ddd2f80d-376e-4803-894a-491e2ec385c3 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-519-923/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18471-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.2.4.5.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1; 2.1.15.2; 2.1.14; 2.4.6.4.4; 2.4.6.4.3; 2.4.7

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Vingilės ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,

dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui,

nuteistajam E. R., jo gynėjui advokatui Albertui Trumpuliui,

nukentėjusiosios E. V. atstovui advokatui Gintautui Danišauskui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokuroro Viktoro Kazlausko (toliau – prokuroras) ir nuteistojo E. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant visÄ bausmės vykdymo laikotarpį dirbti, netekus darbo per vienÄ mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

E. R. iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymo neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

E. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš E. R. priteista 1 000 Eur neturtinei bei 61,06 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš E. R. priteista nukentėjusiai E. V. 7 611,50 Eur procesinių išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. E. R. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. gegužės 23 d. apie 13.25 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patalpose, E. R. kabinete, E. V. gulint ant žemės, neleisdamas jai atsistoti, koja stipriai prispaudė E. V. blauzdÄ , sukeldamas jai fizinį skausmÄ .

2. E. R. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ 2022 m. gegužės 23 d. apie 13.25 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patalpose dėl mažareikÅ¡mės dingsties, žodinio konflikto metu dėl (duomenys neskelbtini) priklausančio neÅ¡iojamo kompiuterio HP, E. V. nuo stalo paėmus neÅ¡iojamÄ kompiuterį HP ir skubiai besiÅ¡alinančiai iÅ¡ E. R. kabineto, jis, ketindamas E. V. sustabdyti, stipriai sugriebė už kairės rankos žasto, padarydamas jai kraujosruvÄ kairio žasto srityje, t. y. sužalojimÄ sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymÄ , Å¡iai po Å¡io žasto suėmimo toliau bandant pasiÅ¡alinti iÅ¡ kabineto rankose laikant kompiuterį, pastaroji nukrito ant grindų dėl ko patyrė deÅ¡inio stipinkaulio galvutės-kaklo lūžimÄ kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tuo nesunkiai sutrikdė E. V. sveikatÄ dėl neatsargumo.

3. Apeliaciniame skunde prokuroras praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendį dalyje, kurioje E. R. iÅ¡teisintas pagal BK 139 straipsnio l dalį, bei dėl Å¡ios nusikaltimo padarymo pripažinti jį kaltu priimant naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros. PaskirtÄ sias bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 139 straipsnio l dalyje, subendrinti apėmimo bÅ«du, paskiriant galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant visÄ bausmės vykdymo laikotarpį dirbti, netekus darbo per vienÄ mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .

3.1. Skunde prokuroras nurodo, jog teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi E. R. parodymais ta apimtimi, jog E. V. puolė bėgti pro duris ir, galimai užkliuvusi už kėdės, nugriuvo ant žemės, dėl ko patyrė nustatytus sužalojimus. Tačiau įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas ir fotolentelė tai paneigia, be to ir nukentėjusioji teismo posėdžio metu parodė, kad prieÅ¡ingai nei nurodė teismas ir kaltinamasis, jos nugriuvimo priežastimi buvo ne netvarkingai stovinti kėdė, o bÅ«tent kaltinamojo veiksmai: sugriebimas už žasto, kuris iÅ¡mušė nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ pusiausvyros, dėl ko ji nugriuvo ant grindų. Nesant tokių kaltinamojo veiksmų, nukentėjusioji iÅ¡ kabineto bÅ«tų pasiÅ¡alinusi be nugriuvimo.

3.2. Skunde teigiama, jog E. R. pateiktas garso įraÅ¡as tik patvirtina įvykio mechanizmo pradžiÄ , tačiau ne tolimesnę E. R. pateiktÄ Ä¯vykių eigÄ . Teismas, iÅ¡teisindamas E. R. dėl kaltinimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, akcentuoja agresyvų nukentėjusiosios elgesį, siekiant paimti neÅ¡iojamÄ kompiuterį, tačiau prieÅ¡ingos pozicijos laikosi pateisindamas E. R. veiksmus. Nukentėjusiosios veiksmai buvo nukreipti tik į kompiuterį, t. y. jokių smurtinių veiksmų E. R. atžvilgiu ji neatliko, tačiau bÅ«tent E. R. smurtu – žasto sugriebimu, sureagavo į nukentėjusiosios poelgį.

3.3. Skunde pažymima, jog teismo medicinos ekspertė parodė, kad kraujosruva žasto srityje galėjo atsirasti tik arba nuo kompiuterio, arba dėl sugriebimo už žasto. Atsakydama į E. R. užduotÄ klausimÄ , ekspertė nurodė, kad nugriuvus ant grindų, galėjo lūžti deÅ¡inysis stipinkaulis, galvutė, kaklelis, tačiau ekspertė, prieÅ¡ingai nei teigia teismas, nenurodė, kad kraujosruva galėjo atsirasti dėl nugriuvimo. Nukentėjusioji parodė, kad kompiuterį ji laikė abiem rankomis priekyje, o ne po pažastimi, todėl remiantis tiek pastarosios, tiek ekspertės bei liudytojos R. Y. parodymais, atmetama galimybė, jog kraujosruva galėjo atsirasti dėl kompiuterio. Teismas, remdamasis įvykio vietos nuotraukomis, padarė iÅ¡vadÄ , jog kabinete stovėjusi kėdė galėjo sukliudyti nukentėjusiajai pasiÅ¡alinti iÅ¡ kabineto, t. y. buvo jos nugriuvimo priežastimi, tačiau tokiu bÅ«du teismas praleido svarbiÄ aplinkybę, jog vien tik nuo nugriuvimo kraujosruva negalėjo atsirasti.

3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog E. R. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino viso proceso metu, aplinkybes nurodė vis kitaip, todėl kaltinamojo parodymai vertintini kritiÅ¡kai, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau nukentėjusiosios parodymai, specialisto iÅ¡vados duomenys, liudytojos, teismo medicinos ekspertės parodymai yra tarpusavyje logiÅ¡kai susiję, vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, vieni kilus papildo bei sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę.

4. Apeliaciniame skunde E. R. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nuosprendį dalyje, kurioje E. R. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir priimti naujÄ nuosprendį – E. R. iÅ¡teisinti, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo sudėties, baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, arba pritaikius BK 37 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

4.1. Skunde E. R. nurodo, jog teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl jo nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė, kad konfliktinę situacijÄ sukėlė pati E. V., griebdama kompiuterį nuo jo darbo stalo ir bėgdama iÅ¡ kabineto pargriuvo, jai pargriuvus, jis bandė kompiuterį iÅ¡ E. V. atimti suėmęs už kompiuterio kraÅ¡to, tačiau E. V. kompiuterio nepaleido, nagais apdraskė jo abiejų rankų nykščius, kuriais buvo suėmęs kompiuterį. Jam paleidus kompiuterį, E. V. ranka sudavė jam į deÅ¡inę kojÄ virÅ¡ kelio, kuri buvo operuota 2022 m. gegužės 16 d., sukeldama fizinį skausmÄ bei deÅ¡ine ranka suėmė jam už lytinių organų. E. V. kojos jis nebuvo prispaudęs, todėl negalėjo sukelti jai fizinio skausmo. E. V. parkritus ant žemės, ir jam bandant paimti kompiuterį ji Å¡aukė „gelbėkit”, “paleisk kojÄ â€, nors kojos jis nelaikė. Jai galėjo pasirodyti, kad jis laiko jos kojÄ , nes jos koja buvo įstrigusi tarp kabinete buvusio stalo ir kėdžių.

4.2. Skunde teigiama, kad teismas rėmėsi nepatikimais liudytojos R. Y. parodymais, psichiÅ¡kai nesveiko, todėl nepatikimo liudytojo Å . A. parodymais, kurių parodymai prieÅ¡tarauja objektyviems faktams ir aplinkybėms. IÅ¡ R. Y. parodymų seka, kad į įvykio vietÄ ji atskubėjo po Å . A., tuo metu Å . A. rankomis laikė E. R. iÅ¡ priekio, prirėmęs ties pečių juosta prie sienos. Akivaizdu, kad jį prispaudus prie sienos, jis niekaip negalėjo prispausti savo koja E. V. kojos, nes jo veiksmai buvo apriboti, buvo prispaustas prie sienos, tarp jo ir E. V. buvo liudytojas Å . A.. Abu liudytojai, iÅ¡girdę E. V. pagalbos Å¡auksmÄ matė tik baigiamÄ jį konflikto momentÄ . Tokiu bÅ«du E. V. savo korpusu buvo uždengusi tikrÄ vaizdÄ , girdėdami jos žodžius „paleisk kojÄ â€œ, galėjo patikėti jos žodžiais nematydami kojos prispaudimo fakto arba jiems galėjo susidaryti vaizdas, jog jis prispaudęs jos kojÄ . Tačiau taip nebuvo ir negalėjo bÅ«ti, jo deÅ¡inė koja buvo operuota 2022 m. gegužės 16 d., o E. V. teigia, kad ant jos kojos aÅ¡ stovėjau užlipęs bÅ«tent deÅ¡ine koja.

4.3. Skunde pažymima, jog liudytojo Å . A. parodymai nepatikimi, Å¡is liudininkas, turi (duomenys neskelbtini) ligos kodÄ ir periodiÅ¡kai kelis kartus per metus dėl paÅ«mėjusios (duomenys neskelbtini)s yra gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Liudininkė R. Y. yra E. V. draugė, jų kabinetai Å¡alia, be to, ji į įvykio vietÄ atskubėjo tuo metu, kai Å . A. buvo jį prispaudęs prie sienos, todėl R. Y. nebegalėjo matyti, jog jis laiko prispaudęs E. V. kojÄ .

4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog E. V. neteisėtai bandant iÅ¡sineÅ¡ti kompiuterį jis bandė jÄ sulaikyti, tikslo sukelti E. V. fizinį skausmÄ ar sužaloti neturėjo. Teismas nepagrįstai mane pripažino kaltu ir nuteisė už veikÄ , kurios jis nepadarė. Medikai, nei medicinos ekspertai jokių smurto žymių ant E. V. blauzdos nekonstatavo. Pati E. V. 2022 m. gegužės 24 d. protokole-pareiÅ¡kime policijai nurodo, „pargiuvus aÅ¡ pajutau skausmÄ deÅ¡inėje rankoje, su savo koja prispaudė mano blauzdÄ â€œ „dėl Å¡io įvykio patyriau fizinį skausmÄ , buvo sužalota deÅ¡inė ranka“. IÅ¡ pareiÅ¡kimo seka, kad skausmÄ patyrė dėl deÅ¡inės rankos sužalojimo. Pažymėtina, kad apie patirtÄ skausmÄ dėl blauzdos prispaudimo E. V. prabilo tik 2022 m. spalio 7 d. skunde vyriausiajai prokurorei, pateikdama E. V. blauzdos nuotraukÄ , neva darytÄ 2022 m. gegužės 23 d. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tirta, ar pateikta telefoninė nuotrauka padaryta nurodytu laiku, kieno kojos nupaveiksluotos, ar ant pateiktos nuotraukos yra batų pėdsakas.

4.5. Skundo autorius teigia, jog teismui patikėjus, jog savo teisėtais, netyčiniais veiksmais jis sukėlė fizinį skausmÄ E. V. buvo pagrindas jo atžvilgiu pritaikyti BK 37 straipsnį ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Ä®vertinus tai, kad jokių elementariausių sužalojimų, hematomų, nubrozdinimų nukentėjusioji nepatyrė, nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, todėl teismas turėjo pagrindo svarstyti ir taikyti BK 37 straipsnį.

4.6. Skundo autorius nurodo, jog konfliktinę situacija sukėlė pati nukentėjusioji, dėl jo veiksmų sužalojimų nenustatyta, todėl priteista neturtinė žala nepagrįstai didelė, kuri turėtų būti sumažinta iki minimumo arba atmesta. Nukentėjusiajai 2022 m. gegužės 27 d. buvo išrašyti vaistai: Deksketoprofenas, Zolpidemo tartratas, Ezomeprazolas. Visi trys vaistai yra nereceptiniai preparatai ir skirti ne konkretiems, o apskritai bendro pobūdžio negalavimams gydyti. Minėti vaistai pirkti 2022 m. gegužės 27 d. ir už juos sumokėta 22,84 Eur. Kiti E. V. pirkti įvairūs papildai nebuvo išrašyti, todėl laikytina, kad juos pirko ne dėl galimai patirtų sužalojimų, o savo nuožiūra, todėl išlaidos jų įsigijimui priteistos nepagrįstai.

4.7. Skundo autorius pažymi, jog teismas nukentėjusiajai E. V. priteisė 7 611,50 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisinę pagalbÄ E. V. teikė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė ir advokatas Gintautas DaniÅ¡auskas. Priteistos teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepagrįstai didelės. SÄ skaitas 1633,50 Eur už susipažinimÄ su bylos medžiaga ir teisinę analizę pateikė tiek advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė, tiek advokatas Gintautas DaniÅ¡auskas – 1500 Eur, abu teisininkai iÅ¡ tos pačios kontoros. E. V. pakeitus atstovÄ , teismas neturėjo pagrindo priteisti susipažinimo su bylos medžiaga iÅ¡laidas advokato padėjėjai, kuri nedalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime. Teismas nepagrįstai už tÄ patį darbÄ , tos pačios kontoros teisininkams priteisė du kartus, todėl priteistos procesinės iÅ¡laidos mažintinos 1633,50 Eur, t. y. suma sumokėta teisininkei neatstovavusiai nukentėjusiosios teisme. E. V. ikiteisminio tyrimo metu atstovavo advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė. Jai už teisinę pagalbÄ buvo sumokėta 4011,50 Eur. Advokato padėjėjos pateiktose sÄ skaitose nenurodyta, jog ji užmokestį mažino 20 procentų, kaip yra nurodyta rekomendacijose dėl advokato padėjėjo darbo užmokesčio. PrieÅ¡ingai už susipažinimÄ su bylos medžiaga paėmė didesnį (1633,50 Eur) užmokestį nei advokatas – (1500 Eur). Teismas į Rekomendacijas neatsižvelgė, todėl už advokato padėjėjos paslaugas sumokėtas užmokestis mažintinas 20 procentų. Jis buvo teisiamas pagal du baudžiamojo kodekso straipsnius, tris nusikalstamos veikos epizodus. Yra nuteistas tik pagal BK 140 straipsnio l dalį. Esant tokiam teismo nuosprendžiui, visiems kaltinimams nepasitvirtinus, teismas turėjo atitinkamai mažinti ir nukentėjusiajai priteistinas procesines iÅ¡laidas. Kaltinimams pasitvirtinus trečdaliu, tik trečdalis iÅ¡laidų teisinei pagalbai galėjo bÅ«ti priteista E. V. naudai.

5. Atsiliepimu į prokuroro skundÄ nukentėjusiosios E. V. atstovas advokatas Gintautas DaniÅ¡auskas prašė prokuroro skundÄ tenkinti ir pritarė prokuroro apeliacinio skundo motyvams ir jo argumentams.

6. Atsiliepimu į prokuroro skundÄ nuteistasis E. R. prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti nurodydamas motyvus ir argumentus identiÅ¡kus nurodytiems E. R. apeliaciniame skunde.

7. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais, o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo E. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å ia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Patikrinus bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, darytina iÅ¡vada, kad apeliaciniuose skunduose iÅ¡reikÅ¡tos abejonės dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos – prieÅ¡tarauja bylos medžiagai ir teismo sprendimo turiniui.

9. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai tyrė ir analizavo visus, tai yra, tiek E. R. kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus (kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kinimÄ , kitus raÅ¡ytinius įrodymus), juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokie duomenys pagrindžia E. R. kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, o kokie duomenys paneigia jo kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje padarymo, argumentuotai aptarė ir nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, ir kaltinamojo gynybos versijÄ . Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , dar kartÄ iÅ¡analizavęs byloje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaip ir dėl jo nepadarytos inkriminuojamos nusikalstamos veikos numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos ir teisingos. Nesutikti su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o nuosprendis suraÅ¡ytas nesilaikant BPK 301, 305 straipsnių nuostatų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad prokurorui ir nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Dėl E. R. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

10. BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, tai yra, poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Å is nusikaltimas yra tyčinis, tai yra, asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia – BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia – BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei prieÅ¡ingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

11. Å ioje byloje E. R. kaltinimas pagal 140 straipsnio 1 dalį buvo pareikÅ¡tas dėl to, kad jis, ketindamas E. V. sustabdyti, stipriai sugriebė už kairės rankos žasto, padarydamas jai kraujosruvÄ kairio žasto srityje, tai yra, sužalojimÄ , sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei koja prispausdamas E. V. blauzdÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ . Nors nuteistasis savo kaltės nepripažįsta ir teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, kurie yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, o prokuroras nesutinka su E. R. iÅ¡teisinimu dėl nežymaus E. V. sveikatos sutrikdymo, padarant poodinę kraujosruvÄ kairio žasto srityje, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ ir, skirdamas E. R. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, numatytų BK 54 straipsnyje.

12. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. R. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo E. V., rėmėsi nukentėjusiosios E. V., liudytojų Å . A., R. Y., S. S. parodymais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis, teismo medicinos ekspertės paaiÅ¡kinimais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, vaizdo ir garso įrašų turiniu. Vertindamas tuos pačius duomenis ir papildomai E. R. parodymus, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog E. R., ketindamas E. V. sustabdyti, stipriai sugriebė už kairio žasto, padarydamas jai kraujosruvÄ kairio žasto srityje. Su tokia iÅ¡vada sutinka ir teisėjų kolegija. Pažymėtina, kad nukentėjusioji E. V. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad E. R. savo koja stipriai prispaudė jos kojÄ (blauzdÄ ), tačiau nukentėjusioji nebuvo nuosekli dėl sužalojimo kairio žasto srityje.

13. Nukentėjusioji pirmos instancijos teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog pasiėmusi kompiuterį pasisuko eiti į savo kabinetÄ , E. R. iÅ¡ nugaros sugriebė jÄ už rankos, už kaklo ir ji nugriuvo, pajuto skausmÄ deÅ¡inėje rankoje. Jos abejose rankose buvo kompiuteris, norėjo greičiau iÅ¡eiti į koridorių, nugriuvo spėjusi atidaryti duris, gulėjo iÅ¡tiesusi rankas ir laikė kompiuterį, Å¡aukėsi pagalbos, o kaltinamasis laikė koja primynęs jos blauzdÄ , ji rėkė, kad paleistų kojÄ ir jautė fizinį skausmÄ (2 t., b. l. 143). 2022 m. gegužės 24 d.

Protokole-pareiÅ¡kime nukentėjusioji nurodė, jog bedarant kabineto duris E. R. puolė jÄ , pargriovė ant grindų, jai pargriuvus jis savo koja prispaudė jos blauzdÄ , prievarta bandė įtraukti į savo kabinetÄ , norėjo atimti neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį. Dėl Å¡io įvykio ji patyrė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 83–84). TÄ pačiÄ dienÄ liudytojos apklausos metu nukentėjusioji E. V. parodė, jog bedarant kabineto duris E. R. puolė jÄ , pargriovė ant grindų, jai pargriuvus ji pajuto skausmÄ deÅ¡inėje rankoje, E. R. savo koja prispaudė jos blauzdÄ , prievarta bandė įtraukti į savo kabinetÄ , norėjo atimti neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį.

Ji Å¡aukėsi pagalbos, atbėgo savanoris Å . A., kol Å¡is bandė sutvardyti agresyviai nusiteikusį E. R., pastarasis ir toliau laikė prispaudęs jos kojÄ , ji jam sakė ,,paleisk kojÄ â€œ, bet jis nereagavo (1 t., b. l. 96–97). Papildomai apklausta 2022 m. liepos 8 d. nukentėjusioji E. V. parodė, kad paėmusi kompiuterį nuo stalo ji skubiu žingsniu stengėsi iÅ¡eiti iÅ¡ kabineto, bet tik pasisukus ir žengus žingsnį link išėjimo durų, jÄ iÅ¡ nugaros pusės rankomis sugriebė E. R., tai yra, jis stipriai sugriebė už kairės rankos žasto.

Ar jis sugriebė už abiejų rankų, ji neatsimena, bet gerai atsimena, kad sugriebė už kairės rankos žasto, nes Å¡ioje vietoje liko mėlynė ir sugriebęs tikriausiai norėjo neiÅ¡leisti jos pabėgti, bet tuo momentu, galimai iÅ¡ inercijos, ar tai užkliuvusi už jo kojos, ji krito ant žemės. Krito ant pilvo beveik iÅ¡tiestomis rankomis, nes abejomis rankomis laikė kompiuterį ir bekrisdama stipriai susitrenkė deÅ¡inę rankÄ ties alkÅ«ne, iÅ¡ karto pajuto stiprų skausmÄ . Jai nukritus, E. R. savo koja stipriai primynė jos deÅ¡inę blauzdÄ .

Ji rėkė ,,gelbėkit“, atbėgo savanoris Å . A., kuris stÅ«mė E. R. nuo jos. Dar atbėgo kolegė R. Y., kuri E. R. Å¡aukė ,,paleisk kojÄ â€œ (1 t., b. l. 100–101). Liudytoja R. Y. pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė mačiusi, kad E. V. iÅ¡kiÅ¡usi galvÄ guli ant grindų, jos veidas buvo iÅ¡gÄ stingas, likusi kÅ«no dalis buvo kabinete. Puolė žiÅ«rėti kas atsitiko. JÄ pralenkė Å . A.. Matė, kad E. V. guli ant grindų, ant deÅ¡inio Å¡ono ir E. R. jai buvo koja prispaudęs blauzdÄ , rankose ji laikė kompiuterį.

E. V. Å¡aukė „paleisk“. Tuo metu Å . A. laikė E. R. prispaudęs prie sienos, o E. R. kojos pėda buvo ant E. V. blauzdos (2 t., b. l. 168). Garso įraÅ¡e, kuris buvo pateiktas paties E. R. girdėti jo ir E. V. pokalbis dėl projekto pateikimo ir finansinių ataskaitų, po to E. V. kelis kartus praÅ¡o leisti jai prisėsti prie kompiuterio, E. R. sako, kad sukurs paskyrÄ prisijungimui, pasigirsta triukÅ¡mas, po to pasigirsta E. V. balsas „paleisk, gelbėkit, nulipk nuo kojos“ (3 t., b. l. 14). ApžiÅ«ros protokole užfiksuotas garso įraÅ¡as, pateiktas nukentėjusiosios E. V., garso įraÅ¡e girdimas vyro balsas, kuris klausia „...kaip čia yra, kad vakar rėkėt, jog kojÄ skauda, o Å¡iandien su ranka sugipsuota...“ (1 t., b. l. 148–149).

Tokie duomenys patvirtina nukentėjusiosios E. V. parodymus, kad E. R. savo koja prispaudė jos kojÄ (blauzdÄ ) ir neabejojama, kad tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nors E. R. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog E. V. ilgÄ laikÄ iki skundo vyriausiajai prokurorei neminėjo, jog jai įvykio metu skaudėjo kojÄ , tačiau ankščiau aptarti duomenys tokius skundo teiginius paneigia ir matoma, jog E. V. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai minėjo, jog E. R. koja stipriai prispaudė jos kojÄ , o apklausiama teisme nukentėjusioji aiÅ¡kiai pasakė, kad dėl to ji jautė skausmÄ .

Be to, ir iÅ¡ pateikto garso įraÅ¡o girdima, jog pats E. R. pripažįsta, jog E. V. jam minėjo, kad jai skaudėjo kojÄ .

14. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atmeta gynybos versijÄ apie tai, jog užkliuvusi už kėdės E. V. galėjo pamanyti, jog E. R. jai užlipęs ant kojos ir jÄ prispaudęs laiko, nes ankščiau aptarti įrodymai patvirtina faktÄ , jog E. R. siekdamas neleisti E. V. pasiÅ¡alinti iÅ¡ jo kabineto su kompiuteriu ir jai nugriuvus, užmynė jai ant blauzdos taip jÄ prispausdamas. Å iais argumentais taip pat paneigiama ir nuteistojo skundo versija, jog jis neturėjo tyčios sužaloti ar sukelti fizinio skausmo E. V.. Pažymėtina, jog E. R. tyčia prispaudė nukentėjusiosios kojÄ (blauzdÄ ), kad Å¡i negalėtų su jam priskirtu kompiuteriu pasiÅ¡alinti iÅ¡ jo kabineto. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusioji jautė fizinį skausmÄ nuo E. R. atlikto veiksmo – Å¡iam koja prispaudus nukentėjusiosios blauzdÄ . Ä® bylÄ yra pateikta fotonuotrauka, kurioje ant kojos matyti bato atspaudas (1 t., b. l. 39) ir, nors E. R. nurodo, jog Å¡i fotonuotrauka negali bÅ«ti laikoma įrodymu, nes nėra aiÅ¡ku, kada ji padaryta, tačiau vertinant kitų byloje esančių įrodymų kontekste galima teigti, jog Å¡i nuotrauka patvirtina nukentėjusiosios teiginius apie tyčinį E. R. veiksmÄ â€“ jos kojos (blauzdos) prispaudimÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, jog nukentėjusioji dėl suaugusio vyro E. R. atlikto veiksmo – jos kojos (blauzdos) prispaudimo ir laikymo – jautė ne tik fizinį kontaktÄ , bet ir fizinį skausmÄ . Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog E. R. savo koja tyčia prispausdamas E. V. kojÄ (blauzdÄ ) sukėlė jai fizinį skausmÄ , todėl yra pagrįstai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo E. R. apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl E. R. išteisinimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį

15. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ilgalaike liga laikomi tie atvejai, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo serga ilgiau nei 10 dienų.

16. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).

17. Å ioje byloje E. R. kaltinimas buvo pareikÅ¡tas ir dėl to, kad jis netyčia sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ E. V. (BK 139 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis savo kaltės nepripažino ir teigė, kad nukentėjusioji be jo pagalbos, užkliuvusi už kabinete buvusių kėdžių krito ant žemės ir taip susižalojo. Nukentėjusioji parodė, jog nuteistasis jÄ griebė už žasto ir taip pargriovė dėl ko jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai iÅ¡teisino E. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

18. Pažymėtina, kad aplinkybių, kuriomis E. V. nugriuvo ir jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos kairio žasto srityje bei nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl deÅ¡inio stipinkaulio galvutės-kaklo lūžimo, niekas nematė, iÅ¡skyrus pačius konflikto dalyvius – E. R. ir E. V., kurių santykiai, kaip minėta anksčiau yra konfliktiÅ¡ki. Nukentėjusiosios E. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra aptarti Å¡ios nutarties 13 punkte ir jau minėta, kad jos parodymai dėl poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje nebuvo nuoseklÅ«s. Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji parodė, jog ji pasiėmė kompiuterį ir ėjo į savo kabinetÄ .

Spėjo nueiti iki durų, deÅ¡ine ranka jas atidarė ir tuomet kaltinamasis iÅ¡ nugaros sugriebė jÄ už žasto ir už kaklo, patraukė atgal, tuo sukeldamas skausmÄ ir padarydamas mėlynę, ir ji, praradusi pusiausvyrÄ , griuvo ant pilvo, pajuto skausmÄ deÅ¡inėje rankoje. Abejomis rankomis laikė kompiuterį, kad kaltinamasis neatimtų (2 t., b. l. 143). E. R. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusioji griebė kompiuterį, kuriame buvo jo privatÅ«s duomenys, „fleÅ¡iukas“, iÅ¡rovė kompiuterio laidÄ ir puolė bėgti durų link.

Kadangi dirbo su kompiuteriu, natÅ«raliai bandė dar jį paimti, o ji, bėgdama užkliuvo už kėdės ir galimai visu Å«giu krito ant pilvo, daugiau deÅ¡inio Å¡ono, su kompiuteriu ant grindų. Kol jis apibėgo stalÄ ir pribėgo prie jos, ji pradėjo keltis, ropoti keturiomis, o jis, priėjęs iÅ¡ deÅ¡inės pusės, neliesdamas jos, paėmė kompiuterį už kraÅ¡to, tuomet ji pradėjo Å¡aukti (3 t., b. l. 14–15). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iÅ¡ įvykio vietos nuotraukų matyti, kad E. R. kabinetas yra nedidelis, jame matyti stovinčios kėdės, nukentėjusios judėjimo kelyje nuo stalo link durų taip pat matyti netvarkingai stovinti kėdė, kas patvirtina E. R. parodymus, kad kėdė galėjo sukliudyti nukentėjusiajai pasiÅ¡alinti iÅ¡ kabineto (1 t., b. l. 124–136).

Kaip jau ankščiau minėta aplinkybių, kuriomis E. V. nugriuvo ir jai buvo padaryti sužalojimai, niekas kitas nematė, iÅ¡skyrus kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ , o jų parodymai yra prieÅ¡taringi. Pažymėtina, jog E. R. parodymai, jog nukentėjusioji paėmusi kompiuterį bandė staigiai pasiÅ¡alinti iÅ¡ jo kabineto, bet užkliuvo už kėdės ir griuvo, nėra paneigti jokiais kitais byloje esančiai įrodymais, o to negali paneigti ir liudytojai, nes jie konflikto pradžios nematė.

Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Å iuo atveju aplinkybės, kad E. R. griebė už rankos (kairio žasto srityje) nukentėjusiÄ jÄ ir ji dėl to prarado pusiausvyrÄ bei griÅ«dama susižalojo rankÄ (deÅ¡inio stipinkaulio galvutės-kaklo lūžimas), nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Tuo tarpu E. R. versija, jog nukentėjusioji skubėdama pasiÅ¡alinti iÅ¡ jo kabineto su kompiuteriu rankose, užkliuvo už kėdės ir griuvo, taip pat liko nepaneigta.

19. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino teismo medicinos ekspertės Z. M. paaiÅ¡kinimus dėl kraujosruvos kairio žasto srityje. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 28 d. teisiamajame posėdyje teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 959/2022 (02) ir papildomÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. pG2409/2022(02) (1 t., b. l. 114–115, 120–121) davusi teismo medicinos ekspertė Z. M. paaiÅ¡kino, kad kraujosruva kairio žasto srityje galėjo atsirasti ir nuo kompiuterio, ir sugriebus už žasto.

Toks sužalojimas buvo padarytas kietu buku daiktu, kas galėjo bÅ«ti ir ranka, ir kompiuteris. Nukentėjusiajai kraujosruva buvo konstatuota žasto vidinėje pusėje ir buvo didelė 4 cm x 5 cm. Koks buvo tokio sužalojimo atsiradimo mechanizmas – ar prispaudus žastÄ kompiuteriu, ar sugriebus žastÄ pirÅ¡tais, nėra galimybės atsakyti tiksliai. Suėmus žastÄ pirÅ¡tais, kraujosruva bÅ«tų mažesnė. Esant tokiems teismo medicinos ekspertės paaiÅ¡kinimams, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju E. V. žasto vidiniame pavirÅ¡iuje nustatytos poodinės kraujosruvos dydis 4 cm. x 5 cm. kelia abejonių, ar vienkartinis sugriebimas pirÅ¡tais galėtų palikti tokiÄ Å¾ymę ant nukentėjusiosios kÅ«no. Teismo medicinos ekspertė Å¡iuo klausimu taip pat nedavė kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, paaiÅ¡kindama pirmosios instancijos teismui, kad suėmus žastÄ pirÅ¡tais, kraujosruva bÅ«tų mažesnė. Taigi, kompleksiÅ¡kai vertinant teismo medicinos specialisto iÅ¡vadas Nr. G 959/2022 (02) ir Nr. pG2409/2022(02), teismo medicinos ekspertės paaiÅ¡kinimus ir kitus įrodymus, aptartus Å¡ios nutarties 18 punkte, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė in dubio pro reo principÄ , kurio esmė yra ta, kad visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Kadangi nukentėjusiosios E. V. parodymų, jog ji nugriuvo dėl to, kad prarado pusiausvyrÄ , kai E. R. sugriebė jÄ už žasto ir už kaklo bei patraukė atgal, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog E. R. sugriebdamas už kairės rankos žasto padarė E. V. poodinę kraujosruvÄ kairiame žaste, o taip pat ir tai, kad bÅ«tent dėl E. R. veiksmų nukentėjusioji E. V. nugriuvo ant grindų, kas sÄ lygojo deÅ¡inio stipinkaulio galvutės-kaklo lūžimÄ , sukėlusį nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Atsižvelgiant į tai, visiÅ¡kai pritartina pirmos instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog E. R. iÅ¡teisintinas dėl veikos numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje padarymo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

20. BK 37 straipsnis reglamentuoja atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Pagal šį BK straipsnį, padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų, veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nusikaltimas gali bÅ«ti pripažintas mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinę, kad sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-36-788/2021 ir kt.). Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-219-303/2021).

21. IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio manytina, kad esmine aplinkybe, teikiančia pagrindÄ taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, jis laiko tai, kad jokių realių pasekmių nukentėjusiajai jo veiksmai nesukėlė. Tačiau bÅ«tina pažymėti, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, tai yra, asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia – BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia – BK 15 straipsnio 3 dalis). Taigi, pripažinus E. R. kaltu, kartu buvo konstatuota, kad jis tyčia sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajai. Pažymėtina, jog liekamųjų reiÅ¡kinių ar padarinių nebuvimas savaime nėra aplinkybė, įgalinanti taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, nes nusikalstamos veikos dėl kurios ir nuteistas E. R. padariniai ir yra fizinio skausmo sukėlimas be jokių kitų padarinių, nes jiems esant jo veiksmai galėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal kitÄ BK straipsnį. Be to, kaip jau nurodyta pirmiau, BK 37 straipsnio taikymas yra siejamas ne tik su padarytos žalos dydžio, bet ir nusikaltimo dalyko, kitų nusikaltimo požymių ypatumais, kurių visuma leidžia teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad bÅ«tų pateisinamas baudžiamosios atsakomybės taikymas.

22. Aplinkybę, kad konfliktinė situacija (duomenys neskelbtini) brendo dėl darbovietėje vykstančių darbinių santykių pažeidimų, nurodė E. R. savo apeliaciniame skunde. Kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios buvo susiklostę konfliktiniai santykiai teisme patvirtino abu konflikto dalyviai. Tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo E. R. veiksmai, kuomet jis koja prispaudė nukentėjusiosios E. V. kojÄ (blauzdÄ ) ir tokiu bÅ«du sukėlė jai fizinį skausmÄ , nebuvo spontaniÅ¡kas ir netyčinis veiksmas. Tokių padarinių (sukelti fizinį skausmÄ E. V.) nuteistasis ir siekė, pamatęs, kad E. V., paėmusi kompiuterį HP nuo jo darbo stalo, stengiasi pasiÅ¡alinti iÅ¡ jo kabineto. Tai, kad nukentėjusiosios E. V. sveikatai sukelti neigiami padariniai (sukeltas fizinis skausmas) buvo trumpalaikiai, savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo bei neįpareigoja teismo konstatuoti, kad dėl to veika pripažintina mažareikÅ¡me. Šioje situacijoje bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad nusikalstamus veiksmus E. R. atliko darbo vietoje, savo kolegės atžvilgiu, jo veiksmus matė ir kiti darbuotojai (liudytojai Å . A., R. Y.), kas taip pat parodo jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Ä®vertinusi visas Å¡ias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo E. R. padaryta nusikalstama veika negali bÅ«ti pripažinta mažareikÅ¡me ir tuo pagrindu E. R. negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl turtinės žalos priteisimo

23. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo. Å iuo atveju nukentėjusioji E. V. buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl 361,06 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡laidas už vaistus ir maisto papildus 61,06 Eur, o kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡teisinus E. R. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje padarymo, likusi turtinės žalos suma yra susijusi su rankos sužalojimais, todėl nepriteistina. Su Å¡iais argumentais visiÅ¡kai sutinka ir apygardos teismas. Atkreiptinas dėmesys, jog konstatuota, kad dėl E. R. veiksmų, kuomet jis koja prispaudė nukentėjusiosios kojÄ (blauzdÄ ), pastaroji jautė fizinį skausmÄ , o dėl patirto skausmo, streso bei nerimo jai teko vartoti vaistus, taip pat teko kreiptis į gydytojus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų E. R. veiksmų ir E. V. patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų, lėmusių sveikatos pablogėjimÄ , yra nustatytas, todėl apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai patirtos turtinės žalos atlyginimo priteisė 61,06 Eur, kurie buvo susiję su iÅ¡laidomis patirtomis dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, o kitoje dalyje pirmos instancijos teismas teisingai civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė, nes visos kitos nukentėjusios patirtos iÅ¡laidos yra susijusios su sužalotos rankos gydymu, o dėl Å¡ios veikos E. R. buvo iÅ¡teisintas. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo E. R. apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

24. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ . CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas E. V. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , atsižvelgė į tai, kad tyčiniais E. R. veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas, iÅ¡gÄ stis, ji jautė pažeminimÄ ir turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime, o nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisingumo, proporcingumo bei sÄ Å¾iningumo principais ir teismų praktika. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas 1 000 eurų neturtinės žalos dydis neatitinka bendrųjų teisingumo, proporcingumo, sÄ Å¾iningumo principų, teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, todėl E. V. priteistos neturinės žalos dydis mažintinas. Akivaizdu, kad dėl nusikalstamų E. R. veiksmų, kuomet jis koja prispaudė nukentėjusiosios kojÄ (blauzdÄ ), E. V. patyrė fizinį skausmÄ , neabejojama ir tuo, kad byloje aptariama situacija jai sukėlė iÅ¡gÄ stį ir nukentėjusioji patyrė pažeminimÄ bei turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime dėl patirto fizinio skausmo. IÅ¡ teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015, 2K-316-222/2016, 2K-393-489/2017 ir kt.). Jau minėta, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Nagrinėjamoje byloje E. R. nusikalstami veiksmai, sukėlę nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , sunkių ir ilgalaikių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai nepadarė, todėl jai priteistos neturinės žalos dydis mažintinas iki 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, E. R. apeliacinio skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. E. R. apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su nukentėjusiajai E. V. priteista 7 611,50 Eur suma už jos patirtas išlaidas advokato ir advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, susijusius su nukentėjusiosios atstovavimu bei nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apelianto praÅ¡ymas sumažinti nukentėjusiosios patirtas atstovavimo iÅ¡laidas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir dalyje dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-489/2019).

29. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo numatyta, kad atlygintinų iÅ¡laidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas).

30. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajai buvo priteistos visos jos praÅ¡omos priteisti advokato ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti skirtos iÅ¡laidos – 7 611,50 Eur nenurodydamas jokių, tokios sumos priteisimo argumentų iÅ¡skyrus, tai, kad jos buvo pagrįstos pinigų priėmimo kvitais (2 t., b. l. 109–110, 111–116, 133–138, 162–165; 3 t., b. l. 6–9). Visgi, kaip ne kartÄ akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nukentėjusiojo nurodytas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visÄ nurodomÄ sumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamoji byla, nebuvo itin sudėtinga ar didelės apimties, jÄ sudaro tik 3 tomai, iÅ¡ kurių didžioji dalis teismo ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų procesiniai dokumentai, be to, byla pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėta surengus 6 posėdžius, kurių bendra trukmė sudaro 6 val. 34 min. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, jog E. R. buvo nuteistas tik dėl vienos iÅ¡ dviejų nusikalstamų veikų nukentėjusiosios atžvilgiu padarymo, o dėl kitos buvo iÅ¡teisintas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu priteista 7 611,50 Eur nukentėjusiosios atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė, todėl mažintina per pusę iki 3 805,75 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bÅ«tent nurodyto dydžio suma yra protinga, adekvati, atitinkanti bylos sudėtingumÄ , nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo E. R. buvo pripažintas kaltu skaičių, bei nukentėjusiajai suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«džiui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokuroro Viktoro Kazlausko apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo E. R. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos ir proceso išlaidų priteisimo pakeisti:

iš E. R. nukentėjusiajai E. V. priteistas 7 611,50 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų vienuolikos eurų ir 50 centų) jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti sumažinti iki 3 805,75 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų penkių eurų 75 centų) ir

nukentėjusiajai E. V. iš E. R. priteistos 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos dydį sumažinti iki 400 Eur (keturių šimtų eurų).

KitÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjai Lina Lesinskienė

Aušra Vingilė

Valdas Vitunskas