Legislator Case Law & Legislation
ddce54a3-bd1a-476c-9313-85fcb4e178ce AI generated

ddce54a3-bd1a-476c-9313-85fcb4e178ce · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ddce54a3-bd1a-476c-9313-85fcb4e178ce
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį (patikslintÄ ieÅ¡kinį) atsakovui Lindorff Oy, veikiančiam per savo struktÅ«rinį padalinį Lindorff Oy filialÄ , trečiasis asmuo V. M., dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas K. J. (toliau - IeÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktÅ«rinį padalinį Lindorff Oy filialÄ (toliau - Atsakovas) 5 000 Lt neturtinės žalos, įpareigoti AtsakovÄ neatskleisti informacijos tretiesiems asmenims be asmenų, kurių informacijÄ norima atskleisti informavimo ir sutikimo, vadovautis įstatymais, taip pat priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

ddce54a3-bd1a-476c-9313-85fcb4e178ce · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovo teiginiai, jog Atsakovas trečiajam asmeniui atskleidė ir jo vardÄ bei pavardę atmestini, kadangi, kaip nurodė trečiasis asmuo, ji pati telefoninio pokalbio metu Å¡iuos duomenis Atsakovo darbuotojui pasakė. Teismas nurodė, kad civilinės atsakomybės Atsakovo atžvilgiu taikymui, IeÅ¡kovas turi įrodyti Å¡ios atsakomybės sÄ lygas. Teismo vertinimu, IeÅ¡kovo iÅ¡gyvenimai pagal savo pobÅ«dį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisės į teisės normomis garantuotÄ asmens duomenų apsaugÄ pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant IeÅ¡kovui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2266-781/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13590-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 25.3; 26.8; 121.14., 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. lapkričio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės JÅ«ratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktÅ«rinį padalinį Lindorff Oy filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K.

J. ieÅ¡kinį (patikslintÄ ieÅ¡kinį) atsakovui Lindorff Oy, veikiančiam per savo struktÅ«rinį padalinį Lindorff Oy filialÄ , trečiasis asmuo V. M., dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas K. J. (toliau - IeÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktÅ«rinį padalinį Lindorff Oy filialÄ (toliau - Atsakovas) 5 000 Lt neturtinės žalos, įpareigoti AtsakovÄ neatskleisti informacijos tretiesiems asmenims be asmenų, kurių informacijÄ norima atskleisti informavimo ir sutikimo, vadovautis įstatymais, taip pat priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad vienÄ IeÅ¡kovo turėtÄ ir vienÄ turimÄ skolÄ administruoja Atsakovas. 2011 m., be IeÅ¡kovo žinios, į AtsakovÄ kreipėsi IeÅ¡kovo draugė, trečiasis asmuo V. M. (toliau – trečiasis asmuo), norėdama sužinoti informacijÄ apie IeÅ¡kovo turimus finansinius įsipareigojimus. Trečiasis asmuo pradėjo domėtis IeÅ¡kovo asmeniniais reikalais, siekdama padėti sutvarkyti jo finansinius įsipareigojimus, todėl paskambino Atsakovui informaciniu telefonu ir gavo informacijÄ apie IeÅ¡kovo turimÄ 1 146, 60 Lt dydžio įsiskolinimÄ UAB „MCB Finance“.

Å iÄ skolÄ trečiasis asmuo sumokėjo. Atskleisdamas trečiajam asmeniui informacijÄ apie IeÅ¡kovo turimÄ Ä¯siskolinimÄ , jo dydį, kreditorių, Atsakovas pažeidė IeÅ¡kovo teisę į privatumÄ . Be to, dengiant IeÅ¡kovo įsiskolinimÄ , trečiasis asmuo iÅ¡ Atsakovo telefonu sužinojo ir apie kitÄ IeÅ¡kovo turimÄ 3 118, 96 Lt skolÄ UAB „Omnitel“. Trečiasis asmuo pasirašė Atsakovui neprotestuotinÄ vekselį, kad galėtų mokėti IeÅ¡kovo antrÄ jį finansinį įsipareigojimÄ .

Tokiu bÅ«du Atsakovas, atskleidęs trečiajam asmeniui jo asmeninius duomenis - asmens kodÄ , įsiskolinimo dydį, kreditorių, pažeidė IeÅ¡kovo teisę į privatumÄ . Atlikęs tokius veiksmus, Atsakovas sukėlė IeÅ¡kovui ne tik galvos skausmus, bet ir pažemino IeÅ¡kovÄ prieÅ¡ trečiÄ jÄ asmenį, pasunkino bendravimÄ su ja, privertė jaustis nepatogiai, be to, sukėlė ir trečiajam asmeniui nepatogumų, finansinių sunkumų, o IeÅ¡kovui ir nervinę įtampÄ (skausmÄ ), kraujospÅ«džio padidėjimÄ , miego sutrikimus, IeÅ¡kovo kojų raumenų įtampÄ (skausmÄ ).

Kadangi Atsakovas pavieÅ¡ino IeÅ¡kovo asmeninius duomenis apie turimus finansinius įsipareigojimus, kreditorius, nors tai ir atitinka tikrovę, tačiau IeÅ¡kovas priverstas ginti savo pažeistas teises.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , nurodydamas, jog tai yra medicininio sutrikimo pobÅ«džio žala bei psichologinio pobÅ«džio veiksniai, tačiau Å¡ių neturtinių žalų IeÅ¡kovas neįrodinėja CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, jis nėra pateikęs jokių sveikatos sutrikimus patvirtinančių dokumentų.

Be to, Atsakovo nuomone, nėra jokių neteisėtų jo veiksmų dėl IeÅ¡kovo nurodomų aplinkybių. Ä®gyvendinus teisėto asmens duomenų teikimo sÄ lygas, nuo 2012 m. kovo 10 d. duomenys apie IeÅ¡kovo įsiskolinimÄ yra perduoti jungtinių skolininkų duomenų rinkmenų tvarkytojui UAB „Creditinfo Lietuva“ ir teikiami finansų ir kt. bendrovėms, todėl spręsti, kad jie sudaro informacijÄ apie asmens privatumÄ , nėra pagrindo. Net ir laikant, kad IeÅ¡kovo minima informacija yra privati, teisė į privatumÄ nėra absoliuti.

Neteisėtų Atsakovo veiksmų negali bÅ«ti ir dėl to, jog IeÅ¡kovo nurodomas jo asmens duomenų atskleidimas įvyko trečiajam asmeniui pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį IeÅ¡kovo prievolę Atsakovui apmokant vekseliu (CK 6.36 straipsnio 2 dalis). Piniginę prievolę už skolininkÄ apmokančiam trečiajam asmeniui yra bÅ«tina identifikuoti prievolę, už kuriÄ yra mokama. Å iuo tikslu 2012 m. kovo 5 d. vekselyje ir yra nurodytas IeÅ¡kovo vardas, pavardė, asmens kodas, kuriuos vekselio davėja pati nurodė Atsakovui identifikuodama prievolę.

Atsakovas sutiko priimti prievolės įvykdymÄ iÅ¡ trečiojo asmens, kadangi Atsakovas neturėjo susitarimo su IeÅ¡kovu, jog prievolė bus vykdoma asmeniÅ¡kai. Be to, IeÅ¡kovas, sužinojęs apie prievolių įvykdymÄ kito asmens, turėjo teisę pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, tačiau to neatliko, kas suponuoja, kad tokiam prievolių vykdymui IeÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja. Dėl paties IeÅ¡kovo nerÅ«pestingumo nesinaudojant jam priklausančiomis teisėmis negali kilti Atsakovo kaltė. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su IeÅ¡kovu yra draugai.

Jai pasikreipus į AtsakovÄ , jo darbuotojai pasakė IeÅ¡kovo turimo įsiskolinimo dydį ir buvo sutarta, jog ji nurodytÄ Ä¯siskolinimÄ padengs daliniais mokėjimais. Atlikusi įmokÄ , ji paskambindavo Atsakovui ir informuodavo apie tai. Trečio skambučio metu Atsakovo darbuotojai informavo jÄ apie dar vienÄ IeÅ¡kovo turimÄ skolÄ ir pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti vekselį. Ji Atsakovo darbuotojams IeÅ¡kovo asmens kodo nesakė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas, ar teisėtai Atsakovas trečiajam asmeniui atskleidė IeÅ¡kovo turimų įsiskolinimų faktÄ , dydį, kreditorius bei asmens kodÄ . IeÅ¡kovas nurodo, jog Atsakovas, atskleisdamas be jo sutikimo trečiajam asmeniui jo asmens duomenis, pažeidė CK 2.23 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytÄ IeÅ¡kovo teisę į privatumÄ , Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - ADTAÄ®) 24 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį.

SistemiÅ¡kai iÅ¡analizavęs ADTAÄ®, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Atsakovas galėjo atskleisti IeÅ¡kovo asmens duomenis trečiajam asmeniui tik informavęs prieÅ¡ tai IeÅ¡kovÄ ir gavęs IeÅ¡kovo sutikimÄ arba jei trečiasis asmuo turėjo teisėtÄ IeÅ¡kovo asmens duomenų naudojimo tikslÄ , numatytÄ Ä¯statymuose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Atsakovas trečiajam asmeniui neteisėtai atskleidė tokius IeÅ¡kovo asmens duomenis, kaip turimų įsiskolinimų dydį, kreditorius bei asmens kodÄ .

IeÅ¡kovo teiginiai, jog Atsakovas trečiajam asmeniui atskleidė ir jo vardÄ bei pavardę atmestini, kadangi, kaip nurodė trečiasis asmuo, ji pati telefoninio pokalbio metu Å¡iuos duomenis Atsakovo darbuotojui pasakė. Teismas nurodė, kad civilinės atsakomybės Atsakovo atžvilgiu taikymui, IeÅ¡kovas turi įrodyti Å¡ios atsakomybės sÄ lygas. Teismo vertinimu, IeÅ¡kovo iÅ¡gyvenimai pagal savo pobÅ«dį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisės į teisės normomis garantuotÄ asmens duomenų apsaugÄ pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant IeÅ¡kovui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Nors IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir nereiÅ¡kė savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl jo teisių pažeidimo pripažinimo, tačiau tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kė teismo posėdžio metu. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra neatsiejamas nuo asmens teisių pažeidimo nustatymo (pripažinimo), nes tik nustatęs (pripažinęs) asmens teisių pažeidimÄ , teismas gali tenkinti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, teismas priėjo iÅ¡vados, kad IeÅ¡kovo teisės į teisės normomis garantuotÄ asmens duomenų apsaugÄ pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais IeÅ¡kovui priteistas nebuvo.

Pasisakydamas dėl Atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobÅ«dį, jo mažas darbo ir laiko sÄ naudas, į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau - Rekomendacijos), į bylos sudėtingumÄ ir apimtį, nagrinėjimo trukmę, ginčo esmę, į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, pripažįstant AtsakovÄ atskleidus IeÅ¡kovo asmens duomenis trečiajam asmeniui neteisėtai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje Atsakovui gali bÅ«ti priteista ne didesnė kaip 400 Lt suma advokato iÅ¡laidoms atlyginti.Apeliaciniu skundu Atsakovas praÅ¡o panaikinti 2013 m. sausio 30 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti byloje naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti IeÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ IeÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , saistomas ieÅ¡kinio reikalavimų ir ribų. Nurodė, kad IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Atsakovui dėl civilinės atsakomybės, atlyginant neturtinę IeÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ , kas pats savaime yra civilinės IeÅ¡kovo teisės gynimo bÅ«das. Tačiau priimdamas sprendimÄ , teismas bylÄ iÅ¡sprendė pripažindamas Atsakovo padarytÄ IeÅ¡kovo teisės į teisės normomis garantuotÄ asmens duomenų apsaugÄ pažeidimÄ , taigi apgindamas IeÅ¡kovo civilinę teisę kitu bÅ«du.

IeÅ¡kovas nepakeitė pradinio ieÅ¡kinio dalyko CPK numatyta tvarka. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡sprendė kitaip, nei IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ , kas pažeidžia CPK 265 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ draudimÄ teismui peržengti byloje pareikÅ¡tus reikalavimus. Anot Atsakovo, pirmosios instancijos teismas teisingai padarė iÅ¡vadÄ , kad nesama pagrindo tenkinti IeÅ¡kovo suformuluotÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ apginti jo tariamai pažeistÄ civilinę teisę IeÅ¡kovo praÅ¡omu bÅ«du, tačiau pažeisdamas minėtÄ CPK 265 straipsnio 2 dalyje neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ ir nutarė pritaikyti kitÄ civilinės teisės gynimo bÅ«dÄ .

Atsakovas taip pat mano, kad teismas, spręsdamas apie neteisėtus veiksmus, kaip Atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , netinkamai aiÅ¡kino atitinkamas teisės normas. Atsakovas rėmėsi ADTAÄ® 6 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ asmens duomenys trečiajam asmeniui remiantis pastarosios praÅ¡ymu, galėjo bÅ«ti teisėtai teikiami, o kad toks praÅ¡ymas buvo pateiktas Atsakovui ir jo pagrindu susitarta dėl IeÅ¡kovo skolų apmokėjimo vekseliu, nustatyta bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės. Nurodė, kad teikiamų duomenų teisinis pagrindas – CK 6.50 straipsnio 1 dalis.

Tačiau pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens iÅ¡duotÄ vekselį kvalifikavo kaip neteisėtÄ IeÅ¡kovo asmens duomenų teikimÄ â€“ įsiskolinimo dydžio, kreditoriaus bei asmens kodo teikimÄ . IeÅ¡kovo įsiskolinimo dydis, duomenys apie kreditorių nėra asmens duomenys, nes iÅ¡ jų nėra galimybės nustatyti IeÅ¡kovo tapatybės, o IeÅ¡kovo asmens kodÄ Atsakovas turi teisę naudoti be IeÅ¡kovo sutikimo remiantis ADTAÄ® 7 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad IeÅ¡kovo asmens kodo nurodymas vekselyje yra reikalingas siekiant identifikuoti prievolę, kuriai apmokėti trečiasis asmuo iÅ¡davė vekselį, tai nėra ir negali bÅ«ti privalomas vekselio rekvizitas, kaip ginčo sprendime nurodė teismas.

Taip pat IeÅ¡kovo asmens kodÄ teikti teisėtÄ interesÄ turinčiam trečiajam asmeniui su tikslu valdyti įsiskolinimÄ leidžia ADTAÄ® 21 straipsnio 1 dalis. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad 400 Lt, vietoje 1 625 Lt, bylinėjimosi iÅ¡laidų jam priteisimas pažeidžia teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ IeÅ¡kovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , ir pagrindo jo naikinimui nėra. Tarp trečiojo asmens ir Atsakovo pasiraÅ¡ytas vekselis negali bÅ«ti laikomas praÅ¡ymu dėl asmens duomenų teikimo sutartimi. Atkreipė dėmesį, kad 400 Lt priteista Atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra reali ir teisinga. Apeliacinis skundas netenkintinas. Pagal CPK 320 straipsnio nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal Atsakovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , savo apeliacinį skundÄ grindžia ieÅ¡kinio ribų peržengimu, pirmosios instancijos teismui nusprendus dėl IeÅ¡kovo teisės į teisės normomis garantuotÄ asmens duomenų apsaugÄ pažeidimo, kuriÄ sukėlė neteisėti Atsakovo veiksmai suteikus trečiajam asmeniui informacijÄ apie IeÅ¡kovo įsiskolinimo dydį, kreditorių ir asmens kodÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykÄ nustato pačios ginčo Å¡alys.

Tai paaiÅ¡kinama rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principų taikymu (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieÅ¡kinio ribomis. Å ios nustatomos pagal ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ â€“ ieÅ¡kininio pareiÅ¡kime ieÅ¡kovo suformuluotÄ materialinį teisinį reikalavimÄ atsakovui, nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimÄ atsakovui, ir Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas).

Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , padidinti arba sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus (CPK 141 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamoje situacijoje teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnio 1 dalį. Å i norma numato, kad iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ . Dėl ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui.

Vėlesnis ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, kad teisė spręsti dėl vėlesnio ieÅ¡kinio patikslinimo priėmimo yra iÅ¡imtinė teismo prerogatyva, o spręsdamas šį klausimÄ teismas visada kartu privalo spręsti ir klausimÄ , ar tai iÅ¡ esmės neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė atsisakantis nuo reikalavimo įpareigoti AtsakovÄ neatskleisti informacijos tretiesiems asmenims be asmenų, kurių informacijÄ norima atskleisti informavimo ir sutikimo, vadovautis įstatymais. Teismas 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi IeÅ¡kovo atsisakymÄ priėmė, ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė. 2013 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl jo teisių pažeidimo pripažinimo.

Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimu pripažino, kad Atsakovas pažeidė IeÅ¡kovo teises į teisės normomis garantuotÄ asmens duomenų apsaugÄ , t. y. šį IeÅ¡kovo reikalavimÄ priėmė ir jį tenkino. Lyginant pirminį IeÅ¡kovo pateiktÄ reikalavimÄ , iÅ¡dėstytÄ patikslintame ieÅ¡kinyje, ir pareikÅ¡tÄ teismo posėdžio metu, matyti, kad pastarasis reikalavimas nėra visiÅ¡kai naujas, be to, jie tarpusavyje susiję - nenustačius neteisėtų Atsakovo veiksmų, negalima bÅ«tų įpareigoti AtsakovÄ neatskleisti informacijos tretiesiems asmenims be asmenų, kurių informacijÄ norima atskleisti informavimo ir sutikimo.

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį detaliai iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl neteisėtų veiksmų egzistavimo, todėl bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo bÅ«tinumo Atsakovui papildomai pasisakyti dėl teismo posėdžio metu pareikÅ¡to reikalavimo. Taigi, ieÅ¡kinio dalyko pakeitimas Å¡ioje stadijoje niekaip neįtakojo proceso operatyvumo, neužvilkino bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai manytina, kad pirmosios instancijos teismo veiksmai teismo posėdžio metu priėmus ieÅ¡kinio dalyko pakeitimÄ negali bÅ«ti vertinami kaip CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimas.

Aplinkybė, kad nebuvo teikiamas raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio dalyko keitimo, nesudaro pagrindo naikinti visÄ teismo sprendimÄ , ypač kai pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo visus Atsakovo nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentus bei įvertino juos patvirtinančius įrodymus (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Remiantis iÅ¡dėstytu nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime pasisakęs dėl IeÅ¡kovo pažeistų teisių, peržengė ieÅ¡kinio ribas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija duomenų suteikimo fakto trečiajam asmeniui, tačiau teigia, kad tai jis darė teisėtai, nepažeisdamas teisinio reglamentavimo.

Santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis, reguliuoja ADTAĮ. Šio įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmens duomenys – tai bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.

Remiantis Å¡iuo apibrėžimu, visus asmens duomenis, kurių apsauga turi bÅ«ti užtikrinta, galima suskirstyti į informacijÄ , susijusiÄ su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra žinoma, informacija, susijusiÄ su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė gali bÅ«ti tiesiogiai nustatoma ir informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė gali bÅ«ti netiesiogiai nustatoma. Kadangi nagrinėjamu atveju yra žinomas konkretus subjektas, apie kurį skleidžiami duomenis (IeÅ¡kovas), tai asmens duomenimis pripažintina įvairaus pobÅ«džio informacija apie šį asmenį, netaikant jai tapatybės atpažinimo kriterijaus.

Todėl Atsakovo nurodytas argumentas, kad IeÅ¡kovo įsiskolinimo dydis ir informacija apie jo kreditorius nėra asmens duomenys, atmestinas kaip nepagrįstas. Anot Atsakovo, IeÅ¡kovo asmens kodÄ jis turi teisę naudoti be jo sutikimo, ir tokiÄ galimybę jam suteikia ADTAÄ® 7 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.50 straipsnio 1 dalis. ADTAÄ® 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad naudoti asmens kodÄ , kai tvarkomi asmens duomenys, galima tik gavus duomenų subjekto sutikimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, nurodytus Å¡io straipsnio 4 ir 5 dalyse, kai asmens kodÄ naudoti draudžiama.

ADTAÄ® 7 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad be duomenų subjekto sutikimo asmens kodÄ galima naudoti tik juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su paskolų teikimu ir skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu, draudimu ar lizingo (finansinės nuomos) verslu, taip pat sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo bei kitų socialinę paramÄ teikiančių ir administruojančių institucijų ir Å¡vietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų veikloje. Å iame punkte nurodyti juridiniai asmenys asmens kodÄ gali naudoti tik tuo tikslu, kuriuo jis buvo gautas, ir tik tais atvejais, kai tai yra bÅ«tina teisėtam ir apibrėžtam asmens duomenų tvarkymo tikslui pasiekti.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Atsakovas užsiima skolų administravimu, kas suteikia jam teisę pasinaudoti ADTAÄ® 7 straipsnio 3 dalies 4 punktu, tačiau Å¡iÄ teisę jis gali realizuoti tik Å¡ios veiklos ribose. Pagal ADTAÄ® 21 straipsnio 1 dalį duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti ir teikti teisėtÄ interesÄ turintiems tretiesiems asmenims laiku ir tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų (toliau – skolininkai) duomenis, taip pat ir asmens kodus, kad bÅ«tų galima įvertinti asmens mokumÄ ir valdyti įsiskolinimÄ , jeigu tinkamai įgyvendinami Å¡iame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai.

CK 6.50 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas jÄ Ä¯vykdytų asmeniÅ¡kai.Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti Atsakovo teisę atskleisti IeÅ¡kovo asmens kodÄ trečiajam asmeniui, reikia nustatyti, ar trečiasis asmuo įeina į asmenų ratÄ , kuriems tokie duomenys gali bÅ«ti teikiami. Bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo pasikreipė į AtsakovÄ norėdamas sužinoti apie IeÅ¡kovo esamus kreditorius ir įsiskolinimus.

Po informacijos gavimo trečiasis asmuo 2012 m. kovo 5 d. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 3 118, 96 Lt sumai įsipareigodamas vekselio turėtojui (Atsakovui) už IeÅ¡kovÄ sumokėti jo neįvykdytus įsipareigojimus (b. l. 6). Atsakovo įsitikinimu, aplinkybė, kad trečiasis asmuo įsipareigojo padengti IeÅ¡kovo įsiskolinimÄ , leido jam pateikti trečiajam asmeniui IeÅ¡kovo asmens kodÄ . Teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu nesutinka su Atsakovu ir palaiko pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo nagrinėjamoje situacijoje negali bÅ«ti laikomas teisėtÄ interesÄ turinčiu asmeniu byloje kaip jis apibrėžiamas ADTAÄ® 21 straipsnio 1 dalyje, kadangi tokiems asmenims duomenis apie skolininkus teikiami asmens mokumo įvertinimui ir įsiskolinimo valdymui.

Trečiasis asmuo tokio tikslo neturėjo. Be to, įstatymų leidėjo vartojama sÄ voka „teisėtas interesas“ reiÅ¡kia tam tikrų ekonominių santykių tarp trečiojo asmens ir skolininko (IeÅ¡kovo) egzistavimÄ , kuomet skolininko asmens duomenys reikalingi trečiajam asmeniui siekiant įvertinti Å¡ių santykių stabilumÄ . Nagrinėjamoje byloje nepripažintina, kad trečiasis asmuo turėjo teisėtÄ interesÄ . Ginčo sprendime taip pat teisingai pažymėta, kad CK 6.50 straipsnyje nenumatyta galimybė atskleisti trečiajam asmeniui skolininko asmens duomenis be skolininko sutikimo.

Å io straipsnio nuostata leidžia trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininkÄ , tačiau nereglamentuoja skolininko asmens duomenų teikimo naujajam kreditoriui. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens duomenys Å¡io įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytÄ asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo praÅ¡ymÄ (vienkartinio teikimo atveju) (ADTAÄ® 6 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ Å¡ios teisės normos matyti, kad 6 straipsnis pats savaime nėra teisėtas duomenų teikimo pagrindas, t.y. prieÅ¡ teikdamas duomenis duomenų valdytojas turi nustatyti teisėtÄ duomenų teikimo pagrindÄ , numatytÄ ADTAÄ®.

Nagrinėjamoje byloje nenustačius tokio pagrindo, konstatuotina, kad Atsakovas negalėjo trečiajam asmeniui atskleisti informacijos apie IeÅ¡kovo įsiskolinimų dydį, kreditorius ir asmens kodÄ . Apeliaciniu skundu taip pat ginčijamas Atsakovui priteistas 400 Lt atstovavimo pirmojoje instancijoje iÅ¡laidų dydis. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Atsakovo atstovas atliko Å¡iuos procesinius veiksmus pirmosios instancijos teisme: teikė atsiliepimÄ , dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje bei teismo posėdyje. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) matyti, jog jos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalų dydį (1 punktas). Rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į Å¡iuos kriterijus: 2.1. bylos sudėtingumÄ ; 2.2. teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; 2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; 2.4. bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5. turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); 2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; 2.7. sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; 2.8. kitas svarbias aplinkybes.

Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas už Å¡ias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai yra: už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį – 3 MMA, už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme – 0.15 MMA. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA) (7 punktas).

Teismas iÅ¡imtiniais atvejais gali nukrypti nuo Å¡ių Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.) (11 punktas).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Atsakovo atstovas dalyvavo dvejuose posėdžiuose, kurių bendra trukmė yra viena valanda, už kÄ gali bÅ«ti priteistina 127, 50 Lt.

Teismas taip pat atsižvelgė į Atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobÅ«dį, mažas laiko ir darbo sÄ naudas, į bylos sudėtingumÄ ir apimtį, nagrinėjimo trukmę, ginčo esmę, į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nusprendė, jog Atsakovui gali bÅ«ti priteista ne didesnė kaip 400 Lt suma advokato iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus, bylos sudėtingumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , teisinių paslaugų teikimo pobÅ«dį, ieÅ¡kinio patenkinimÄ iÅ¡ dalies, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 400 Lt suma yra pagrįstas ir teisingas atlygis už Atsakovui suteiktas paslaugas, ir didinti Å¡ios sumos nėra pagrindo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir iÅ¡vadomis, o Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia Å¡ių iÅ¡vadų teisingumo.Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotÄ , teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas, nes byla iÅ¡spręsta teisingai (CPK 326 straipsnio 1 dalis).Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                             JÅ«ratė Varanauskaitė TeisėjaiNatalja Cikoto Antanas Rudzinskas