokėta, bet padidintas tiražas.

28. Pareiškėjas pabrėžia, kad VIĮ 36 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad Ministerija privalo tirti tiražo klastojimo atvejus. Šiame įstatyme nenurodyti terminai, kokio laikotarpio pažeidimus ji turi tirti. Įstatymų leidėjas, priėmęs šio įstatymo pataisas, siekė, kad tiesiog būtų atskleisti klastojimo faktai, jeigu tokie yra, ir kontroliuoti, kad jie nebepasikartotų, o kaltieji, jeigu tai įmanoma, būtų nubausti.

29. Pareiškėjas teigia, kad, kadangi dėl VIĮ yra neaišku, ar galima tiražą tirti ir už ilgesnį laikotarpį nei vieni metai (VIĮ numato saugoti laikraščio egzempliorius ne trumpiau nei vieni metai), būtina stabdyti bylą ir kreiptis į VIĮ priėmusią instituciją – Lietuvos Respublikos Seimą dėl VIĮ 35 straipsnio 1 dalies išaiškinimo, ar pagal šį straipsnį leidžiama tikrinti tiražo atskirus atvejus ir trejų (ar daugiau) metų laikotarpiu, kaip yra pareiškėjo pateiktose sąskaitose faktūrose. Iš 2017 m. gruodžio 27 d. dienos Kultūros ministerijos atsakymo Nr.S2-3368, matyti, kad Ministerija į UAB „Panevėžio rytas” skundą pasižiūrėjo formaliai, nesigilino į skundo esmę ir VIĮ 36 straipsnio nurodytą tiražo tikrinimo esmę, todėl tyrimą atliko pati nusistačiusi jai palankias sąlygas, ignoravo pareiškėjo nurodytas tikrinimo sąlygas bei pateiktus dokumentus, o Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė VIĮ 35 straipsnio 1 dalies materialiosios teisės normas ir priėmė netinkamą sprendimą.

30. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

32. Papildomai atsakovas nurodo, kad VIĮ 35 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta taisyklių, susijusių su tiražo tikrinimu, joje nustatyta pareiga viešosios informacijos rengėjams ii' skleidėjams saugoti leidinio egzempliorius, audiovizualinius kūrinius ir transliuotų radijo ir (ar) televizijos programų įrašus ne trumpiau kaip vienus metus. Kartu pabrėžtina, kad tikrinimo laikotarpį Kultūros ministerija pasirinko atsižvelgusi į visumą reikšmingų aplinkybių, ne tik laikraščių saugojimo terminą.

33. Atsakovo nuomone, kad Ministerijos sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas neturi pareiškėjui teisinių pasekmių, yra motyvuoti ir pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl juos naikinti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „On Media“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad Ministerija, nuspręsdama atlikti ON Media, UAB leidžiamų laikraščių tiražų tikrinimą už vienerius kalendorinius metus, vadovavosi Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad ūkio subjekto veiklos priežiūra privalo būti vykdoma vadovaujantis minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu, kuris reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjekto dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą, poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (VAĮ 362 str. 1 d. 1 p.). Taigi, Ministerijai atlikus priežiūros veiksmus bei nenustačius pažeidimų UAB „On Media“ veikloje, teismas turėtų atmesti konkuruojančio subjekto UAB „Panevėžio rytas” nepagrįstus reikalavimus, kuriais siekiama ir toliau trikdyti UAB „On Media“, kuris yra konkurentas, veiklą, inicijuojant naujus patikrinimus.

36. UAB „On Media“ pažymi, kad su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais kategoriškai nesutinka ir pastebi, kad pareiškėjas subjektyviai ir nepagrįstai siekia, kad sprendimo teisę turinčios institucijos būtų peržengusios galiojančių teisės aktų normas ir į nagrinėjimo lauką būtų įtraukusios ilgesnį laikotarpį, nei įstatymais numatytas vienerių metų tiražo egzempliorių saugojimo terminas. Tuo būdu pareiškėjas ne tik siekia trečiajam asmeniui UAB „ON Media“, primesti praeities laikotarpiui perteklinius, taigi, neįvykdytinus, reikalavimus, bet ir, neturėdamas kompetencijos, imasi teisėkūros funkcijų ir siekia įstatymo pakeitimo bei iškraipymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad administracinis teismas spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

38. Vadovaudamasis minėtu teisniu reguliavimu administracinis teismas negali tirti pareiškėjo skunde nurodytų galimų pažeidimų aplinkybių, kurių tyrimas nėra priskirtas atsakovo kompetencijai.

39. Atsakovo kompetencija šio ginčo atveju yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1677 Dėl įgaliojimų Kultūros ministerijai suteikimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1096 „Dėl valstybės finansinės paramos skyrimo nacionalinių, regioninių ir vietinių laikraščių pristatymo paslaugų teikėjams jų patirtoms laikraščių pristatymo išlaidoms iš dalies atlyginti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios‘ Taip pat Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ĮV-216 patvirtintu Vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų, išskyrus tuos, kurių tiražas mažesnis negu 500 egzempliorių ir (arba) kuriuose nespausdinama reklama, tiražo tikrinimo tvarkos aprašu.

40. Aprašo trečio skyriaus teisės normos nustato laikraščio, žurnalo tiražo tikrinimo procedūrą.

41. Apeliacinės instancijos teismo kolegija patikrinusi šioje byloje skundžiamos 2017 m. gruodžio 27 d. pažymos Nr.S2-3368 turinį daro išvadą, kad atsakovas atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir atsakė į tikrinimo procedūroje nurodytus klausimus, todėl priimtas sprendimas atitinka jam keliamus teisėtumo reikalavimus nustatytus VAĮ 8 straipsniu.

42. Atsakovo tiražo tikrinimo laikotarpis atitinka VIĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų tikrinimo laikotarpį, todėl šio ginčo apimtyje nėra pagrindo įpareigoti atsakovą tikrinti leidinio tiražą už kitą laikotarpį. Pareiškėjas nenurodo šios teisės normos defektyvumo požymių, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl jos taikymo šio ginčo santykiams ir jos privalomo tikrinimo ABTĮ 4 straipsnio nustatyta apimtimi.

43. Kaip minėta (žr. šios nutarties 37–38 punktus) atsakovas, kiek tai nurodyta pareiškėjo 2017 m. kovo 29 d. prašyme atsakovui, neturėjo pagrindo tirti PVM sąskaitų faktūrose nurodytų kainų ar ūkinės operacijos klastojimo faktų, nes ši funkcija priskirta mokesčių administratoriui (MAĮ 15 straipsnio 1 dalis).

44. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo argumentai su pirmosios instancijos teismo atliktų faktinių aplinkybių vertinimu grindžiami pateikiant pareiškėjo požiūrį į faktinių aplinkybių vertinimą.

45. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad ABTĮ įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d. atitinkanti galiojančią 56 straipsnio 6 dalies redakcija). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi teismo ištirtas bylos aplinkybes turi pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ištyrė reikšmingas bylai aplinkybes, įrodymų vertinimo taisyklių patvirtintų teismų praktikoje nepažeidė, teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir išdėstyti argumentai yra pakankami teismo sprendimui pagrįsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio rytas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius