2022-01-26 Nr. AB-2101-3-61-3-04089-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2815-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04089-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. (E. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Z. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. NV38-86 (toliau – ir Sprendimas) atsisakyti išduoti nacionalinę vizą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2020 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) įteikė prašymą gauti nacionalinę vizą vykti darbui Lietuvos Respublikoje statybininku uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Taškas į tašką ir kompanija“ (toliau – ir Įmonė). Ši Įmonė sėkmingai plėtoja gyvenamųjų namų ir ūkinės paskirties objektų statybas. Tai patvirtina 2020 m. rugsėjo 30 d. pelno – nuostolių ataskaitos pardavimo pajamos. Ambasados Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Prašymą nacionalinei vizai gauti atsisakyta patenkinti dėl nelegalios migracijos grėsmės be jokio motyvuoto pagrindimo. Pareiškėjas pateikė visus dokumentus, patvirtinančius jo buvimo laikotarpį Lietuvoje, teisėtų lėšų gavimą, tikslą (darbas darbovietėje UAB „Taškas į tašką ir kompanija“), kelionės bilietų rezervaciją, kitas sąlygas, todėl atmesti jo prašymo išduoti nacionalinę vizą nebuvo pagrindo. Įmonės pageidavimas priimti pareiškėją į darbą patvirtina atvykimo tikslą – norą legaliai dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo specialybė (suvirintojo elektra) yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą 2020 m. II pusmečiui, patvirtintą Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-245. Įmonė sėkmingai didina darbų apimtis, Įmonės viena iš veiklos sričių yra susijusi su metalo suvirinimo darbais, todėl kyla suvirintojo elektra pastovaus darbuotojo poreikis.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, įrodyti, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą. Vizų kodekse tarp prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo ir atlikus interviu – pokalbį su pareiškėju kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kad pareiškėjas ketina atvykti į Lietuvos Respubliką iki Įmonės kvietime nurodytos datos, įvertinta, jog pareiškėjas neturi banko sąskaitos ir negali pateikti įrodymų, kad turi pakankamai lėšų pragyvenimui, jog ketina apsigyventi pas giminaičius, kuriems yra panaikintos nacionalinės vizos. Tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 11 d. pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) prašymą išduoti nacionalinę vizą vykti į Lietuvą, paaiškindamas, jog jo dabartinė profesinė veikla – bedarbis (19 p.), pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 p.), numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2020 m. lapkričio 15 d. (29 p.), numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2021 m. lapkričio 24 d. (30 p.), kviečiantis asmuo – UAB „Taškas į tašką ir kompanija“ (32 p.), kelionės ir pragyvenimo metu išlaidas padengia pats pareiškėjas (33 p.).

Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, tarp kurių: pasas, Įmonės tarpininkavimo raštas, 2020 m. rugpjūčio 24 d. darbo sutartis, draudimo liudijimas, skrydžio į Lietuvą rezervacijos dokumentas, (duomenys neskelbtini) Technikos universiteto Tarptautinio mokymo ir mokslo centro sertifikatas. Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, atliko interviu – pokalbį su pareiškėju, kurio metu gautą pareiškėjo paaiškinimą palygino su kitais gautais duomenimis, ir nustatė, kad pareiškėjas ketina gyventi su giminaičiais, kurie dirba Įmonėje; konsului patikrinus sistemą paaiškėjo, kad pareiškėjo nurodytiems asmenims vizos yra panaikintas dar 2020 m. birželio mėnesį, nes 2020 m. gegužės 18 d. buvo nutrauktos darbo sutartys su jais.

Taip pat kilo įtarimų dėl pareiškėjo įgytos profesijos. Pareiškėjas nurodė, kad suvirintojo profesiją įgijo kariuomenėje, vėliau kėlė kvalifikaciją profesinėje mokykloje, kurios pavadinimo negalėjo įvardinti ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, (duomenys neskelbtini) Technikos universiteto Tarptautinio mokymo ir mokslo centro sertifikatą gavo tik prieš kelis mėnesius (2020 m. sausio 21 d.), todėl kilo pagrįstas įtarimas, kad kursai buvo baigti tik tam, jog pareiškėjas galėtų pateikti dokumentus vizos gavimui.

Konsului kilo pagrįstų abejonių, ar pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyvenimui, ar jį sieja tvirti ekonominiai ryšiai su (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nurodė, kad neturi banko sąskaitos. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pateikė informaciją, kad Įmonė nuo 2019 m. birželio 11 d. yra tarpininkavusi dėl 33 nacionalinių vizų išdavimo, 20 neišduota, atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas, esant nelegalios migracijos rizikai, nerekomendavo išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, jo paaiškinimus interviu – pokalbio metu, 2020 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą Nr. NV38-86 atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Vizų kodekso 21 straipsnio 1, 3 dalimis, 32 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punktu, 21 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 21 straipsnio 7 dalimi, Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsniu (Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl įrodymų vertinimo. Teismas nurodė, kad aptartas teisinis reguliavimas, nustatantis Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą, nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į Europos Sąjungą pavojų nagrinėjant prašymus dėl Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Paminėti teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis priimdamas dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu.

9. Teismas įvertino Ambasados Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis pareiškėjo Ambasadai pateiktais dokumentais, jo paaiškinimais. Teismas nustatė, kad Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis, Ambasadai pateiktus dokumentus, pareiškėjo teiktus paaiškinimus, Migracijos departamento pateiktą informaciją. Konsuliniam pareigūnui, svarstant pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės (1) dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, (2) dėl buvimo sąlygų, (3) dėl pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių su (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 17 d. Įmonės tarpininkavimo rašte nurodyta, kad numatoma pareiškėjo atvykimo į Lietuvą data yra 2020 m. gruodžio 1 d., kai skrydžio per (duomenys neskelbtini) data – 2020 m. lapkričio 25 d. Todėl Ambasadai pagrįstai kilo abejonių, kad pareiškėjui Lietuvos nacionalinė viza galbūt reikalinga migracijai į kitas Šengeno valstybes. Iš atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas nepagrindė buvimo Lietuvoje sąlygų. Pareiškėjas nurodė, kad gyvens su giminaičiais, dirbančiais Įmonėje, tačiau šiems asmenims nacionalinės vizos yra panaikintos dėl nutrūkusių darbo santykių. Tai, kad pareiškėjas jo prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo metu nepagrindė reikalavimo užsieniečiui turėti gyvenamąją patalpą – buvo pakankamas pagrindas netenkinti užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjas taip pat nepagrindė turintis pakankamai lėšų pragyvenimui.

10. Teismas konstatavo, kad Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą, konsuliniam pareigūnui, svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija ir atlikus pareiškėjo interviu – pokalbį, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, dėl buvimo sąlygų, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Teismo vertinimu, konsului priimant Sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reguliuojančius teisės aktus, teismas priėjo prie išvados, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą, kartu panaikinant Ambasados Sprendimą, ir priimti naują sprendimą, įpareigojantį atsakovą Užsienio reikalų ministeriją savo tarnyboms pavesti nacionalinę vizą išduoti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui E. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Nei Ambasados konsulinis darbuotojas, nei pirmosios instancijos teismas nepakankamai gilinosi į skundžiamo individualaus administracinio akto pagrįstumą. Liko be konkretaus atsakymo Ambasados Sprendimo išvada, paremta neatitinkančiu tikrovės atsakovo atsiliepimo teiginiu, jog pareiškėjas nurodė dirbančius (duomenys neskelbtini) giminaičius G. I. ir G. I. toje pačioje UAB „Taškas į tašką ir kompanija“, kurie buvo iš darbo atleisti dar iki kreipimosi į Ambasadą. Skundo atmetimui ši aplinkybė darė esminę įtaką, nes aiškinimai apie apsigyvenimą jų išsinuomotame 2-jų kambarių bute, paramą Sprendime laikomi nepatikimais. Dar daugiau – atsakovo atsiliepime nurodyti nepatenkinti Lietuvos įmonės 20 kvietimų darbui Vilniuje buvo pateikti kvietėjo nesąžiningumo įrodinėjimo tikslais. Pateiktos paminėtų giminaičių nacionalinės vizos ir Įmonės darbuotojų socialinio draudimo duomenys rodo ką kita. Šie du apelianto giminaičiai ir dar keletas žemiečių iš (duomenys neskelbtini) sėkmingai dirba Įmonėje.

11.2. Teismo sprendimo motyvai „Teismas neabejoja pareiškėjo pateiktais dokumentais, įdarbinančios įmonės patikimumu...“ turėjo būti įvertinti pareiškėjo skundui patenkinti. Be to, smulkūs ir nereikšmingi netikslumai pokalbio su Ambasados darbuotoju metu visiškai nepagrįstai sureikšminami, o ne atmetami. Nepagrįstai prie negatyvių aplinkybių priskirtas bilietų skrydžio į Lietuvą rezervavimo neesminis datų skirtumas. Datų skirtumą lėmė atsiradusi pigesnio skrydžio galimybė. Panaši padėtis yra ir su pareiškėjo darbinės profesijos bei specialybės įgijimu. Kvietėja, kurioje dirba net 7 (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurių dalis yra jį gerai pažįstantys, rėmėsi jų rekomendacijomis. Kviečiančios Įmonės vadovas rėmėsi itin patikimų gerai dirbančių rekomendacijomis bei pateiktais dokumentais. Jie laukia darbštaus kolektyvo nario sėkmingam darbui. Būtina įvertinti ir tai, jog kviečiančioji Įmonė plėtė savo statybinę veiklą, net ir dabartiniu pandemijos laikotarpiu nesustabdė darbų, ir renkasi tik geros kvalifikacijos darbininkus. Prastų darbuotojų, tuo labiau iš užsienio šalių, nekviečia.

11.3. Ambasados darbuotojo diskrecija turėjo būti priimtina sprendžiant nelegalios migracijos pavojų apelianto atveju neatitrūkus nuo realaus gyvenimo ir logiškų išvadų. Atsisakymas išduoti nacionalinę vizą grindžiamas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir Vizų kodekso nuostatomis. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta aiškintis, ar pareiškėjas (asmuo) vizai gauti atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ar nekelia nelegalios imigracijos rizikos, ar rizikos valstybių narių saugumui, ar asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo pabaigos. Tikrinamas ir kitų būtinų sąlygų dėl teisėto atvykimo ir gyvenimo šalyje pagrindimas. Ambasados Sprendimo visų, išskyrus nelegalios imigracijos rizikos, aiškintų sąlygų atitikimo keliamiems reikalavimams Ambasados konsulinis darbuotojas neneigia. Tariamą nelegalios imigracijos ketinimą pareiškėjas paneigė skundu teismui. Šio apeliacinio skundo motyvai ir reikalavimas rodo geranorišką asmens ketinimą teisėtai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos įstatymų bei reikalavimų, gauti nacionalinę Lietuvos Respublikos vizą gyventi bei sąžiningai dirbti valstybės naudai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. NV38-86, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

14. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nesprendžia viešojo administravimo subjektui įstatymu priskirtų klausimų iš naujo, tik patikrina, ar atsakovas, priimdamas administracinį sprendimą, veikė įstatymu apibrėžtos kompetencijos ribose, ar konkrečiu atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

16. Ginčijamas administracinis sprendimas buvo grindžiamas abejonėmis dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių (numatoma pareiškėjo atvykimo į Lietuvą data buvo 2020 m. gruodžio 1 d., kai tuo tarpu skrydžio per (duomenys neskelbtini) data – 2020 m. lapkričio 25 d.); dėl pareiškėjo paaiškinimų apie būsimas gyvenimo Lietuvos Respublikoje sąlygas (pareiškėjas nurodė, kad gyvens su giminaičiais, dirbančiais Įmonėje, tačiau atsakovo turimais duomenimis šiems asmenims nacionalinės vizos buvo panaikintos dėl nutrūkusių darbo santykių), taip pat tuo, kad pareiškėjas jokiais dokumentais nepagrindė gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje turėjimo, nepagrindė, jog turi pakankamai lėšų pragyvenimui, kad jo paaiškinimai apie profesinių kompetencijų (suvirintojo specialybės) įgijimą yra nekonkretūs ir prieštaringi. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame administraciniame akte nurodytų faktų kontekste, atsakovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

17. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo įvertintas pareiškėjo aplinkybių, kuriomis jis nesutinka su Sprendimu, pagrįstumas. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė iš esmės daugiau jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų atsakovo nustatytus faktus ar sudarytų pagrindą juos įvertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas.

18. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

19. Įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012; 2011 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3809-756/2019).

20. Pirmosios instancijos teismas įrodymų visumos vertinimą atliko pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 7 d.) ir sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrindė savo išvadas. Tai, kad sprendimas nebuvo priimtas pareiškėjo naudai, nereiškia, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o padarytos išvados yra nepagrįstos.

21. Nors pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta, jog jo giminaičiai iš (duomenys neskelbtini) dirba Įmonėje, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikė. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti bendro pobūdžio samprotavimai dėl ginčijame administraciniame akte nurodytų faktų interpretavimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog priimant Sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais buvo grindžiama abejonė dėl pareiškėjo kartu su prašymu gauti nacionalinę vizą pateiktos informacijos.

22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytomis aplinkybėmis nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. Z. (E. Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius