dddcdc43-4931-4fb4-9ecd-edf73e3bc046 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-412-459/2019 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00283-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.6.29.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V.

L. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieÅ¡kinį atsakovei V. L. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,4finance“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės V. L. 2 953,78 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 985,78 Eur palÅ«kanų, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinio reikalavimÄ kildino iÅ¡ 2014-12-30 Vartojimo kredito sutarties. Nurodė, kad atsakovė po pagrindinės kredito sutarties sudarymo papildomai pasiskolino dar 6 kartus, kredito sumos atsakovė neginčija. Atsakovė yra atlikusi 16 įmokų, iÅ¡ jų 15 įmokų buvo atlikta pagal grafikÄ , o paskutinę 15 Eur įmokÄ atliko 2016-01-22 ir daugiau nemokėjo. Visos įmokos buvo įskaičiuotos padengti palÅ«kanoms, kaip numatyta sutarties 3.6 p. ir CK 6.54 str., todėl liko nesumokėta kredito dalis. 2016-01-22 atsakovė sumokėjo 15 Eur, kurie padengė dalį palÅ«kanų ir dalį vėlavimo palÅ«kanų, o kredito skola liko nepakitusi.

Atsakovė nuo 2016-01-22 daugiau įmokų nemokėjo, todėl pažeidė sutartį. Skolos suma nuo 2016 m. nepasikeitė. Su atsakove buvo susisiekta, derinta paskolos grÄ Å¾inimo tvarka, tačiau susitarti nepavyko. Nors atsakovė teigia, kad imdama kreditus buvo nemoki, tačiau tokių duomenų nėra. PraÅ¡o priteisti skolÄ ir iÅ¡laidas.

2. Atsakovė V. L. atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ji su kredito davėja 2014-08-31 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 1 500 Lt. Sutinka, kad kredito davėja su papildymais iÅ¡ viso suteikė 3 262,11 Eur vartojimo kreditÄ . Kredito davėja kas mėnesį SMS žinute informuodavo apie grÄ Å¾intinÄ vartojimo kreditÄ su palÅ«kanomis. Atsakovė kredito davėjai kas mėnesį sumokėdavo reikalaujamÄ pinigų sumÄ (banko pavedimais arba MAXIMA LT, UAB, kasoje). 2014-08-31–2016-01-22 laikotarpiu ji ieÅ¡kovei su palÅ«kanomis sumokėjo 2 019,52 Eur, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl atsakovės sumokėtų piniginių lėšų 2014–2016 metų laikotarpiu, o tik pateikė pagal grafikus priskaičiuotinus mokėjimus.

Todėl lieka neaišku, kuo remdamasi ieškovė priskaičiavo nesumokėtas 2 953,78 Eur paskolos ir 985,78 Eur palūkanų sumas. Mano, kad nuo 2014-08-31 iki 2016-01-01 kredito davėjai su priskaičiuotomis įmokomis ir palūkanomis yra visiškai atsiskaičiusi. Įvertinant atsakovės pateiktus mokėjimus, 2016-01-22 nesumokėta vartojimo kredito suma sudarytų 1 242,59 Eur, tačiau ieškovė vartojimo kredito reikalauja sumokėti daugiau kaip 1 711,19 Eur (2 953,78 – 1 242,59). II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3.

Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieÅ¡kovės UAB „4finance“ ieÅ¡kinys tenkintas, iÅ¡ atsakovės priteista 2 953,78 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 985,78 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 3 939,56 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 89,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei. Teismo motyvai: 3.1. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės UAB „4finance“ ir atsakovės V.

L. sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. IeÅ¡kovė tinkamai vykdė savo pareigÄ â€“ pagal sutartį suteikė atsakovei vartojimo kreditÄ . Atsakovė už naudojimÄ si kreditu privalėjo mokėti fiksuotas palÅ«kanas, nustatytas sutarties specialiojoje dalyje. Nė vienos kredito sutarties sÄ lygų atsakovė neginčijo, dėl jų pakeitimų į ieÅ¡kovę nesikreipė, jokių pretenzijų ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė, todėl sutartis turi bÅ«ti vykdoma tokia tvarka, kokia nustatyta sutartyje. 3.2.

Nurodė, kad atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakė vykdyti prievolę, paskutinę 15 Eur įmokÄ sumokėdama 2016-01-22 ir toliau nebevykdydama prievolių pagal abipusiu susitarimu prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ir Å¡i įmoka buvo sumokėta nesilaikant nustatyto termino – jį praleidus 25 dienomis, be to, sumokėta daug mažesnė įmoka, nei nustatyta mokėjimo grafike – vietoj 201,35 Eur sumokėta tik 15,00 Eur. Atsižvelgiant į sutarties 3.6 punkte nustatytÄ mokėjimų įskaitymo eiliÅ¡kumÄ , paskutinė atsakovės V.

L. 2016-01-22 atlikta įmoka buvo paskirstyta taip: 13,67 Eur – mokamos palÅ«kanos, 1,33 Eur – vėlavimo palÅ«kanos. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų nebevykdė ir nustatyta tvarka bei terminais nebemokėjo įmokų pagal Vartojimo kredito sutartį, ieÅ¡kovė 2016-03-20 nutraukė sutartį. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi sutarties 4.4 punktu bei įstatymų nuostatomis, turėjo teisę iÅ¡ atsakovės reikalauti sumokėti sutartines palÅ«kanas, iki bus grÄ Å¾intas kreditas, tačiau ieÅ¡kovė nesumokėtas sutartines palÅ«kanas apskaičiavo tik už keturių mėnesių laikotarpį ­â€“ nuo 2015 m. gruodžio mėn., kai atsakovė pradėjo netinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, iki sutarties nutraukimo (2015-12-28 – 160,60 Eur, 2016-01-28 – 174,68 Eur, 2016-02-28 – 170,98 Eur, 2016-03-28 – 169,19 Eur).

Todėl pagrindo konstatuoti, kad pelno palÅ«kanos apskaičiuotos neteisingai ar nepagrįstai, nėra. 3.3. Nurodė, kad kompensuojamosios palÅ«kanos atsakovei skaičiuotos nuo 2015-02-04 iki 2016-05-07, kada atsakovė pradelsdavo įmokų pagal nustatytÄ grafikÄ mokėjimo terminus, tačiau pagrindinė kompensacinių palÅ«kanų suma susidarė nuo 2016-01-23, kai atsakovė visiÅ¡kai nutraukė įmokų pagal kredito sutartį mokėjimÄ . Nuo 2016-01-23 iki sutarties nutraukimo atsakovei buvo skaičiuojamos kompensacinės palÅ«kanos tik nuo pradelstos įmokos sumos, taikant sutartyje numatytÄ bendrÄ vartojimo kredito kainos metinę normÄ â€“ 99,00 procentus, 2016-03-20 nutraukus sutartį, kompensacinės palÅ«kanos apskaičiuotos nuo visos mokėtinos sumos. 3.4.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė UAB „4finance“ teismui pateikė tiek pagrindinės skolos, tiek ir pelno bei kompensuojamųjų palÅ«kanų apskaičiavimus, kurie yra pagrįsti tarp Å¡alių sudarytos sutarties nuostatomis ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Nors atsakovė teigė, jog nesuprato sutarties sÄ lygų, tačiau pati pripažino, jog tai ne pirma jos kredito sutartis, kol leido finansinės galimybės, ji įsipareigojimus vykdė tinkamai ir tik mirus sutuoktiniui dėl sunkios finansinės padėties nutraukė mokėjimus.

Be to, atsakovė į ieÅ¡kovę dėl įsipareigojimų vykdymo sÄ lygų suderinimo pablogėjus finansinei padėčiai nesikreipė, teismo posėdyje taip pat atsisakė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo dėl nuolaidų palÅ«kanoms ir mokėjimų iÅ¡dėstymo, teigdama, kad tai jai nėra naudinga. Taigi toks atsakovės pasyvus elgesys, atsisakymas bendradarbiauti su ieÅ¡kove, ieÅ¡koti abiem Å¡alims priimtinų, jų interesus atitinkančių įsipareigojimų vykdymo bÅ«dų vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas atsakovės siekis iÅ¡vengti prievolių įvykdymo ir, net vertinant, kad atsakovė yra vartotoja, nepaneigia jos pareigos vykdyti laisva valia prisiimtas prievoles. 3.5.

Nurodė, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, todėl, nustačius, kad paskolos grÄ Å¾inimo prievolė ieÅ¡kovei neįvykdyta, iÅ¡ atsakovės priteistina 3 939,56 Eur skola, kuriÄ sudaro 2 953,78 Eur negrÄ Å¾intos paskolos suma ir 985,78 Eur palÅ«kanos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. Atsakovė V. L. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 4.1. Nurodo, kad ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai savo nuožiÅ«ra paskirstė atsakovės sumokėtas 2 124,85 Eur įmokas. IeÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡ viso atsakovei suteikta 3 262,11 Eur paskola, o skolÄ sudaro 2 953,78 (nesumokėta kredito suma), 673,45 Eur (nesumokėta sutartinių palÅ«kanų suma), 312,33 Eur (nesumokėta kompensuojamųjų palÅ«kanų suma), tačiau, atsakovės apskaičiavimais, vartojimo kredito skolos likutis yra 1 137,26 Eur (3 262,11 Eur suteiktas kreditas – 2 124,85 (gražintas kreditas) ir 148,93 Eur (1137,26 Eur x 0,05% x 180 d.) kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos.

Pažymėjo, kad prie kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų priskiriamos ir procesinės palÅ«kanos. 4.2. Apeliantė kvestionuoja kredito sutarties sÄ lygų ribojimÄ , kurį argumentuoja negalėjimu derėtis dėl sutarties sÄ lygų, dėl to vartotojas yra priverstas priimti jam siÅ«lomas sutarties sÄ lygas. 4.3. Nurodo, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomos. 4.4.

Nurodo, kad duomenis dėl atsakovės mokumo vertinimo kreditų teikimo laikotarpiu turėjo pateikti ieÅ¡kovė, tačiau tokių duomenų nepateikė ir pirmosios instancijos teismas nereikalavo. 4.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 5 dalį, LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.261 str., Vartojimo kredito sutarčių nuostatas, kitus teisės aktus reglamentuojančias materialinės teisės normas. Teismas netinkamai nustatė bylos faktines ir teisines aplinkybes, nepagrįstai savo iniciatyva nagrinėjamoje byloje nevertino vartojimo sutarties sÄ lygų atitikties sÄ Å¾iningumo reikalavimams, kurie įtvirtinti tiek Europos SÄ jungos teisės aktuose, tiek juos perkeliančiuose nacionalinės teisės aktuose, nesivadovavo nagrinėjamoje srityje formuojama Teisingumo Teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

5. IeÅ¡kovė UAB „4finance“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 5.1. Nurodo, kad atsakovė neprivalėjo sudaryti sandorio su ieÅ¡kove, jei jos netenkino tam tikros sutarties sÄ lygos, o atsakovei tinkamai vykdant sutartį, t. y. laiku grÄ Å¾inus visÄ paskolÄ , jokių pasekmių jai nebÅ«tų kilę. 5.2.

Nurodo, kad visos įmokos paskirstytos vadovaujantis LR CK 6.54 str. ir pagal Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sÄ lygų 3.6 punktÄ . 5.3. Nurodo, kad atsakovės praÅ¡ymas taikyti 0,05 proc. dydžio delspinigius kaip netesybų formÄ yra nepagrįstas. Å alių sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje nėra nustatytos netesybos, todėl iÅ¡ atsakovės yra priteistini nuostoliai. 5.4. Nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ieÅ¡kovės atstovas posėdžio metu paaiÅ¡kino apie skolos sumos atsiradimÄ , tačiau atsakovė net nesigilindama į detalius paaiÅ¡kinimus dėl palÅ«kanų, tiek raÅ¡ytinius, tiek žodinius, nuolat kartojo, kad nieko nesupranta.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl apeliacinio skundo dalyko 9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014-08-31 tarp ieÅ¡kovės UAB „4finance“ ir atsakovės V. L. pagal Vivus.lt bendrÄ sias paskolos sÄ lygas buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė paskolino atsakovei 434,43 Eur sumÄ 24 mėnesių terminui su 78,82% dydžio metine palÅ«kanų norma.

Vadovaudamasi sutarties 2.10 punktu, 2014-10-01 atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomos 289,62 Eur kredito sumos 24 mėnesių terminui su 77,40 proc. dydžio metine palÅ«kanų norma. 2014-12-30 dienÄ pasipildė 333,06 Eur suma su 71,98 proc. dydžio metine palÅ«kanų norma, 2015-03-03 dienÄ pasipildė 1 000,00 Eur suma su 70,87 proc. dydžio metine palÅ«kanų norma, 2015-04-08 dienÄ pasipildė 1 025,00 Eur suma su 70,53 proc. dydžio metine palÅ«kanų norma, 2015-06-01 dienÄ pasipildė 55,00 Eur suma su 70,82 proc. dydžio metine palÅ«kanų norma, 2015-11-04 dienÄ pasipildė 125,00 Eur suma su 70,80 proc. dydžio metine palÅ«kanų norma.

Paskolos sutarties terminas – 36 mėnesiai, atsakovė paskolÄ turėjo grÄ Å¾inti iki 2018-10-28.

10. IeÅ¡kovės 2018-08-10 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad atsakovė iÅ¡ viso yra sumokėjusi 2 124,85 Eur ir Å¡i suma paskirstyta taip: 308,33 Eur – pagrindinė kredito suma, 1 811,37 Eur – mokamos palÅ«kanos, 5,14 Eur – vėlavimo palÅ«kanos. Pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose matyti, kad atsakovė V. L. 201,35 Eur įmokÄ , kuriÄ turėjo sumokėti iki 2015-12-28, sumokėjo tik iÅ¡ dalies (sumokėta 15,00 Eur) ir vėluodama, t. y. jÄ sumokėjo 2016-01-22. Kadangi atsakovė toliau savo įsipareigojimų nebevykdė ir nustatytu terminu kredito įmokų ir palÅ«kanų nebemokėjo, ieÅ¡kovė 2016-03-20 nutraukė sutartį.

IeÅ¡kovės apskaičiavimu, atsakovė liko skolinga ieÅ¡kovei 2 953,78 Eur nesumokėto kredito, 673,45 Eur nesumokėtų sutartinių palÅ«kanų ir 312,33 Eur nesumokėtų kompensacinių palÅ«kanų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė 2 953,78 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 985,78 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3 939,56 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 89,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei.

11. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė pateikė apeliacinį skundÄ . Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai savo nuožiÅ«ra paskirstė atsakovės sumokėtas 2 124,85 Eur įmokas. IeÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡ viso atsakovei suteikta 3 262,11 Eur paskola, o skolÄ sudaro 2 953,78 Eur (nesumokėta kredito suma), 673,45 Eur (nesumokėta sutartinių palÅ«kanų suma), 312,33 Eur (nesumokėta kompensacinių palÅ«kanų suma), tačiau, atsakovės apskaičiavimais, vartojimo kredito skolos likutis yra 1 137,26 Eur (3 262,11 Eur suteiktas kreditas – 2 124,85 Eur (gražintas kreditas) ir 148,93 Eur (1 137,26 Eur x 0,05% x 180 d.) kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos. Pažymėjo, kad prie kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų priskiriamos ir procesinės palÅ«kanos.

12. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, įvertinus Å¡alių pasiraÅ¡ytos kredito sutarties turinį ir ieÅ¡kovės pateiktus paaiÅ¡kinimus dėl atsakovės kredito įmokų paskirstymo, nustatyta, jog visos įmokos paskirstytos vadovaujantis LR CK 6.54 str. ir pagal Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sÄ lygų 3.6 punktÄ : visi kredito gavėjo mokėjimai yra įskaitomi tokiu eiliÅ¡kumu: (i) pradelstų mokėjimų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos, (ii) palÅ«kanos, (iii) kredito suma. Priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju pradelstų mokėjimų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos yra įskaitomos po to, kai yra visiÅ¡kai grÄ Å¾intos palÅ«kanos ir kredito suma. Å ios įmokų paskirstymo sÄ lygos yra aiÅ¡kios, teisingos ir nedviprasmiÅ¡kos, todėl apeliantė pasiraÅ¡ydama kredito sutartį turėjo aiÅ¡kiai žinoti ir suprasti įmokų paskirstymo tvarkÄ .

13. Apeliantė taip pat kvestionuoja kredito sutarties sÄ lygų ribojimÄ , kurį argumentuoja negalėjimu derėtis dėl sutarties sÄ lygų, dėl to vartotojas yra priverstas priimti jam siÅ«lomas sutarties sÄ lygas.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vartojimo kredito sutartis su apeliante buvo sudaryta prisijungimo bÅ«du, kaip tai numato LR CK 6.160 straipsnio 2 dalis, o tai reiÅ¡kia, kad visas sutarties sÄ lygas ruoÅ¡ia paslaugas teikiantis subjektas, o vartotojas, norintis tomis paslaugomis naudotis, Å¡iÄ sutartį sudaro atskirai nederindamas kiekvienos sutarties sÄ lygos. TokiÄ sutarties rūšį yra numatęs įstatymo leidėjas, todėl prisijungimo bÅ«du sudarytos sutarties negalima vertinti kaip savaime ribojančios ar nesÄ Å¾iningos.

Savo valiÄ ir norÄ bÅ«ti saistomam sutarties vartotojas laisva valia iÅ¡reiÅ¡kia tas sutarties sÄ lygas priimdamas, prie jų prisijungdamas. Pažymėtina, jog sudarydama Vartojimo kredito sutartį, be kitos informacijos, apeliantė kaip kredito gavėja taip pat patvirtino, jog įdėmiai ir atidžiai perskaitė svetainėje (duomenys neskelbtini) paskelbtÄ standartinę informacijÄ apie vartojimo kreditÄ iki sutarties sudarymo momento, jog sutinka ir leidžia kredito davėjui sutarties Bendrųjų sÄ lygų 9 dalyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis tvarkyti asmens duomenis, įdėmiai ir atidžiai perskaitė sutarties sÄ lygas, jas suprato, o atlikdama sutartyje nurodytus veiksmus aiÅ¡kiai pareiÅ¡kė, jog su sutarties sÄ lygomis sutiko laisva valia, suprato savo pareigas ir įsipareigojo jas vykdyti, jog Å¡ie patvirtinimai yra tikslÅ«s, teisingi ir iÅ¡samÅ«s. Tai buvo esminės sudarytos Vartojimo kredito sutarties sÄ lygos (Sutarties 1, 2, 3, 4, 5 punktai).

15. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Å ioje teisės normoje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia, sudaryti konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013). Atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , darytina iÅ¡vada, kad sutarties Å¡alies negalėjimas keisti sutarties standartinių sÄ lygų savaime teisiÅ¡kai nėra ribotas / nesÄ Å¾iningas sutarties sudarymo bÅ«das, o vartotojas nėra verčiamas priimti jam siÅ«lomas standartines sutarties sÄ lygas.

16. Pažymėtina, kad apeliantė iÅ¡ viso sudarė septynias vartojimo kredito sutartis su ieÅ¡kove. Taigi, apeliantė neatsitiktinai sudarė vartojimo kredito sutartis, bet jas suprato ir įsipareigojo jas vykdyti. Apeliantė neprivalėjo sudaryti sandorio su ieÅ¡kove, jei jos netenkino tam tikros sutarties sÄ lygos, tačiau, sudarius sutartį, jos turi bÅ«ti laikomasi. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, teisėtai sudaryta sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , o prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Jei apeliantė bÅ«tų tinkamai vykdžiusi sutartį ir laiku grÄ Å¾inusi paskolÄ , jokių pasekmių jai nebÅ«tų kilę, todėl ir apeliantės argumentai, kad Vartojimo kredito sutartis sudaryta prisijungimo bÅ«du, todėl jau pati savaime laikytina nesÄ Å¾ininga, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini nepagrįstais.

17. Apeliantė nurodo, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomos.

18. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palÅ«kanos, atliekančios kompensuojamÄ jÄ (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ (LR CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

19. PalÅ«kanos, kaip mokestis už skolinimÄ , teismų praktikoje dar vadinamos pelno palÅ«kanomis, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palÅ«kanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ (pelno palÅ«kanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad paskolos gavėjas negali bÅ«ti atleistas nuo palÅ«kanų kaip atlyginimo už naudojimÄ si paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ ir mokėti sutartas palÅ«kanas nustatytu terminu, iÅ¡skyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir mokėjimo palÅ«kanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimÄ si pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡alių pasiraÅ¡ytos Vartojimo kredito sutarties sÄ lygas, negali pritarti apeliantės argumentams, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik netesybos, kurios negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , kadangi, Å¡alys sudarydamos vartojimo kredito sutartį, Bendrųjų sÄ lygų 7.1 punkte susitarė dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų mokėjimo praleidus kredito ar palÅ«kanų mokėjimo terminÄ , o ne dėl delspinigių mokėjimo, todėl apeliantės reikalavimas taikyti 0,05 proc. dydžio delspinigius kaip netesybų formÄ yra nepagrįstas.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra plačiai iÅ¡nagrinėjęs palÅ«kanų ir netesybų santykį. PalÅ«kanų ir netesybų institutai turi bendrų bruožų. Pavyzdžiui, tiek kompensuojamųjų palÅ«kanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Praktikoje kompensuojamoji palÅ«kanų ir netesybų paskirtis pasireiÅ¡kia tuo, kad, kreditoriui iÅ¡ skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palÅ«kanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniÄ jÄ .

Kita vertus, palÅ«kanų institutÄ nuo netesybų skiria tai, kad netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimÄ si pinigais funkcijos. Kreditorius, siekiantis gauti pelnÄ už pinigų perleidimÄ naudoti skolininkui, turėtų sutartyje nustatyti skolininko pareigÄ mokėti pelno (mokėjimo) palÅ«kanas, nes netesybos kompensuoja tik dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

22. Spręsdama dėl palÅ«kanų dydžio teisėtumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties Å¡alys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kad kredito gavėjas, pasiraÅ¡ydamas kredito sutartį, susitarė dėl palÅ«kanų ir jų dydžio. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palÅ«kanos už tokio tipo kreditus bÅ«na didesnės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptarta mokėjimo, kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų bei netesybų skaičiavimo tvarka ir pagrįstai ieÅ¡kovei priteisė ne tik 2 953,78 Eur negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , bet ir 985,78 Eur palÅ«kanų.

23. Apeliantė taip pat nurodo, kad duomenis dėl atsakovės mokumo vertinimo kreditų teikimo laikotarpiu turėjo pateikti ieškovė, tačiau tokių duomenų nepateikė ir pirmosios instancijos teismas tokių duomenų nereikalavo.

24. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

25. Apeliantė siekė įrodyti, jog laikotarpiu, kai jai buvo suteikta vartojimo paskola, ji buvo nemoki, tačiau ieÅ¡kovė tai neigė. Apeliantė siekdama įrodyti savo teiginius apie nemokumÄ galėjo remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis), tačiau nepagrįstai stengėsi įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkelti ieÅ¡kovei, nors apeliantė pati turi įrodyti savo atsikirtimų pagrindÄ . Todėl apeliantės argumentai, kad duomenis dėl apeliantės mokumo vertinimo kreditų teikimo laikotarpiu turėjo pateikti ieÅ¡kovė, laikytini nepagrįstais.

26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties 27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos jai nepriteistinos. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a: Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Raimonda Andrulienė Alvydas Žerlauskas Albina Pupeikienė