ddd98571-e533-4ca6-843d-9e16afe40d45 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-301-946/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66045-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1;2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 7 d.Kaunas                           Kauno apylinkės teismo teisėjas ArÅ«nas Purvainis,sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Å alčiuvienei,kaltinamajam D. B., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,                          vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Varėnoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.                          Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :                          D.

B. 2015 m. birželio 10 d. apie 14.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pr. link (duomenys neskelbtini) pl., ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį, kuriuo sukdamas į kairę, į (duomenys neskelbtini) g., nedavė kelio ir susidūrė su priešinga kryptimi, lygiareikšmiu keliu tiesiai važiavusiu automobiliu VW GOLF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), kuriÄ sužalojo, padarydamas A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .              Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikaltimÄ , kurio padarymu yra kaltinamas, ir parodė, kad 2015 m. birželio 10 d. jis iÅ¡kiÅ¡o savo automobilį ir įvyko smÅ«gis. Kadangi buvo Å¡okas, pavažiavo kokius 300 metrų ir tada sustojo. Jis turėjo praleisti važiuojančius automobilius, bet jam užstojo keliÄ tolimųjų reisų vairuotojas.

Buvo kamÅ¡tis. Jis nematė nukentėjusiosios automobilio, kuris atvažiavo iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Jis turėjo praleisti visus važiuojančius iÅ¡ deÅ¡inės, tačiau stovėjo ilgÄ laikÄ ir nevažiavo, todėl jam pradėjo signalizuoti iÅ¡ galo vairuotojai. Jis nebuvo įsitikinęs, kad yra saugu sukti, tačiau suko. Jis norėjo susitarti, kad dalimis iÅ¡mokėtų nukentėjusiajai, bet ji galvojo, kad jis jÄ apgaus. Civilinius ieÅ¡kinius pripažįsta. Vairuotojo pažymėjimÄ turi, vairuoja virÅ¡ 15 metų.

Automobilis nebuvo draustas.             Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:             Nukentėjusiosios A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015 m. birželio 10 d. apie 14.30 val. ji važiavo jai priklausančiu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. link (duomenys neskelbtini) pr.

žiedo. Automobiliu važiavo dar 3 moterys. Viena jų sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, kitos dvi gale. Privažiavus (duomenys neskelbtini) pr. – (duomenys neskelbtini) g. sankryÅ¾Ä ir jÄ kertant, pajuto didelį smÅ«gį į jos vairuojamo automobilio kairę pusę. Nuo smÅ«gio automobilis lėkė į deÅ¡inę pusę, bet ji staigiai suko vairÄ Ä¯ kairę pusę, kad neužvažiuoti ant bortų ir iÅ¡saugoti savo keleives. VW Golf automobiliui sustojus, ji iÅ¡ jo iÅ¡lipo ir pamatė, kad viduryje sankryžos stovi sudaužytas tamsios spalvos automobilis, suprato, kad jis atsitrenkė į jos automobilį.

Ji minėto automobilio vairuotojui pamojo, kad ateitų, bet tai pamatęs jis iškart pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Automobiliui išvažiavus iš karto prie moters priėjo vyriškis, pasakęs, kad matė eismo įvykį ir atnešė pasišalinusio automobilio valstybinį numerį, kadangi jis nuo smūgio nukrito ir liko gulėti ant gatvės. Ji iš karto paskambino bendru pagalbos telefonu ir iškvietė pareigūnus. Pareigūnams atvykus jiems buvo paduotas nukritęs kito automobilio valstybinis numeris, nurodė pareigūnams, kuria kryptimi minėtas automobilis nuvažiavo.

PareigÅ«nai kartu su ja jų tarnybiniu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., siekdami surasti pasiÅ¡alinusį automobilį bei jo vairuotojÄ . Jiems bevažiuojant (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) pastatu pastebėjo stovintį sudaužytÄ tamsios spalvos BMW markės automobilį. IÅ¡ karto suprato, kad tai tas pats automobilis, kuris atsitrenkė į VW Golf automobilį. Prie BMW automobilio stovėjo jo vairuotojas, kurį A. B. atpažino. PareigÅ«nams ir jai iÅ¡lipus, vairuotojas pradėjo atsipraÅ¡inėti, dėl ko nuvažiavo iÅ¡ įvykio vietos, nesakė.

Visi kartu nuvyko į įvykio vietÄ , kur pareigÅ«nai supildė visus reikiamus dokumentus, tuomet atvyko į Kelių policijÄ suraÅ¡yti paaiÅ¡kinimus. IÅ¡vykus iÅ¡ policijos įstaigos ir suraÅ¡ius paaiÅ¡kinimÄ , jautėsi prastai, pajuto skausmus, todėl iÅ¡sikvietusi taksi nuvažiavo į trečios ligoninės filialÄ , esantį (duomenys neskelbtini) pr. Ten jai suleido vaistų, tačiau skausmui nepraėjus, po kelių dienų kreipėsi į Kauno Klinikas, kur jai nustatė Å¡onkaulio lūžį, krÅ«tinės ir galvos sumuÅ¡imus (1 t., b. 1. 29).             Kauno apskr.

VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015 m. birželio 10 d. apie 14.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) pr. ir sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. sukdamas į kairę pusę, susidūrė su pagrindiniu keliu važiuojančiu automobiliu VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A.

B.. Po susidÅ«rimo automobilis BMW pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Netrukus automobilis buvo surastas, jį vairavo D. B. Po eismo įvykio A. B. kreipėsi į Kauno Respublikinę ligoninę, kur buvo tiriama. 2015 m. birželio 10 d. pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Nr. 07-15-9359752. Gavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ dėl A. B. sužalojimų, kurioje jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 3).             2015 m. birželio 10 d. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2015 m. birželio 10 d. apie 14.00 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo automobilių spÅ«stį.

Privažiavus arčiau paaiÅ¡kėjo, kad kiti vairuotojai sulaikė automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotojÄ D. B., kuris pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio (duomenys neskelbtini) pr. – (duomenys neskelbtini) g. sankirtos. VairuotojÄ sulaikė. Nuvykus iki sankryžos pastebėjo apgadintÄ automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. B.. Ji paaiÅ¡kino, kad įvažiavus į (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryÅ¾Ä pajuto stiprų smÅ«gį į automobilio kairę pusę.

Išlipusi iš automobilio pastebėjo sankryžoje stovintį automobilį, iš kurio išlipęs vyras, jai einant link jo, sėdo į automobilį ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini)pr. (1 t., b. l. 5).             2015 m. birželio 10 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini) pr. – (duomenys neskelbtini) g. sankryža, Kaune, eismo įvykio schema, fotonuotraukomis (1 t., b. l. 7-13).                          A.

B. paaiÅ¡kinimu, kad įvažiavus į (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryÅ¾Ä , pajuto stiprų smÅ«gį į automobilio kairę pusę. IÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio pastebėjo sankryžoje stovintį automobilį, iÅ¡ kurio iÅ¡lipęs vyras, jai einant link jo, sėdo į automobilį ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pr. Jai skauda kairę rankÄ ir krÅ«tinę (1 t., b. l. 14).                          D.

B. paaiÅ¡kinimu, kad važiavo (duomenys neskelbtini) pr., sankryžoje norėjo sukti į kairę. Jam iÅ¡ Å¡ono stovėjo krovininis automobilis, dėl kurio jis nepastebėjo atvažiuojant iÅ¡ deÅ¡inės pusės automobilio. Automobiliai susidÅ«rė, po įvykio nepastebėjo automobilio, su kuriuo susidÅ«rė, pasimetė, nes susidarė spÅ«stis, todėl nusprendė parvairuoti automobilį link namų, tačiau pavažiavus Å¡imtÄ metrų, privažiavo policija (1 t., b. l. 15).                          Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2015 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad A.

B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl krÅ«tinės kairės pusės IV Å¡onkaulio lūžimo (1 t., b. l. 25-26, 92-94).                          BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti bÅ«tina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimÄ , nurodant konkretų KET punktÄ , įstatyme numatytų padarinių kilimÄ ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

             KET 157 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.                          Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad D. B. neteisėti veiksmai (KET 157 punkto pažeidimas) buvo pagrindinė ir bÅ«tina sÄ lyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto iÅ¡vada) atsirasti.

                          Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad sukdamas į kairę nedavė kelio ir susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi, lygiareikÅ¡miu keliu tiesiai važiavusiu automobiliu VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. B., tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .                          Todėl, jeigu D. B. bÅ«tų laikęsis Å¡io KET reikalavimo, įvykis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nebÅ«tų įvykęs. Taigi, tarp jo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Tai reiškia, kad D. B. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.                          Kaltinime taip pat buvo nurodyti dar du KET pažeidimai, kaltinant D. B., kad eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, įvyko ir dėl to, kad jis pažeidė KET 219 ir 227 punktų reikalavimus.

Tačiau KET 219 punktas reglamentuoja eismo dalyvių pareigas jau įvykus eismo įvykiui, o ne iki tokio įvykio. KET 227 punkte nurodyta, kad vieÅ¡ajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių, priekabų reikiamÄ techninę bÅ«klę, registravimÄ ir privalomÄ jį draudimÄ užtikrina transporto priemonės valdytojas. Teismo vertinimu, tai, kaip tinkamai D. B. vykdė pareigas, numatytas KET 219 ir 227 punktuose, jo veikos kvalifikacijai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį reikÅ¡mės neturi, nes tokie pažeidimai nėra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su nukentėjusiosios nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Todėl iÅ¡ kaltinimo D. B. jame nurodyti KET 219 ir 227 punktų pažeidimai ir su jais susijusios faktinės aplinkybės Å¡alintini.                          Teismas sprendžia, kad visi iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , dėl ko bÅ«tų pagrindas pripažinti jį kaltu ir paskirti bausmę.                          Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).                          Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2 d.).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , neteistas, dirba.                          Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu buvo kaltinamas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.                          Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda.

Pagal įstatymÄ , už baudžiamÄ jį nusižengimÄ galima skirti iki 50 MGL, už nesunkų nusikaltimÄ galima skirti iki 500 MGL, o už apysunkį nusikaltimÄ iki 1000 MGL dydžio baudÄ (BK 47 str. 3 d). Bausmės baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam.                          Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimÄ bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimÄ ir apskaičiavimÄ , vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.                           Paskyrus bausmę, ji turės bÅ«ti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sÄ lygos (byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ).                          Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas Å¡ioje byloje įvertina tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgia į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010).

D. B. nusikaltimÄ padarė bÅ«damas blaivus, o jo padarytas KET pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, nelaikytinas piktybiÅ¡kas (įžūliai pažeidinėjant KET reikalavimus). Teismas neturi duomenų, kad po Å¡io įvykio jis pažeidė KET reikalavimus, be to, jo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos laikytinas spontaniÅ¡ku elgesiu po eismo įvykio, kuris sukelia iÅ¡gÄ stį visiems eismo įvykio dalyviams, gali iÅ¡Å¡aukti neadekvačias reakcijas ir pan. Ä®vertinus tai, darytina iÅ¡vada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas neskiriant D.

B. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.                          Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas: žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui padarytÄ Å¾alÄ , o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, t. y. visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui priteisti turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ .

                          Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 106,51 Eur civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 35). Civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga – prie ieÅ¡kinio pridėtas gydymo iÅ¡laidų paskaičiavimas (1 t., b. l. 37). Ä®vertinus tai, Kauno teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys yra tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant ieÅ¡kinio sumÄ iÅ¡ kaltinamojo D. B.                          Nukentėjusioji A.

B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dviem atsakovams – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ir D. B.                          Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras ) prašė nepripažinti jų šioje byloje civiliniu atsakovu (1 t., b. l. 108-109, 120-121, 191, 2 t., b. l. 21).                          BPK 109 straipsnis, be kita ko numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

BPK 111 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniais atsakovais gali bÅ«ti tėvai, globėjai, rÅ«pintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ . Asmuo įtraukiamas į bylÄ kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.                           Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Biuras moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Tai reiÅ¡kia, jog Biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytÄ Å¾alÄ . TPVCAPDÄ® 13 straipsnio 1 dalyje numatyta nukentėjusiojo asmens diskrecija, kam pareikÅ¡ti pretenzijas dėl žalos atlyginimo: nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui, tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, jo atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – Å¡io įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui.

TPVCAPDÄ® 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai atsakingam draudikui ar Biurui iÅ¡mokėjus iÅ¡mokÄ atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad ji virÅ¡ija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininkÄ , kad jis atlygintų likusiÄ Å¾alos dalį. Pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų Å¡iuo metu (ir veikos padarymo metu) yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

                          Civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusioji nurodo, kad Biuras jai atlygino 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau jos nuomone, jai turi bÅ«ti papildomai dar priteista 1500 Eur neturtinė žala. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad nebuvo įvertintas jos gydymas stacionare, neįvertinti jos patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Ji yra 78 metų amžiaus, įvykis paveikė jos sveikatÄ , po traumos jai apsidarė sunku vaikščioti, naktimis negali užmigti.

Ji skundžiasi pablogėjusi regėjimu, bijo vairuoti, be to, trauma gali atsinaujinti (1 t., b. l. 86-90).                          Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio iÅ¡vardytų kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.                           Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 25-26, 92-94).

Tačiau duomenų, kad nukentėjusioji ilgÄ laikÄ gulėjo ligoninėje ar ambulatorinis gydimas truko labai ilgÄ laiko tarpÄ , byloje nėra. Neabejotina, kad dėl patirto Å¡onkaulio lūžimo nukentėjusiajai buvo apribotos galimybės užsiimti norima veikla. Akivaizdu, kad be autoįvykio metu patirto fizinio skausmo ir didelių nepatogumų, nukentėjusioji taip pat patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Visos Å¡ios iÅ¡vardintos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinę žalÄ ir turi teisę reikalauti jÄ atlyginti, tačiau eismo įvykio pasekmės nukentėjusiajai nėra sunkios.

Jos nurodomos aplinkybės, kad jai pasidarė sunku vaikščioti, negali naktimis miegoti, akys paraudusios, nepagrįstos įrodymais. Be to, kaip nustatyta, nukentėjusiajai jau buvo atlyginta 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies – nukentėjusiajai iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistina dar 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendžia, kad iÅ¡ viso 900 Eur (600+300) suma neturtinei žalai atlyginti yra reali, teisinga, sÄ Å¾ininga ir protinga bei atitinka teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Kadangi D. B. padarė neturtinÄ Å¾alÄ naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę, iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai priteistinas iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas Nr. 2K-404/2011, 2K-503-511/2015, 2K-166-139/2016 ir kt.).                          Nukentėjusioji taip pat praÅ¡o priteisti jai ir visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 5 procentų palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

                          CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas. Å ios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių.

Teismų praktikoje nustatytos procesinės palÅ«kanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iÅ¡ delikto. Procesinės palÅ«kanos yra skirtos kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje pasisakyta, jog procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti yra bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-505/2010).

Tačiau baudžiamajame procese civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pareikÅ¡tas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat minėta, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palÅ«kanos nėra BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai ir negali bÅ«ti priteistos. Byloje nėra jokių dokumentų, kurie pagrįstų nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje taip pat atmestinas.                          Į paskirtos galutinės baudos bausmės laikÄ , vadovaujantis BK 66 straipsniu, turės bÅ«ti įskaitytas laikotarpis nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d., nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. balandžio 7 d., kai D.

B. buvo sulaikytas ir suimtas.                          Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paskelbus nuosprendį, panaikintina, nes iÅ¡nyko pagrindai jÄ taikyti.                          BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.                          Atsižvelgiant į tai, kad užtikrinti D.

B. tolimesnį dalyvavimÄ procese, nuosprendžio vykdymÄ , jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios paskirtina kardomoji priemonė įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtÄ bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, n u s p r e n d ė :                                                    D.

B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 1694,70 eurų (vieno tÅ«kstančio Å¡eÅ¡ių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt keturių eurų 70 ct) dydžio baudÄ .                          Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 1129,80 eurų (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto dvideÅ¡imt devynių eurų 80 ct) dydžio baudÄ .                          Į paskirtos galutinės baudos bausmės laikÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d., nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. balandžio 7 d., kai D.

B. buvo sulaikytas ir suimtas, prilyginant 10 (dešimt) sulaikymo dienų 20 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio baudai.                          Nustatyti, kad likusi neatlikta bausmė (nesumokėta bauda) pagal šį nuosprendį yra 10 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 376,60 eurų (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) dydžio bauda.                          Išaiškinti D.

B., kad jam paskirtoji bauda turi bÅ«ti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, o dokumentÄ , patvirtinantį baudos sumokėjimÄ , pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.             Kauno teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jos naudai iÅ¡ D.

B. 106,51 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡is eurus 51 ct) turtinei žalai atlyginti.             Nukentėjusiosios A. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies – priteisti jai iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.             D. B. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , paskelbus nuosprendį, panaikinti ir jį nedelsiant paleisti teismo salėje.             D.

B. paskirti kardomÄ jÄ priemonę įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę nustatant galioti iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Ä®pareigoti D. B. kiekvienos savaitės pirmadienį nuo 8 val. iki 12 val. registruotis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), Varėnoje. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtÄ bausmę, minėtÄ kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.                          Įspėti D.

B., jog už kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje nesilaikymÄ jam gali bÅ«ti paskirta kita (griežtesnė) kardomoji priemonė.                          Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                   ArÅ«nas Purvainis                                Â