Legislator Case Law & Legislation
2016-08-31 Nr. AB-17039-3-61-3-02708-2015-8 AI generated

2016-08-31 Nr. AB-17039-3-61-3-02708-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2016-08-31 Nr. AB-17039-3-61-3-02708-2015-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Šakių miškų urėdijos skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2016-08-31 Nr. AB-17039-3-61-3-02708-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovas pateikė atsiliepimą dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Agentūra atsiliepime nurodė, kad prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė ir neatitinkanti rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad tas pats advokatas atstovauja ir kitus pareiškėjus identiškose bylose. Agentūra nurodė, kad kitose urėdijų bylose buvo priteistos kur kas mažesnės bylinėjimosi išlaidos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-584-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02708-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Šakių miškų urėdijos skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Šakių miškų urėdija 2015 m. gegužės 14 d. pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. SKP-98 (toliau – ir Sprendimas).

Agentūra 2016 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. BRK-1450 pati panaikino teismui apskųstą Sprendimą. Po to pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo skundo, prašydamas bylą nutraukti ir nurodydamas, kad jam yra žinomos skundo atsisakymo pasekmės. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydamas iš Agentūros priteisti 1 110 Eur.

Atsakovas pateikė atsiliepimą dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Agentūra atsiliepime nurodė, kad prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė ir neatitinkanti rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad tas pats advokatas atstovauja ir kitus pareiškėjus identiškose bylose. Agentūra nurodė, kad kitose urėdijų bylose buvo priteistos kur kas mažesnės bylinėjimosi išlaidos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjo VĮ Šakių miškų urėdijos atsisakymą nuo skundo priėmė, administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo Agentūrai nutraukė. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas VĮ Šakių miškų urėdijos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkino ir priteisė pareiškėjui iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 110 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikоs administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsniu, 101 straipsnio 3 punktu, 56 straipsnio 2 dalimi, 102 straipsnio 3 dalimi ir priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo bei administracinę bylą nutraukė.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 1-3, 6 dalimis, nustatė, kad pareiškėjas skundo atsisakė dėl to, jog Agentūra geruoju patenkino jo reikalavimą, t. y. pripažino ginčijamą sprendimą negaliojančiu. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktu, atsižvelgė į pareiškėjo patirtų išlaidų už teisines paslaugas (skundo parengimo) datą – 2015 m. gegužės 14 d. (2015 metų II ketvirtis) ir nustatė, kad aktualus 2014 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 714,50 Eur.

Nustatydamas priteisiamo užmokesčio dydį už skundo teismui surašymą, teismas taikė Rekomendacijų 8.2 punktą, pagal kurį už skundo surašymą maksimalus priteistinas užmokesčio dydis yra 2,5 x 714,50 Eur = 1 786,25 Eur. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma ne tik neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto rekomenduojamo priteisti dydžio, bet sudaro tik šiek tiek daugiau nei pusę tokios sumos (t. y. 61 proc. rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio). Teismas įvertino Agentūros argumentus, kad tai nebuvo vienintelė advokato turėta tokio pobūdžio byla, tačiau taip pat atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte įvardytus kriterijus, t. y. į skundo ir jo priedų didelę apimtį, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį (72 825,90 Eur) bei darė išvadą, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms, todėl turi būti priteista pareiškėjui. Teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūros nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI-3885-171/2016 pareiškėjui buvo priteista ne mažesnė, bet didesnė bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 1 300 Eur. Didesnė nei pareiškėjo prašoma šioje byloje bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą (1 170 Eur) buvo priteista taip pat ir administracinėje byloje Nr. eI-3562-643/2016.

Teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino ir priteisė pareiškėjui iš Agentūros žyminio mokesčio sumą (21 Eur), pareiškėjo sumokėtą 2015 m. gegužės 14 d., ir išlaidas advokato pagalbai (1 089 Eur) už skundo teismui parengimą, pareiškėjo patirtas 2015 m. gegužės 26 d. (iš viso 1 110,00 Eur).

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nuspręsta pareiškėjui priteisti bylinėjimo išlaidas, panaikinti arba pakeisti ir sumažinti pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

Atsakovas pažymi, kad užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydis priklauso nuo daugelio kriterijų, tokių kaip bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas ir / ar advokato darbo laiko sąnaudos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad byloje sprendžiami klausimai jau buvo nagrinėjami kitose panašiose bylose, advokatas atstovauja kitus pareiškėjus identiškose bylose, procesiniai dokumentai buvo teikiami identiški tiek Šakių miškų urėdijos byloje, tiek kitų urėdijų bylose, todėl atstovui ginčo klausimai nėra nauji ir probleminiai, atsiliepimo parengimas nepareikalavo labai didelių atstovo darbo ir laiko sąnaudų, identiški skundai naudojami visų pareiškėjo atstovo atstovaujamų urėdijų bylose. Atsakovas daro išvadą, kad prašoma atlyginti suma turėtų būti mažinama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 dienos.

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (ABTĮ 45 str. 2 d.).

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo pareiškėjo naudai 1 110 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovo nuomone, byla nebuvo itin sudėtinga, tie patys procesiniai dokumentai buvo rengiami ir kitose analogiškose bylose, kuriose pareiškėjus atstovavo tas pats atstovas, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma naikintina arba mažintina.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

Nagrinėjamu atveju, Agentūrai 2016 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. BRK-1450 pačiai panaikinus pareiškėjo VĮ Šakių miškų urėdijos administracinėje byloje apskųstą atsakovo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. SKP-98 „Dėl valstybės įmonei Šakių miškų urėdijai išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ dalies susigrąžinimo“, tuo pagrindu pareiškėjui pateikus skundo atsisakymą ir pirmosios instancijos teismui nutraukus administracinę bylą, pareiškėjas įgijo teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 3 d.). Priešingu atveju, pareiškėjui nesuteikus teisės gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą ribojančia, o ne užtikrinančia priemone (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 43-45 straipsnių nuostatomis, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir pareiškėjo realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pareiškėjo už skundą pirmosios instancijos teismui sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis bei skundo pirmosios instancijos teismui parengimo 1 089 Eur išlaidos, todėl pareiškėjui ir priteistas šių išlaidų atlyginimas iš atsakovo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas iš esmės nesutinka tik su išlaidų už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą (1 089 Eur) atlyginimu.

Pažymėtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi 2014 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 714,50 Eur (skundas pateiktas 2015 m. gegužės 14 d.), todėl pareiškėjui už skundo teismui parengimą priteistina maksimali suma pagal Rekomendacijų 8.2 punktą lygi 1 786,25 Eur (714,5 Eur x 2,5). Šiuo atveju pareiškėjo prašoma už skundo parengimą priteisti atlyginimo suma (1 089 Eur) yra mažesnė už minėtą Rekomendacijose nustatytą maksimalią priteistiną sumą, šiuo atveju dar labiau ją sumažinti nėra pagrindo, taip atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, o ne ją apriboti. Be to, paties atsakovo veiksmai sudarė prielaidas tokio dydžio pareiškėjo patirtoms išlaidoms atsirasti, todėl jis, kaip pralaimėjusi šalis, tokias išlaidas turi atlyginti. Pažymėtina, jog toks vertinimas nepažeidžia Rekomendacijų 2 punkte numatytų vertinimo kriterijų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bei neprieštarauja administracinių teismų praktikai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-649-261/2016).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Dėl šios priežasties atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius