ddcfc035-5860-4e02-90e0-cbe9c65f336a · Panevėžio apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr.e2-63-620/2020 Teisminio proceso Nr.2-37-3-00418-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4.;2.3.3.5; 2.3.5.2.1.;3.2.6.5. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 16 d. Rokiškis Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei Jūratei Meiluvienei, ieškovei J. L., jos atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, atsakovo S. L. atstovui advokatui V. F., atsakovui D.

Å ., jo atstovui advokatui Ričardui Raliui, institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje atstovei Loretai RepÅ¡ienei, uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. L. ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, atsakovai S. L. ir D. Å ., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Valstybinė vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti: kad atsakovas S. L., gim.(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra N. L., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas; kad atsakovas D. Å . yra N. L., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas; pakeisti mergaitės pavardę iÅ¡ „L.“ į „Š.“ bei priteisti iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokis po 180 Eur kas mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu D.

Å . susipažino 2001 metais, draugavo, turėjo lytinių santykių, vėliau apsigyveno kartu jo mamos name, esančiame (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra N. A.. Dukrai gimus, atsakovas D. Å . pripažino esÄ s jos tėvas, tačiau notariÅ¡kai tėvystės nepatvirtino. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2003 metų pradžioje ji su D. nutarė nebegyventi kartu ir iÅ¡sikraustė iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, tačiau posėdžio metu patikslino, jog neteisingai nurodyta Å¡i aplinkybė, nes 2002 metų pavasarį ji iÅ¡siskyrė su D.

Å . ir ir iÅ¡sikraustė gyventi pas mamÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). 2003 m. ji susipažino su atsakovu S. L., su kuriuo apsigyveno iÅ¡sinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).2004 metų pradžioje S. L. pripažino jos dukros N. A. tėvystę notariÅ¡kai, suteikė jai savo pavardę-„L.“. Pavardės suteikimas buvo ne jos, o atsakovo S. L. iniciatyva. 2004 m. lapkričio 13 d. ji susituokė su atsakovu S. L., o (duomenys neskelbtini) jiems su atsakovu S. L. gimė bendras sÅ«nus S. L.. Su atsakovu S. L. ji kartu gyveno iki 2005 metų pabaigos, kuomet jis jÄ su vaikais paliko ir iÅ¡vyko gyventi pas savo buvusiÄ Å¾monÄ .

Palikęs Å¡eimÄ , atsakovas S. L. nei su sÅ«numi S., nei su jos dukra N. daugiau nebendravo ir visiÅ¡kai nedalyvavo jų auklėjime. 2009 m. sausio 15 d. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo S. L. santuoka, nors kartu jie nebegyveno nuo 2005 metų pabaigos. 2005 metų pabaigoje ji susipažino su A. V., su kuriuo apsigyveno kartu ir susilaukė trijų vaikų: I., gim.(duomenys neskelbtini) G., gim.(duomenys neskelbtini) ir D., gim.(duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovė nurodė, jog nepaisant to, kad S. L. 2004 metais pripažino dukros N. tėvystę, tarp jo ir N. santykiai kaip tarp tėvo ir dukros nesusiklostė.

S. L. nelaiko N. savo dukra, o N. nelaiko Sauliaus savo tėvu. Dukra N. žinojo, jog jos tikrasis tėvas yra D. Å ., su juo bendrauja ir pageidauja, kad jis bÅ«tų pripažintas jos tėvu. Dukra su tikruoju tėvu bendrauja nuo tada, kai pradėjo eiti į pirmÄ klasę. Atsakovas D. Å . atvykdavo į dukros N. gyvenamÄ jÄ vietÄ , jÄ pasiimdavo ir nuveždavo pas močiutę, kuri praÅ¡ydavo atvežti anÅ«kę į svečius. Pas atsakovÄ D. Å . ir močiutę dukra N. buvo nuvykusi apie penkis kartus. Paskutinį kartÄ dukra buvo nuvykusi 2017 metais.

Atsakovas buvo padovanojęs dukrai per Kalėdas ,ar Naujus metus telefonÄ , tris kartus nupirkęs daiktų mokslo metams. Su tėvu D. Å . dukra bendraudavo ir telefonu žinutėmis, taip pat ir su jo dukra D.. Vėliau močiutė , atsakovo D. Å . motina, jai pasakė, kad kai pas juos buvo atvykusi N. į Å akėnus, iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio pasakė, kad D. nėra jos tėvas, o ji nėra jos močiutė. Šį pokalbį girdėjo ir dukra N., tačiau ji nurodė, kad jokio pokalbio apie tai nebuvo, nieko nesakė.

Nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio su jos dukra atsakovas D. Å ., močiutė ir atsakovo dukra nebebendrauja, jÄ užblokavo . IeÅ¡kovė, nustačius dukros tėvystę, pageidauja, jog dukrai bÅ«tų pavardė pakeista iÅ¡ „L.“ į „Š.“. IeÅ¡kovė nurodė, kad dukters poreikiai per mėnesį sudaro 360 Eur. Poreikiai maistui sudaro apie 200 Eur, aprangai (drabužiams, batams ir pan.)-apie 40 Eur, higienos reikmenims-apie 20 Eur, bÅ«stui (komunalinėms paslaugoms), internetui, telefono paslaugoms-apie 30 Eur, sveikatai (medikamentams, vitaminams) apie 20 Eur, mokymosi, lavinimo priemonėms-apie 30 Eur, laisvalaikiui apie 20 Eur kas mėnesį.

PraÅ¡o iÅ¡ atsakovo D. Å . priteisti pusę reikiamos iÅ¡laikymo sumos, t.y. 180 Eur kas mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji nedirba, neturi nekilnojamojo turto, jos gaunamos pajamos yra 300 Eur paÅ¡alpa ir mokamas iÅ¡laikymas po 33 Eur (anksčiau 150 Lt) S. L., kuris mokamas sÅ«nui ir dukrai. Atsakovas S. L. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus byloje, jog jis su ieÅ¡kiniu sutinka. Nurodė, kad N. L. tėvystę pripažino suvokdamas, kad jis nėra Å¡io vaiko tėvas pagal kilmę, siekdamas sukurti Å¡eimÄ ir tvirtus Å¡eimyninius ryÅ¡ius.

Jo teisėtas lÅ«kestis buvo stiprinti tiek faktinės, o vėliau ir formalios Å¡eimos vidinius dvasinius ir emocinius ryÅ¡ius, veikti įgaunant faktinės, o vėliau ir formalios sutuoktinės pasitikėjimÄ , įtvirtinant lojalumÄ vienas kito bei vaikų atžvilgiu. Deja jų bendras gyvenimas nesusiklostė. Patvirtino, jog tarp jo ir N. L. nesusiklostė ir socialiniai tėvo ir dukros santykiai. Jo atstovas teismo posėdžio paaiÅ¡kino, kad situacija nepasikeitė, jo atstovaujamasis žinojo, kad ieÅ¡kovės dukra N. nėra jo duktė pagal kilmę.

Jau nuo 2005 metų ieÅ¡kovei ir atsakovui S. L. iÅ¡siskyrus, buvo atsiradęs pagrindas ieÅ¡kovei ginti dukros teises ir teisėtus nuginčijant tėvystę, tačiau ji to nepadarė nei 2005 metais, nei 2009 metais nutraukdama santuokÄ . Gimimo liudijime ir jos civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡as apie tėvÄ yra neatitinkantis tikrovės, pažeidžia vaiko teisę žinoti savo tikrÄ jį tėvÄ ir bÅ«ti jo iÅ¡laikomam, todėl turėtų bÅ«ti panaikintas. IeÅ¡kovė turėjo pagal CK 3.149 str.1d. ginčyti duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko tėvÄ , tačiau tokio reikalavimo nereiÅ¡kė ir ieÅ¡kinyje suformuluotas ieÅ¡kovės reikalavimas nesukeltų nei ieÅ¡kovei, nei jos vaikui teisinių pasekmių.

Atsakovas neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų tenkinami ieÅ¡kovės reikalavimai susiję su tėvystės nustatymu, vaiko pavardės pakeitimu bei iÅ¡laikymo vaikui iÅ¡ tikrojo tėvo pagal kilmę priteisimo. Atsakovas D. Å . atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad paaiÅ¡kinimus teiks tik teisme. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su ieÅ¡kiniu nesutinka. Su ieÅ¡kove yra pažįstamas tik tiek, kai ji jau senokai atvažiuodavo su pažįstamu į Å¡okius Å akynos kaime, kur dalyvaudavo ir jis. Jie yra bendravę tik Å¡okių metu, pas jo motinÄ Å akynos miestelyje niekada negyveno, intymių santykių neturėjo, kai ji laukėsi vaiko, su ja nebendravo, neigė, kad ieÅ¡kovė prašė pripažinti dukros tėvystę.

N. L. jis nepažįsta, anksčiau nėra matęs, jos neatvykdavo pasiimti ir neveždavo į svečius pas jį, ar motinÄ . Jis turi dvi dukras D. ir A., kurioms 12 ir 7 metai. Jis nežino, ar jos bendrauja su N.. Atlikti DNR ekspertizės nenuvyko, nes jis turi tokiÄ teisę, bet neprivalo. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.149 straipsnio 1 dalis numato, kad duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, pripažintÄ pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

Iš duomenų N. L., gim.(duomenys neskelbtini) gimimo liudijime matyti, kad vaiko tėvu įrašytas atsakovas S. L., a.k(duomenys neskelbtini)Iš 2002 m. rugpjūčio 5 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr.198 matyti, kad N. L., gim.(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas S. L. , papildymo , pakeitimo įrašas Nr.64 2004 m. kovo 22 d. Joniškio r.sav. administracijos Teisės ir metrikacijos skyrius, o civilinės būklės akto įrašo pakeitimo pagrindu yra tėvystės pripažinimo pareiškimas (popierinės bylos, b.l.4,37).

Dėl tėvystės nuginčijimo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paskyrus DNR ekspertizę buvo gauta ekspertizės išvada , kurioje nurodyta, kad S. L. nėra vaiko N. L., biologinis tėvas (popierinės bylos b.l.66-71) . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai.

Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sÄ lygų, kurios lemtų visapusiÅ¡kÄ ir darniÄ raidÄ , kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatÄ , darniÄ fizinę ir psichologinę raidÄ bei visuomenei priimtinÄ auklėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo turi bÅ«ti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, Å¡eimos ir visuomenės interesų, tačiau visada bÅ«tina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Tėvystė yra teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , todėl nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 40 punktas). Sprendžiant dėl tėvo santykio su vaiku, turi bÅ«ti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

Institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje atstovė sutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, jog iÅ¡ byloje surinktų įrodymų turėtų bÅ«ti nustatyta , jog atsakovas S. L. nėra N. L. tėvas .Byloje be kitų įrodymų yra svarus įrodymas pačios N. parodymai, jog ji laiko tėvu atsakovÄ D. Å ., su juo bendravo, palaikė ryšį, vykdavo į svečius. Mergaitės ir atsakovo S. L. ryÅ¡iai kaip tėvo ir dukters nebuvo susiformavę. Kaip nustatyta iÅ¡ ieÅ¡kovės nepilnametės dukros N. L. paaiÅ¡kinimų , atsakovo S. L. atstovo paaiÅ¡kinimų, nepilnametės N. L. ir atsakovo S. L. ryÅ¡iai kaip tėvo ir dukters nebuvo susiformavę, nes nutraukus santuokÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo S. L. pastarasis nedalyvavo N. L. auklėjime, su ja nebendravo, nepalaikė ryÅ¡ių Nors ir atsakovas S. L. 2004 metais pripažino N. tėvystę, tačiau tarp jo ir mergaitės nėra susiklostę tėvo ir dukters santykiai.

Nors ir vaiko motina nuo savo dukters neslėpė informacijos kas yra jos tikrasis tėvas ir su mergaite teigė pradėjo bendrauti, kai ji pradėjo lankyti pirmÄ klasę, tačiau ji leido buvusiam sutuoktiniui S. L. pripažinti vaiko tėvystę, vėliau su juo nutraukusi santuokÄ ilgÄ laikÄ nesikreipė į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo ir neveikė vaiko interesais, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos ginti pažeistÄ vaiko teisę. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimu gali bÅ«ti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įraÅ¡ytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus laikytina nustatytu, kad nepilnametė N. L. jau pakankamai seniai, t.y. kai ji buvo pirmokė žino kas yra jos biologinis tėvas, ji su atsakovu S. L. ryšio nepalaiko, nebendrauja, nelaiko jo savo tėvu. Mergaitės ir atsakovo S. L. ryšiai kaip tėvo ir dukters nebuvo susiformavę. Priešingai, ji teigė, kad bendravo su atsakovu D.

Å . kaip savo tėvu, tÄ jai teigė tiek mama, tiek ir pats D. Å ., be to mergaitė žinojo ir bendravo su močiute, tėčio dukromis, kitais giminaičiais. Byloje skirta ekspertizė patvirtino, kad atsakovas S. L. nėra mergaitės biologinis tėvas. Nustatytina, kad atsakovas S. L., gim.(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra N. L., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o N. L. nėra atsakovo S. L. ,duktė (LR CK 3.150 str.). Be to panaikintinas 2002 m. rugpjūčio 5 d.

JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus gimimo įraÅ¡o Nr.198 bei jo pagrindu iÅ¡duoto N. L., gim.(duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo duomenų apie tėvÄ S. L., gim.(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įraÅ¡as (CK 3.149 str.1d.) Dėl tėvystės nustatymo PareigÄ apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimÄ Ä¯tvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iÅ¡ saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste Å¡is interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į Å¡eimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ .

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.

Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Å ios teisės užtikrinimÄ laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje iÅ¡vardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Å io straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių iÅ¡vados dėl giminystės ryÅ¡io įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse iÅ¡vardytos įrodinėjimo priemonės. Jei Å¡alys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali bÅ«ti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę. 2019 m. birželio 3 d. teismas nutarė skirti teismo medicininę ekspertizę pavedant Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (Serologijos ir DNR laboratorijos) ekspertams atsakyti į klausimÄ : ar D.

Å . yra biologinis nepilnamečio vaiko N. L. tėvas? IeÅ¡kovė J. L. kartu su dukra N. L. ir atsakovas D. Å . buvo įpareigoti nuvykti į nutartyje nurodytÄ ekspertinę įstaigÄ (Didlaukio g. 86E, Vilnius, darbo laikas darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 13.00 val.) 2019 m. birželio 10 d. 11.00-11.30 val. (o įvykus nenumatytoms aplinkybėms-ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 21 d. (įskaitytinai)) DNR ekspertizės atlikimui . 2019 m. birželio 25 d. teismas gavo ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymÄ nustatyti naujÄ Å¡alių nuvykimo į ekspertinę įstaigÄ datÄ ir leisti Å¡alims į ekspertinę įstaigÄ mėginių, reikalingų ekspertizės atlikimui paėmimui, nuvykti skirtingu laiku.

IeÅ¡kovė pranešė teismui, kad ji 2019-06-10 nuvyko į ekspertinę įstaigÄ ekspertizės atlikimui, tačiau atsakovas ekspertizės atlikimui nenuvyko, apie nenumatytas aplinkybes dėl kurių negalėjo atvykti nepranešė. Ekspertinės įstaigos specialistai iÅ¡ ieÅ¡kovės ir vaiko mėginių paimti negalėjo, kadangi teisė Å¡alims nuvykti ir duoti mėginius skirtingu laiku nutartyje nebuvo numatyta. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2019-06-10 pažymos Nr. (1.8)-SD-S-109 matyti, jog 2019-06-10 11.00 val. atvyko ieÅ¡kovė N. L. su dukra N. L..

Laukė iki 12.00 val. Atsakovas D. Å . neatvyko. 2019 m. birželio 25 d. teismas priėmė nutartį, kuria nustatė naujÄ Å¡alių nuvykimo į ekspertinę įstaigÄ datÄ -ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 15 d. (įskaitytinai), leidžiant Å¡alims į ekspertinę įstaigÄ mėginių, reikalingų ekspertizės atlikimui paėmimui, nuvykti skirtingu laiku. 2019 m. birželio 28 d. teismas gavo Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos informacijÄ , kad 2019 m. liepos 1 d.9.16 val.

į laboratorijÄ atvyko ieÅ¡kovė J. L. su vaiku ir buvo paimti mėginiai. Atsakovas D. Å . neatvyko. Iki teismo posėdžio pradžios iÅ¡ atsakovo nebuvo gauta jokių įrodymų, kad į ekspertizės įstaigÄ jis nenuvyko dėl svarbių, pateisinamų priežasčių. Apklaustas teismo posėdžio metu atsakovas D. Å . nurodė, kad jis nenuvyko atlikti ekspertizės, nes turi tokiÄ teisę, bet į jÄ vykti neprivalo. Atsakovas D. Å . teigė, kad su ieÅ¡kove yra pažįstamas tik tiek, kai ji atvažiuodavo su pažįstamu į Å¡okius Å akynos kaime, kur dalyvaudavo ir jis.

Jie yra bendravę tik Å¡okių metu, pas jo motinÄ Å akynos miestelyje niekada negyveno, intymių santykių neturėjo .Su ieÅ¡kove, kai ji laukėsi vaiko, nebendravo, neigė, kad ieÅ¡kovė prašė pripažinti dukros tėvystę. N. L. jis nepažįsta, anksčiau nėra matęs, jos neatvykdavo pasiimti ir neveždavo į svečius pas jį ar motinÄ . Jis turi dvi dukras D. ir A., kurioms 12 ir 7 metai ir nežinantis, ar jos bendrauja su N.. Institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje atstovė Loreta RepÅ¡ienė pateikdama iÅ¡vadÄ nurodė, kad vaikai turi teisę žinoti savo tėvus, bendrauti su jais, tėvai turi vaikus iÅ¡laikyti.

Jų nuomone, turėtų bÅ«ti tenkinamas ieÅ¡kovės reikalavimas ir nustatyta, kad mergaitės tėvas yra atsakovas D. Å ., nes tai atitinka nepilnametės teisėtus interesus. Byloje yra svarus įrodymas pačios N. parodymai, jog ji laiko tėvu atsakovÄ D. Å ., su juo bendravo, palaikė ryšį, vykdavo į svečius bei liudytojų parodymai .Atsakovas manydamas, kad ne jis yra vaiko tėvas, turėjo atvykti į ekspertizės atlikimo įstaigÄ ir atlikti ekspertizę. CK 3.148 straipsnio 2 dalis numato, jog jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymÄ Ä¯vertinti kaip tėvystės įrodymÄ .

Atsakovas D. Å . be pateisinamų priežasčių atsisakė ekspertizės, į jÄ nenuvyko, teismas tai vertina kaip tėvystės įrodymÄ kartu su kitais įrodymais, t.y. ieÅ¡kovės J. L. paaiÅ¡kinimu, kad dukra N. žinojo, jog jos tikrasis tėvas yra D. Å .. Dukra N. su tikruoju tėvu bendrauja nuo tada, kai pradėjo eiti į pirmÄ klasę. D. Å . atvykdavo į dukros N. gyvenamÄ jÄ vietÄ , jÄ pasiimdavo ir nuveždavo pas močiutę, kuri praÅ¡ydavo atvežti anÅ«kę į svečius. Pas atsakovÄ D.

Å . ir močiutę dukra N. buvo nuvykusi apie penkis kartus, o paskutinį kartÄ dukra buvo nuvykusi 2017 metais .Atsakovas buvo padovanojęs dukrai per Kalėdas ar Naujus metus telefonÄ , tris kartus nupirkęs daiktų mokslo metams. Su tėvu D. Å . dukra bendraudavo ir telefonu žinutėmis, taip pat ir su jo dukra D. .Nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio su jos dukra atsakovas D. Å ., močiutė ir atsakovo dukra nebebendrauja, jÄ užblokavo socialiniuose tinkluose. Teismas kaip tėvystės įrodymÄ laiko ir nepilnametės N. L. parodymus.

Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė N. L. paaiÅ¡kino, kad gyvena su mama, patėviu ir dar dviem sesėm ir dviem broliai. Kai ji buvo pirmokė, jos mama pasakė, kad jos tėtis yra D. Å ., su kuriuo bendravo, nuvažiuodavo pas močiutę Å . į Å akynos miestelį, netoli Å iaulių miesto. JÄ iÅ¡ namų DuokiÅ¡kio k., RokiÅ¡kio r.sav. pasiimdavo D. Å .. Su tėčiu bendravo žinutėmis, jis pasiÅ«lė atvažiuoti pas jį. Pas tėtį arba pas močiutę buvo nuvykusi apie penkis kartus, bendravo pas tėtį ir su savo sese D..

JÄ D. Å ., kuris yra teismo posėdyje, laikė savo dukra. Paskutinį kartÄ pas tėtį ji buvo prie dvejus metus, per Naujuosius metus. Tėtis turi dar dukrÄ A., jos sesę, o tėtės žmonos vardas I. Pas tėtį leisdavo laikÄ kartu, kalbėdavosi, su močiute buvo nuvažiavę į Å iaulių miestÄ , buvo nuvykę pas pusbrolį K. Pas tėtį yra prabuvusi ir pora savaičių, o atostogų metu net mėnesį. PrieÅ¡ dvejus metus per Kalėdas tėtis buvo padovanojęs telefonÄ â€žSony“ .Å iuo metu su seserimi ir tėčiu nebendrauja, nes sesė jÄ užblokavo per internetinę programÄ â€žFacebook“, neberaÅ¡o, tėtis taip pat nebendrauja, nenurodė priežasčių.

Å iuo metu pergyvena, jog tėtis, sesė nebenori su ja bendrauti. IeÅ¡kovės pateiktus L. J. ir L. K. notarui raÅ¡tu duotus parodymus teismas vertina CPK 192 straipsnio 8 dalies prasme kaip nepakenksiančius bylos aplinkybių atskleidimui, nes ieÅ¡kovės praÅ¡omos apklausti liudytoja L. J. nurodė, jog ji negali atvykti į teismo posėdį, nes turi iÅ¡vykti, o liudytoja L. K. į posėdį atvykti negali, nes slaugo neįgaliÄ dukrÄ . Jos abi gyvena JoniÅ¡kio rajone. PrieÅ¡ duodamos parodymus jos pasirašė CPK 192 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ priesaikos tekstÄ ir buvo pasiraÅ¡ytinai įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

RaÅ¡ytiniai minėtų liudytojų parodymai buvo duoti notaro akivaizdoje ir notaro patvirtinti. Teismas nemano, kad reikėjo detaliau nustatyti bylos aplinkybes, nes liudytojos pakankamai aiÅ¡kiai paaiÅ¡kino ieÅ¡kovės pažinties, dukters N. gimimo, tolimesnio bendravimo su tėvu dėl ko bÅ«tų reikėję minėtas liudytojas iÅ¡kviesti į papildomÄ apklausÄ . L. K. 2020 m. sausio 20 d. raÅ¡ytiniuose liudytojos parodymuose nurodė, kad J. L. yra jos dukra, kuri dar 2001 m. (tiksliai mėnesio negalėjo nurodyti) susipažino su D.

Å .. D. Å . buvo atvykęs į jos namus (duomenys neskelbtini) o po kiek laiko jos dukra J. iÅ¡vyko gyventi pas D. Å . į Å akynos miestelį. Jie gyveno kartu, kol vienÄ dienÄ J. pranešė, kad laukiasi. Tuomet sugrįžo gyventi pas jÄ , nes buvo su D. Å . susipykusi.(duomenys neskelbtini) J. gimė dukra N.. Po kiek laiko J. nuvyko pas D. Å . parodyti dukters, jie susitaikė ir pasiliko gyventi pas jį. Tai truko neilgai, 2002 m. pabaigoje, praėjus vos keliems mėnesiams, dukra grįžo pas jÄ . Dukra nenurodė priežasčių kas atsitiko, o ji į vaikų gyvenimÄ nesikiÅ¡o.

Praėjus kiek laiko, D. Å . buvo atvykęs pas jos dukrÄ J. aplankyti mergaitės N.. Dar vėliau, tačiau ji nežino kiek laiko praėjus ,D. Å . vėl buvo atvykęs ir gyveno su J. ir N. kokias dvi savaites. Po to vėl kažkas tarp jų atsitiko, jie nebesutarė, susipyko ir D. Å . iÅ¡važiavo į Å akynos miestelį gyventi vienas. Daugiau nei J., nei dukrytės N. nesikvietė pas save gyventi, jų keliai iÅ¡siskyrė. Nurodė, jog iki susipažindama su D. Å . jos dukra J. jokių kitų draugų (vyrų) neturėjo.

J. susituokus su S. L., jis suteikė N. savo pavardę, nors nebuvo tikrasis tėvas. N. tėvas yra D. Å .. Liudytoja L. J. savo raÅ¡tu pateiktuose parodymuose nurodė, jog J. L. yra jos sesuo. Žino, kad jos sesuo gyveno kartu Su D. Å . ir nuo jo susilaukė dukros N., gim. (duomenys neskelbtini) Su D. Å . jo sesuo susipažino (duomenys neskelbtini) kai jis atvyko įjos mamos L. K. namus pas mane į svečius. Ji pažinojo D. Å ., nes buvo draugės su jo seserimi L. Å .. Su jo seserimi L. Å . ji kartu mokėsi Gruzdžių žemės Å«kio mokykloje, o savaitgalius leisdavo kartu pas jÄ Å akynos miestelyje, kur gyveno ir jos brolis D.

Å .. Kai jos sesuo J. pradėjo draugauti su D. Å ., jie apsigyveno kartu Å akynos miestelyje. Praėjus kiek laiko sesuo pasijuto besilaukianti, bet atsirado pykčiai, nesutarimai tarp jos ir D. Å .. Sesuo J. besilaukdama vaikelio grįžo pas mamÄ Ä¯ Minčaičių kaimÄ . D. Å . atvykdavo taikytis ir jie vėl iÅ¡vykdavo gyventi pas jį į Å akynÄ . Ji ten ir nuvažiuodavo į svečius aplankyti jų, matydavo, kad D. rÅ«pindavosi dukryte N., mylėjo jÄ , buvo rÅ«pestingas, geras tėtis, bet jie kartu ilgai nepagyveno, susipyko ir iÅ¡siskyrė ir sesuo grįžo gyventi į Minčaičių kaimÄ pas mamÄ .

D. Å . ir toliau rÅ«pinosi dukra, jÄ lankydavo, kartais pasiimdavo pas save į namus. Kai sesuo susirado kitÄ draugÄ ir sukÅ«rė Å¡eimÄ , D. vis tiek lankė N. ir rÅ«pinosi ja. Kartais ir ji nuveždavo sesers dukrÄ N. į Å akynÄ pas D. Å . ir jo mamÄ vasaros atostogoms. Ji paliudijo, kad visada D. Å . palaikė ryÅ¡ius su dukra N. ir ja rÅ«pindavosi, nors jis jau buvo sukÅ«ręs naujÄ Å¡eimÄ . Byloje taip pat yra pateikti įrodymai -iÅ¡raÅ¡as apie nepilnametės N. L. susiraÅ¡inėjimÄ su D. Å ., kuriame N. L. praÅ¡o perduoti tėtei linkėjimus, skundžiasi, jog tėtis nenuvyko atlikti DNR ekspertizės, dėl ko D.

Å . buvo nustebusi. Atsakovas nepateikė įtikinamų priežasčių, kodėl jis atsisakė vykti į ekspertizę, jei teigė, kad su ieÅ¡kove negyveno, su dukra nebendravo, jÄ teismo posėdyje mato pirmÄ kartÄ , jos neveždavo į svečius, nežino, ar N. yra bendravusi su jo dukromis. Tiek ieÅ¡kovės, kitų liudytojų, tiek ir pačios nepilnametės parodymai yra neprieÅ¡taringi, papildo vieni kitus, be to įvertintina ir tai, jog nepilnametė apklausta iÅ¡ karto nurodė, jog posėdyje dalyvavęs asmuo yra D.

Š., kurį laikė savo tėvu, jis atvykdavo jos pasiimti, su tėčiu ir jo dukra bendravo žinutėmis, tiksliai nurodė jo dukrų , žmonos vardus, kai byloje nepilnametės apklausos metu net nebuvo pateikti atsakovo vaikų gimimo liudijimai, santuokos sudarymo įrašas, o mergaitė negirdėjo teismo posėdyje dalyvavusio atsakovo D. Š. apklausos. Mergaitė džiaugėsi ir tėčio dovana-telefonu. Mergaitės neatsiminimas tikslaus močiutės vardo, su kuria taip pat bendraudavo nuvykusi aplankyti savo tėčio, nevertintinas kaip neteisingų parodymų davimu, nes nepilnametei reikėjo atvykti į teismo posėdį, duoti parodymus, ji labai pergyveno, kad tėtis jos nepripažįsta, su ja nebebendrauja, akivaizdžiai matėsi, kad mergaitei tai buvo labai skaudu.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad su N. L. jis yra bendravęs, laikė jÄ savo dukra, vežęs į svečius, mergaitė yra bendravusi su jo artimaisiais, todėl visi aptarti įrodymai paneigia, jo teiginius, kad jis nepilnametę pamatė tik atvykęs į teismo posėdį. Dėl iÅ¡dėstyto, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Nustatytina, kad atsakovas D. Å .,gim.(duomenys neskelbtini) a.k(duomenys neskelbtini) yra N. L., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o N. L., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) yra D.

Å .,gim.(duomenys neskelbtini) a.k(duomenys neskelbtini) dukra ( CK 3.148 str.). Nustačius tėvystę N. L. suteiktina pavardė “Š.” (CK 3.167str.2d.), nes tai atitinka nepilnametės teisėtus interesus, jokio ryÅ¡io su buvusiu mamos sutuoktiniu ji nepalaiko, be to jis nėra jos biologinis tėvas. Dėl iÅ¡laikymo priteisimo Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamÄ kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iÅ¡ jų nevykdo pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Ä®statymas nereglamentuoja, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ turi teikti kiekvienas iÅ¡ tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 36 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Vienas iÅ¡ veiksnių, į kurį turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys sprendžiant iÅ¡laikymo vaikui dydžio klausimÄ , yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iÅ¡ tėvų praleidžia su vaiku. IeÅ¡kovė nurodė, kokie yra vaiko poreikiai mėnesiui , t.y. 360 Eur. Poreikiai maistui sudaro apie 200 Eur, aprangai (drabužiams, batams ir pan.)-apie 40 Eur, higienos reikmenims-apie 20 Eur, bÅ«stui (komunalinėms paslaugoms), internetui, telefono paslaugoms-apie 30 Eur, sveikatai (medikamentams, vitaminams) apie 20 Eur, mokymosi, lavinimo priemonėms-apie 30 Eur, laisvalaikiui apie 20 Eur kas mėnesį .

Pagal byloje pateiktus įrodymus matyti, kad ieÅ¡kovė be nepilnametės N. dar turi keturis nepilnamečius vaikus, t.y. S. L., gim.(duomenys neskelbtini)I. V., gim.(duomenys neskelbtini)G. V., gim.(duomenys neskelbtini) ir D. V., gim.(duomenys neskelbtini) Ji gyvena su draugu ir pastarųjų trijų vaikų tėvu A. V.. IeÅ¡kovė teigė, kad ji gauna socialinę paÅ¡alpÄ , maždaug 300 Eur dydžio ir buvęs sutuoktinis S. L. mokėdavo tiek N., tiek sÅ«nui S. L. po 33 Eur periodines iÅ¡mokas per mėnesį.

Pagal Sodros duomenų bazę Å¡iuo metu ieÅ¡kovė nedirba. Atsakovas D. Å . yra vedęs, turi dvi nepilnametes dukras, t.y. D. Å ., gim.(duomenys neskelbtini) ir A. Å ., gim.(duomenys neskelbtini) Jis dirba UAB Baltic Champs , jo uždarbis per 2019 metus vidutiniÅ¡kai per mėnesį sudarė apie 790,35 Eur. Pagal Registrų duomenis atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, ar transporto priemonių. Institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje atstovė ieÅ¡kovės reikalavimui dėl iÅ¡laikymo dukrai priteisimo pritarė iÅ¡ dalies.

Mano, jog atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, kitus iÅ¡laikytinius turėtų bÅ«ti tenkinamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai priteisimo, tačiau po 150 Eur per mėnesį. Teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai rodo, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra sunki. Ji nedirba, jos vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, transporto priemonių. IeÅ¡kovės nurodyti vaiko poreikiai yra pakankamai objektyvÅ«s. Ä®vertintina ir tai, kad ieÅ¡kovei tenkinant bÅ«tiniausius vaiko poreikius ,tenka didžioji dalis rÅ«pesčių, didesnės iÅ¡laidos ,kurios reikalingos Å¡eimos bÅ«sto iÅ¡laikymui, mokesčiams už teikiamas komunalines paslaugas (vandenį, elektrÄ , Å¡ildymÄ , renovacijÄ ir pan.) , ji taip pat turi prisidėti prie dar keturių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, jų priežiÅ«ros.

Tačiau įvertintina ir tai, jog prie dar trijų nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo turi prisidėti ir jų vaikų tėvas A. V., o iÅ¡ atsakovo S. L. priteistas iÅ¡laikymas sÅ«nui S. L. (33 Eur) atsižvelgiant į Å¡alies ekonominę situacijÄ , vaiko poreikius yra per mažas ir vaiko motina turi imtis priemonių , kreiptis į tesimÄ dėl priteisto iÅ¡laikymo sÅ«nui padidinimo. Tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku, o neįvertinę savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, turi prisiimti atsakomybę už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir iÅ¡ to kylančias pasekmes.

Atsižvelgtina taip pat į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų , kad jis yra nedarbingas arba iš dalies darbingas ir kokių papildomų veiksmų ėmėsi savo turtinei padėčiai pagerinti. Pagal šioje byloje esančius duomenis ir joje nustatytus faktus, teismo nuomone, prašomas priteisti išlaikymo dydis iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį iš dalies mažintinas atsižvelgiant į tai, jog ir atsakovo D. Š. materialinė padėtis iš esmės nėra gera, jis neturi turto , turi išlaikytinių.

Priteisiant iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai N. periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur kas mėnesį, nepilnametės, atsakovo teisės ir jos teisėti interesai nebus pažeisti , be to, tai atitiks proporcingumo principÄ , įvertinus vaiko tėvų turtinę padėtį , jų galimybes tenkinti nepilnametės N. poreikius, taip pat tai, kad be dukros N. atsakovas turi pareigÄ iÅ¡laikyti dar du nepilnamečius vaikus ,todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir priteistina iÅ¡ atsakovo D.

Å .,gim.(duomenys neskelbtini) a.k(duomenys neskelbtini) jo dukrai N. L., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. kovo 13 d. (bylos iÅ¡kėlimo dienos) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.2 d.1p.). Priteisto iÅ¡laikymo N. L. tvarkymas uzufrukto teise pavestinas ieÅ¡kovei J.

L. ( CK 3.190 str.). Dėl bylinėjimosi išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. Nr.2.4.(NTP-2)-19-T-402-3751 ieškovė J. L. buvo atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Atsakovas S. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. Nr.2.5 (NTP-2)-19-T-803-5126 buvo atleistas 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo.

Pagal 2020-01-24 pažymÄ Nr. (12.36) PT-566 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidos teikiant pagalbÄ ieÅ¡kovei sudarė 724,25 Eur ,iÅ¡ jų 330 Eur už DNR ekspertizės atlikimÄ ). Kadangi atsakovui S. L. yra suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, jis yra atleistas nuo 100 procentų dalies žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumokėjimo, todėl iÅ¡ jo bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Kadangi atsakovas D. Å . nėra atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų sumokėjimo, todėl iÅ¡ jo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai atsižvelgiant į ieÅ¡kinio reikalavimų, susijusių su atsakovu skaičių, t.y. 75 Eur žyminio mokesčio valstybei už neturtinį reikalavimÄ ,40,50 Eur už turtinį reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir 197 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (CPK 80 str.1d.6 p.,7d.,85 str.1d.3p.,96 str.,99 str.).

IÅ¡ atsakovo D. Å . valstybės naudai taip pat proporcingai priteistina 14,25 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.1 d.3 p. ). Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡siuntimo Ä®siteisėjęs teismo sprendimas , kuriuo nuginčyta ir nustatyta tėvystė ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis privalo bÅ«ti iÅ¡siųstas vaiko gimimÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ji Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų įregistravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimÄ ir tėvystės nustatymÄ (CPK 392,399 straipsniai, CK 3.152 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 269, 399 str. teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės J. L. ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti, kad atsakovas S. L., gim.(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra N. L., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o N. L. nėra atsakovo S. L. ,duktė . Panaikinti 2002 m. rugpjūčio 5 d. JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus gimimo įraÅ¡o Nr.198 bei jo pagrindu iÅ¡duoto N. L., gim.(duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo duomenų apie tėvÄ S. L., gim.(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įraÅ¡Ä .

Nustatyti, kad atsakovas D. Å .,gim.(duomenys neskelbtini) a.k(duomenys neskelbtini) yra N. L., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o N. L., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) yra D. Å .,gim.(duomenys neskelbtini) a.k(duomenys neskelbtini) dukra . Nustačius tėvystę N. L. suteikti pavardę „Š.“. Priteisti iÅ¡ atsakovo D. Å .,gim.(duomenys neskelbtini) a.k(duomenys neskelbtini) jo dukrai N. L., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. kovo 13 d. iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje vykdyti skubiai. PriteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieÅ¡kovei J. L., a.k(duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ atsakovo D. Å .,a.k(duomenys neskelbtini) 197,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt septynis eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 129,75 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt devynis eurus 75 euro ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. PriteistÄ valstybei sumÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ( gavėjo kodas 188659752) sÄ skaitÄ pasirinktinai esančiÄ Ä¯vairiuose bankuose ( dėl 197,00 Eur sumokėjimo įmokos kodas -5630, dėl 129,75 Eur sumokėjimo įmokos kodas-5660).

Ä®siteisėjusio teismo sprendimo nuoraÅ¡Ä ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriui, kad jis Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų įregistravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimÄ ir tėvystės nustatymÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mus.

Teisėja Loreta Kukelkienė