2021-10-27 Nr. AB-22751-3-61-3-02712-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2021-10-27 Nr. AB-22751-3-61-3-02712-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos G. J. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-652-520/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02712-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.2; 43.5.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja G. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyrius) vedėjo 2021 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1003-(14.48.2 E.) (toliau – ir Įsakymas Nr. 1) ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1009-(14.48.2 E.) (toliau – Įsakymas Nr. 2), kuriais buvo priimtas sprendimas atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) ir išbraukti pareiškėją G. J. iš pretendentų, kuriems vykdant Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės sklypai, sąrašo; 2) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių tęsti žemės sklypų nuomos suteikimo klausimą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos G. J. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais.
Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo reikalavimus dėl Įsakymo Nr. 1 panaikinimo, nustatė, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius ginčijamu Įsakymu Nr. 1 pakeitė Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 48VĮ-630-(14.48.2) patvirtintos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės valdų, sąrašą, patvirtintą NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1912-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, išbraukiant eilutę Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėjai G. J. suprojektuoti žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atsižvelgdamas į tai, kad Įsakymas Nr. 1 priimtas NŽT teritorinio (Vilniaus rajono) skyriaus ir juo sprendžiamas klausimas nepatenka į Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, teismas darė išvadą, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, turėjo pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, skundą paduodama NŽT vadovui. Teismas pažymėjo, kad tokia apskundimo tvarka nurodyta ir ginčijamame Įsakyme Nr. 1, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, būtų pasinaudojusi privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka. Nustatęs šias aplinkybes, teismas atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą dėl Įsakymo Nr. 1 panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Vertindamas pareiškėjos skundo reikalavimus dėl Įsakymo Nr. 2 panaikinimo, teismas nustatė, kad šiuo įsakymu nuspręsta atsisakyti pareiškėjai išnuomoti suprojektuotus valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės kelia ginčą dėl valstybinės žemės nuomos teisinių santykių. Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) išaiškinimus, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso ir to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų, todėl ir ginčai, kylantys dėl valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančio nekilnojamojo turto, turi būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme.
Teismas sprendė, kad šiuo atveju NŽT Vilniaus rajono skyrius, priimdamas ginčijamą Įsakymą Nr. 2, veikė kaip civilinių valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisinių santykių dalyvis (valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis)), jam teisės aktais pavestoje srityje (Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.), todėl ginčas dėl Įsakymo Nr. 2 panaikinimo kyla iš civilinių teisinių santykių ir teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog ginčijamame Įsakyme Nr. 2 nurodyta apskundimo tvarka, skundą paduodant administraciniam teismui, nekeičia bylos rūšinio teismingumo. Teismas atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą dėl Įsakymą Nr. 2 panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir išaiškino pareiškėjai, kad ji dėl ginčų, kylančių iš valstybinės nuomos žemės teisinių santykių, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Teismas, atsisakęs priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Įsakymą Nr. 2 panaikinimo, taip pat atsisakė priimti išvestinį reikalavimą įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių tęsti žemės sklypų išnuomojimo procedūrą.
III. Pareiškėja G. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir jos skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – skundą priimti.
Pareiškėja nurodo, kad teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turėjo nustatyti skundo trūkumus ir pareikalauti, jog pareiškėja pateiktų įrodymus, patvirtinančius kreipimąsi į NŽT dėl Įsakymo Nr. 1 panaikinimo, ir tik pareiškėjai tokių įrodymų nepateikus – atsisakyti priimti skundą. Pareiškėja pažymi, kad kreipėsi į NŽT su prašymais dėl ginčijamų Įsakymų Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo bei žemės sklypų nuomai formavimo santykių pratęsimo. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ji (pareiškėja) nepasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, ginčydama Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2.
Pareiškėja teigia, kad teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog ginčas dėl Įsakymo Nr. 2 panaikinimo teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Įsakymas Nr. 2 yra išvestinis iš Įsakymo Nr. 1, kurio teisėtumo nagrinėjimą teismas priskiria administraciniams teismams, todėl pagal ABTĮ 19 straipsnio nuostatas teismas turėjo nagrinėti pareiškėjos skundą.
Pareiškėjos vertinimu, klausimai, dėl kurių buvo priimti Įsakymai Nr. 1 ir Įsakymas Nr. 2, iki nuomos sutarties pasirašymo yra administraciniai teisiniai santykiai, nes NŽT Vilniaus rajono skyrius ginčytinais klausimais veikė kaip viešojo administravimo subjektas, o skunde ginčijamas jo veiksmų teisėtumas įgyvendinant valstybinės žemės reformos valstybinę priežiūrą. Pareiškėja pabrėžia, kad tokį ginčo santykių priskirtinumą prie administracinių teisinių santykių, o jų sprendimą – administracinių teismų kompetencijai, patvirtina ir Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 5 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-17/2018.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos G. J. skundą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1003-(14.48.2 E.) ir 2021 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1009-(14.48.2 E.) panaikinimo bei įpareigojimo NŽT Vilniaus rajono skyrių tęsti žemės sklypų nuomos suteikimo klausimą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1003-(14.48.2 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 20219 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1912-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės valdų sąrašas, patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1912-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, išbraukiant eilutę Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėjai suprojektuoti žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)), bei nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) yra priskiriami laisvos valstybinės žemės fondo žemei; NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1009-(14.48.2 E.) „Dėl sprendimo atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, kuriuo atsisakyta išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)), suprojektuotus Vilniaus rajono savivaldybės Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nustatęs, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog, prieš kreipdamasi į teismą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1003-(14.48.2 E.) panaikinimo, būtų pasinaudojusi privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka; ginčas dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1009-(14.48.2 E.) panaikinimo kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad kreipėsi į NŽT su prašymais dėl ginčijamų Įsakymų Nr. 48VĮ-1003-(14.48.2 E.) ir Nr. 48VĮ-1009-(14.48.2 E.) panaikinimo, tačiau atsakymo iš NŽT negavo. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jos keliamas ginčas yra susijęs su NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmais, įgyvendinant valstybinės žemės reformos valstybinę priežiūrą, todėl yra teismingas administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).
Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais, t. y. kai byla nepriskirtina tam teismui (2 p.); ir kai pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (3 p.).
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ginčams dėl NŽT teritorinių padalinių sprendimų ir veiksmų, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, kuriuos pavesta nagrinėti NŽT vadovui. NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).
Vertindama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Įsakymo Nr. 48VĮ-1003-(14.48.2 E.), kuriuo išbraukta eilutė Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareiškėjai suprojektuotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir nurodyta, jog minėti žemės sklypai priskiriami laisvos valstybinės žemės fondo žemei, panaikinimo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiam įsakymui apskųsti yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad asmeniui negali būti užkertama teisė kreiptis į teismą vien tuo pagrindu, jog teismui nėra pateikti reikalingi įrodymai. Tokiu atveju turi būti taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas. Tai reiškia, kad teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis (įrodymus), t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą. Tokią praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-357-575/2017; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-309-552/2020; kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo priėmimo stadijoje esant abejonių dėl aplinkybių, ar pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1003-(14.48.2 E.) panaikinimo, pasinaudojo privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka, pirmosios instancijos teismas privalėjo pirmiausia pareiškėjai nustatyti terminą pašalinti skundo trūkumus, o ne atsisakyti priimti šį skundo reikalavimą.
Pažymėtina, kad pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymus, su kuriais teigia 2021 m. liepos 22 d. kreipusis į NŽT dėl žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad atsakymo į minėtus prašymus iš NŽT negavo, todėl kreipėsi į teismą.
Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėtų iš naujo įvertinti pareiškėjos pateiktus duomenis (įrodymus), spręsdamas skundo reikalavimo dėl Įsakymo Nr. 48VĮ-1003-(14.48.2 E.) panaikinimo priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija, vertindama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Įsakymo Nr. 48VĮ-1009-(14.48.2 E.), kuriuo atsisakyta išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, panaikinimo, pirmiausia pažymi, kad atvejus, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nustačius, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, reglamentuoja ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo priimti teisinis pagrindas taikomas tuomet, kai nustatoma, jog skundas paduotas pažeidžiant teritorinio, bet ne rūšinio, teismingumo taisykles. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas savo išvadoms pagrįsti nurodė netinkamą teisinį pagrindą.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ginčas dėl Įsakymo Nr. 48VĮ-1009-(14.48.2 E.) kyla iš civilinių teisinių santykių ir yra priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, vertino, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius, priimdamas ginčijamą Įsakymą Nr. 48VĮ-1009-(14.48.2 E.) atsisakyti išnuomoti suprojektuotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, veikė kaip civilinių valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisinių santykių dalyvis (valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis)), jam teisės aktais pavestoje srityje, t. y. priėmė sprendimą, reguliuojamą privatinės, bet ne viešosios teisės normų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.).
Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus, pareiškėjo keliami reikalavimai, kurie yra susiję su žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimu ir vykdymu, yra reglamentuojami specialiųjų teisės aktų ir susiję su viešojo administravimo, t. y. žemės reformos procedūrų vykdymu, todėl yra administracinio teisinio pobūdžio ir nagrinėjami administraciniame teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-17/2018; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-73/2020).
Iš pareiškėjos teismui paduoto skundo teisinio ir faktinio pagrindo matyti, kad pareiškėja siekia NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1003-(14.48.2 E.) ir įsakymo Nr. 48VĮ-1009-(14.48.2 E.), kuriais nuspręsta išbraukti pareiškėją iš pretendentų, kuriems vykdant Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės sklypai, sąrašo ir atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinimo. Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčijami įsakymai buvo priimti dėl to, jog pareiškėja per Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (toliau – ir Aprašas), 23 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (iki 2020 m. gruodžio 31 d.) nepateikė žemėtvarkos skyriui žemės reformos žemėtvarkos projekte nuomai suprojektuotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastro duomenų bylų. Pareiškėja skunde teigia, kad terminas kadastrinių bylų pateikimui buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, nes kilo būtinybė tikslinti žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo procesas užtruko ilgiau, nei buvo nustatyta kadastrinių bylų pateikimo data. Pareiškėja mano, kad Aprašo 23 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas kadastro duomenų bylų pateikimui nėra naikinamasis terminas, o tai yra terminas, per kurį asmuo turi apsispręsti pasinaudoti ar ne suteikiama teise. Dėl to, pareiškėjos teigimu, nurodytas terminas galėtų būti pratęstas arba atstatytas asmenims, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo nustatytu laiku žemėtvarkos skyriui pateikti žemės sklypų kadastrinių duomenų bylų, netaikant Aprašo 23 punkte nustatytų sankcijų – atsisakymo išnuomoti numatytus žemės sklypus, išbraukiant asmenį iš pretendentų pirkti numatytus žemės sklypus sąrašo.
Įvertinusi pareiškėjos pateikto skundo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje keliami klausimai yra susiję su Aprašo 23 punkto nuostatų aiškinimu ir taikymu, t. y. susiję su žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimu ir įgyvendinimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas yra tęstinio pobūdžio procesas, susidedantis iš atitinkamų etapų (darbų stadijų): parengiamųjų darbų, žemės sklypų projektavimo darbų, žemėtvarkos projekto svarstymo, derinimo ir patvirtinimo, žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimo vietovėje, paženklintų žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ar patikėjimo teise valdyti kadastro duomenų bylų parengimo. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas yra vientisas procesas, kurio rezultatas – asmeniui yra sukuriamos teisinės prielaidos bei sąlygos įgyvendinti savo subjektinę teisę – įsigyti nuosavybėn (nusipirkti) laisvą valstybinės žemės sklypą, apibrėžtą individualiais požymiais (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1072/2014).
Taigi valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastrinių duomenų bylų parengimas ir pateikimas, dėl ko šioje byloje ir kilo pagrindinis ginčas, yra viena iš žemės reformos žemėtvarkos projekto procedūrų, o tokių ginčų teisiniai santykiai reguliuojami specialiųjų teisės aktų ir yra susiję su viešojo administravimo vykdymu, todėl yra administracinio teisinio pobūdžio ir toks ginčas sprendžiamas administraciniame teisme.
Nors pareiškėja prašo įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių tęsti žemės sklypų nuomai suteikimo klausimą, tačiau šis pareiškėjos reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti Įsakymus Nr. 48VĮ-1003-(14.48.2 E.) ir Nr. 48VĮ-1009-(14.48.2 E.), nes yra grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, o specialiųjų teisės aktų, susijusių su žemės reformos procedūrų vykdymu, pažeidimu. Šio reikalavimo išsprendimas visų pirma priklausys nuo to, kaip bus išspręsti byloje keliami reikalavimai dėl Įsakymų Nr. 48VĮ-1003-(14.48.2 E.) ir Nr. 48VĮ-1009-(14.48.2 E.) panaikinimo.
Atsižvelgdama į aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė kilusio ginčo pobūdį ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą dėl Įsakymo Nr. 48VĮ-1009-(14.48.2 E.) panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjos prašymo priimti jos skundą teisėjų kolegija netenkina, nes būtent pirmosios instancijos teismas pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatas sprendžia skundo priėmimo klausimą, o ne apeliacinės instancijos teismas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjos G. J. skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė