ddd0c1e2-59b9-43f5-bee4-eaac7c8b7398 · Plungės apylinkės teismas

                                                                                                                                                                                                                                                            Baudžiamoji byla Nr.1-354-474/2018                                                                                                                                 Proceso Nr.1-01-1-52317-2017-1                                                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                                                    1.2.4.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.;                                                                                                                                   2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.

             PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 14 d.Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėjas Valdas AlÅ¡ka,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,dalyvaujant prokurorui SvajÅ«nui Petravičiui, nukentėjusiajam A. R.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Dainiui Žiedui,        vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

            Teismas n u s t a t ė:            J. S. muÅ¡damas nežymiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent:           2017 m. spalio 9 d., apie 10:00 val., J. S., A. M. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių priežasčių su kaimynu A. M. metu, užpuolė pas A. M. besidarbavusį A. R. ir metaliniu strypu tyčiÄ vienÄ kartÄ sudavė A. R. į kairį petį, padarydamas poodinę kraujosrÅ«vÄ kairio peties užpakaliniame pavirÅ¡iuje, kas sukėlė nukentėjusiajam A.

R. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .                        Kaltinamasis J. S. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino. J. S. parodė, kad 2017-10-09 jam bÅ«nant namuose, atbėgo jo mama A. S., kuri pasakė, kad kaimynas A. M. pjÅ«klu trenkė jai per galvÄ ir jis kažkÄ kasa savo darže. Jis pasiėmęs telefonÄ nuėjo prie tvoros, kuri skiria jo ir kaimyno A. M. sklypus. Kaimynas A. M. kartu su A. R. kasė griovį iÅ¡ savo tvenkinio į jo sklypÄ .

Jis su kaimynu žodžiais barėsi dėl to, kad pastarasis į jo sklypÄ leidžia nuotekas. Jo pokalbį su kaimynu dėl to jis filmavo telefonu. Kaimynas A. M. paėmė kÅ«jį ir pradėjo mojuoti jam prie veido. Stovėdamas savo sklype, už tvoros jis rankomis pastÅ«mė A. M., norėdamas iÅ¡vengti smÅ«gio kÅ«ju. A. M., griÅ«damas pagriebė Å¡alia stovėjusį A. R. ir jie abu nugriuvo į tvenkinį. Sužalojimus A. R. galėjo griÅ«damas, nes rankose laikė įrankius. Jis A. R. metaliniu strypu netrenkė ir jo nesužalojo.

Metalinis strypas buvo įsmeigtas jo žemės sklype, kokiu būdu jis atsirado kaimyno A. M. sklype, jis nežino, mano, kad pats kaimynas jį pasiėmė. Civilinių ieškinių nepripažįsta.          Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusio, liudytojo parodymais, akistatos protokolu, teismo specialisto išvadomis ir kita byloje surinkta medžiaga.              Nukentėjęs A. R. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2017-10-09 jo kaimynas A.

M. paprašė jo padėti iÅ¡kasti griovį vandeniui nutekėti. Jiems kasant griovį, priėjo kita kaimynė A. S., kuri pradėjo Å¡aukti ant jų ir pakvietė savo sÅ«nų. J. S. atėjo, jis telefonu filmavo, po to atsinešė metalinį strypÄ , kuriuo trenkė jam į petį. Jis smÅ«gio momento nematė, nes buvo nusisukęs. Tvoros aukÅ¡tis toje vietoje yra apie 160 cm. Nuo smÅ«gio jis įkrito į vandenį. A. M. taip pat įkrito į vandenį. Kaimyno sutuoktinė iÅ¡kvietė policijÄ , jie atvyko ir metalinį vamzdį pasiėmė.

Jis kreipėsi į gydymo įstaigÄ dėl sužalojimo ir jam buvo paskirtas gydymas. J. S. jam sudavė be jokios priežasties, nes jis su juo nekonfliktavo, jokių smÅ«gių J. S. nesudavė. Dėl patirtų sužalojimų jis kentė skausmÄ , negalėjo dirbti namų ir Å«kio darbų, jis buvo pažemintas, jam buvo grasinta fiziniu susidorojimu kitų asmenų akivaizdoje. Dėl iÅ¡sakytų grasinimų ir jų įvykdymo privačioje valdoje, nesant priežasties konfliktui, prarado saugumo jausmÄ Â ir praÅ¡o kaltinamojo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos.

            Savo parodymus nukentėjęs A. R. patvirtino akistatos su liudytoja A. S. metu( 1t.; b.l.86-87)                   Liudytojas A. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jo kaimynė A. S. užvertė melioracinį griovį, į kurį tekėdavo iÅ¡ sklypų vanduo. TÄ dienÄ jis paprašė kaimyno A. R. padėti iÅ¡kasti griovį vandeniui nutekėti. Jie kartu dirbo su kaimynu A. R. jo sklype. Pamačiusi juos dirbančius, A. S. pakvietė savo sÅ«nų, kuris atėjęs prie tvoros filmavo juos dirbančius.

A. S. sÅ«nui liepė trenkti jiems ir J. S. nubėgo. Atsinešė metalinį vamzdį ir trenkė juo dirbančiam A. R.. Å is nuo smÅ«gio įvirto į vandenį. J. S., pasiėmęs kastuvÄ , bandė jam trenkti, jis nuo smÅ«gio iÅ¡sisuko ir įvirto į vandenį. Toje vietoje, kur vyko konfliktas, tvoros aukÅ¡tis yra tik kokį 1 metrÄ . Jis rankoje jokio kÅ«jo neturėjo, turėjo kastuvÄ , su kuriuo jis dirbo ir jis J. S. nemojavo, jam netrenkė. Konfliktas tarp jo ir kaimynės A. S. vyksta dėl žemės sklypų ribų bei vandens nutekėjimo.

         Savo parodymus liudytojas A. M. patvirtino akistatos su kaltinamuoju J. S. ir liudytoja A. S. metu( 1t.; b.l.75-77; 170-171).          Liudytoja A. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad konflikto dienÄ pamatė, kaip kaimynas A. M. atsinešęs įrankius kartu su A. R. iÅ¡ savo prÅ«do į jos sklypÄ kasė griovį nuotekoms tekėti. Jos sÅ«nus atsinešęs telefonÄ , visÄ tÄ procesÄ filmavo. SÅ«nus rankoje turėjo tik telefonÄ ir jokio kito įrankio neturėjo.

Jai atsibodus žiÅ«rėti, nuėjo. Po to matė, kaip A. M. lipa iÅ¡ kÅ«dros, pila iÅ¡ batų vandenį ir liepė žmonai kviesti policijÄ . A. R. visÄ laikÄ buvo sausais rÅ«bais ir nueidinėjo iÅ¡ tos vietos. Ji suprato, kad tarp jos sÅ«naus ir A. R. bei A. M. buvo susistumdymas.           IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir foto lentelių matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), rytinėje žemės sklypo dalyje yra tvenkinys.

Žemės sklypas aptvertas metaline tvora ir sklypo rytinėje dalyje, kur ribojasi su kaimyniniu sklypu Nr. 4, yra ištrypta vieta, numestas metalinis apie 170 cm. ilgio strypas( 1t.;b.l.28-33).            Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas 155 cm. ilgio metalinis strypas ir nufotografuotas( 1t.;b.l.35-38).           Iš teismo specialisto išvados Nr. G 1812/2017(03) matyti, kad nukentėjusiajam A. R. yra padaryta ištisinės juostos formos poodinė kraujosrūva kairio peties užpakaliniame paviršiuje.

Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku pailgu daiktu. A. R. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto( 1t.; b.l.95).         Liudytojas A. M. pateikė CD laikmenÄ su vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ socialinių tinklų. Kaltinamasis J. S. pateikė CD laikmenÄ su vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ telefono, padaryto 2017-10-09, iÅ¡ kurio matyti, kad yra filmuojama vieta prie tvenkinio ir žemės sklypus skiria tvora, už tvoros stovi nukentėjęs ir liudytojas( 1t.; b.l.42-49).          Kaltinamasis J.

S. neigia sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajam A. R.. Kaltinamasis J. S. parodė, kad liudytojui A. M. pradėjus mojuoti kÅ«ju jam prie veido, jis pastÅ«mė liudytojÄ A. M. ir Å¡is griÅ«damas sugriebė Å¡alia stovėjusį A. R., abu įvirto į vandenį, GriÅ«damas A. R. susižalojo pats su rankoje turėtais įrankiais. Tokius kaltinamojo J. S. parodymus, kad jis nesudavė nukentėjusiajam A. R., sužalojimas gavosi jam griÅ«nant, teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę pozicijÄ , siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės. Nukentėjęs A.

R. parodė, kad jis stovint nusisukus ir kasant griovį, iš nugaros gavo smūgį į petį ir nugriuvo į vandenį. Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamasis rankoje turėtu metaliniu strypu trenkė A. R. nukentėjusiajam ir šis nuo smūgio įvirto į vandenį. Kaltinamasis jam kastuvu norėjo suduoti, bet jis išvengė smūgio ir neišlaikęs pusiausvyros, įvirto į vandenį. Tokiais nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kurie yra logiški, nuoseklūs, jų parodymai atitinka byloje surinktus kitus įrodymus ir neprieštarauja jiems.

Iš teismo specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis kietu buku pailgu daiktu į kairio peties užpakalinį paviršių. Iš liudytojo A. M. žemės sklypo, kuriame tuo metu dirbo nukentėjęs, paimtas metalinis strypas, turi tokias savybes. Teismo specialisto išvados patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kad kaltinamasis tyčia sudavė turėtu rankose metaliniu strypu A. R., kuris stovėjo nusisukęs nuo kaltinamojo ir taip sužalojo žmogų. Kaltinamojo aiškinimas, kad nukentėjęs pats susižalojo griūdamas rankose turėtais įrankiais, yra paneigtas byloje surinktais objektyviais įrodymais: specialisto išvada dėl sužalojimo įrankio ir padarymo mechanizmo.

Liudytoja A. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jos sÅ«nus įvykio metu niekam nesudavė ir nieko nemušė, jis tik filmavo kaimyno A. M. ir jam padėjusio A. R. veiksmus. Tokiais liudytojos parodymais nėra pagrindo besÄ lygiÅ¡kai tikėti, nes liudytoja yra kaltinamojo motina, yra suinteresuota bylos baigtini ir tokie liudytojos parodymai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams.           Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Tam, kad kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vienÄ iÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobÅ«dis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant nuteistajam skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį. Bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. S. sudavė metaliniu strypu vienÄ kartÄ nukentėjusiajam į kairio peties iÅ¡orinę pusę ir taip muÅ¡damas sužalojo žmogų.             Esant Å¡iems įrodymams, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J.

S. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį teisingai.            Kaltinamojo J. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.            Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. S. padarė nesunkų nusikaltimÄ , ankščiau teistas, teistumas iÅ¡nykęs, nedirba, todėl atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytÄ laisvės apribojimo bausmę, nustatant Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies, numatytos už šį nusikaltimÄ , dydį, artimÄ vidurkiui( BK 55 str.).         Byloje yra pareikÅ¡tas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, padarytos gydant nukentėjusįjį.

Ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis savo veiksmais sužalojo žmogų ir ieškovas atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas(CK 6.280 str., BPK 115 str.).        Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Nukentėjusysis prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į aplinkybių visumÄ . Darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, priverčiant žmogų iÅ¡gyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį.

ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iÅ¡ kriterijų, turintis įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Å iuo atveju reikia atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens finansavimo Å¡altinius ir turtinę bÅ«klę, turimÄ turtÄ ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad dėl tokių kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Dėl kÅ«no sužalojimo nukentėjusysis privalėjo gydytis, taip neiÅ¡vengiamai patirdamas kilusius nepatogumus, o padaryti sužalojimai turėjo reikÅ¡mės jo gyvenimo kokybei.

Nukentėjusiajam A. R. buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, sužalotas privačioje valdoje be jokios priežasties. Kaltinamasis J. S. yra nedirbantis, jauno amžiaus, padarytas sužalojimas yra nežymus, pasekmių nukentėjusiojo sveikatai nesukėlė, todėl atsižvelgiant į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus, iÅ¡ kaltinamojo J. S. priteistina 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. R. naudai.        Daiktai: metalinis strypas sunaikintinas, o CD laikmenos saugotinos prie bylos(BPK 94 str. 1 d. 4p.).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303 - 307 straipsniais teismas                n u s p r e n d ė:         J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 21 val. vakaro iki 7 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

      KardomÄ jÄ priemonę-raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.         Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymÄ prižiÅ«rinčioje institucijoje dienos.         Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 48,61 Eur gydymo iÅ¡laidų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.         Nukentėjusiojo A.

R. ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo J. S., a.k(duomenys neskelbtini) 1000 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiojo A. R., gim. naudai.        Daiktus: metalinį strypÄ sunaikinti, CD laikmenas saugoti prie bylos.         Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundÄ Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mams.              Teisėjas                                                                                                            Valdas AlÅ¡ka