ddd2d9e5-353f-4d0a-a7bf-9b643e20e3a8 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1792-386/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01396-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 24; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Vidos Stonkuvienės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Renatai Å arkauskienei, 2013 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. S. skundÄ atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.

V. dėl 2013 m. spalio 24 d. akto Nr. (1.7)-SR-3812 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė: Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-11-04 nutartimi (b. l. 4-5) priimtas pareiškėjos S. S. (toliau – ir pareiškėja) skundas (b. l. 6-7) atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Klaipėdos VGTPT, Tarnyba, atsakovė), trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.

V. (toliau – ir Tarnybos direktorius) dalyje dėl reikalavimų:- panaikinti Klaipėdos VGTPT 2013-10-24 aktÄ Nr. (1.7)-SR-3812 „Dėl praÅ¡ymo nenagrinėjimo“ (toliau – ir ginčijamas aktas);- įpareigoti Klaipėdos VGTPT priimti sprendimÄ pagal pareiÅ¡kėjos 2013-10-21 praÅ¡ymÄ , reg. Nr. ATP-1816, suteikti antrinę teisinę pagalbÄ (toliau – ir 2013-10-21 praÅ¡ymas);PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėja nurodo, kad 2000 metais jai priklausančios UAB „Ridlita“ turtÄ , dokumentus bei kasos pinigus pasisavino antstolių kontora prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo.

Teigia, kad pakartotinai UAB „Ridlita“ dokumentai buvo pasisavinti 2003 ir 2004 metais, o paskutinį kartÄ 2013 m. juos pasisavino Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Taip pat teigia, kad dėl savavaliÅ¡ko turto nusavinimo buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ , tačiau ji ignoravo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus ir skundus, todėl pareiÅ¡kėjai bÅ«tina antrinė teisinė pagalba, kad nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su UAB „Ridlita“ savavaliÅ¡ku turto nusavinimu.

Nurodo, kad Tarnybos direktorius R. V. nuo pat Tarnybos įkÅ«rimo užima prieÅ¡iÅ¡kÄ pozicijÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, piktnaudžiauja savo pareigomis, veikia suinteresuotų asmenų naudai, kurie pasisavino UAB „Ridlita“ turtÄ .PareiÅ¡kėja nurodo, kad 2013-10-21 praÅ¡ymu dėl minėtų aplinkybių prašė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ bei Tarnybos direktorių nusiÅ¡alinti nuo jos praÅ¡ymo nagrinėjimo, tačiau ginčijamu aktu Tarnybos direktorius nenusiÅ¡alino, o praÅ¡ymÄ paliko nenagrinėtu.

Mano, kad ginčijamas aktas neteisingas, kadangi tokiais veiksmais užkertama jos teisė kreiptis į teismÄ . Atsakovė Klaipėdos VGTPT atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos skundÄ (14-16) nurodo, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovė paaiÅ¡kina, kad Tarnybos direktorius R. V., nenustatęs priežasčių, dėl kurių negalėtų objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai dalyvauti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nagrinėjimo administracinėje procedÅ«roje, ir vadovaudamasis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 25 straipsniu, nuo pareiÅ¡kėjos 2013-10-21 praÅ¡ymo nagrinėjimo nutarė nenusiÅ¡alinti, nesant Å¡iame straipsnyje numatytų nusiÅ¡alinimo pagrindų.

Teigia, kad ginčijamu aktu Tarnyba nusprendė pareiÅ¡kėjos 2013-10-21 praÅ¡ymo nenagrinėti kaip pakartotinio praÅ¡ymo. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja dar 2011-08-24 pateikė praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (toliau – ir 2011-08-24 praÅ¡ymas), kuriame pareiÅ¡kėja nurodė, kad: „2000 metais neteisėtai pasisavinti man nuosavybės teisėmis priklausančios UAB „Ridlita“ daiktai, dokumentai bei visas kitas turtas.

BÅ«tina nustatyti juridinį faktÄ kad Å¡ios bendrovės atžvilgiu nebuvo teisminio ginčo ir iÅ¡duoto vykdomojo dokumento“ (past. - kalba netaisyta). Nurodo, kad Tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi jos 2011-08-24 praÅ¡ymÄ , 2011-09-22 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-178-11 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , nes nustatė, jog pareiÅ¡kėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ yra akivaizdžiai nepagrįstas.Tarnyba teigia, kad pareiÅ¡kėjos 2013-10-21 praÅ¡yme iÅ¡dėstyto reikalavimo pagrindÄ sudaro tas pats dalykas, kaip ir jos 2011-08-24 praÅ¡ymo.

PareiÅ¡kėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, sudarančių praÅ¡ymo pagrindÄ ar argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu bei tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pažymi, kad Tarnybos 2011-09-22 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-178-11 teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrino Klaipėdos apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir pripažino, kad Å¡is Tarnybos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Proceso Å¡alys ir/ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 57-60), todėl byla nagrinėta iÅ¡ esmės Å¡iems proceso dalyviams nedalyvaujant.

Konstatuojama:Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje iÅ¡ esmės ginčas kilo dėl atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-24 akto Nr. (1.7)-SR-3812 „Dėl praÅ¡ymo nenagrinėjimo“ (b. l. 8), kuriuo atsakovė pareiÅ¡kėjos S. S. 2013-10-21 praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , reg. Nr. ATP-1816, (b. l. 31-35) paliko nenagrinėtu.Ginčijamu aktu Tarnybos direktorius R. V. nenusiÅ¡alino nuo pareiÅ¡kėjos 2013-10-21 praÅ¡ymo nagrinėjimo, motyvuodamas tuo, kad nėra nusiÅ¡alinimo pagrindų, numatytų VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, t. y. pareiÅ¡kėjos nurodytos priežastys, dėl kurių Tarnybos direktorius turėtų nusiÅ¡alinti, yra pagrįstos subjektyviu jos vertinimu, o ne objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais.

Tarnybos direktoriui pačiam nėra žinomos aplinkybės, kurios galėtų sukelti jo viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktÄ ir trukdytų jam iÅ¡nagrinėti minėtÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai.Ginčijamu aktu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimo Nr. 875 „Dėl Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punktu, pareiÅ¡kėjos 2013-10-21 praÅ¡ymas paliktas nenagrinėtu kaip pakartotinis.

Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiÅ¡kėjos 2011-08-24 praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , reg. Nr. ATP-1577, (b. l. 45-59) pareikÅ¡to reikalavimo pagrindÄ sudarė tas pats dalykas, kaip ir 2013-10-21 praÅ¡ymu pareikÅ¡to reikalavimo, o 2011-08-24 praÅ¡ymas nebuvo tenkintas 2011-09-22 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-178-11 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 22-24). Tarnyba taip pat nurodė, jog pareiÅ¡kėja 2013-10-21 praÅ¡yme nepateikė jokių naujų aplinkybių, sudarančių praÅ¡ymo pagrindÄ , ar argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu.

Pažymėjo, kad Tarnybos 2011-09-22 sprendimas Nr. (1.31)-TPB-178-11 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Klaipėdos apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Dėl Tarnybos direktoriaus nusiÅ¡alinimo.Skundo argumentas, jog Tarnybos direktorius R. V. nenusiÅ¡alino dėl interesų konflikto pripažįstamas nepagrįstu. Tarnyba yra valstybės institucija (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPÄ®) 9 straipsnio 1 dalis), todėl privalo vadovautis ne tik Å¡iuo įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais vieÅ¡ojo administravimo institucijų veiklÄ .Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punktuose nustatyta, kad viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu.

Å io įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ . Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 4 dalies definicijÄ interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ , privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimÄ , kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

PrivatÅ«s interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis).Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymas) 3 straipsnyje nurodyti vieÅ¡ojo administravimo principai, kuriais vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis. Vienas iÅ¡ Å¡ių principų yra objektyvumo principas (2 punktas), kurį įstatymų leidėjas apibrėžė kaip reiÅ¡kiantį, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s. Å io įstatymo 25 straipsnis nustato vieÅ¡ojo administravimo subjekto nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje pagrindus ir tvarkÄ .

Å io straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nuÅ¡alinimo pagrindÄ , jeigu tarnautojo ar darbuotojo neÅ¡aliÅ¡kumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (1 ir 2 punktuose numatyti giminystės ryÅ¡iai, pavaldumo santykiai), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ . Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimÄ dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje priima vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas.

SprendimÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas.IÅ¡ aptartojo teisinio reguliavimo matyti, kad administravimo subjekto nuÅ¡alinimo ar nusiÅ¡alinimo nuo administracinės procedÅ«ros tvarka ir sÄ lygos yra detaliai aptartos. Jeigu toks nuÅ¡alinimas reiÅ¡kiamas asmens, kuris kreipėsi dėl administracinės procedÅ«ros ir mano, kad tarnautojas yra Å¡aliÅ¡kas, pirmiausia turi bÅ«ti teikiamas praÅ¡ymas, kuriame iÅ¡dėstyti argumentai dėl asmens interesų konflikto ar kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens Å¡aliÅ¡kumo.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėja 2013-10-21 praÅ¡yme prašė dėl interesų konflikto, jos asmens žeminimo ir įžeidinėjimo nuÅ¡alinti Tarnybos direktorių R. V., tačiau pareiÅ¡kėja nenurodė aplinkybių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ . PraÅ¡ymas nemotyvuotas, nenurodyti ir nepateikti duomenys, įrodantys Tarnybos vadovo suinteresuotumÄ . Tiek ginčijame akte, tiek atsakovės atsiliepime nurodoma, jog Tarnybos direktorius nenustatė priežasčių, dėl kurių negalėtų objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai dalyvauti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nagrinėjimo administracinėje procedÅ«roje, ir vadovaudamasis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 25 straipsniu, nuo pareiÅ¡kėjos 2013-10-21 praÅ¡ymo nagrinėjimo nutarė nenusiÅ¡alinti, nesant Å¡iame straipsnyje numatytų nusiÅ¡alinimo pagrindų.Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima atitinkama tarnyba.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-04-05 įsakymo Nr. 1R-105 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų steigimo ir viešųjų įstaigų Vilniaus vieÅ¡osios advokatų kontoros bei Å iaulių vieÅ¡osios advokatų kontoros pertvarkymo“ 3.2 punktu patvirtinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurių 2 punkte numatyta, kad tarnybos paskirtis – pagal kompetencijÄ užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ ir valstybės politikos įgyvendinimÄ smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo srityje, o 10 punkte iÅ¡vardintos Tarnybos funkcijos ir viena iÅ¡ jų – sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimas (10.1.2 punktas).

Pagal 17.1 punkto nuostatas Tarnybos direktorius sprendžia Tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus ir atsako už Tarnybai nustatytų veiklos tikslų pasiekimÄ ir funkcijų atlikimÄ .Remiantis minėto įstatymo nuostatomis, sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kompetentingas priimti yra Tarnybos vadovas. Ginčo teisiniame santykyje sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmė kompetentingas pareigÅ«nas, turintis teisę priimti sprendimÄ . Tarnybos direktoriui, neįžvelgus interesų konflikto bei nenustačius kitų aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų priimti sprendimo, pareiÅ¡kėjai nepagrindus ir tinkamai nesuformulavus nuÅ¡alinimo pagrindų, nebuvo kliūčių iÅ¡spręsti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl sprendimo neteisėtumo, kad jį priėmė suinteresuotas ir Å¡aliÅ¡kas Tarnybos direktorius, yra nepagrįsti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis numato vienintelį atvejį, kada sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje turi priimti kita tarnyba.

Ä®statymu nustatyta, kad taip daroma, kai ginčo dalykas yra tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos. Tada sprendimÄ priima kita Tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Å iuo atveju ginčo dalyku nebuvo Tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ galėjo iÅ¡nagrinėti bÅ«tent Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius.    Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Tarnybos vadovas, vykdydamas jo kompetencijai priskirtas pareigas, pagrįstai nenusiÅ¡alino nuo pareiÅ¡kėjos 2013-10-21 praÅ¡ymo nagrinėjimo.

Dėl pareiÅ¡kėjos 2013-10-21 praÅ¡ymo.Pažymėtina, jog nors Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos įstatymas tiesiogiai neįtvirtina galimybės palikti praÅ¡ymÄ nenagrinėtu, tačiau, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A442-419/2009, A556-362/2010), darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant tokio pobÅ«džio klausimus, negali bÅ«ti remiamasi vien tik VGTPÄ®, o turi bÅ«ti taikomos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimo Nr. 875 „Dėl Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintos Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės).Taisyklių 12 punktas nustato, kad praÅ¡ymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į institucijÄ tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios praÅ¡ymo pagrindÄ , ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu; kai pakartotinis praÅ¡ymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio praÅ¡ymo gavimo institucijoje praneÅ¡a asmeniui, kodėl jo praÅ¡ymas nenagrinėjamas ir nurodo Å¡io sprendimo apskundimo tvarkÄ .Kitaip tariant, Taisyklės aiÅ¡kiai įtvirtino galimybę palikti atitinkamÄ praÅ¡ymÄ nenagrinėtu, jeigu tuo pačiu klausimu asmuo praÅ¡ymu jau buvo kreipęsis į institucijÄ ir nenurodomos naujos aplinkybės ar nepateikiami nauji argumentai, sudarantys pagrindÄ abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Todėl Å¡iuo atveju sprendžiant kilusį ginÄÄ , bÅ«tina nustatyti, ar susiklosčiusi situacija atitiko Taisyklių 12 punkte nustatytus kriterijus ir sudarė pagrindÄ priimti ginčijamÄ aktÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjos 2013-10-21 praÅ¡ymas paliktas nenagrinėtu.Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiÅ¡kėja 2011-08-24 praÅ¡ymu (b. l. 45-59) prašė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje. PareiÅ¡kėja, apraÅ¡ydama teisinės pagalbos, nurodė: „procesinių dokumentų paruoÅ¡imas byloje juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo.

Atstovavimas bylos aplinkybėse iki pilno bylos iÅ¡nagrinėjimo. Bylinėjimosi iÅ¡laidų apmokėjimo“. PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2000 metais neteisėtai pasisavinti jai nuosavybės teisėmis priklausančios UAB „Ridlita“ daiktai, dokumentai bei visas kitas turtas, bÅ«tina nustatyti juridinį faktÄ , kad Å¡ios bendrovės atžvilgiu nebuvo teisinio ginčo ir iÅ¡duoto vykdomojo dokumento.Tarnyba 2011-09-22 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-178-11 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 22-24) pareiÅ¡kėjos 2011-08-24 praÅ¡ymo netenkino, konstatuodama, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, o paruoÅ¡ti teisės aktų reikalavimus atitinkantį pareiÅ¡kimÄ teismui dėl jos praÅ¡omo juridinio fakto nustatymo neįmanoma.

Å is sprendimas buvo apskųstas teismui, o Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012-02-15 sprendimu (b. l. 25–30) bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-09-10 nutartimi (b. l. 36–44) pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , minėtÄ Tarnybos sprendimÄ palikdami galioti, todėl Å¡is Tarnybos sprendimas yra galiojantis.PareiÅ¡kėja 2013-10-21 praÅ¡ymu (b. l. 31-35) vėl prašė suteikti jai antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje – paruoÅ¡ti procesinius dokumentus civiliniame procese dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, dėl galimo dokumentų, susijusių su turto nusavinimu, prarastų dokumentų atkÅ«rimu.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2000 metais buvo nusavintas nuosavybės teise jai priklausančios UAB „Ridlita“ turtas ir dokumentai. Teigė, kad iÅ¡naudojo visas galimybes gauti duomenis, kokiu pagrindu buvo nusavintas turtas, kokia nusavinto turto vertė, kad duomenys neiÅ¡duodami, todėl bÅ«tina kreiptis į teismÄ .Ä®vertinus bylos medžiagÄ ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad 2013-10-21 praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pateiktas dėl to paties reikalavimo, o galiojančiu Tarnybos sprendimu jau atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ , taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja į TarnybÄ jau buvo kreipusis su praÅ¡ymu, o pateikus naujÄ praÅ¡ymÄ nebuvo nurodytos naujos aplinkybės ar pateikti nauji argumentai, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Tarnyba tinkamai vadovavosi Taisyklių 12 punktu ir pagrįstai bei teisėtai paliko pareiÅ¡kėjos 2013-10-21 praÅ¡ymÄ nenagrinėtu. Dėl reikalavimų panaikinti ginčijamÄ aktÄ ir įpareigoti atlikti veiksmus.Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d. ir kt.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuotas iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ . Tačiau, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismÄ , turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos argumentas, jog jos praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ palikus nenagrinėtu užkertama teisė kreiptis į teismÄ , nepagrįstas.Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas aktas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsniu nustatytus bendruosius reikalavimus bei nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-24 aktas Nr. (1.7)-SR-3812 „Dėl praÅ¡ymo nenagrinėjimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjos S. S. 2013-10-21 praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , reg.

Nr. ATP-1816, paliktas nenagrinėtu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti bei tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ Ä¯pareigoti TarnybÄ priimti naujÄ sprendimÄ pagal pareiÅ¡kėjos 2013-10-21 praÅ¡ymÄ . Vadovaujantis ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu, pareiÅ¡kėjos S. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPagal Lietuvos Respublikos ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

PareiÅ¡kėjos S. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl ji neturi teisės į turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Taigi, netenkintinas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: atmesti kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjos S. S. skundÄ atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.

V. dėl 2013 m. spalio 24 d. akto Nr. (1.7)-SR-3812 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus;netenkinti pareiÅ¡kėjos S. S. praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjos                                                                                       Laimutė Jokubauskaitė Dalia Gumuliauskienė Vida Stonkuvienė