2022-05-25 Nr. AB-13605-4-52-3-00268-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2761-654/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00268-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Aleno Piesliako (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei V. S. (V. S.), jos atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

vertėjaujant Linai Rimkuvienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir Užsienietė) skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 22S7826 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta ją apgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

1.1. Užsienietė skunde nurodė, kad su skundžiamu Sprendimu dalyje dėl jos apgyvendinimo sąlygų nesutinka, kadangi ji neketina išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, laikosi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padariusi jokių pažeidimų, bendradarbiauja su pareigūnais, duomenis apie save pateikė tiek kiek galėjo.

2. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė vėliau, kai jau buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Pareiškėja su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Ji nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė klaidinančią informaciją bei pateikė melagingą informaciją apie jos biologinį amžių.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu užsienietės V. S. skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis perėjusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai ją sulaikė ir pristatė į užkardą. Ji su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Taip pat nepateikė kelionės dokumento kopijos. Nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, teikė klaidinančią informaciją ir pateikė melagingą informaciją apie savo amžių, todėl yra pagrindas manyti, kad ji gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos.

5. Teismas nurodė, kad dėl užsienietės prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jos atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti sprendimą, nes, atsižvelgiant į užsienietės atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad ji, turėdama galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Skunde nurodyti teiginiai, kad užsienietė savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padariusi jokių pažeidimų, buvo geranoriška, bendradarbiavo ir pateikė tiek informacijos kiek galėjo, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, užsienietė nepateikė.

III. 6. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pritaikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba sutrumpinti apgyvendinimo terminą.

7. Užsienietė apeliaciniame skunde nurodė aktualias Įstatymo nuostatas. Taip pat užsienietė pažymėjo, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų.

8. Asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė (ultima ratio), todėl turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais, kurio šioje byloje nėra nustatyta.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Migracijos departamentas prašo skundą atmesti ir nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, klaidinanti informacija, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjos tapatybės nustatymą bei grąžinimą į kilmės valstybę, tikrovės neatitinkanti informacija apie amžių), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Ginčijamame sprendime buvo konstatuota, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėja kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį.

10. Akcentuoja, kad Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priimtais sureguliuoti paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o pareiškėja nėra sulaikyta, ji yra apgyvendinta, tik nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė užsienietės skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 22S7826 dalies, kuria nuspręsta ją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, panaikinimo.

12. Atmesdamas užsienietės skundą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jos prieglobsčio klausimas dar neišspręstas, užsienietė nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, teikė klaidinančią informaciją ir pateikė melagingą informaciją apie savo amžių, todėl yra pagrindas manyti, kad ji gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos.

13. Užsienietės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad, jos vertinimu, pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra neproporcinga ir nepagrįsta sankcija, kurios taikyti nėra pagrindo, nes nėra duomenų, kad ji galėtų kelti grėsmę. Užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, ji yra prieglobsčio prašytoja. Užsienietė supažindinta su jos teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, supranta esančią situaciją, tačiau nori būti Lietuvoje apgyvendinta neribojant jos laisvės.

14. Teismo posėdžio metu užsienietė paaiškino, kad ji neturi ketinimų išvykti iš Lietuvos, nes ji čia jaučiasi saugi. Ji serga. Turėdama galimybę išvykti iš Centro galėtų mokytis lietuvių kalbos, susirasti darbą, geriau integruotis į visuomenę.

15. Įstatymo 115 straipsnis 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., visoje šalyje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą reguliuoja Įstatymo 14019 straipsnis.

17. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143‑3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575‑6127/2010 ir kt.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietė turi prieglobsčio prašytojos teisinį statusą. Užsienietės tapatybė yra nustatyta, tačiau byloje yra duomenų, kad ji atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną nenustatytoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ją ir pristatė į užkardą, užsienietė su savimi neturėjo kelionės dokumento ar jo kopijos, leidžiančio nustatyti jos tapatybę ir jų nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsienietė nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, teikė klaidinančią informaciją, tame tarpe informaciją apie savo amžių. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, daro išvadą, kad užsienietė yra linkusi pažeidinėti įstatymus bei Europos Sąjungos teisės aktus ir tikėtina, kad ji, būdama apgyvendinta Lietuvoje be laisvės ribojimo, nesulaukusi sprendimo dėl prašymo gali bandyti savavališkai išvykti iš Lietuvos į Europos Sąjungos gilumą ir pasislėpti, ir tokiais veiksmais sukelti nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungoje. Šią tikimybę sustiprina ir tai, kad pagal 2021 m. liepos 23 d. tarnybinį pranešimą tą dieną, apie 8:50 val., ji, kartu su trimis kitais užsieniečiais buvo pristatyta į Kalvarijos pasienio užkardą.

20. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atmeta apeliacinio skundo argumentus, nes užsienietei paskirta priemonė yra proporcinga ir būtina, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo užsienietės prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. Skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę kiltų rizika nepasiekti šių tikslų, nes užsienietė gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir nebegrįžti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, jog užsienietės prašymas suteikti prieglobstį šiuo metu nėra išnagrinėtas, esant rizikai, jog skyrus užsienietei jos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę ji gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, juo labiau, kai praeityje ji yra bandžiusi tai padaryti, nėra pagrindo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

21. Teisėjų kolegija, be kita ko įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad sprendimas pratęsti pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą kaip nors neproporcingai ribotų užsienietės laisvę.

22. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o užsienietės apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė