ddde8b24-69b2-42ba-96da-b0bdacfa83b9 · Kauno apylinkės teismas

?Civ. byla Nr. Civilinė byla Nr. e2-10412-527/2019 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00480-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 19 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolita Cirulienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį atsakovui D. Å . dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo priteisti 62,55 Eur žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir atsakovui nepavykus įteikti procesinių dokumentų, procesinius dokumentus įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du specialiame interneto tinklalapyje. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad, vykdant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų apmokėtų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kontrolę, buvo nustatyta, kad atsakovas 2016 metais privalomuoju sveikatos draudimu nebuvo draustas, o Å¡iuo laikotarpiu jam buvo suteiktos burnos chirurgo paslaugos, už kurias buvo sumokėta iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Teisėja 2019 m. kovo 20 d. rezoliucija ieÅ¡kinį priėmė ir nustatė atsakovui 14 dienų terminÄ atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti. IeÅ¡kinio ir teismo praneÅ¡imo, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti, kopijos 2019 m. kovo 21 d. buvo iÅ¡siųstos atsakovui ieÅ¡kinyje nurodytu adresu, tačiau 2019 m. balandžio 1 d. buvo grÄ Å¾inti teismui neįteikti, nurodžius, kad atsakovas neatsiėmė paÅ¡te per siuntos saugojimo terminÄ . Teismui patikrinus Gyventojų registro tarnybos duomenis nustatyta, kad atsakovas deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas Å¡iuo metu Lietuvoje nedirba. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi nutarė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir teismo praneÅ¡imÄ , kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti, atsakovui įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

Kadangi atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, ieÅ¡kovei praÅ¡ant, priimtinas sprendimas už akių, bylÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka, neinformavus Å¡alių apie raÅ¡ytinį procesÄ (CPK 142 straipsnis). Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ .

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – informacinės sistemos „Sveidra“ duomenys apie asmens privalomojo sveikatos draudimo laikotarpius (t. 1 e. b. l.

5) ir 2019 m. vasario 12 d. praÅ¡ymas Nr. 10-74 (t. 1 e. b. l. 6–7) – patvirtina ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . Atlikus formalų ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų vertinimÄ , atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje praÅ¡omos priteisti skolos sumokėjimÄ , darytina iÅ¡vada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ sprendimÄ . IÅ¡ informacinės sistemos ‚Sveidra“ duomenų nustatyta, kad atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu buvo draustas laikotarpiais nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. ir nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. kovo 31 d.

IeÅ¡kovės raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, nustatyta, kad atsakovas 2016 m. balandžio 1, 12 ir 27 dienomis naudojosi 62,55 Eur vertės burnos chirurgo paslaugomis. Akivaizdu, kad 62,55 Eur vertės medicinos paslaugų suteikimo metu atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetÄ vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovė už Å¡iuo laikotarpiu, per kurį atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu atsakovui suteiktas 62,55 Eur vertės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, sumokėjo iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1550 „Dėl balo vertės patvirtinimo“ ir Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, kurių iÅ¡laidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sÄ raÅ¡o patvirtinimo”.

Privalomasis sveikatos draudimas Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sÄ lygomis garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ bei iÅ¡laidų už suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimÄ (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie Å¡io įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Tais atvejais, kai asmenys (ar jų draudėjai) privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumoka, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kuriÄ jie ar jų draudėjai sumokėjo visas nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet ne daugiau kaip už 5 metus (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iÅ¡ PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vienÄ mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Tačiau minėtoje teisės akto nuostatoje taip pat nustatyta, kad Å¡i garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas, t. y. tam, kad paslaugos bÅ«tų laikomos suteiktomis teisėtai, asmuo iki atitinkamo mėnesio pabaigos turi įgyti apdraustojo statusÄ . Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų apmokėtos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgijęs apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, padaro žalÄ PSDF biudžetui.

Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (iÅ¡skyrus bÅ«tinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai). Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1489-265/2017 yra pasisakęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę už PSD įmokų mokėjimÄ ir aiÅ¡kiai nurodydamas PSD įsigaliojimo sÄ lygas, nenumato galimybių atkurti PSD galiojimo atgaline data, todėl apmokėjus skolÄ asmuo netampa apdraustu už tÄ laikotarpį, kai jis buvo laikomas nedraustu dėl laiku nesumokėtų PSD įmokų.

Å iame kontekste pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ <....>. Užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę (be kitų svarbių veiksnių) turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiÅ¡kose bylose;

žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose <...>. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.38 straipsniu, prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad asmuo elgėsi rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai, kai įvykdo prievolę praleidęs įstatyme numatytÄ terminÄ .

Remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246 straipsniu, deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Prievolė atlyginti turtinę žalÄ atsakovui kyla teismui konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.:

1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) bei tuo pačiu pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai;

2) yra padaryta turtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

4) žalÄ padaręs asmuo yra kaltas (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytas iÅ¡imtis). CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis Å¡io straipsnio 2 dalimi, žala taip pat gali bÅ«ti pripažįstama nauda, kuriÄ dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo. Atsakovas, neįvykdęs Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokÄ ir vėliau neatlyginęs PSDF biudžeto iÅ¡laidų dėl jam suteiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus bei nesilaikė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovas, neturintis apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, gavo iÅ¡ PSDF biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas (gauta nauda). Už medicinos paslaugas kompensuota iÅ¡ PSDF biudžeto suma – 62,55 Eur – sudaro žalÄ PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (medicinos paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu (neteisėtais veiksmais) bei bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai neįvykdymu.

Esant Å¡ioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sÄ lygos deliktinei atsakomybei kilti. Nustatyta, kad atsakovui 2019 m. vasario 12 d. buvo siųstas raginimas Nr. 10-74 savanoriÅ¡kai atlyginti PSDF biudžetui padarytÄ Å¾alÄ arba iki nurodyto termino pabaigos pateikti dokumentus, patvirtinančius draustumÄ privalomuoju sveikatos draudimu (ieÅ¡kinio 2 priedas), tačiau žala PSDF biudžetui neatlyginta iki Å¡iol, minėti dokumentai nepateikti. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį bei nepateikus jokių įrodymų, kad savo prievolę atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei jis yra įvykdęs, ieÅ¡kinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinas 62,55 Eur žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.249 straipsniai, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 ir 5 dalys).

VisiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo valstybei priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 96 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi ir 285–286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei Kauno teritorinei ligonių kasai (juridinio asmens kodas 188783839, buveinės adresas: AukÅ¡taičių g. 10, Kaunas) iÅ¡ atsakovo D. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)): 62,55 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt dviejų eurų 66 euro centų) žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimÄ ir 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (62,55 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo D. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)) 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį (žyminis mokestis turi bÅ«ti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660). Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mams pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

IeÅ¡kovė per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus. Teisėja Jolita Cirulienė