Legislator Case Law & Legislation
2020-01-14 Nr. BB-139-1-01-1-04259-2018-4 AI generated

2020-01-14 Nr. BB-139-1-01-1-04259-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2020-01-14 Nr. BB-139-1-01-1-04259-2018-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Dalios Bajerčiūtės, susipažinusi su nuteistojo A. J. (A. J.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties, baudžiamąja byla,

Legislator headnote

AI generated

2020-01-14 Nr. BB-139-1-01-1-04259-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nuteistasis A. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. 2P-967/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04259-2018-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Dalios Bajerčiūtės, susipažinusi su nuteistojo A. J. (A. J.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis A. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį), kadangi tinkamai nenustatė visų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių (veikos, kaltės ir priežastinio ryšio), neįvertino kito eismo dalyvio padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir jų įtakos eismo įvykio kilimui. Vertindami įrodymus, teismai itin neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus vertino vienpusiškai, nesivadovavo jų visuma, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir padarytus BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimus nuteistasis grindžia iš esmės tik kritikuodamas teismų padarytas išvadas dėl jo kaltės, t. y. galėjimo numatyti nusikalstamus padarinius ir išvengti eismo įvykio, bei keldamas klausimą dėl priežastinio ryšio buvimo. Pažymėtina, kad tokie teiginiai, kuriais neigiamos teismų nustatytos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar padarytų esminių BPK pažeidimų buvimą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasaciniai skundai, kuriuose kaip kasacinis pagrindas nurodomas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, gali būti tenkinami ne tais atvejais, kai kasaciniame skunde vien tik reiškiama nuomonė, jog teismas turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, o tais atvejais, kai, vertinant įrodymus, nustatomos padarytos teisės taikymo klaidos. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduoto kasacinio skundo teiginiai dėl pirmiau nurodytų BPK reikalavimų pažeidimų iš esmės yra susiję tik su nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu, todėl nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arvydas Daugėla

Armanas Abramavičius

Dalia Bajerčiūtė