ddd840f0-3aed-4a6a-be6b-63fc0bb886dc · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-993-362/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02403-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 21 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjams R. D. ir A. K., dalyvaujant pareiÅ¡kėjų R. D. ir A. K. atstovui advokatui Viliui Jonaičiui, atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovei Vilmai Vaitkienei, atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, atstovui Michailui Norbutui (Michail Norbutui), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R.

D. ir A. K. skundÄ dėl žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėję administracinę bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai R. D. ir A. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o:

1. priteisti pareiÅ¡kėjai R. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos solidariai viso 8472,76 Eur turtinės žalos atlyginimÄ bei 5000, Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos solidariai viso 7225,78 Eur turtinės žalos atlyginimÄ bei 5000, Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

3. Priteisti pareiškėjai R. D. ir pareiškėjui A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos solidariai penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų pareiškėjams visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

PareiÅ¡kėjai skunde nurodė, kad įsiteisėjusiu tuometinio Å iaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (toliau – ir sprendimas) administracinėje byloje Nr. I-2281- 257/2015, tenkinant Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, buvo: panaikinta Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1- 347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirto miÅ¡kų ploto įtraukimo į 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypÄ (sklypo Nr. 35); panaikinta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d.

įsakymo Nr. A1-1103 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalis dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirto miÅ¡kų ploto, patenkančio į 0,3000 ha žemės sklypÄ ((duomenys neskelbtini) panaikinta TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VM.1-61-10 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste O. R., (duomenys neskelbtini) dalis, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ 0,3000 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančiame (duomenys neskelbtini) panaikinta TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. vasario 4 d.

įsakymo Nr. P1.Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 8 punkto dalis, kuria O. R. nuosavybės teisės atkurtos į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ 0,3000 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančiame (duomenys neskelbtini) panaikinta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. A1-1073 „Dėl detaliojo plano žemės sklypui (kad.

Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinti į atskirus žemės sklypus, adresu: (duomenys neskelbtini), patvirtinimo“ dalis, kuria į 923 kv. m. žemės sklypÄ pateko į 0,03 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, į 926 kv. m. žemės sklypÄ pateko 0,04 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko; panaikinta 2012 m. rugpjūčio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 35SK-(14.35.2)-1015 dalis, kuria 0,0923 ha suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pateko į 0,03 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , 0,1151 ha suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pateko į 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , 0,0926 ha suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pateko į 0,04 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ ; pripažinta negaliojančia 2012 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M12-2815, dalis, kuria O.

R. perleido D. K. 0,03 ha dalį 0,0923 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini) patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus; pripažinta negaliojančia 2012 m. spalio 9 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M12-3151, dalis, kuria D. K. perleido A. K. 0,03 ha dalį 0,0923 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini) patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus; pripažinta negaliojančia 2012 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M12-2813, dalis, kuria O.

R. perleido R. D. 0,04 ha dalį 0,0926 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus; taikyta restitucijÄ natÅ«ra – A. K. įpareigotas grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikai 0,03 ha dalį 0,0923 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini) patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus;

R. D. įpareigota grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikai 0,04 ha dalį 0,0926 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., (duomenys neskelbtini), patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus. Å iame sprendime teismas konstatavo, jog įvertinus raÅ¡ytinius įrodymus ir ginčo sprendimui aktualių teisės aktų normų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad ginčo žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į teritorijÄ , kuri pagal faktinę padėtį atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miÅ¡kui keliamus reikalavimus, o pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ , miesto miÅ¡kai priskirtini valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.

Ä®vykdę teismo nustatytÄ pareigÄ , pareiÅ¡kėjai neteko didelės dalies nuosavybės teise įgyto žemės sklypų. Todėl akivaizdu, kad žala pareiÅ¡kėjams atsirado bÅ«tent dėl atsakovų priimtų neteisėtų administracinių aktų panaikinimo (CK 6.271 str. 1 d.). IÅ¡ įsiteisėjusio sprendimo aiÅ¡kiai matyti, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti Å¡ių valdžios institucijų – Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, tuometinės TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus.

Teismas nustatė, jog Å¡ios valdžios institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Jeigu atsakovų priimti administraciniai aktai bÅ«tų priimti nepažeidus Konstitucijoje, įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose aktuose įtvirtintų reikalavimų, teismas nebÅ«tų jų pripažinęs neteisėtais ir naikintinais, o žemės suteikimo nebÅ«tų pripažinęs niekiniu. Todėl negaliojančiomis nebÅ«tų turėjusios bÅ«ti pripažintinos ir dovanojimo sutarčių dalys, kurių pagrindu sÄ Å¾iningi pareiÅ¡kėjai įgijo nuosavybės teises į perleistas žemės sklypo dalis.

Taigi yra pagrindas teigti, kad šiuo atveju įsiteisėjusiame sprendime yra nustatyti ir pripažinti du žalos atlyginimo elementai: neteisėtas valdžios institucijų, t. y. atsakovų, veikimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėto veikimo (neteisėtų aktų priėmimo) ir pareiškėjų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo, dėl ko pareiškėjai neteko nuosavybės teise teisėtai įgyto turto. Todėl akivaizdu, jog turtinė ir neturtinė žala pareiškėjams objektyviai atsirado būtent dėl atsakovų neteisėtų aktų panaikinimo.

Ä®vykdę teismo įpareigojimÄ grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn žemės sklypo dalis, patenkančias į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus, sÄ Å¾iningi pareiÅ¡kėjai neteko didelių dalių teisėtai nuosavybės teise įgytų žemės sklypų kaip turto (CK 4.37 str., 4.38 str., 4.40 str. 1 d., 4.47 str. 1 p, 6.465 str. 1 d.). Todėl dėl atsakovų neteisėtų aktų panaikinimo pareiÅ¡kėjams atsirado turtinė ir neturtinė žala. IÅ¡ 2012 m. rugsėjo 20 d. VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0926 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2012 m. rugsėjo 10 d.

Dovanojimo sutarties Nr. 1M12-2813 pagrindu, kuris įregistruotas adresu (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos pateikiamo 2018 m. birželio 20 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso tik 526/926 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 400/926 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto 2015 m. rugsėjo 21 d.

Apygardos teismo sprendimo Nr. I-2281-257/2015 pagrindu. IÅ¡ 2012 m. rugsėjo 10 d. Dovanojimo sutarties matyti, kad pareiÅ¡kėjai 0,0926 ha žemės sklypÄ 2012 m. rugsėjo 10 d. padovanojo ir jai perdavė jos motina O. R., o ji šį sklypÄ priėmė ir apmokėjo 218,50 Lt (63,28 Eur) Dovanojimo sutarties sudarymo iÅ¡laidas. Taigi iÅ¡ Å¡ių duomenų aiÅ¡kiai matyti, kad įvykdžiusi 2015 m. rugsėjo 21 d. Å iaulių apygardos teismo sprendime nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ ir grÄ Å¾inusi valstybės nuosavybėn teisėtai asmeninės nuosavybėn teise įgytÄ Å¾emės sklypo dalį, PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės neteko didelės dalies asmeninės nuosavybes teise turėto turto, t. y. 400/926 dalį iÅ¡ 0,0926 žemės sklypo, kurio naudojimo bÅ«das – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0923 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2012 m. spalio d. 9 d. Dovanojimo sutarties Nr. 1M12-3151 pagrindu, įregistruotas adresu (duomenys neskelbtini) Iš 2017 m. spalio 26 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso tik 623/923 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 300/923 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto 2015 m. rugsėjo 21 d.

Apygardos teismo sprendimo Nr. 1-2281-257/2015 pagrindu. IÅ¡ 2012 m. spalio 9 d. Dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr.1M12-3151 matyti, kad pareiÅ¡kėjui 0,0923 ha žemės sklypÄ padovanojo ir perdavė jo tėvas D. K., o Å¡is 2012 m. spalio 9 d. jį priėmė. Taigi iÅ¡ Å¡ių duomenų aiÅ¡kiai matyti, kad įvykdęs 2015 m. rugsėjo 21 d. Å iaulių apygardos teismo sprendime nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ ir grÄ Å¾inęs valstybės nuosavybėn teisėtai asmeninės nuosavybėn teise įgytÄ Å¾emės sklypo dalį, sÄ Å¾iningas pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neteko pakankamai didelės dalies asmeninės nuosavybes teise turėto turto – 300/923 dalies iÅ¡ 0,0923 teisėtai įgyto žemės sklypo, kurio naudojimo bÅ«das – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

GrÄ Å¾inę valstybei žemės sklypo dalis iÅ¡ jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, pareiÅ¡kėjai taip pat neteko ir privažiavimo prie likusių savo sklypo dalių iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. 2017 m. Mažeikių rajono savivaldybės administracija iniciavo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pertvarkymo projektÄ , turėdama tikslÄ atidalinti pagal įsiteisėjusiu sprendimu valstybei nuosavybės teise atitekusias pareiÅ¡kėjų žemės sklypų dalis bei tuo pačiu suformuoti per valstybės nuosavybėn atitekusias žemės sklypo dalis kelio servitutÄ , skirtÄ pareiÅ¡kėjams patekti į savo žemės sklypus.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjų pateiktos Lokalinės sÄ matos (sudarytos pagal situacijos schemÄ ) matyti, kad įvažiavimo prie pareiÅ¡kėjų žemės sklypų įrengimo darbai ir iÅ¡laidos sudarys 6491,71 Eur. Mažeikių rajono savivaldybė įvažiavimo prie pareiÅ¡kėjų žemės sklypų įrengimo darbų nefinansuos, todėl įvažiavimo prie pareiÅ¡kėjų žemės sklypų įrengimo darbų iÅ¡laidos tenka patiems pareiÅ¡kėjams. Taigi kiekvieno pareiÅ¡kėjo patirtinos įvažiavimo prie žemės sklypų įrengimo darbų iÅ¡laidos sudaro po 3245,86 (6 491,71 : 2 = 3245,86 Eur).

Atitinkamai yra pagrindas teigti, kad sÄ Å¾ininga pareiÅ¡kėja, įvykdžiusi teismo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ ir grÄ Å¾inusi valstybės nuosavybėn 0,0400 ha dalį iÅ¡ savo teisėtai nuosavybės teise įgyto 0,0926 ha žemės sklypo, patyrė turtinę žalÄ . Tai yra: netektos žemės sklypo rinkos vertė yra 4924,40 Eur, iÅ¡laidos už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimÄ sudaro 302,50 Eur, o iÅ¡laidos už įvažiavimo prie žemės sklypo įrengimo darbus sudaro po 3 245,86. (CK 6.249 str. 1 d.).

Taigi, kadangi dėl atsakovų administracinių aktų panaikinimo sÄ Å¾iningos pareiÅ¡kėjos patirtos turtinės žalos suma sudaro viso 8472,76 Eur, todėl visa Å¡i atsakovų padaryta nuostolių suma pareiÅ¡kėjai turi bÅ«ti atlyginta (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.) SÄ Å¾iningas pareiÅ¡kėjas, įvykdęs teismo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ ir grÄ Å¾inęs valstybės nuosavybėn 0,0300 ha dalį iÅ¡ savo teisėtai nuosavybės teise įgyto 0,0923 ha žemės sklypo, patyrė turtinę žalÄ .

Tai yra: netektos žemės sklypo rinkos vertė yra 3677,42 Eur, iÅ¡laidos už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimÄ sudaro 302,50 Eur, o iÅ¡laidos už įvažiavimo prie žemės sklypo įrengimo darbus sudaro po 3245,86 Eur. (CK 6.249 str. 1 d.). Taigi, kadangi dėl atsakovų administracinių aktų panaikinimo sÄ Å¾iningo pareiÅ¡kėjo patirtos turtinės žalos suma sudaro viso 7225,78 Eur, todėl visa Å¡i atsakovų padaryta nuostolių suma pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti atlyginta (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.).

Taip pat pareiÅ¡kėjai nurodė, kad dėl atsakovų neteisėtų aktų panaikinimo jiems atsirado ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala dėl didelių neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir iki Å¡iol patiriamų didelių papildomų nepatogumų. PareiÅ¡kėjai, įvykdę 2015 m. rugsėjo 21 d. įsiteisėjusiame sprendime nurodytÄ Ä¯pareigojimÄ , neteko ženkliai didelės dalies tėvų teisėtai nuosavybės teise perleistų žemės sklypo dalių. Todėl pareiÅ¡kėjai nuo Å¡io momento patyrė ne tik didelių turtinio pobÅ«džio praradimų, bet taip pat patyrė ir didelių neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų dėl tėvų jiems perleistos teisės į nuosavybę pažeidimo.

Dėl reikÅ¡mingai didelės dalies savo turto praradimo, pareiÅ¡kėjai ilgÄ laikÄ itin nemalonioje aplinkoje, keliančioje didelį diskomforto jausmÄ , be to ir iki Å¡iol patiria papildomus nepatogumus. Atkreipė dėmesį, kad grÄ Å¾inus valstybės nuosavybėn didelę dalį jų žemės sklypų, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ nuosavybės teise turėtų 9 arų žemės sklypo liko tik 5 arai žemės sklypo, o pareiÅ¡kėjui – tik 6 arai. Todėl pareiÅ¡kėjų teisėtas lÅ«kestis tėvų jiems perleistoje žemėje arba patiems pasistatyti gyvenamuosius namus, arba Å¡iuos sklypus perleisti kitiems asmenims bÅ«tent gyvenamųjų namų statybai yra grubiai pažeistas – turėtų bÅ«ti suprantama, kad tokio dydžio sklypuose gyvenamųjų namų nebepastatysi, be to, Å¡ių sklypų niekas ir nebenupirks, kadangi 5 ar 6 arų ploto sklypai yra tik sodo žemės sklypai, tuo tarpu gyvenamosios paskirties vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai tokio ploto žemės sklypai tikrai yra per mažo ploto.

Be to, kaip jau minėta, grÄ Å¾inus valstybės nuosavybėn žemės sklypų dalis, pareiÅ¡kėjai neteko privažiavimo prie jiems likusių žemės sklypo dalių. Pagal pareiÅ¡kėjams priklausančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , per valstybinės žemės sklypus tuo pačiu formuojamas ir kelio servitutas, tačiau kad galėtų patekti į likusias savo žemės sklypų dalis, pareiÅ¡kėjai turi patys įsirengti įvažiavimÄ . Todėl nekyla abejonių, kad pareiÅ¡kėjai iki Å¡iol vis dar patiria papildomus nepatogumus, kurie jiems kelia didelius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Kita vertus, bÅ«tina įvertinti ir tai, jog pareiÅ¡kėjams likusių 5-6 arų ploto žemės sklypų pardavimo rinkos vertė yra ženkliai mažesnė negu kad jų turėtųjų 9,23 ir 9,26 arų žemės sklypų, todėl netgi parduoti likusias žemės sklypų dalis bÅ«tų nuostolinga, nes 5-6 ploto apimties žemės sklypo paklausa rinkoje lyginant su 9 arų žemės sklypo paklausa yra nelygiavertė. Taigi atsižvelgiant į atsakovų kaltę, į pareiÅ¡kėjams dėl atsakovų neteisėtų administracinių aktų padarytos turtinės žalos dydį bei ilgÄ subjektinių nuosavybės teisės pažeidimo trukmę, padarytų pažeidimų pareiÅ¡kėjams sukeltus didelius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir papildomus nepatogumus, ginamos vertybės pobÅ«dį, prarastÄ teisėtÄ lÅ«kestį naudotis tėvų padovanotu žemės sklypu ir jame statytis gyvenamuosius namus, taip pat atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra pagrindas teigti, kad pareiÅ¡kėjų patirtiems dvasiniams iÅ¡gyvenimams ir nepatogumams kompensuoti teisinga, protinga ir proporcinga priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma kiekvienam pareiÅ¡kėjui yra po 5000, Eur (CK 6.250 str. 2 d., 1.5 str. 1, 3 d.).

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovas advokatas Vilius Jonaitis nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, pareiÅ¡kėjai sutinka su Å¡ios ekspertizės akte nustatyta valstybei grÄ Å¾intų sklypų verte bei praÅ¡o priteisti teismo eksperto ekspertizės akte nurodytas sumas už grÄ Å¾intus sklypus, likusia apimtimi palaiko skunde nurodytus reikalavimus. Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybė atsiliepime į skundÄ ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su tuo, jog pareiÅ¡kėjams grÄ Å¾inus valstybės nuosavybės žemės sklypų dalis, jiems turėtų bÅ«ti sumokama kompensacija rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu, t. y. 2016 m. gruodžio 16 dienÄ .

PareiÅ¡kėjų reikalavimÄ priteisti penkių procentų metines palÅ«kanas ir neturtinę žalÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad vadovaujantis VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ais pareiÅ¡kėjo A. K. ir Lietuvos Respublikos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sklypo 0,0923 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 7 791,00 Eur. (0,0300 ha valstybei priklausančios dalies vertė – 2 532,30 Eur); pareiÅ¡kėjos R.

D. ir Lietuvos Respublikos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sklypo 0,0926 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 7 820,00 Eur (0,0400 ha valstybei priklausančios dalies vertė – 3 377,97 Eur). Sulyginus VĮ Registrų centro ir nekilnojamojo turto vertintojos R. K. nustatytus duomenis, nustatyta, kad žemės sklypų verčių skirtumas sudaro apie 45 procentus. Dėl kompensacijos dydžio nustatymo yra reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika, todėl ja būtina remtis ir šioje byloje.

Byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (§ 66) EŽTT pažymėjo, kad panaÅ¡ių bylų aplinkybėmis teisinga interesų pusiausvyra paprastai nustatoma, kai asmeniui, kurio turtas nusavinamas, sumokama kompensacija yra pagrįstai susijusi su jo rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu. 2016 m. gruodžio 16 d. laikytina turto nusavinimo (praradimo) data ir bÅ«tent Å¡iai dienai turėtų bÅ«ti nustatyta žemės sklypo vertė. Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjų teiginiu, kad dėl to, jog Mažeikių rajono savivaldybė įvažiavimo prie pareiÅ¡kėjų žemės sklypų įrengimo darbų nefinansuos, todėl įvažiavimo prie pareiÅ¡kėjų žemės sklypų įrengimo darbų iÅ¡laidos tenka patiems pareiÅ¡kėjams ir tai yra pareiÅ¡kėjų patirtini nuostoliai.

Pažymėjo, kad net nesant priimtų sprendimų ir nesumažėjus pareiÅ¡kėjų valdomiems žemės sklypams, jie turėtų įvažiavimus įrengti savo lėšomis. Savivaldybė niekada nebuvo įsipareigojusi įrengti įvažiavimus į pareiÅ¡kėjų valdomus žemės sklypus, todėl Å¡ios iÅ¡laidos traktuotinos kaip pareiÅ¡kėjų įprastos iÅ¡laidos savo turto iÅ¡laikymui ir pagerinimui. Be to bÅ«simos iÅ¡laidos nepatenka į nuostolių sÄ vokÄ , nes pareiÅ¡kėjai tokių iÅ¡laidų nepatyrė.

Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjų minimas formavimo ir pertvarkymo projektas nėra patvirtintas, tad neaiÅ¡kÅ«s ir jo sprendiniai. NeaiÅ¡ku, pagal kokį teritorijų planavimo dokumentÄ pareiÅ¡kėjai nustatė kelio vietÄ ir netgi paskaičiavo jo įrengimo sÄ matÄ . Pažymėjo, kad valstybei grÄ Å¾intose žemės sklypų dalyse kelio įrengimo darbai nebuvo ir nėra atlikti, tad atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjai tokios žalos nepatyrė ir neturi teisės bei pagrindo jos reikalauti priteisti.

Atsakovo nuomone, pareiškėjų prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra labai didelė, viršijanti realiai patirtos turtinės žalos dydį. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjų prašymu priteisti penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2015 m. rugsėjo 21 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2281-257/2015 atsakovams nebuvo priteistos piniginės sumos, tad jų mokėjimai nėra praleisti, dėl šios priežasties šis pareiškėjų reikalavimas yra nepagrįstas.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyrius atsiliepime bei atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su tuo, jog pareiÅ¡kėjams grÄ Å¾inus valstybės nuosavybės žemės sklypų dalis, jiems turėtų bÅ«ti sumokama kompensacija rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu, t. y. 2016 m. gruodžio 16 dienÄ .

PareiÅ¡kėjų reikalavimÄ priteisti penkių procentų metines palÅ«kanas ir neturtinę žalÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad už žemės sklypų formavimÄ mieste buvo ir yra atsakinga savivaldybės administracija. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese NŽT sklypo neformavo, o tik atkÅ«rė į jį nuosavybės teises. Pažymėjo, kad sklypas buvo suformuotas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu – Mažeikių miesto generaliniu planu, kuris 2008 m. lapkričio 28 d.

Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-347 buvo patikslintas. Atkreipė dėmesį, kad minėtame miesto generaliniame plane, ginčo teritorijoje miÅ¡ko žemė nebuvo pažymėta, tad formuojant naujus žemės sklypus neiÅ¡kilo abejonių dėl jų formavimo teisingumo. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad tokį detalųjį planÄ (be miÅ¡ko žemės) suderino VÄ® „Mažeikių miÅ¡kų urėdija“. IÅ¡ Å¡ių iÅ¡vardintų aplinkybių atsakovas neįžvelgia NŽT neteisėtų veiksmų, nes pareiÅ¡kėjai konkrečiai nenurodė, kokių teisės aktais reglamentuotų veiksmų bei funkcijų NŽT neatliko, ar atliko aplaidžiai.

Nenustačius konkrečių NŽT neteisėtų veiksmų ar neveikimo, negalima konstatuoti, kad atsirado vieÅ¡oji atsakomybė numatyta CK 6.271 straipsnyje. Atsakovai nesutinka su pareiÅ¡kėjų teiginiu, kad grÄ Å¾inus valstybės nuosavybėn žemės sklypų dalis, jie neteko privažiavimo prie likusių savo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalių, ir kad bÅ«simo įvažiavimo įrengimo darbai ir iÅ¡laidos sudarys 6 491,71 Eur. BÅ«simos iÅ¡laidos nepatenka į nuostolių sÄ vokÄ , nes pareiÅ¡kėjai tokių iÅ¡laidų nepatyrė.

Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjų minimas Formavimo ir pertvarkymo projektas nėra patvirtintas, tad neaiÅ¡kÅ«s ir jo sprendiniai. NeaiÅ¡ku, pagal kokį teritorijų planavimo dokumentÄ pareiÅ¡kėjai nustatė kelio vietÄ ir netgi paskaičiavo jo įrengimo sÄ matÄ . Pažymėjo, kad valstybei grÄ Å¾intose žemės sklypų dalyse kelio įrengimo darbai nebuvo ir nėra atlikti, tad atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjai tokios žalos nepatyrė, ir neturi teisės bei pagrindo jos reikalauti priteisti.

Atsakovų nuomone, pareiškėjų prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra labai didelė, viršijanti realiai patirtos turtinės žalos dydi. Atsakovai nesutinka ir su pareiškėjų prašymu priteisti penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2015 m. rugsėjo 21 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2281-257/2015 atsakovams nebuvo priteistos piniginės sumos, tad jų mokėjimai nėra praleisti, dėl šios priežasties šis pareiškėjų reikalavimas yra nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjų R. D. ir A. K. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje nustatyta, kad Å iaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2281- 257/2015, tenkinant Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, buvo: panaikinta Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1- 347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirto miÅ¡kų ploto įtraukimo į 0,3000 ha kitos paskirties žemės sklypÄ (sklypo Nr. 35); panaikinta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d.

įsakymo Nr. A1-1103 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalis dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirto miÅ¡kų ploto, patenkančio į 0,3000 ha žemės sklypÄ ((duomenys neskelbtini) panaikinta TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. VM.1-61-10 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste O. R., (duomenys neskelbtini) dalis, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ 0,3000 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančiame (duomenys neskelbtini) panaikinta TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2010 m. vasario 4 d.

įsakymo Nr. P1.Ž-234 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 8 punkto dalis, kuria O. R. nuosavybės teisės atkurtos į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ 0,3000 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančiame (duomenys neskelbtini) panaikinta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. A1-1073 „Dėl detaliojo plano žemės sklypui (kad.

Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinti į atskirus žemės sklypus, adresu: (duomenys neskelbtini), patvirtinimo“ dalis, kuria į 923 kv. m. žemės sklypÄ pateko į 0,03 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, į 926 kv. m. žemės sklypÄ pateko 0,04 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko; panaikinta 2012 m. rugpjūčio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 35SK-(14.35.2)-1015 dalis, kuria 0,0923 ha suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pateko į 0,03 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , 0,1151 ha suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pateko į 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , 0,0926 ha suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pateko į 0,04 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ ; pripažinta negaliojančia 2012 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M12-2815, dalis, kuria O.

R. perleido D. K. 0,03 ha dalį 0,0923 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini) patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus; pripažinta negaliojančia 2012 m. spalio 9 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M12-3151, dalis, kuria D. K. perleido A. K. 0,03 ha dalį 0,0923 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini) patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus; pripažinta negaliojančia 2012 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M12-2813, dalis, kuria O.

R. perleido R. D. 0,04 ha dalį 0,0926 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus. Teismas minėtoje byloje taip pat nurodė, kad panaikinus administracinius aktus dėl jų prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms, turi bÅ«ti taikoma restitucija: A. K. įpareigotas grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikai 0,03 ha dalį 0,0923 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini) patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus;

R. D. įpareigota grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikai 0,04 ha dalį 0,0926 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus. PareiÅ¡kėjai, įvykdę teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inę valstybei sprendime nurodytas sklypo dalis, kreipėsi į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015).

Pagal administracinių teismų praktikÄ , neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės vieÅ¡osios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį esminė sÄ lyga, todėl Å¡ios sÄ lygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Å ios sÄ lygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016, 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-309/2013 ir kt.).

Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga pasireiÅ¡kia neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2281-257/2015 atsakovų priimtus administracinius aktus pripažino neteisėtais ir naikintinais, kadangi jie prieÅ¡taravo Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 ir 6 punktų, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatoms.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Å¡i teisės norma numato prejudicinius faktus, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, Å¡alys jau negali tokių faktų ginčyti.

Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose.

Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sÄ lygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-656-552/2016, 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3226-415/2018). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei į administracinėje byloje Nr. I-2281-257/2015 nustatytus faktus, teismas konstatuoja, kad atsakovų neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme yra nustatyti ir įrodyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad panaikinus sprendimÄ atkurti nuosavybės teises, restitucija turi bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkÅ«rimo srityje susiklosčiusių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2012), taip pat į restitucijos objekto specifikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Nagrinėjamu atveju taikant restitucijÄ Å¾emės sklypų dalys grÄ Å¾intos valstybei, panaikinus administracinius aktus dėl jų neteisėtumo, t. y. dėl valstybės padarytos klaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai restitucija taikytina dėl valstybės įgaliotų pareigÅ«nų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvÅ«s turto sugrÄ Å¾inimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme.

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikÅ¡mingi teisingo atlyginimo už valstybei natÅ«ra grÄ Å¾inamÄ turtÄ dydžio nustatymo principai, iÅ¡dėstyti EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07), kuriame, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kompensacijos sÄ lygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamÄ teisingÄ pusiausvyrÄ ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna pareiÅ¡kėjai neproporcingos naÅ¡tos (65 punktas).

Pirmiau minėta pusiausvyra paprastai bÅ«na pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iÅ¡ kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto „rinkos“ verte, nustatyta turto nusavinimo metu (66 punktas). Kompensacijos dėl pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dienÄ (67 punktas). Nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos paprastai bus laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme.

Siekdamas įvertinti pareiÅ¡kėjams tenkančiÄ naÅ¡tÄ , teismas privalo įvertinti individualias kiekvienos bylos aplinkybes, o bÅ«tent – sÄ lygas, kuriomis buvo įgyta ginčijama nuosavybė, bei kompensacijÄ , kuriÄ už atimtÄ nuosavybę pareiÅ¡kėjai gavo, taip pat pareiÅ¡kėjų asmeninę ir socialinę padėtį (51 punktas). Byloje pateiktas teismo eksperto Renato Griciaus „Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 90202“, kuriame, atsakant į teismo užduotus klausimus, pateikta iÅ¡vada, jog 0,0923 ha ploto žemės sklypo dalies – 0,03 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2016 m. gruodžio 16 d. buvo 3100 Eur; 0,0923 ha ploto žemės sklypo dalies – 0,04 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2016 m. gruodžio 16 d. buvo 4200 Eur.

Kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiÅ¡kėjų atstovas advokatas Vilius Jonaitis, pareiÅ¡kėjai, atsižvelgdami į atliktos ekspertizės aktÄ , sutinka su teismo eksperto nustatyta valstybės nuosavybėn grÄ Å¾intų sklypų verte. Atsakovai taip pat sutinka su tokiu žalos dydžiu. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjos R. D. skundÄ dalyje dėl 4200 Eur turtinės žalos priteisimo už 0,04 ha žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inimÄ valstybės nuosavybėn; tenkinti pareiÅ¡kėjo A.

K. skundÄ dalyje dėl 3100 Eur turtinės žalos priteisimo už 0,03 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inimÄ valstybės nuosavybėn. PareiÅ¡kėjai taip pat praÅ¡o priteisti turtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ to, jog grÄ Å¾inus sklypų dalis valstybei, jiems reikės prie esamų sklypų įsirengti privažiavimus. Ä®važiavimo prie pareiÅ¡kėjų žemės sklypų įrengimo iÅ¡laidos anot pareiÅ¡kėjų sudarys 6491,71 Eur.

Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, turtinės žalos atlyginimo institutas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas, siejant žalos atlyginimÄ su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, pareiÅ¡kėjui turėtų bÅ«ti kompensuota realiai patirta žala, kuri yra priežastiniame ryÅ¡yje su atsakovo neteisėtais veiksmais. Tokiu bÅ«du, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi bÅ«ti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, bÅ«tina atkurti realius turtinius praradimus. Pagal teismų praktikÄ pareiÅ¡kėjas, kuris reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti žalÄ , pirmiausia turi įrodyti patirtÄ Å¾alÄ ir, antra – jÄ sudarančius elementus bei jos dydį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, kurioje konstatuota, kad „nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ , priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimÄ .

Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta“). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pažymėtina, kad turtinė žala yra jau turėtos iÅ¡laidos. PareiÅ¡kėjai teismui pateikė dokumentus, nurodydami galimas iÅ¡laidas ateityje, kurios atsirastų įrengiant privažiavimÄ prie jiems priklausančių sklypų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 6491,71 Eur turtinės žalos buvimÄ , nėra pagrindo teigti, kad Å¡i nurodoma žala buvo patirta, todėl nėra pagrindo tenkinti šį pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ ir priteisti 6491,71 Eur turtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos tik esant pareiÅ¡kėjo, reikalaujančio atlyginti žalÄ , praÅ¡ymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (LVAT administracinėse bylose Nr. A756-73/2009, Nr. A756-2195/2010). Civilinio kodekso 1.136 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus.

Pagal minėto straipsnio 1 dalį, civilinės teisės ir pareigos atsiranda Å¡io kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iÅ¡ fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda inter alia ir dėl žalos padarymo (1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). CK 6.37 straipsnis reglamentuoja palÅ«kanų pagal prievoles mokėjimÄ .

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti palÅ«kanas ir už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Taigi Å¡i norma numato vadinamÄ sias „procesines“ palÅ«kanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkcijÄ . Å i norma reikÅ¡minga esant nesutartinėms prievolėms, t. y. ir prievolėms dėl žalos atlyginimo. PalÅ«kanų dydis Å¡iuo atveju nustatytas CK 6.210 straipsnyje – 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ , tokio pobÅ«džio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos (2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovų priteistina 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.

Bylos iÅ¡kėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (LAT 2012 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju, skundas priimtas 2018 m. spalio 25 d., todėl nuo Å¡ios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ . Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl subjekto, kuriam kyla pareiga atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ , nėra bÅ«tina nustatyti vieÅ¡osios atsakomybės proporcijas, t. y. individualiai įvertinti kiekvieno iÅ¡ atsakovų atsakomybės apimtis.

Pareiškėjo patirta žala yra susijusi su nuosavybės teisių atkūrimo procesu, kuris pagal savo pobūdį ir esmę yra vientisa procedūra. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, remiantis CK 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalimis, valstybės ir savivaldybės atsakomybė nagrinėjamu atveju laikytina solidaria. Pareiškėjai prašo priteisti po 5000 Eur neturtinės žalos. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Å iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

Taigi, įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1269/2013, 2014 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-442/2014).

Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, turi aiÅ¡kintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo bÅ«das, neigiamos pasekmės pareiÅ¡kėjui ir t.t.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016).

Teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjai teismui nepateikė jokių raÅ¡ytinių, individualizuotų, iÅ¡samių paaiÅ¡kinimų, įrodymų, kuo jiems pasireiÅ¡kė neturtinė žala. Neturtinės žalos nekonkretizavo ir pareiÅ¡kėjų atstovas advokatas teismo posėdyje. Teismo vertinimu, esminį argumentÄ , kaip neturtinės žalos atsiradimo faktÄ , pareiÅ¡kėjai nurodo prarastÄ lÅ«kestį tėvų padovanotuose sklypuose statytis gyvenamuosius namus. Sutiktina, kad pareiÅ¡kėjai galėjo patirti nepatogumus bei nukrypimÄ nuo įprastos gyvenimiÅ¡kos veiklos, tačiau Å¡ie nepatogumai neatitinka CK 6.250 straipsnyje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygų turinio.

Vertinant byloje pateiktÄ medžiagÄ bei pareiÅ¡kėjų atstovo advokato parodymus teismo posėdžio metu spręstina, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad jie patyrė neturtinę žalÄ , kuri apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, todėl vertintina, kad jų patirti nepatogumai negali bÅ«ti pagrindu konstatuoti neturtinės žalos buvimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstytas, pareiÅ¡kėjų skundas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjai teismo praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų priskiriamos iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (iÅ¡laidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbÄ rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylÄ teisme) bei kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai (ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo pagrįstos, bÅ«tinos, realios.

Priteisdamas atstovavimo iÅ¡laidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, į tai, ar proceso Å¡alys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sÄ Å¾iningai, ar proceso Å¡alies iÅ¡laidavimas nebuvo perteklinis. Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjų atstovo Viliaus Jonaičio praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro: 780 Eur už skundo parengimÄ ir pateikimÄ teismui (13 val.), 180 Eur už teisines konsultacijas ir patarimus (3 val.), 300 Eur už pasirengimÄ ir atstovavimÄ 2019 m. sausio 8 d. teismo posėdyje (5 val.) bei 300 Eur už pasirengimÄ atstovauti ir atstovavimÄ 2019 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje (5 val.). su praÅ¡ymu pateikti dokumentai: 2019 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 508, 2019 m. gegužės 8 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 944, 2019 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 201111733, 2019 m. gegužės 8 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 945, 2018 m. spalio 31 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 943542, 2018 m. spalio 31 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 901, 2018 m. spalio 31 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 943543.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡laidas už skundo rengimÄ . Skundas teismui per Elektroninių paslaugų portalÄ Ä¯teiktas 2018 m. spalio 23 d., t. y. ketvirtas 2018 metų ketvirtis. Užpraėjęs ketvirtis yra 2018 m. antras ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2018 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje buvo 926,70 Eur. Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo rengimÄ rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5.

Maksimali priteistina suma už skundo rengimÄ galėtų bÅ«ti iki 2316,75 Eur (koeficientas 2,5 padaugintas iÅ¡ 926,70 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2018 m. antrÄ ketvirtį). PraÅ¡yme nurodyta 780 Eur suma nevirÅ¡ija galimos pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos. Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas 0,1 maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vienÄ teisinių konsultacijų valandÄ ir už pasirengimo teismo posėdžiui valandÄ . Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo atstovas nurodo, kad teisinės konsultacijos truko 3 val., tačiau nedetalizuoja, kada buvo suteiktos teisinės konsultacijos.

Teismo vertinimu, už teisines konsultacijas galėtų bÅ«ti priteista iki 92,67 Eur už 1 val. prieÅ¡ rengiant 2018 m. spalio 23 d. skundÄ . Advokato nurodyta 180 Eur suma nevirÅ¡ija galimos pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. sausio 8 d. posėdis (nuo 9 val. 06 min. iki 9 val. 40 min.) užtruko 34 min. Už dalyvavimÄ 2019 m. sausio 8 d. posėdyje, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, galėtų bÅ«ti priteistina iki 93,57 Eur (935,70 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018 m. trečio ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius). 2019 m. gegužės 27 d. posėdis (nuo 9 va. 10 min. iki 10 val.10 min.) užtruko 1 val.

Už dalyvavimÄ 2019 m. gegužės 27 d. posėdyje, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, galėtų bÅ«ti priteistina iki 97,03 Eur (970,30 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018 m. ketvirto ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius). Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , į tai, jog pareiÅ¡kėjų atstovas advokatas rengė skundÄ teismui, tai yra jau rengiant skundÄ analizavo visÄ situacijÄ , teisinę bazę, teikė pareiÅ¡kėjams teisines konsultacijas (3 val.), vertintina, kad už pasirengimÄ teismo posėdžiams galėtų bÅ«ti priteistina 388,12 Eur (97,03 x 4 val.).

Taip pat pareiÅ¡kėjai skunde nurodė, kad iÅ¡laidos už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimÄ sudaro po 302,50 Eur. Teismas vertina, kad Å¡ios iÅ¡laidos susijusios su bylos nagrinėjimu teisme, todėl priteistinos. IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjams galėtų bÅ«ti priteistina 2143,99 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies priėmus pareiÅ¡kėjo naudai, jis turi teisę gauti iÅ¡ atsakovo patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LVAT 2008 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-422/2008).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjų byloje pateiktus reikalavimus (33,33 proc. reikalavimų patenkinta) vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjams priteistina 715,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų administracinę bylÄ nagrinėjant Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«muose. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e d ž i a :

PareiÅ¡kėjų R. D. ir A. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjai R. D. 4200 Eur (keturi tÅ«kstančiai du Å¡imtai eurų) turtinės žalos iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus ir Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. K. 3100 Eur (trys tÅ«kstančiai vienas Å¡imtas eurų) turtinės žalos iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus ir Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos.

Priteisti pareiÅ¡kėjai R. D. iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus ir Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2018 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. K. iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus ir Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2018 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti pareiškėjai R. D. iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus ir Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 357,50 Eur (trys šimtai penkiasdešimt septyni eur 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus ir Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 357,50 Eur (trys šimtai penkiasdešimt septyni eur 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

PareiÅ¡kėjos R. D. skundo dalį dėl 3245,86 Eur turtinės žalos ir dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ PareiÅ¡kėjo A. K. skundo dalį dėl 3245,86 Eur turtinės žalos ir dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius