ddce6b8b-e7f7-4f46-9dc4-d0fa8639e2c5 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-931-413/2015 (Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00457-2014-9)Procesinio sprendimo kategorija: 34.3.5; 44..2.; 113.1; 116. KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Miglei LukoÅ¡evičiÅ«tei,dalyvaujant ieÅ¡kovų atstovams I. G. ir advokatui S. B.,atsakovo atstovei advokatei S. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Restauracija“ ieÅ¡kinį atsakovui K.

V., trečiasis asmuo V. Å ., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami pripažinti negaliojančia 2014 m. kovo 24 d. paskolos sutartį, pagal kuriÄ UAB „Restauracija“ (paskolos davėjas) susitarė su atsakovu K. V. (paskolos gavėju), kad atsakovui bendrovės iÅ¡duotas 424 700 Lt avansas laikytinas paskola, ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei BUAB „Restauracija“ 424 700 Lt bei 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

II. IeÅ¡kovų reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų į ieÅ¡kinį pagrindiniai argumentai IeÅ¡kovai nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) 2014 m. balandžio 8 d. operatyvaus patikrinimo pažyma nustatyta, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, per laikotarpį nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. pagal kasos iÅ¡laidų orderius iÅ¡ įmonės kasos gavo 428 657 Lt prekėms ir paslaugoms pirkti, dalį pinigų grÄ Å¾ino ir liko skolingas bendrovei 424 700 Lt.

UAB „Restauracija“ 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonės turto vertė sumažėjo iki 2 195 394 Lt, o finansiniai įsipareigojimai iÅ¡augo iki 2 452 152 Lt, taigi ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonės finansiniai įsipareigojimai virÅ¡ijo į bendrovės balansÄ Ä¯raÅ¡ytÄ turto vertę. Bendrovė 2013 metais veikė nuostolingai ir patyrė 719 752 Lt nuostolių. Atsakovas (bendrovės vienintelis akcininkas) 2014 m. balandžio 15 d. pateikė Kauno apygardos teismui pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „Restauracija“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kuris 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ tenkino ir iÅ¡kėlė bendrovei bankroto bylÄ (nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 4 d.).

Atsakovas pripažino, kad ieÅ¡kovų reikalaujamus priteisti pinigus prarado ir grÄ Å¾inti jų įmonei negali, todėl 2014 m. kovo 24 d. sudarė ginčijamÄ paskolos sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti pinigus iki 2016 m. kovo 24 d. ir mokėti 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas. IeÅ¡kovų nuomone, paskolos sutartis pažeidžia tiek pačios bendrovės, tiek jos kreditorių interesus, todėl turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 6.66 straipsnio (actio Paulina) pagrindu, kadangi tam egzistuoja visos bÅ«tinos Å¡io sandorio negaliojimo sÄ lygos: ieÅ¡kovai turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į skolininkÄ (UAB „Restauracija“); ginčijamas sandoris pažeidė kitų kreditorių teises; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas ir trečiasis asmuo (atsakovas), sudarę ginčijamÄ sandorį, buvo nesÄ Å¾iningi; nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iam sandoriui ginčyti.

Be to, ieÅ¡kovės BUAB „Restauracija“ bankroto administratoriaus nuomone, ginčo teisiniam santykiui taikytinos ir CK 6.237 straipsnio (pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ ) nuostatos, kadangi atsakovui nepanaudojus įmonės pinigų tikriesiems tikslams, jam atsiranda pareiga grÄ Å¾inti Å¡iuos pinigus bendrovei kaip be pagrindo įgytÄ turtÄ . Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 89-93) ir jo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad atsakovas yra skolingas įmonei ieÅ¡kovų reikalaujamÄ priteisti sumÄ , tačiau mano, kad ginčyti paskolos sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu nėra teisinio pagrindo.

Atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovams baigti bylÄ taikos sutartimi (t. 2, b. l. 8-10), tačiau su tokiu pasiÅ«lymu ieÅ¡kovės VMI atstovė nesutiko.    III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui K. V., kaip UAB „Restauracija“ (toliau ir bendrovės, įmonės) vadovui (direktoriui), ėjusiam Å¡ias pareigas iki 2014 m. vasario 23 d., per laikotarpį nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2014 m. vasario 13 d., pagal 11 vnt. kasos iÅ¡laidų orderių, buvo iÅ¡mokėta 428 902 Lt įmonės pinigų (avansas) prekėms ir paslaugoms pirkti (t. 1, b. l. 25-35).

Dalį pinigų atsakovas grÄ Å¾ino, daliai įmonės tikslams panaudotų lėšų pateikė iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus ir liko skolingas bendrovei 424 724,32 Lt (t. 1, b. l. 16-19, 36-40). Atsakovas 2014 m. balandžio 15 d. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti UAB „Restauracija“ bankroto bylÄ . Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 4 d.) iÅ¡kėlė įmonei bankroto bylÄ , nutartyje konstatuodamas, kad įmonė 2013 metais buvo nemoki (per vienerius metus mokėtinos skolos/įsipareigojimai, siekiantys 2 541 378 Lt, virÅ¡ijo bendrÄ Ä¯monės turtÄ , kurio vertė 2 317 490 Lt) (t. 1, b. l. 140-143). 2014 m. kovo 24 d.

UAB „Restauracija“, atstovaujama naujai paskirto bendrovės direktoriaus ir trečiojo asmens V. Å ., ir atsakovas K. V., kaip buvęs įmonė vadovas ir vienintelis įmonės akcininkas, sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ sandorio Å¡alys susitarė, kad atsakovui K. V. iÅ¡duotas ir negrÄ Å¾intas 424 700 Lt dydžio avansas laikytinas įmonės suteikta paskola atsakovui, kuriÄ pastarasis įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2016 m. kovo 24 d., mokėdamas už suteiktÄ paskolÄ 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas (t. 1, b. l. 49).Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas minėtÄ pinigų sumÄ iÅ¡ įmonės kasos gavo ir iki Å¡iol yra skolingas bendrovei 424 700 Lt.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir kiti bylos raÅ¡ytiniai įrodymai (VMI 2014 m. balandžio 8 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 16-19), kasos iÅ¡laidų orderiai (b. l. 25-35), atsakovo 2014 m. balandžio 9 d. paaiÅ¡kinimas (b. l. 46-47), apyvartos žiniaraÅ¡tis (b. l. 48). Byloje keliamas klausimas, ar ginčijamas sandoris galėjo bÅ«ti sudarytas ir ar toks sandoris neprieÅ¡tarauja įstatymų reikalavimams.  Prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

CK 6.870 str. apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ bei mokėti palÅ«kanas, jei sutartis nenustato ko kita. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka.

Esminės paskolos sutarties sÄ lygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Tik esant Å¡ioms sÄ lygoms laikoma, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Minėta, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti bendrovei pinigus, kuriuos atsakovas, kaip įmonės vadovas (direktorius), gavo pagal kasos iÅ¡laidų orderius įmonės veiklai (prekių ir paslaugų pirkimui) vystyti. Taigi ginčijama paskolos sutartis faktiÅ¡kai nebuvo sudaryta, kadangi ieÅ¡kovų reikalaujama priteisti pinigų suma sutarties sudarymo metu atsakovui realiai nebuvo perduota, o paskolos sutarties 1 ir 2 punktai akivaizdžiai patvirtina, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas siekiant pridengti kitÄ veiksmÄ (pinigų (avanso) iÅ¡mokėjimÄ Ä¯monės vadovui prekėms ir paslaugoms pirkti, kurio pastarasis teisės aktų nustatyta tvarka įmonei negrÄ Å¾ino ir nepateikė dokumentų, pateisinančių avansu iÅ¡mokėtų pinigų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms (tikslams)).

Todėl ginčo dalyku laikytinas bÅ«tent Å¡io veiksmo (sandorio) teisėtumo patikrinimas (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Be to, aptariamam kontekste pažymėtina, kad administracijos vadovÄ , kuriuo buvo atsakovas iÅ¡mokant jam avansu įmonės lėšas, ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, įmonė įgytas civilines teises įgyvendina per savo vadovÄ , kurio kompetencijÄ ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis).

Taigi įmonės lėšos, iÅ¡mokėtos jo vadovui Å«kinėms – finansinėms operacijoms atlikti, prieÅ¡ingai nei mano ieÅ¡kovė VMI, nėra sandoriai ir tokios operacijos negali bÅ«ti ginčijamos įstatymuose numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl sutiktina su kito bedraieÅ¡kio – BUAB „Restauracija“ bankroto administratoriaus - argumentais, kad nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas, kurio pagrindu atsakovui atsiranda pareiga grÄ Å¾inti įmonei visa tai, kÄ jis įgijo be teisinio pagrindo (įgytas, tačiau įmonės tikslams nepanaudotas lėšas) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

IÅ¡ paminėtos teisės normos seka, kad įmonės vadovui netinkamai atlikus savo pareigas, jam gali bÅ«ti taikoma deliktinė atsakomybė, kadangi įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju savo pareigas atliko tinkamai, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ .

Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės prieÅ¡ jos kreditorius už įmonės prievolių nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ . Tam, kad bÅ«tų galima taikyti atsakovo, kaip įmonės buvusio administracijos vadovo, civilinę atsakomybę, susijusiÄ su ieÅ¡kovų reikalaujama priteisti įmonei suma, bÅ«tina savarankiÅ¡kai nustatyti atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

Minėta, kad 2013 metais įmonės finansinė padėtis ženkliai pablogėjo ir Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme įmonė buvo nemoki. Tokia bendrovės finansinė padėtis atsakovui buvo žinoma, todėl periodinis ir sÄ moningas didelės vertės lėšų išėmimas iÅ¡ įmonės kasos neva Å«kinėms operacijoms vykdyti, kai per 2013 m. kovo 28 d. – 2013 m. gruodžio 23 d. laikotarpį už deÅ¡imt įvykusių finansinių operacijų, kurių vertė 428 600 Lt, nebuvo nė karto atsiskaityta Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų 2000-02-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 179, 9 punkte nustatyta tvarka, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tokie atsakovo veiksmai prieÅ¡taravo ne tik teisės aktų reikalavimams, bet ir gerai moralei bei įmonės tikslams, buvo nesuderinami su rÅ«pestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio matu.

Dėl atsakovo kaltų veiksmų įmonė neteko 424 700 Lt lėšų, kurios galėjo bÅ«ti panaudotos tiesioginiams įmonės tikslams. Tarp įmonės patirtų 424 700 Lt nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Å ių civilinės atsakomybės sÄ lygų atsakovas neginčijo. Todėl ieÅ¡kovų reikalavimui priteisti praÅ¡omÄ pinigų sumÄ gali bÅ«ti taikomos ne tik nepagrįstÄ praturtėjimÄ , bet ir nuostolių atlyginimÄ reglamentuojančios materialiosios teisės normos. Tai, kad ieÅ¡kiniai buvo pareikÅ¡ti ir actio Pauliana teisiniu pagrindu, ginčo iÅ¡sprendimui lemiamos įtakos neturi, kadangi netinkamas materialinės teisės normos, nustatančios konkretų sandorio negaliojimo pagrindÄ , nurodymas ar jos nenurodymas teismo nesaisto, nes teismas privalo ex officio nuspręsti, koks įstatymas konkrečiu atveju turi bÅ«ti taikomas ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovų reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 424 700 Lt yra teisėtas, todėl tenkintinas Å¡iame teismo sprendime aptartais motyvais ir teisiniais pagrindais.Abu ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį bankrutavusios įmonės interesais.

Todėl pripažinus ieÅ¡kinį teisėtu ir tenkintinu, pagrįstu pripažintinas ir ieÅ¡kovų reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųUž ieÅ¡kinio padavimÄ ieÅ¡kovai turėjo sumokėti 8 245 Lt (2 388 EUR) žyminį mokestį. Be to, teismas turėjo 30,28 Lt (8,76 EUR) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovai nuo žyminio mokesčio atleisti įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8-9 punktai), todėl ieškinį tenkinus pilnai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė BUAB „Restauracija“ patyrė 1482,25 Lt (429,29 EUR) advokato atstovavimo išlaidų, todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo remiantis CPK 98 straipsnio taisyklėmis. Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais, nusprendžia:

IeÅ¡kinį tenkinti.Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Restauracija“ (į. k. 132471755) iÅ¡ atsakovo K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 123 001,62 EUR (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt tris tÅ«kstančius vienÄ eurÄ ir 62 eurocentus) (424 700 Lt) nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-05-22) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 429,29 EUR (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis eurus 29 eurocentus) (1482,25 Lt) advokato atstovavimo iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo K.

V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 396,76 EUR (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 76 eurocentus) (8 275,28 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas                                                    Gintautas Koriaginas